3. steigėjų skiltis
Mieli skaitytojai,
Įsibėgėjus kitų metų įstaigų biudžetų pla- minas Miškinis interviu tikina, kad jų du-
navimui, svarstymai apie taupymą įgauna rys tokiais pokyčiais besidomintiems įstai-
pagreitį. Kol vieni skaičiuoja „kiek?“, kiti gų vadovams – visada atviros. Ar kvietimu
svarsto „kaip?“. Viliamės, kad šis leidinio bus pasinaudota – parodys laikas.
numeris padės įstaigoms kitaip pažiūrėti
į taupymą, jis netaps savitikslis. Juk mūsų, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius
valstybės institucijų, tikslas – kuo mažes- mano, kad sunkmetis padės pagerinti
nėmis išlaidomis suteikti visuomenei kuo viešojo administravimo kokybę. Vilniaus
daugiau ir kuo kokybiškesnių paslaugų. savivaldybės administracija ką tik „opti-
mizavosi“ atleidusi 250 darbuotojų. Vice-
Ar reikia išradinėti dviratį? Panašu, kad ne. meras leidinyje atskleidžia šio sprendimo
Štai Povilas Česonis, Europos socialinio motyvus ir naudą. Šoko metodą giria ir
fondo agentūros direktorius, mums pa- kitame tekste kalbinamas verslo kon-
sakoja, kaip agentūrai, pritaikius pasauli- sultantas. Jo teigimu, jei organizacijoje
nę metodiką, pavyko atsisakyti nebūtinų, yra kalbama apie efektyvumo didinimą,
perteklinių procedūrų ir praktiškai elimi- darbuotojai supranta, kad laukia etatų
nuoti vėlavimus. Kitame straipsnyje IT mažinimas. Todėl, anot jo, atleisti trečdalį
specialistai pasakoja, kaip smarkiai galima vienu ypu, o likusiems pasakyti, kad jie tu-
sumažinti išlaidas tam tikras standartines rės dirbti už visus – praktikoje pasiteisinęs
funkcijas centralizavus. Kodėl 10 mokyklų sprendimas. Profsąjungų atstovai, žino-
samdo 10 buhalterių, o dešimčiai parduo- ma, apie atleidimus turi kiek kitokią nuo-
tuvių (palyginkite nansinių operacijų monę. Ją šiame numeryje išsako Vytautas
mastą) pakanka vos vieno nansininko? Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių
sąjungų susivienijimo pirmininkas.
Ūkio ministerija, ėmusi skaidrinti viešuo-
sius pirkimus, sužinojo, kad yra tokių įs- Neabejoju, kad šis „Valstybės tarnybos
taigų, kurios, pavyzdžiui, už mobilųjį ryšį aktualijų“ numeris suteiks minčių tiek ne-
moka net 10 kartų daugiau nei kitos. Tuo lengvus sprendimus priimantiems įstaigų
ne juokais nusistebėjo STT vadovas, mūsų vadovams, tiek juos vykdantiems tarnau-
žurnalui prisipažinęs, kad turi vos 20 litų li- tojams. Kaip visada stengėmės pateikti
mitą savo tarnybiniams pokalbiams. O juk įvairių nuomonių ir atspindėti tai, kuo
nansavimą ketinama mažinti proporcin- šiuo metu gyvena valstybės tarnyba.
gai visiems, nesvarbu, kad vienos įstaigos
jau dirba taupiai, o kitos dar tik „ieškos Gero skaitymo!
rezervų“.
Finansų viceministras Edmundas Žilevi- Osvaldas Šarmavičius,
čius atskleidžia dažnai sulaukiantis pra- Valstybės tarnybos departamento
šymų patarti įstaigoms, „ką joms mažinti“. prie VRM direktorius
Jis pripažįsta, kad taupymas – nėra tikslas,
tačiau sunkmečiu teks visiems pasukti
galvas, kaip su mažesniais pinigais pasiek-
ti numatytus rezultatus. O STT vadovas
perspėja, jog mažinamas nansavimas
gali padidinti „šešėlį“ viešajame sektoriuje.
Jis ragina visus tarnautojus, turinčius bent
menkiausių įtarimų apie galimą kolegų ar
vadovų korupcine veiklą, nebijoti praneš-
ti STT.
Kol vieni rezervų ieško, kiti juos randa.
Ūkio ministerija metė iššūkį ir pertvarkiusi
struktūrą ėmėsi dirbti projektiniu princi-
pu. Nuo to, kaip jiems seksis, priklausys,
ar novatoriškos idėjos pasirodys esančios
dar ir efektyvios. Tai būtina sąlyga, kad
naujovės rastų sąjungininkų kitose insti-
tucijose. Ūkio viceministras Mindaugas
Petrauskas ir ministerijos kancleris Gedi-
4. Vladas Aukštinskas,
žurnalistas
NEBIJOME
DIRBTI KITAIP
KELIĄ Į VIEŠĄJĮ SEKTORIŲ SKINASI
MODERNIOS VEIKLOS VALDYMO METODIKOS
Ieškoti efektyvesnių veiklos būdų Paramos fondą Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA), pa-
sak jos direktoriaus Povilo ČESONIO, privertė pats gyvenimas. „Žinojome, kad naujasis Europos
Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpis ateis su penkiskart daugiau projektų, o
darbuotojų tikrai nepadaugės. Privalėjome surasti būdą, kaip turėdami tą patį žmonių skaičių susi-
doroti su kur kas didesnėmis darbų apimtimis nei įprasta. Pasirodė, kad užduotis mūsų kolektyvui
įveikiama!“ – džiaugiasi p. Česonis. Jau pusantrų metų ESFA diegiama visame pasaulyje sparčiai po-
puliarėjanti ir ne vieną organizaciją nuo bankroto išgelbėjusi LEAN metodika.
Darbų daugėja – žmonių ne socialinio fondo speci ka. Iš šio fondo lėšų Jau ir anksčiau esant paraiškų antplū-
nansuojami Žmogiškųjų išteklių plėtros džiui ESFA darbuotojams tekdavo suktis
Efektyvios veiklos idėjos ESFA toli gra- programos projektai sudaryti iš daugybės spėriai. Juk dar ir visokių nenumatytų
žu nėra naujos. Nuolatinis darbas su verslu, veiklų, daugybės viešųjų pirkimų. Tarkime, kliūčių pasitaiko: tai kvietimai vėluoja, tai
projektų vadyba, didžiulės darbų apimtys, vienas iš pagal šią priemonę nansuojamų netinkamai parengtus dokumentus reikia
trumpi terminai, nuolatinis balansavimas projektų sudarytas net iš 600 veiklų, o vi- taisyti, tai pirkimai apskundžiami. Naujasis
ties riba „spėsime – nespėsime“ jau seniai dutiniškai vieną projektą sudaro 35 viešieji 2007–2013 m. nansavimo laikotarpis dar
agentūros vadovams su eravo, kad tradi- pirkimai. „Visiškai nejuokauju sakydamas, karštesnis – iš ES atėjo tris kartus daugiau
ciniai, Lietuvos viešajam sektoriui įprasti kad mokėjimo prašymus pareiškėjai mums lėšų nei praeitu laikotarpiu, pirmojo kon-
darbo būdai jiems nebetinka. gabena vežimėliais – kai kurių projektų do- kursinio kvietimo metu suplūdo apie 700
kumentaciją sudaro dešimtys segtuvų. Taigi paraiškų, kurias reikia įvertinti, parengti pa-
Kitaip žiūrėti į darbo metodus reikala- suvaldyti tokio masto projektus – užduotis ramos sutartis ir vėliau prižiūrėti projektų
vo ir agentūros administruojamo Europos ne iš lengvųjų“, – pasakoja ESFA direktorius. įgyvendinimą.
Sėkmė – paprastesnė struktūra
„Prisipažinsiu, kad buvo neramu: kaip
reikės per gana griozdišką struktūrą „pra-
leisti“ tuos 700 projektų“, – prisipažino
p. Česonis. Į agentūrą pakviestas LEAN
konsultantas pirmiausia patarė tai, apie ką
jau kuris laikas buvo mąstoma ir pačių ESFA
vadovų – reikia paprastinti struktūrą. Taip
SUVALDĖ
PROCESUS:
Diegdamas LEAN metodiką ESFA kolektyvas
susitvarkė procesus. Tai ypač pajuto paraiškų
teikėjai, nes paraiškos įvertinamos laiku.
4 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
5. aktual ij os
du didžiuliai departamentai buvo perskelti konsultuoja, pataria, prisideda vertinant Tinkamai įvertinti šias paslaugas vien
į tris skyrius, skirtus dirbti su trijų ministeri- problemines paraiškas. projektų vadovo kompetencijos nepakan-
jų – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ka, mat ir speci nių žinių gali nepakakti, ir
ir mokslo bei Vidaus reikalų – projektais. Agentūros vadovas pripažįsta, kad vie- subjektyvumo aspektas gali atsirasti. Tad
šieji pirkimai – sudėtinga ir slidi sritis. Viena čia jam talkina procedūros. Jos aprašytos iki
Pasak ESFA direktoriaus, kuo trum- yra pirkti daiktus – čia techninės speci - smulkmenų ir sudėtos į ESFA sudarytą vie-
pesnė, tiesesnė paraiškos administravimo kacijos gana paprastos. Visai kas kita – pa- šųjų pirkimo vadovą, kaip juokauja agen-
grandinė, tuo greičiau paraiška atsiduria jos slaugos, ypač mokymo. Kaip užtikrinti, kad tūros žmonės – viešųjų pirkimų Bibliją.
pabaigoje. Be to, vienai linijai esant itin ap- pareiškėjas, į mokymus investuojantis savo Agentūros vadovas didžiuojasi, kad būtent
krautai, o kitoms laisvesnėms, darbuotojus 40 proc. lėšų, iš tikrųjų gaus tai, ko nori, kad geros procedūros yra jų stiprioji pusė. Tai
galima nusiųsti ten, kur karščiausia. Šis žings- lektorius bus kvali kuotas, kad mokymų pripažino ir šių metų pavasarį ESFA viešėję
nis iš karto davė puikių rezultatų – vėlavimai medžiaga ne dūlės stalčiuje, o bus pritai- Europos Komisijos auditoriai.
baigėsi. Prie to prisidėjo ir sprendimas atsi- koma praktiškai ir neš naudą ne tik kon-
sakyti nebūtinų, perteklinių procedūrų. krečiai organizacijai, net ir visam sektoriui? Sustoti neketina
Geležinė viešųjų pirkimų taisyklė – nugali
Siauriausia vieta – pasiūlęs mažiausią kainą – perkant moky- Ponas Česonis tvirtina, kad jo vado-
viešieji prikimai mus negali būti taikoma aklai. Svarbus yra vaujamoje įstaigoje veiklos efektyvumo
kainos ir kokybės santykis, kurį pasirinkti didinimas toli gražu nesibaigė. Pasak jo,
Ponas Česonis pasakojo, kad pirmiausia optimalų nėra taip jau paprasta. nei LEAN, nei jokia kita veiklos valdymo
stengtasi visą projektų administravimo sis- sistema nėra įdiegiama per vieną dieną.
temą padaryti, LEAN terminais kalbant, kuo „Mums labai svarbu, kad mokymus Tai nuolatinis procesas. Iki šiol darbuoto-
pralaidesnę. Paprastai organizacijos pro- įsigijęs klientas būtų patenkintas, kad pa- jai aktyviai renkasi į vadinamąsias Kaizen
cesuose yra tam tikrų vietų, kuriose nuolat slauga atitiktų jo poreikius, – tvirtina p. Če- grupės, kurių metu ieškoma, kaip vieną ar
stringa darbai. Jos vadinamos siauriausio- sonis. – Nes jei klientui nepatinka, jis po kitą procesą, procedūrą padaryti greitesnę,
mis vietomis arba „butelio kakliukais“. Iš metų projektą gali tiesiog nutraukti, o mes, patogesnę.
pradžių „butelio kakliukas“ buvo vertinimo už lėšų panaudojimą atsakinga organiza-
procedūros. Susitvarkius struktūrą, išryškė- cija, turėsime verstis per galvą, kad būtų „Esame subūrę darbštų, gabų, nebijantį
jo kita siaura vieta – viešieji pirkimai. paskelbti nauji kvietimai ir nepanaudoti naujovių ir motyvuotą kolektyvą, – džiau-
pinigai būtų išleisti nansuojant kitus pro- giasi pašnekovas. – Tai mums leidžia gana
Dar visai neseniai visus viešųjų pirkimų jektus. Tokių atvejų mūsų praktikoje jau yra lengvai pereiti prie kitokių veiklos būdų. Ti-
dokumentus peržiūrėdavo penkių žmonių buvę, tad mūsų specialistai, siekdami to iš- kiu, kad juos pritaikę, kiek tai priklauso nuo
viešųjų pirkimų grupė. Kai per metus gau- vengti ateityje, ypač priekabūs, vertindami ESFA, Europos Sąjungos paramos panau-
nama apie 600 paraiškų, dar įmanoma šį mokymo paslaugas.“ doti nevėluosime“.
srautą suvaldyti, bet vėlavimų neišvengia-
ma. Bet jei paraiškų daugiau – laukia aki-
vaizdi nesėkmė. „Negalėjome sau leisti net
minties, kad ties mumis užstrigs ES para-
ma. Turėjome išspręsti šią problemą. Tada
atsirado „universalaus kario“ – specialisto,
kuris būtų ne tik projektų vadovas, bet tu-
rėtų ir daugiau būtinų kompetencijų – idė-
ja“, – pasakoja p. Česonis.
Šimtui projektų reikia maždaug 20 pro-
jektų vadovų, kurie tikrintų veiklas. Tiems
patiems projektams reikia dar ir 10 nan-
sininkų, kurie prižiūrėtų nansinę pusę.
Na, o kur dar viešųjų pirkimų specialistai,
kurių agentūroje tebuvo penki. Taigi buvo
nuspręsta, kad visas šias kompetencijas ga-
lėtų valdyti ir vienas žmogus. Pavasarį 22
projektų vadovai pasiryžo mokytis nansi-
nio audito, o viešųjų pirkimų įgūdžių įgijo
visi su projektais dirbantieji. Buvusi viešųjų
pirkimų grupė tapo ekspertų grupe, kuri
SUINTERESUOTI:
Esame suinteresuoti, kad projektai vyktų
sklandžiai. Vienas iš pagrindinių principų,
kuriais vadovaujamės savo darbe – nėra skir-
tingų barikadų pusių. Visi mes – ir ESFA, ir mi-
nisterijos, ir pareiškėjai – plaukiame vienu
laivu, tad visi turime stengtis ir vieni kitiems
padėti. Juk tikslas yra bendras – kad Europos
socialinio fondo lėšos pasiektų kuo daugiau
Lietuvos žmonių.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 5
6. VIEŠASIS SEKTORIUS
BIJO DIRBTI GERIAU?
Kodėl pažymos iš valstybės ar savivaldybės įstaigos reikia laukti dvi savaites, o banke galima gauti
iš karto? Kodėl net svarbiausių teisės aktų projektai nuolat vėluoja? Kodėl įvairių sprendimų terminai
atidedami net keletą kartų iš eilės? Daugeliui tokia situacija atrodo jei ne priimtina, tai bent jau natūrali.
Svarstymai, ar gali būti kitaip, vyksta nuolat, o įstaigų, pasiryžusių esminiams pokyčiams, o ne tik „kos-
metiniam remontui“, nėra daug. Vienas iš kelių, kuriuo eina pažangiausios viso pasaulio ne tik verslo, bet
ir valstybinės organizacijos – įvairių kokybės vadybos ir veiklos valdymo metodikų diegimas.
Apribojimų teorija ir LEAN metodika sukurtos efektyviau valdyti gamybos procesus. Jų pagrindinis
tikslas – nedidinant išteklių, o tik pertvarkant procesus dirbti greičiau, daugiau ir gauti didesnį pelną.
Tačiau ne vienas viešojo sektoriaus vadovas, mąstantis, kaip savo įstaigos ar institucijos veiklą padaryti
efektyvesnę, išgirdęs šiuos verslo pasauliui plačiai žinomus pavadinimus iš karto purto galvą – tai ne
mums, tai gamykloms, fabrikams, pas mus procesų nėra, tad ir valdyti neturime ko. „Netiesa, – sako Apri-
bojimų teorijos ir LEAN metodikos ekspertas Nerius JASINAVIČIUS. – Procesai yra visose organizacijose,
visur juos galima pagerinti ir taip efektyviau dirbti. Koks skirtumas, ar paslaugą teikia privati bendrovė,
ar valstybinė įstaiga? Visur galioja tie patys dėsniai.“
Pirmiausia – nusistatyti tikslą netikusi arba jos taikyti nemoki.“ Viešajame Pasirodo, laboratorija yra sau išsikėlusi tikslą
sektoriuje pamatuoti pasiektus tikslus kur pateikti užsakovui rezultatus per dvi valan-
LEAN ir kitos gamybos įmonėms sukur- kas sunkiau. Tarkime, koks yra sveikatos ap- das. Bet mėginiai atkeliauja ir iš poliklinikos,
tos procesų valdymo metodikos suranda saugos sistemos tikslas? Daugiau sveikatos. ir iš policijos, ir kitų ligoninių. „Juk poliklini-
kelią ir į viešąjį sektorių. Lietuvoje tai gal kiek O kaip gi išmatuoti tą sveikatos kiekį? Išgy- kos pacientui, kuris ateis sužinoti rezultato
neįprasta naujovė, o tokiose šalyse kaip JAV, dytais ligoniais? O gal kaip tik atvirkščiai – tik po kelių dienų, nereikia tyrimo per dvi va-
Japonija, Izraelis, Vokietija jau galima rasti sveikatos problemų neturėjusių žmonių landas. O mūsų ligoniams kiekviena minutė
nemažai iš biudžeto nansuojamų ir visuo- skaičiumi? Ekspertas pataria nežiūrėti taip gali kainuoti gyvybę. Ar galite priimti mūsų
meninių organizacijų, kurios nugalėjo prie- abstrakčiai. Jei panagrinėtume konkrečius mėginius be eilės?“ – paprašė greitosios
tarus ir nepabūgo iššūkio dirbti kitaip, nei procesus, užduotis neatrodytų tokia sudė- pagalbos medikai. Nuo to laiko iš greitosios
buvo dirbama ištisus dešimtmečius. tinga. pagalbos ligoninės atkeliaujantys mėginiai
žymimi kita spalva ir tiriami be eilės. Tai pa-
Ponas Jasinavičius, vadovaujantis kon- Štai viena Didžiosios Britanijos greito- pildomų rūpesčių laboratorijai nesukėlė, o
sultacijų bendrovei „TOC sprendimai“ pa- sios medicinos pagalbos ligoninė, įsidiegusi ligoninėje „uždelstų“ pacientų pasitaiko jau
sakoja, kad versle lengviau įdiegti įvairias Apribojimų teoriją ir LEAN, išsikėlė tikslą retai. Panašiu būdu buvo nustatytos ir pa-
veiklos gerinimo metodikas nei viešajame vieną pacientą aptarnauti per keturias va- šalintos kitos priežastys, trukdančios greitai
sektoriuje. „Menka paslaptis – tiesiog versle landas. Paaiškėjo, kad gana dažnai į šį laiką aptarnauti ligonius.
kur kas paprasčiau išmatuoti pasiektą tikslą. netelpama. Viena iš priežasčių – tenka ilgai
O matuojamas jis pelnu – pinigais. Iš karto laukti laboratorijos atliekamų kraujo tyrimų Netinkamai matuojami rezultatai
matyti, ar metodika veikia. Uždirbai daugiau rezultatų. Ligoninės priimamojo darbuotojai
pinigų – veikia. Nieko neuždirbai, metodika nuvyko į laboratoriją aiškintis, kodėl taip yra. Kita dažnai pasitaikanti viešojo sekto-
METAS KEISTIS:
„Dabar viešajam sektoriui yra puikus metas
tobulėti. Daugiau nei akivaizdu, kad gerinti
veiklą didinant nansavimą ir darbuotojų
skaičių tapo neįmanoma. Taigi lieka tik vienas
būdas – tobulinti procesus, – įsitikinęs Nerius
Jasinavičius iš „TOC sprendimų“. – Tų, kurie pir-
mieji parodys ženklų efektyvumo pagerėjimą,
autoritetas ženkliai išaugs, o karjeros galimy-
bės labai prasiplės.“
6 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
7. aktual ij os
riaus problema – matavimo kriterijų gausa. tai pastebėtų ir nuspręstų, kad skyriuje yra pokyčius tikėtis greičiausiai neverta.
„Teko kalbėti su vienos institucijos atstovais, per daug pajėgų – per daug žmonių. Taigi
kurie pasakojo, kad jų veikla matuojama pa- gal dalį galima atleisti, juk reikia taupyti. „Yra teorijų, kurios teigia, kad žmogus
gal šimtą rodiklių. Praktika rodo, kad retai genetiškai užprogramuotas priešintis po-
kuris žmogus atsimena daugiau kaip penkis Darbuotojai bijo likti „nereikalingi“ kyčiams. Tai netiesa, – nesutinka p. Jasina-
rodiklius. O pajėgia suvaldyti ir dar mažiau. vičius. – Jie priešinasi tik tiems pokyčiams iš
Nustatant tokį rodiklių skaičių, tarsi tyčia Versle pritaikęs kokią nors metodiką kurių nemato naudos sau. O jei dar jaučia ir
sukuriama situacija, kad net nėra galimybės išlaisvini tam tikrus išteklius. Tarkime, tam pavojų savo darbo vietai... Iš savo 15 metų
juos atitikti, taigi kad ir kiek besistengsi, būsi tikrą kiekį gaminių gali pagaminti su mažiau vadovavimo patirties galiu pasakyti, visų
blogas. O juk sakoma, kad žmogus dirba žmonių. Išmintingas verslininkas tų „nebe- sunkiausia idėjas parduoti... savo darbuo-
taip, kaip yra matuojamas...“ reikalingų“ darbuotojų neatleis, o stengsis tojams. Jei vadovas kalba apie efektyvumo
parduoti daugiau produkcijos ir taip dau- didinimą, darbuotojai girdi tik viena – etatų
Štai visoms įstaigoms pažįstama situaci- giau uždirbti. Viešajame sektoriuje, ypač mažinimas. Taigi jie nesuinteresuoti dirbti
ja. Jei teisininkas turi dešimt dienų peržiūrėti sunkmečiu, greičiausiai tuos atliekamus dar- efektyviau. Tokiu atveju geriau pasitelkti
ir pataisyti dokumentą, tai jis ir atiduos dar- buotojus tektų atleisti. Ne kiekvienas vado- šoko metodą. Atleisti 30 proc. ir likusiems
bą po dešimties dienu ir ne anksčiau. Kodėl? vas, ypač seniai įstaigoje dirbantis, susigyve- pasakyti, kad jie turės dirbti už visus. Tada
Kaltas matavimas. Kas gi atsitiktų, jei vietoje nęs su kolektyvu, ryšis reformai, kuri išmes į jau kils procesų optimizavimo poreikis ir iš
numatytų dešimties dienų darbuotojai viską gatvę jo ilgamečius kolegas ir bičiulius. O ir jų pusės. Jei darbuotojai nesijaus saugūs,
padarytų per penkias? Vieną kartą vadovas iš darbuotojų entuziazmo įgyvendinti tokius padarys viską, kad reformos nepavyktų.“
Kiek turime?
Ir viešajame sektoriuje vienas iš svarbiausių veiklos rodiklių yra pinigai. Tik ten kelti sau efektyvumo užduotį reikia ne kiek su tais pačiais ište-
kliais uždirbsiu daugiau pelno, o kaip turėdamas tą patį biudžetą galėčiau suteikti daugiau ar geresnių paslaugų.
Veiklos imitacija
Kai gamini apčiuopiamus daiktus, iš karto pamatai, jei pridarai daugiau nei reikia. Kai „gamini“ paslaugas, neefektyvumo yra kur kas daugiau,
nes jo nesimato. Dirbantieji protinį darbą visada gali imituoti, kad labai sunkiai triūsia ir niekas negalės patikrinti, kaip yra iš tikrųjų. Įvairios
veiklos valdymo metodikos leidžia suvaldyti jų darbo produktyvumą.
Nekaupti darbų
Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria gamybininkai, yra partijavimas. Detalė nepatenka į kitą gamybos etapą, kol nesurinkta visa
partija. Panašūs principai galioja ir dokumentų „gamybai“. Pavyzdžiui, vienam dokumentui reikia 4 vizų, pavizuoti užtrunka 10 minučių. Taigi
vizas susirinkti galima per 40 minučių. Tačiau dažnai parengtas dokumentas iš įstaigos neišeina keletą dienų. Priežastys gali būti įvairios.
Galbūt vadovui dokumentai nešami surinkus tam tikrą jų kiekį arba vieną kartą per dieną, galbūt ir pats vadovas prisėda prie popierių susi-
kaupus jų krūvai. Jei būtų sukurta sistema, galbūt pasitelkiant IT, kad atėjusį dokumentą reikia kaip galint greičiau „paleisti“ nelaukiant kitų,
dokumentų srautas pajudėtų kur kas sparčiau.
Neperkrauti sistemos
Kartais tiesiog centralizuotas valdymas, kai tam tikras darbas nepaleidžiamas per anksti, kad sistema nebūtų perkrauta, padeda nevėluoti.
Kodėl gatvėse kylą spūstys? Vienu metu išvažiuoja per daug automobilių. Jei kažkas išvažiuotų vėliau – visi savo tikslą pasiektų greičiau. Bet
kažkas vienas turėtų tą srautą sureguliuoti. Nieko baisaus, jei kai kurios proceso grandys retkarčiais neturės darbo. Jei jas apkrausime tik tam,
kad dirbtų, staiga atsiradus svarbiam darbui jos jau bus užimtos ir negalės iš karto persiorientuoti.
Kalta sistema
Tiek Apribojimų teorija, tiek LEAN metodika teigia, kad 95 proc. darbuotojų nėra blogi iš esmės ar prastai dirba tyčia. Jie dirba prastai, nes juos
taip dirbti verčia arba nustatyti matavimai, arba taisyklės, arba turima kvali kacija.
Apribojimų teorija (angl. visą grandinę, o jos silpniausią- LEAN – tai verslo, gamybos Tinkamai sutvarkius procesus
Theory of Constraints – TOC) – ją grandį. Visos organizacijos procesų valdymo metodika, išvengiama prastovų, pakar-
visuotinė verslo valdymo me- efektyvumas priklauso būtent pagal kurią veikianti organiza- totinio darbo, broko, be pa-
todika, teigianti, kad kiekvie- nuo tos grandies pajėgumo. cija pasiekia geriausią įmano- pildomų investicijų padidėja
noje veikloje glūdi bent vienas Ir visai nesvarbu, kad kitos mą rezultatą su mažiausiomis darbuotojų našumas.
apribojimas, tiesiogiai lemian- grandys padaro kur kas dau- nansinėmis investicijomis ir
tis greitį, kuriuo organizacija giau – visa įmonė padarys tik mažiausiu darbuotojų skaičiu- Šios metodikos pagrindinė
juda pagrindinio tikslo link. Tai tiek, kiek leidžia siauriausia jos mi. Metodika pagrįsta tuo, kad idėja – kad ne visada tai, kas
viena pažangiausių ir efekty- veiklos vieta – vadinamasis didžiausia reikšmė siekiant buvo daroma dešimtmečius,
viausių pasaulyje organizacijų „butelio kakliukas“. organizacijos sėkmės teikiama tinka dabar. Teigiamų pokyčių
valdymo metodikų, išgelbėjusi veiklos procesų standartizavi- pasiekiama pakeitus požiūrį,
nuo žlugimo ne vieną įmonę. Tas pats galioja ir mažinant. Jei mui ir sutrumpinimui. Dirbant atsisakius klaidingų prielaidų
Ją naudojančios organizacijos visiems procesams nansavi- pagal LEAN per porą metų ar ir pertvarkius procesus. Klai-
užsakymo įvykdymo laiką su- mas ar žmogiškieji ištekliai bus net mažiau projektų įgyvendi- dinga manyti, kad darydamas
mažino daugiau nei 70 proc., sumažinti vienodai, tai ir efek- nimo laiką galima reikšmingai tą patį, ką daro visi, pasieksi
vėlavimų sumažino net 2 kar- tyvumas sumažės proporcin- sutrumpinti (keletą kartų). geresnių rezultatų nei kiti.
tus. gai. O jei bus mažinama aplen-
kiant „butelio kakliuką“, efekty- Pagal šią metodiką veiksmai Pagal LEAN dirbančio vadovo
Jei stipriai įtempsime grandinę, vumas gali ir nenukentėti. kuo labiau standartizuojami vizija – kad jo organizacijos
kurioje vietoje ji trūks? Akivaiz- atsisakant visos nebūtinos, procesai veiktų kaip idealiai
du, kad ji sutrūkinės ne visa, TOC tikslas – surasti apriboji- vertės nekuriančios veiklos. sureguliuotas konvejeris:
o tik silpniausioji jos grandis. mus, juos valdyti ir maksimaliai Reikia daryti tik tai ir tik tiek, sklandžiai, be prastovų „bute-
Tad ar siekiant įmonės veiklos išnaudoti, pasiekti, kad visa sis- kas reikalinga siekiant rezul- lio kakliukuose“, efektyviai ir
efektyvumo verta vienodai tema dirbtų taip, kad apriboji- tato ir tenkinant kliento po- nevėluodama.
tobulinti visas veiklos grandis? mo darbo nestabdytų išteklių reikius.
Kur kas racionaliau stiprinti ne trūkumas.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 7
8. Andrius Čepkus,
žurnalistas
NUO FUNKCIJŲ
Ūkio ministerija persitvarkė. Spalio pradžioje
buvo iš esmės pakeista ministerijos struktūra, kuri,
teigiama, užtikrins efektyvesnį valdymą ir valstybės
lėšų taupymą.
Ligšiolinė ministerijos organizacinė Kai visiškai įdiegsime projektinį val- rengimo termino, kad būtų aiški pradžios
struktūra iš funkcinės pertvarkyta į pro- dymą, matysime, kas motyvuoja žmones ir pabaigos data, kad viskas galėtų būti
jektinę funkcinę, sumažinus bendrąsias dirbti, vadinasi, turėsime pagrįstų pasiū- skaidriai sekama naudojant IT sistemą.
funkcijas vykdančių padalinių skaičių, op- lymų, ką reikėtų keisti Valstybės tarnybos
timizavus jų veiklos valdymą bei įdiegus įstatyme. Mes tai siūlysime. Dabar mato- Aprašėme procesą vienam projektui
projektinį valdymą. Pagal jį, darbuotojų me, kokie yra apribojimai: yra eilinis ir ne- valdyti, taip pat procesą projektų grupei,
veiklos vertinimas ir atlygis tiesiogiai pri- eilinis vertinimai. Eilinis – kartą per metus, kai tuo pačiu metu dirbama daugiapro-
klausys nuo darbo įgyvendinant projektus o neeilinis galimas praėjus pusmečiui nuo jektinėje aplinkoje. Pastaruoju atveju yra
rezultatų. Šiems procesams valdyti įkurtas paskutinio vertinimo. Jeigu žmogus daly- nustatoma, kuriam projektui kurioje gran-
ir naujas tiesiogiai ministrui pavaldus Pro- vavo projekte, pasiekė tam tikrų rezultatų, dyje yra teikiamas prioritetas, gal kažkurį
jektų valdymo skyrius (biuras). galima jį motyvuoti: pakelti jo kategoriją, reikia pristabdyti, o kitą permesti į aukš-
jei įmanoma, suteikti aukštesnę klasę, jei tesnio prioriteto lygį. Siekiama, kad darbai
Kodėl ir kaip šie pokyčiai buvo vykdo- jis pirmos dar neturi, kažkokią priemoką vyktų greitai ir maksimaliai panaudojant
mi, „Valstybės tarnybos aktualijos“ klausia nustatyti. Nors dabar priemokos ir priedai turimas žinias ir išteklius.
ūkio viceministro Mindaugo PETRAUS- esant sunkmečiui nėra toleruojami visuo-
KO ir Ūkio ministerijos kanclerio Gedimi- menėje. Tai dar svarstysime. Ką Jūs vadinate projektu?
no MIŠKINIO.
Tarkime, nustatoma tarnautojui 10– Mindaugas Petrauskas: Tarkime,
Teigiate, kad iki šiol egzistavu- 15 proc. priemoka. Jei ji galioja ilgiau kaip mūsų pirmuoju projektu, kuris įgyvendin-
si ministerijos struktūra ir veiklos vienerius metus, tai pagal įstatymą reikia tas dar neįdiegus šios sistemos, galima
organizavimas buvo nelankstūs, papildyti pareigybės aprašymą, tas darbas pavadinti Ekonomikos skatinimo planą.
sunkiai pasidavė šiuolaikinės va- tampa nuolatiniu ir kitais metais priemo- Ten yra 5 blokai: nansiniai instrumentai,
dybos ir efektyvaus darbo orga- kos skirti nebegalima. Taigi yra tam tikrų pastatų renovavimas, struktūrinės para-
nizavimo principams. Kas būtent apribojimų ir mes galvosim. Bet yra ir kitų mos skirstymas, Saulėtekis ir eksporto ska-
buvo neefektyvu? būdų motyvuoti. Kad ir kvali kacijos kėli- tinimas. Visos šios kryptys negali kiekvie-
mas. Jeigu žmogus dirba toje srityje ir jis na važiuoti savo keliu. Veiksmai turi būti
Gediminas Miškinis: Mūsų vykdo- mato, kad pasiekė rezultatą, mes siunčia- koordinuojami, kontroliuojamos sąsajos
mų pokyčių esmė – būdamas naujoje me jį į konferencijas, seminarus užsienio tarp jų. Tai ypač svarbu, nansai yra riboti.
struktūroje kiekvienas darbuotojas, vals- šalyse, kad jis toliau keltų kvali kaciją. Ki- Į vieną pusę juos labiau nukreipti ar į kitą?
tybės tarnautojas, galės dalyvauti dau- taip tariant, valstybė investuoja į žmogų, Kaip koordinuoti ir optimaliai valdyti visą
gybėje projektų. Šiandien svarstome, rei- kas yra reikšmingas dalykas. šį procesą, kad nebūtų chaoso?
tinguojame 20 pagrindinių darbų sąrašą,
planuojame atrinkti penkis projektus, ku- Mindaugas Petrauskas: Dėl poky- Galiu pateikti dar vieną pavyzdį, kad
rie bus prioritetiniai. Norime pasiekti, kad čių apsisprendėme, kai pastebėjome, kad būtų lengviau suprasti, kas gi tas projek-
žmogus, dirbdamas kuriame nors funk- tam tikrų dokumentų parengimas užima tas. Štai, reikia parengti Lietuvos inovacijų
ciniame skyriuje, būtų aktyvus numatyto gana daug laiko. Kai kuriems reikia dienų, strategiją. Nebuvo jos iki šiol. Turim ne-
projekto dalyvis ar vadovas, kartu su daly- kai kurie užtrunka ir savaites. Taigi teko didelį padalinį, planuojam jo plėtrą. Yra
vaujančia komanda siektų iškelto tikslo. apibrėžti, aprašyti procesus, kad šitas dar- mūsų žmonės, „Infobalt“ žmonės, Žinių
bas vyktų maksimaliai greitai. Struktūrą ekonomikos forumo žmonės, kitų minis-
Kaip žinote, dabar visa valstybės tar- pritaikėme taip, kad ji apimtų visą galimų terijų žmonės. Tarsi savotiška darbo gru-
nautojų motyvacija susiveda į darbuotojo projektų valdymo procesą: nuo inicijavi- pė, bet į ją negali įtraukti žmonių iš verslo.
vertinimą, kuris paprastai vyksta gruodžio mo, planavimo per kontrolę ir vykdymą Kai yra realizuotas projektinis valdymas ir
arba sausio mėnesį. iki baigimo. Kad nebūtų neapibrėžto pa- visos pusės sutaria, ką ir kada darys, apra-
8 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
9. aktual ij os
PRIE PROJEKTŲ
TURĖS
PASIŪLYMŲ:
„Kai visiškai įdiegsime projektinį valdymą,
matysime, kas motyvuoja žmones dirbti, vadi-
nasi, turėsime pagrįstų pasiūlymų, ką reikėtų
keisti Valstybės tarnybos įstatyme“, – sako Ge-
diminas Miškinis, Ūkio ministerijos kancleris.
šomos gairės, pasidaro lengva valdyti ir niekas nedirba pasidėjęs ant sta- bendrojoje dalyje būna parašyta, kad
žiūrėti, kaip tas projektas vyksta, kur atsi- lo pareigybės aprašymo. Valsty- kiekviena ministerija vykdo visas kitas
randa silpnos vietos, kas sekasi ar nesise- biniame sektoriuje gana dažnas funkcijas ir pavedimus, kuriuos gauna iš
ka. Versle valdyti projektus yra įprasta, to reiškinys, kai tarnautojas atsisa- Vyriausybės. Bet kurio darbuotojo parei-
norime pasiekti ir Ūkio ministerijoje. ko vykdyti pavedimą motyvuo- gybės aprašyme irgi yra tas pats: vykdo
damas, kad jam „tai nepriklauso“. ir kitas funkcijas. Tačiau tie, kurie akylai
Ar, pavyzdžiui, įstatymo pro- Kiek šis biurokratinis nelankstu- laikosi savo pareigybės aprašymo, pa-
jekto parengimas irgi yra „pro- mas, kuris įtvirtintas įstatymais, prastai tos nuostatos apie „kitas funkcijas“
jektas“? institucijų nuostatais, riboja Jūsų nemato.
organizaciją, kad įdiegtumėte
Mindaugas Petrauskas: Aš žiūrė- tuos lankstesnius pokyčius? Didžioji dalis užduočių per projektinį
čiau plačiau. Jeigu reikia pakeisti vieną valdymą bus nukreiptos į projektų, kurie
įstatymo straipsniuką, tai gal projektu ne- Mindaugas Petrauskas: Esame bus ministerijos vadovybės patvirtintame
vadinsi. Tai puikiausiai gali padaryti vienas parengę linijinių struktūrų aprašymus, prioritetinių projektų sąraše, vykdymą. Pa-
žmogus. Bet kai yra visa serija įstatymų, užduočių ir funkcijų aprašymus. Rašant nagrinėkime kad ir viešuosius pirkimus,
turi būti žmonių komanda, kuri žiūrėtų naujosios linijinės struktūros nuostatas tai kur daug ką reikia keisti. Štai nuo sausio
įvairias įstatymų grupes, kad niekas nebū- bus integruota, suderinta su projektinio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba, viešųjų pir-
tų praleista, išnagrinėtų kitų šalių patirtį valdymo modeliu. kimų politiką įgyvendinanti įstaiga, bus
ir pakeitimus padarytų taip, kad sistema prie Ūkio ministerijos (dabar buvo prie
veiktų. Tarkime, bus įmanoma „išimti“ tarnau- Vyriausybės). Iki šiol negaudavome realios
toją iš linijinės struktūros suderinus su jo informacijos apie einamuosius dalykus:
Pagal mūsų naująją tvarką, tie žmo- vadovu, kad tas žmogus, tarkime, 3 savai- politiką formuojame čia, o ji įgyvendi-
nės, kurie yra į projektą įtraukti iš linijinės tes 100 proc. savo laiko skirs tam tikram nama ten. Dabar galvojame apie atskirą
struktūros, jeigu prioritetas suteikiamas projektui ir bus pavaldus projekto vado- projektą, kuriame bus ne tik viešųjų pir-
šitiems darbams, negali pirmenybės teikti vui. Kitas gal bus įtrauktas 50 proc. savo kimų vykdymo klausimai, bet ir tam tikri
darbams pagal savo linijinę struktūrą. laiko. pakeitimai institucijų vadyboje. Tam labai
pasitarnaus projektinis valdymas.
Versle paprasčiau: vadovas Gediminas Miškinis: Jeigu paim-
liepė, darbuotojas vykdo. Ten tume bet kokios ministerijos nuostatus, Ar šių struktūros pokyčių tiks-
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 9
10. PASIRINKIMAS:
Mindaugas Petrauskas, ūkio viceministras:
„Jei reikia mažinti dirbančiųjų skaičių, geriau
mažinti ten, kur nekuriama vertė.“
POLITINIS
RYŽTAS:
Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis
ir viceministras Mindaugas Petrauskas pri-
pažįsta, kad ministro politinė valia ir ryžtas
yra būtina sąlyga keisti nelankstų ministerijų
valdymą.
las yra sumažinti tarnautojų mi- Kaip reagavo ministerijos Turime apie 15 projektų, kurie jau įsibėgė-
nisterijoje skaičių? darbuotojai, kai jiems pristatėte ję, bet juos valdo ir apskaito vienas ar keli
naują struktūrą? Juk tai reiškė di- žmonės popieriuje ar „Excel“ programa.
Mindaugas Petrauskas: Šis tikslas delius pokyčius ir jų gyvenime. Kai šiuos projektus aptarinėjame, kažkas
taip pat yra keliamas. Jei reikia mažinti, išsitraukia lapuką, kitas savo kompiuteryje
geriau mažinti ten, kur nekuriama vertė. Gediminas Miškinis: Pirmoji „ban- pasižiūri skaičių, trečias bando prisiminti,
gelė“ nuvilnijo dėl to, kad ne visi žmonės ką šnekėjo praėjusią savaitę... Kol kas visi
Gediminas Miškinis: Labai kruopš- save surado naujojoje struktūroje. Išnyko veiksmai dar nėra įtraukti į bendrą duome-
čiai analizavome vidinio audito pateiktą kai kurie departamentai, kai kurie susijun- nų bazę, kur bet kada būtų galima pasi-
medžiagą, žiūrėjom kiekvieną funkciją, ar gė, sumažėjo. Galime patarti kitoms insti- žiūrėti projekto eigą, kur vėluojame, kokie
galima jas sujungti ir taip optimizuoti. tucijoms: jei jau darote reformas, tai reikia kada bus reikalingi ištekliai. Kad projektų
daryti greitai. Gavę atleidimo lapelį, labiau valdymą „užkurtume“ realybėje, kaip Jūs
Jeigu naikinamos besidu- patyrę ar apsukresni darbuotojai, greitu sakote, planuojame įsidiegti IT sistemą.
bliuojančios funkcijos, tai reiškia, laiku nesulaukę patvirtinimo, kad jiems
kad tie patys likę procesai suteiks bus pasiūlyta likti, neužtrunka susirasti IT sistemų pasirinkimas rinkoje yra di-
daugiau vertės. Bet kaip tai gali- darbą kitur. delis, sistema gali būti atvirojo kodo, gali
ma pamatuoti? būti licencijuojama. Kai atsirinksime, keti-
Pristatę tarnautojams naują struktū- name iš pradžių paimti ir sukon gūruoti
Mindaugas Petrauskas: Vertė pa- rą, nepastebėjome, kad jų darbingumas sistemą pagal 4–5 vykdomus projektus.
simato suskaičiavus, kiek sutaupysime būtų kritęs. Buvo vasara, atostogų metas, Tai būtų savotiškas bandomasis projektas.
žmogiškųjų ir nansinių išteklių. Sausio galbūt rudenį kolektyve tvyrančių nuotai-
1 d. maksimalus leistinas darbuotojų skai- kų pasekmės būtų buvusios labiau junta- Gediminas Miškinis: Jeigu IT siste-
čius ministerijai buvo 264 etatai, neskai- mos. Stengėmės su visais kalbėtis, įtraukti. ma pasirodys pakankamai paslanki, opti-
tant 30, kurie nansuojami iš struktūrinės Apskritai, bendras darbuotojų skaičiaus mali ir tinkama naudoti valdant projektus,
paramos. 47 etatus iš tų 264 perdavėme sumažėjimas sunkmečiu yra natūralus. tai ją praplėsti kitoms vartotojų grupėms
Energetikos ministerijai. Čia, galima sakyti, Dalį likusių žmonių tai netgi priverčia ministerijoje jau bus paprasčiau.
nieko nesutaupėme, tiesiog funkcijas iš dirbti geriau.
vienos ministerijos perkėlėme į kitą. Be tai Ar Jūsų kuriamas darbo mo-
ne viskas. Papildomai ministerijos perso- Štai ant stalo guli gražus seg- delis – projektinė aplinka – gali
nalą mažiname dar 36 etatais. tuvas, jame įsegti lapai su spal- būti pritaikyta ir kitoms instituci-
votomis procedūromis. Viskas joms?
Gediminas Miškinis: Ūkio minis- gražiai aprašyta, kaip Ūkio minis-
terija atsisako kai kurių funkcijų visiškai. terijoje turėtų veikti projektų val- Mindaugas Petrauskas: Kiekvie-
Inovacijų, verslo ir mokslo dalis yra susti- dymas. Tačiau kaip jį „užkursite“ na įstaiga ar institucija turi savų niuansų.
prinama kai kurių funkcijų, kurios naikina- realybėje? Tačiau bendrieji principai turėtų tikti ir
mos, sąskaita. Sutaupymas pasimatys ne kitoms ministerijoms. Kiti ministrai, žino-
iš karto, bet vėliau. Nuo spalio 1 d. turime Mindaugas Petrauskas: Įkūrėme me, domisi, kaip mes darome, kaip mums
181 etatą, kuris nansuojamas iš valstybės projektų biurą, kuriame iš pradžių dirbs tik sekasi. Nesame užsislaptinę. Jei kam nors
biudžeto, ir 30, nansuojamų iš struktūri- pora žmonių, koordinuojančių visą projek- būtų įdomu, mes tikrai pasidalytume savo
nės paramos. tinę veiklą. Projektus mes valdome ir dabar. patirtimi ir planais.
10 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
11. Ūkio ministerijos Pertvarka Ūkio ministerijoje
pertvarkymo etapai
Ministro politinė valia ir ryžtas. Pertvarkius Ūkio ministerijos struktūrą ir skatinimą bei investicijų, eksporto ir ino-
Supratimas, kad reikia siekti išgauti dalį funkcijų perdavus Energetikos minis- vacijų plėtrą.
didžiausią efektyvumą, kad klientai terijai, Ūkio ministerijos maksimalus etatų
(Ūkio ministerijos atveju – verslas) skaičius 2009 m. spalio 1 d. sumažėjo nuo Įvertinus pasikeitusius ūkio strategijos
būtų patenkinti. 264 iki 181. Tai ministerijai padės sutaupyti prioritetus ir atsisakius energetikos sek-
beveik milijoną litų: planuojamas 2010 m. toriaus kuravimo, naujojoje ministerijos
Pradinis informacijos surinkimas. darbo užmokesčio fondas sumažės iki struktūroje ypatingas dėmesys skiriamas
Jį atliko ministerijos vidaus audito 8,6 mln. litų. 2009-aisiais darbo užmokes- inovacijoms ir verslo skatinimui. Inovacijų
skyrius: surinko reikalingą informaci- čio fondas buvo 9,6 mln. litų. Iš esamo plėtrai kuruoti sukurtas Inovacijų ir žinių
ją: ministerijos nuostatus, pareigybių 181 etato šiuo metu užpildyta pusantro visuomenės departamentas, kuris sieks
aprašymus, užduotis, funkcijas ir kt. šimto. Daliai laisvų etatų ministerija skelbs spartesnio inovacijų diegimo tiksliniuose
konkursus, kuriuose ieškos aukštos kva- Lietuvos ūkio sektoriuose.
Išorinio konsultanto atranka. Vie- li kacijos specialistų, turinčių projektinio
nas iš pagrindinių kriterijų – patirtis valdymo patirties bei išmanančių žinių Departamentai bus pavaldūs ministerijos
vykdant panašius projektus kitose ekonomiką, inovacijų ir nansų inžinerijos kancleriui bei trims viceministrams. Minis-
šalyse. Konkurso metu buvo atrinkta sritis. terijos kancleris kuruos bendrąsias funkci-
įmonė „Deloitte“, turėjusi daugiausia jas, viceministrai bus atsakingi už Ūkio ir
rekomendacijų. Taip pat buvo pra- Po pertvarkos ministerijoje sumažėjo ES politikos bei verslo teisės, inovacijų ir
šoma išnagrinėti ES valstybių, kurios struktūrinių padalinių skaičius: iš 10 depar- ES paramos bei verslo skatinimo įgyven-
pastaruoju metu vykdė panašias tamentų liko 8. Panaikinus besidubliuojan- dinimą.
reformas, patirtį, kaip jos didino pri- čias funkcijas, Ūkio strategijos bei ES reika-
dėtinę vertę per pokyčius viešajame lų ir vidaus rinkos koordinavimo departa- Ligšiolinė ministerijos organizacinė struk-
sektoriuje. mentai sujungti į vieną Ūkio ir ES politikos tūra iš funkcinės pertvarkyta į projektinę
departamentą, o Pramonės ir verslo bei funkcinę, sumažinus bendrąsias funkcijas
Studijos parengimas. Atrinkti kon- Prekybos departamentai sujungti į Pramo- vykdančių padalinių skaičių, optimizavus
sultantai parengė savo siūlymus. Už nės, paslaugų ir prekybos departamentą. jų veiklos valdymą bei įdiegus projektinį
studiją buvo sumokėta 60 tūkst. litų. valdymą. Pagal jį darbuotojų veiklos ver-
Remiantis tarptautinių konsultantų re- tinimas ir atlygis tiesiogiai priklausys nuo
Ministerijos vadovų ir specialis- komendacijomis bei trylikos šalių, tarp darbo įgyvendinant projektus rezultatų.
tų įsitraukimas. Su konsultantais jų Suomijos, Danijos, Čekijos, pavyzdžių Šiems procesams valdyti įkurtas ir naujas
buvo diskutuojama ir ieškoma ge- analize, naujoj struktūra suformuota taip, tiesiogiai ministrui pavaldus Projektų val-
riausių sprendimų, kurie realizuotų kad atspindėtų svarbiausius ministerijos dymo skyrius (biuras).
jų siūlymus efektyviausiu būdu. prioritetus: smulkaus ir vidutinio verslo
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 11
12. Justinas Kalvenis,
žurnalistas
OPTIMIZUOTI
REZERVŲ
Galvodami apie kitų metų biudžetą, daugelis įstaigų vadovų
griebiasi už galvos – kaip reikės išgyventi. Vilniaus miesto mero
pavaduotojas Gintautas BABRAVIČIUS nusiteikęs gana optimis-
tiškai. Jis tikina, kad sunkmetis gali išeiti net į gerą – bus puiki pro-
ga įsivertinti funkcijas ir padidinti veiklos efektyvumą.
Kaip vertinate Vilniaus mies- jį, sakyčiau, labai santūrų. Bet pasirodė, džiamą išgyvenimo uždavinį reikia apversti
to savivaldybės padėtį? Kokie jai kad dar per daug optimistiškai vertino- aukštyn kojomis. Ne skaičiuoti, kiek reikia,
bus kiti metai? me padėtį. Teko nurėžti dar 7 proc. – apie kad suplanuoti darbai būtų atlikti, o galvo-
85 mln. litų. ti, ką galime padaryti su tuo, ką turime. Nu-
Vilniaus miestas turi daug paveldėtų sistatyti prioritetus nėra paprasta, bet bū-
problemų, be to, atsirado ir naujų. Pavel- Taigi atsižvelgiant dar ir į tai, kad tina. Yra tam tikri faktai ir čia nei graudeni-
dėtosios problemos – tai per 700 mln. litų drastiškai mažėja įplaukos į savivaldybės mai, nei lyrika, nei nuorodos į kitas pasaulio
nansinių įsipareigojimų. Šis savotiškas biudžetą, kitus metus prognozuoti yra su- vietas nieko nekeičia. Privalome išgyventi
miesto biudžeto de citas jau artėja prie dėtinga. Manau, kad nėra tikimybės, kad dabartinę situaciją kaip galima racionaliau,
metinio biudžeto apimčių. 2010-ieji bus geresni nei 2009-ieji. Geriau- kaip įmanoma mažiau skriausdami įvairias
siu atveju laikysimės kaip šiemet, o gal ir sritis, už kurias esame atsakingi.
Jau pavasarį priimdami sprendimą prasčiau.
mažinti savivaldybės biudžetą bandėme Tai kokios bus tos savivaldy-
pažvelgti realybei į akis ir patvirtinome Sakyčiau, kad šiandien daugelio spren- bės prioritetinės sritys, kurios ki-
KRIZĖ
NAUDINGA:
„Visos krizės turi ir naudingąją pusę. Tik jų
metu aptinki, kiek dar turi rezervų. Pirmiau-
sia reikia optimizuoti jau turimų pinigų nau-
dojimą, o tik paskui prašyti dar“, – tvirtina
Gintautas Babravičius.
12 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
13. aktual ij os
DAR YRA
tais metais mažiausiai pajus sun- ka sumažinti arba atidėti, nes nėra lėšų. pagal išgales turime prisidėti, turime pa-
kmetį? gerbti olimpinius prizininkus, bet ugdyti
Mes paveldėjome didžiulį de citą, ne juos turi federacijos, Olimpinis komitetas
Mūsų pagrindinis prioritetas – švie- pagal išgales prisiimtus įsipareigojimus, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas.
timas. Versimės per galvą, kad nansavi- kurių dalį tenka tesėti. Bet rezervų tikrai O savivaldybė turi rūpintis, kad vaikai būtų
mas jam nesumažėtų. Taip pat privalome galima rasti. Kai būnant Seimo nariu teko sveiki. Savivaldybės tikslas – ne aukštasis
rasti lėšų ko nansuoti Europos Sąjungos dirbti Informacinės plėtros komisijoje, o sportinis meistriškumas, o visuotinis zinis
remiamus projektus, nes kitaip prarasime vėliau Informacinės plėtros komitete, tai aktyvumas. Taigi prioritetai ir savivaldybės
struktūrinių fondų lėšas. sakydavau, kad pinigų informacinėms funkcijos šioje srityje kaip ir aiškios.
technologijoms daugiau nereikia. Atsiras-
Daug kas skundžiasi, kad jau davo tokių, kurie piktindavosi: kaip gi aš Ar informacinės technologijos
susispaudė, kiek tik galėjo. Kaip neginu savo srities! Tačiau pirmiausia juk padeda Vilniaus miesto savival-
ieškosite taupymo rezervų? reikia optimizuoti jau turimų pinigų nau- dybei taupyti lėšas?
dojimą, o tik paskui prašyti dar. Jei nėra
Visos krizės turi ir naudingąją pusę. Tik tvarkos, nėra sistemos, tai tik didindamas Padeda, bet ne tiek daug, kiek galė-
jų metu aptinki, kiek dar turi rezervų. Sun- mastą, galima sakyti, laistai dykumą. tų. Jei kalbame apie savivaldybės kaip
kmetis labai greitai tirpina lašinius – pir- įstaigos informacinę sistemą, tai sakyčiau,
miausia atkrinta netipinės veiklos, prieš Dabar gyvybiškai svarbu išsigryninti kad ji netobula, bet gana gera vykdyti jai
kelis dešimtmečius atsiradusios ir per tą funkcijas. O sunkmetis yra puiki proga tai iškeltus uždavinius. Yra pasenusių, keis-
laiką netekusios aktualumo, vykdomos iš padaryti. Tarkime, ar Vilniaus miesto savi- tinų dalykų, neįdiegtos visos reikalingos
inercijos. Geresniais laikais buvo sumany- valdybės tikslas yra olimpinių čempionų programos, bet prisiminkime, kad pasta-
ta ambicingų projektų, kuriuos dabar ten- ugdymas? Aš sakau, kad ne. Taip, mes ruosius porą metų į šią sritį beveik nebuvo
GELBĖK KĄ GALI:
Sunkmetis priverčia ne tik veržtis diržus, bet
ir padeda greitai apsispręsti, kas yra svar-
biausia. Kai dega namas, nebegalvoji apie
mandagumus. Stengiesi išgelbėti pačius svar-
biausius dalykus. Taigi ir dabar atsivers nauji
rezervai, kuriuos bus galima panaudoti.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 13
14. VIENINGI:
Sprendimų priėmimą sunkmečiu Gintautas
Babravičius prilygina plaukimui sraunia upe.
Valtis saugiai pasieks krantą tik tada, jei visi
irkluos sutartinai, susitelkę ir vykdys vairi-
ninko komandas.
investuojama. Blogai tai, kad beveik su-
stoję e. miesto projektai, nes jie reikalauja
tam tikrų investicijų ir aiškios hierarchinės
sistemos, apsisprendimo, kas yra proceso
valdytojas, nes dabar kartais žinybiniai in-
teresai ima viršų. Kad šis klausimas paju-
dėtų, reikia ne tik pinigų, bet ir atnaujinti
politiką, sukurti strateginį plėtros planą ir
grąžinti modernioms technologijoms de-
ramą vertę ir svarbą.
Kaip savivaldybės darbuotojai
pajuto sunkmetį?
Kiek įmanoma stengiamės amorti-
zuoti sunkmečio pasekmes. Kaip žinote,
pastaruoju metu Vilniaus miesto savival-
dybės administracija atleido 250 darbuo-
tojų. Šie atleidimai pirmiausia susiję su
funkcijų optimizavimu, bet prisipažinsiu,
kad viena iš priežasčių – neturėtume iš
ko mokėti atlyginimų. Turėjome rinktis:
arba nemokėti visiems, arba dalį atleisti.
Tai skausmingas sprendimas, bet neišven-
giamas. Savivaldybės administracija nėra
socialinės rūpybos įstaiga, kuri privalėtų
pasirūpinti tam tikru žmonių skaičiumi.
Procesų kokybei šis sumažinimas neturė-
tų pakenkti. Funkcijos perskirstytos, dalis Vilniaus miesto savivaldybėje, ir neįsivaizduoja, kad būtų galima dirbti ki-
jų perduota arba ir visai atsisakyta. Ir tokių bet ir Lietuvos mastu? taip. Tiesą sakant, kartais susidaro įspūdis,
atsisakomų ir perduodamų funkcijų atei- kad tampame tam tikrų sistemų įkaitais.
tyje tik daugės. Džiaugiuosi, kad didesnė Aš tikiuosi, kad kokybė net pagerės. Tarkime, kontrolė: užtrunka savaitę, kol
dalis politikų pritaria šiai idėjai. Savivaldy- Kaip pavyzdį pateiksiu Vilniaus miesto sa- dokumentas „nusileidžia“ iš aštuoniolikto
bės tikslas nėra teikti visas paslaugas – ji vivaldybę. Sprendimą mažinti darbuotojų aukšto į pirmą, ir dar savaitę, kol sugrįžta
tik turi užtikrinti, kad jos būtų teikiamos. skaičių priėmėme mes, politikai. Mažinda- atgal. Ar įmanoma šią griozdišką kontro-
mi prisiimame ir atsakomybę, kad procesų lės sistemą supaprastinti? Įmanoma, bet
Kokių žingsnių imsimės ateityje, da- kokybė nesuprastės. O jei taip atsitiktų, mes tada išlenda kitas lazdos galas – nebekon-
bar sunku pasakyti. Gali būti, kad kurį laiką sulauktume pagrįstų priekaištų iš piliečių ir troliuojami procesai ir bet kuris tarnau-
darbuotojams teks imti vieną dieną per kitą kartą mūsų tiesiog... nebeišrinktų. Taigi tojas jam nepatogų klausimą gali tiesiog
savaitę neapmokamų atostogų. Nenorė- esame suinteresuoti, kad kokybė nepras- paslėpti kur nors stalčiuje.
čiau gąsdinti savivaldybės tarnautojų be tėtų. Ar tai pasiseks užtikrinti, parodys gy-
reikalo. Ateitis parodys, ar teks mažinti venimas. Tikiu, kad mums pavyks. Kaip vertinate kolegų valsty-
etatų skaičių, ar ne. bės tarnautojų darbą?
Savivaldybėse dar daug inercijos.
Kaip manote, ar turės sun- Daugybė procesų yra praeito amžiaus lie- Kaip ir kiekviename kolektyve, taip ir
kmetis neigiamos įtakos viešojo kanos. Juos darbuotojai tiesiog paveldėjo savivaldybės administracijoje yra darbuo-
administravimo kokybei ne tik tojų, kurių kvali kacija aukščiausio lygio.
14 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
15. Jie „papuoštų“ bet kurią ministeriją ar kitą natės gatvių šlavimu ir tualetų valymu?..“ Man džiugu konstatuoti, kad naujoji
valstybės įstaigą. Natūralu, kad yra ir žmo- Dabar noriu visus tuos ironiškus žodžius Vilniaus miesto politinė dauguma, nepri-
nių, kurie yra tiesiog išmokę išgyventi, ku- atsiimti ir viešai atsiprašyti. Iš šono tikrai klausomai nuo partinės priklausomybės,
rie prisitaiko prie visų valdžių. Kam malo- sunku tinkamai įvertinti šių darbų mastą yra pakankamai susiklausiusi. Taip, yra
nų žodį pašnibžda, kam apkalba kokį kitą ir sudėtingumą. nuomonių skirtumų, kyla ginčų, bet svar-
kolegą ir t. t. Taigi yra visko. biausia yra strateginis suvokimas, kad tik
Taigi Vilniaus miesto savival- kartu, sistemiškai, ryžtingai veikdami mes
Savivaldos sistemoje atsidūriau dybės po sunkmečio griuvėsiais galime pasiekti norimą rezultatą. Kai plau-
2007 m. vasarį. Iki tol net neįsivaizdavau, nelaidojate? kiate valtimi ramia upe, galima pasiginčy-
kokia didžiulis tanklaivis yra miesto ūkis. ti, daugiau kairiu ar dešiniu irklu irkluoti, iš
Koks milžiniškas, sudėtingas organizmas Jokiu būdu. Ir ne tik aš vienas optimis- kurios pusės lenkti kliūtį, spustelėti irklus
ir kaip reikalingas žmonėms. Nuo to, kaip tiškai nusiteikęs. Juk mes žinojome, kur ar sustoti. Bet jei plaukiate sraunia kalnų
jis funkcionuoja, priklauso visų miestiečių einame – ekonominės krizės požymiai upe, turi būti tikslios komandos ir tikslūs
ir miesto svečių gerovė, sveikata ir net buvo matyti ir anksčiau. Džiaugiuosi, kad veiksmai. Nes jei uždelsite nors sekundę,
nuotaika. Prisipažinsiu, kad dirbdamas susiklostė aplinkybės, kurios leido mums krantą galite pasiekti jau be valties. Jei iš
Seime esu ne kartą skeptiškai apie savi- perimti savivaldybės vairą. Nežinau, kaip viso pasieksite. Mes tai suprantame, tad
valdybininkus kalbėjęs: „Va, mes Seime dabar verstųsi miestas, jei būtų likusi val- Vilniaus miesto valdančioji dauguma yra
svarbius valstybės reikalus sprendžiame, džia, sugebėjusi per porą metų miesto ryžtinga ir vieninga. Tai ir suteikia vilties.
o ką jūs ten savivaldybėse veikiate? Rūpi- įsiskolinimus padidinti 400 milijonų.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 15
16. Justinas Kalvenis,
žurnalistas
PAREIGŪNAI
OPTIMIZUOJAMA TURI
Kartu su visu viešuoju sektoriumi sunkmečio žirkles pajuto ir
visa vidaus reikalų sistema. Kai kurių statutinių pareigūnų darbo
užmokestis grėsmingai priartėjo prie minimalaus. Ne vienam at-
siveria perspektyva likti ir be šio pragyvenimo šaltinio. Pareigūnų
profesinės sąjungos nesutinka, kad ir taip nedidelių pareigūnų
atlyginimų mažinimas, pareigūnų atleidimas yra geriausia išeitis
valstybei gelbstintis nuo bankroto. „Dabar priimami sprendimai
gali sukelti žmogiškųjų išteklių ir gebėjimų krizę ateityje. Gali-
ma tik įsivaizduoti, kokią tai turės įtaką viešajai tvarkai ir saugu-
mui“, – sako „Valstybės tarnybos aktualijų“ pašnekovas Vytautas
BAKAS, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo
pirmininkas. Ponas Bakas tvirtina, kad valstybė eina ne pačiu ge-
riausiu keliu ir negaili aštrios kritikos vidaus reikalų sistemos va-
dovams.
Kaip vertinate sprendimą ma- Bet gi dabar visiems sunkus tvarka. Akivaizdu, kad ministras nesijaučia
žinti nansavimą teisėsaugai? metas. Ar manote, kad į pareigū- atsakingas už tam tikrų darbo sąlygų užti-
Kokių tai gali turėti pasekmių? nų problemas įsiklausoma nepa- krinimą. Tai nesąžininga ir įstaigų vadovų,
kankamai? ir pareigūnų atžvilgiu.
Mano nuomone, teisėsauga, viešoji
tvarka – tai tos sritys, kurios sunkmečiu Visas problemų sprendimas, kurį aš Arba tokia sentencija: mažėjant atly-
neturėtų nansiškai nukentėti. Priešingai, dabar matau – tai diskusijos viešojoje ginimams, mažėja nusikalstamumas. Gal
jas reikia net stiprinti. Įvairių krizių metu erdvėje. Tiksliau, ne diskusijos, o retorika. nuo atlyginimų ir priklauso, kaip nusikal-
didėja socialinė įtampa, daugėja margi- Štai pavyzdys. Reikia sutaupyti 115 mln. timai išaiškinami, gal priklauso prevencija,
nalų, atsiranda tam tikrų krizėms būdin- litų. Vidaus reikalų ministras siūlo popu- bet nusikalstamumas yra socialinis reiški-
gų kriminogeninių reiškinių: atsigauna liarią išeitį – reikia atleisti pensininkus, nys, jis priklauso ne nuo policininko atly-
įvairios nusikalstamos grupuotės, suklesti t. y. pareigūnus, kuriems per 50 metų. Tai ginimo, o nuo įvairų išorinių veiksnių.
nelegalios kovos, nusikaltimai el. erdvėje išgirdęs iš karto paskambinau į policijos
ir kt. Tai įrodo ir visai neseni Kauno įvykiai. personalo valdybą susižinoti, kiek gi tokių Dar viena ministro frazė: Valstybės
pareigūnų policijoje yra. Ogi 30 žmonių! tarnybos departamentas dirba blogai.
Dar gruodžio mėnesį analizavome, Ar tie 30 turi sutaupyti 115 mln. litų? Įsiklausykite: ministras, kuriam pavaldus
kaip kitos valstybės sunkmečiu nansuoja šis departamentas, viešai jį kaltina, kad jis
teisėsaugą. Tik Lietuva, Latvija, Bulgarija Kaip profesinės sąjungos narys, vado- prastai dirba. Lyg jis būtų kažkur šalia, lyg
ir Rumunija nansavimą sumažino. Visos vas, tiesiog nesuprantu ministerijos vado- ne vidaus reikalų ministro kompetencijai
kitos šalys, jų visuomenės manė ir elgėsi vybės, ypač gerbiamo Raimundo Palaičio priklausytų. Juk tam ir yra vadovas, kuris
priešingai. pozicijos. Jis komentuoja kaip stebėtojas, atsakingas už tai, kad pavaldi įstaiga dirb-
tarsi būtų opozicijos atstovas. Man tai tų gerai. Visiškai suprasčiau, jei ministras
Akivaizdu, kad statutinių pareigūnų nėra priimtina. pripažintų, kad yra trūkumų šio ar kurio
darbo užmokesčio mažinimas ir teisėsau- kito pavaldaus departamento darbe, jei
gos kritikavimas Lietuvoje lemia didesnį Norisi paoponuoti ministro pareiški- pasižadėtų tuos trūkumus šalinti, siekti
politinį kapitalą. Tai tiesiog populiaru. Tie, mams. Štai vienas iš jų: institucijų vadovai geresnės veiklos...
kurie kritikuoja, bet kurioje diskusijoje yra atsako už tai, kad esant vienokiam ar kito-
pranašesni už tuos, kurie gina. kiam nansavimui būtų užtikrinta viešoji Tokia stebėtojo pozicija yra labai pa-
16 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
17. aktual ij os
PASIPIKTINĘ:
BŪTI NE TAIP
vojinga. Mano galva, ji stumia į labai dide- tis nei didelių išteklių, nei sugebėjimų val- tai reikėtų paaiškinti kitiems
les problemas. Mes, pareigūnai, neturime, dyti krizę. Dar 2008 metų pabaigoje buvo Lietuvos darbuotojams, kurie
kas mums atstovautų politiniu lygmeniu. aišku, kad ekonominė krizė tik gilės, kad nukentėjo nuo mažinimo?
Tai ministro priedermė yra atstovauti tam biudžetas trauksis. Tuomet profesinės są-
tikrai sričiai ir per politinius sprendimus jungos matė du galimus kelius. Vienas – Čia jau būtų klausimas Premjerui. Iš
daryti įtaką, kad būtų užtikrintas tinkamas valstybėje priimamas politinis sprendimas tikrųjų nematau nė vieno rimto žingsnio
tos srities funkcionavimas. Manau, kad jei teisėsaugai nansavimo nemažinti, kad ir padaryti vidaus reikalų ir viešojo adminis-
ministras norėtų deramai atstovauti vi- kas nutiktų. Kitas kelias – optimizuojant travimo sistemas taupesnes. Kur gi tas iš-
daus reikalų sistemai, valstybės tarnybai, vidines struktūras – ne atskirai tam tikrus garsintas „vieno langelio“ principo įgyven-
aktyviai ieškotų politinių svertų, būtų ras- padalinius, o kompleksiškai visą sistemą – dinimas, e. vyriausybės plėtra?.. Šie dalykai
ta priemonių, kaip jį nuslopinti. Visgi libe- pačioje sistemoje ieškoti rezervų. Šiuo ne tai kad stringa, bet visai nejuda iš vietos.
ralcentristai koalicijoje yra mažuma. Todėl keliu nuėjo estai, suomiai, vokiečiai. Ir jie Kodėl atskiros institucijos, pavyzdžiui Mo-
ir pasirinkta tokia taktika, kai veikla labiau laimėjo. O pas mus kažkodėl vengiama kesčių inspekcija, sugebėjo mažinti pas-
imituojama nei iš tikrųjų kažkas svarbaus susėsti ir sistemiškai pasižiūrėti į proble- laugų kaštus ir gerinti kokybę, o visa vals-
daroma. mą, ieškoti geriausių būdų, kaip būtų gali- tybė ne? Todėl, kad turėjo stiprią politinę
ma taupyti ir kartu „amortizuoti“ taupymo valią ir stiprius ten dirbančius specialistus.
Ar manote, kad visiems po pasekmes.
lygiai nukirpti nansavimą Štai kad ir Vidaus reikalų ministerijos
yra paprasčiausias kelias? Jeigu būtų priimtas spren- struktūra. Paskaičiavau, kad ji turi 39 įvai-
dimas išlaikyti teisėsaugai rias struktūras ir struktūrėles. Bandau ly-
Tai paprastas žingsnis, nereikalaujan- ankstesnį nansavimą, kaip ginti su tuo, ką pažįstu, t. y. su vokiečiais,
ĮTARTINA:
„Kai neseniai skelbiau konkursą į vadybininko
vietą su pusantro tūkstančio litų atlyginimu,
kompiuteris „užlūžo“ nuo anketų. Tad kiek
keistokai atrodo, kai į gerai apmokamą depar-
tamento direktoriaus, valstybės tarnautojo
su socialinėmis garantijomis, vietą atsiranda
vos vienas pretendentas“, – stebisi Vytautas
Bakas.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 17
18. ĮSIPAREIGOJIMAI NEĮVYKDYTI:
Pati valstybė Vidaus tarnybos statute suformulavo vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą. Tarnautojas aukoja tam tikras galimybes
dėl tarnybos valstybei, tad atitinkamai turėtų elgtis ir valstybė. Dabar su tarnautojais elgiamasi paprasčiausiai nesąžiningai.
estais, suomiais. Jie laimėjo optimizuoda- paslaugas piliečiams. Išsakėte nemažai kritikos.
mi struktūras. Štai įstoję į Šengeno erdvę Bet kritikuoti visada lengva.
estai atsisakė valstybės sienos apsaugos Ar karjera valstybės tarny- O ką reikėtų daryti, kad būtų
tarnybos kaip atskiros sistemos. Manau, boje yra pakankamai skaidri geriau?
kad erdvės optimizuoti tikrai turime: net ir pasiduodanti permainoms?
6 padaliniai dirba migracijos srityje, parei- Mes ne tik kritikuojame, bet ir siūlo-
gūnų sveikatos priežiūros ir reabilitacijos Karjera valstybės tarnyboje, manau, me, ką galima padaryti geriau. Pateikėme
sistema susideda 5 atskirų padalinių, o yra neskaidri sritis. Tarnautojo gebėjimai, 19 teisės aktų projektų. Patarėme, kaip
kur dar viešosios įstaigos. Šie dalykai tu- kompetencija toli gražu nėra pagrindinė suvaldyti įtampas krizės metu. Pirmiausia
rėjo būti pradėti tvarkyti sausio mėnesį. sėkmingos karjeros prielaida. Man pačiam siūlėme realų valstybės valdymo kaštų
Bet aišku, kad yra didžiuliai interesai, kad teko pridėti ranką kuriant karjeros vidaus mažinimą. Ne per darbo užmokesčio sis-
tos institucijos liktų išskaidytos. Sakoma, reikalų sistemoje modelį. Kad ir kaip keis- temą, kaip yra daroma dabar, o per įstaigų
kad institucijų gausa būdinga besivystan- ta, net iš pačios Vidaus reikalų ministeri- ir funkcijų optimizavimą. Mūsų apskai-
čioms valstybėms. Tai gal tokie ir esame? jos pusės buvo pasipriešinimas rotacijos čiavimais, vidaus reikalų sistemoje tokiu
principo atsiradimui Vidaus tarnybos sta- keliu einant galima būtų sutaupyti apie
Bet juk centralizacija vie- tute. Galima sakyti, kad rotacija ir atranka 200 mln. litų. Taip pat pasiūlėme atsisakyti
nos didžiausių pareigūnų į vadovo pareigas vos nesužlugdė visos įtvirtinto Valstybės tarnybos įstatyme dar-
problemos neišspręstų – vis Policijos plėtros programos. Čia išgelbėjo bo užmokesčio didėjimo sunkmečiu, o
tiek jų skaičius būtų mažina- Policijos departamento vadovybės su ge- sutaupytus pinigus grąžinti ne į biudžetą,
mas? neraliniu komisaru Visgirdu Telyčėnu prie- o palikti juos pačioje sistemoje. Taip įstai-
šakyje tvirta pozicija. Nepritarimas buvo gos būtų skatinamos taupyti. Taigi kertinis
Bet kokiu atveju laukia etatų maži- argumentuojamas detalėmis: kaip bus pasiūlymas: optimizuoti įstaigų skaičių,
nimas. Bet optimizuodami galėtume iš- kompensuojamos pareigūnų persikėlimo funkcijas ir procesus.
vengti didesnio žmonių atleidimo masto. išlaidos ir kt.
Juk optimizuotume ne tik žmones, bet ir O to neoptimalumo, neracionalumo
procesus. Taip, kažką tektų sumažinti, kaž- A šuojamas karjeros valstybės tarny- mūsų valstybėje dar daug. Kaip pavyzdį
kokių funkcijų atsisakyti, kažkokias funkci- boje skaidrumas kelia šypseną. Argi tikroviš- pateiksiu labai paprastą dalyką. Nagrinė-
jas ir žmones perkelti kitur. Bet svarbiau- kai atrodo, kai į departamento direktoriaus jau 2009 m. Vyriausybės investicijų pro-
sia, kad eidami šiuo keliu sutaupytume ne vietą atsiranda vos vienas kandidatas? Tai gramą ir atkreipiau dėmesį į lėšas, skirtas
tik atlyginimams skirtų pinigų, bet ir gau- rodo, kad žmonės nepasitiki karjera valsty- buhalterinės apskaitos sistemų diegimui.
tume didžiulę pridėtinę vertę – geresnes bės tarnyboje. Aš ir pats ja nepasitikiu. Kiekvienai įstaigai tam numatytos gana
18 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
19. BASI IR ALKANI:
Kol kas pareigūnai savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais išreiškia taikiomis ir šmaikščiomis akcijomis. Tačiau ar ilgai jie rizikuos savo gy-
vybe ir sveikata už grašius?
nemažos pinigų sumos. Nejau viešajame pasinaudoti krize ir parengti įstatymų pa- Mes ir toliau kelsime mano minėtus
sektoriuje, bent jau tam tikrose srityse, taisas, gal net naujas įstatymų redakcijas, klausimus. Kai pradės veikti Trišalė taryba,
buhalterinė apskaita negalėtų būti uni- kurios padėtų reformuoti statutinių parei- ten irgi juos kelsime. Džiugu, kad pareigū-
kuota ir visoms įstaigoms įdiegta viena gūnų mokymo, karjeros, darbo užmokes- nų profesinės sąjungos yra gana stiprios,
buhalterinės apskaitos sistema? čio, socialinių garantijų sistemą. Tai puiki kad pareigūnai aktyvūs, turime nemažai
proga susėsti, suremti pečius ir iš esmės sąmoningų, drąsių žmonių ir esame pasi-
Arba jau plačiai pagarsėjęs paradok- reformuoti sistemą, susitvarkyti ją, perkelti rengę kovoti už kiekvieną pareigūną. Ne-
sas, kad Vidaus reikalų ministerija kitiems į aukštesnį lygį. Bet kažkodėl to vengiama, ketiname nuleisti rankų. Džiaugiuosi, kad
metams infrastruktūros plėtrai nusimatė vyksta vilkinimas. pareigūnai, kuriems tvirtina, kad esame
400 tūkst. litų. Skamba rimtai – infrastruk- populistai, ieškantys kelio į politiką, tomis
tūros plėtra. Pasirodo, už šiuos pinigus Bet gal šiuo momentu, kai šnekomis netiki. Žmonių nuotaikos gana
bus užkastas kabelis ministerijos kieme reikia greitai apkarpyti iš- ryžtingos.
ir paklotos plytelės... Ir tai numatyta tada, laidas, valstybė neturi kito
kai jau buvo taupoma atlyginimų sąskaita. pasirinkimo kaip mažinti at- Tai kam pasiryžę pareigū-
Gal, sakau, Vilniaus policininkai galėtų pa- lyginimus ir atleisti žmones? nai gindami savo teises?
daryti talką, užkasti tą kabelį, o sutaupytus Juk reformoms reikia laiko ir
tūkstančius palikti atlyginimams? išteklių? Sunku pasakyti, kaip jie sureaguos,
pavyzdžiui, sausio 1 d. sužinoję, kad jų at-
Labiausiai mane pribloškė, kai nagri- Manau, kad tai tik detalė. Priežastis iš lyginimus nukirpo dvidešimčia procentų.
nėdami Vidaus reikalų ministerijos Perso- principo yra politinė valia. Valstybė ne- Negaliu prognozuoti jų veiksmų. Viskas
nalo departamento funkcijas atkapstėme, pasirinko prioriteto tobulinti valstybės priklausys nuo to, kaip su jais bus kalba-
kad vieno iš šio departamento specialisto valdymą. Saulėlydžio komisija – tai tik vie- ma, kaip jie bus rengiami permainoms.
funkcija – laminuoti valstybės tarnautojo šųjų ryšių akcija. Ką ji padarė, tai pertvarkė Kiršinti pareigūnus tarpusavyje ir su vi-
pažymėjimus. Man tai atrodo visiška nesą- Vyriausybės kanceliariją ir atleido... valyto- suomene yra netikusi politika. Neetiška
monė. Juk tai personalo politiką formuo- jas. Ir tai iš principo viskas. kritikuoti profesinių sąjungų reikalavimus,
janti institucija! Ar jos žmonės turi dirbti lyginant policininkų, medikų ar mokytojų
tokius techninius darbus? O mes kalbame Kokių veiksmų Nacionali- atlyginimus. Kiekvienas šių darbų vertas
apie neskaidrią karjerą, gebėjimų trūkumą nis pareigūnų profesinių są- deramo atlygio. Arba ko verti žodžiai, kad
ir kitas globalias problemas... jungų susivienijimas rengiasi pareigūnai dar turi džiaugtis, kad iš viso
imtis toliau? turi darbo – juk siaučia nedarbas. Tokios
Mes sakėme ministrui, kad galime kalbos problemų tikrai neišspręs.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 19
20. KAIP
Ona Šumskienė,
žurnalistė
SUTAUPYTI
100 MILIJONŲ?!
ŪKIO MINISTERIJA SKAIDRINA MOBILIOJO
RYŠIO VIEŠUOSIUS PIRKIMUS
Mobiliojo ryšio paslaugos yra vienos tų, kurias perka beveik visos biudžetinės organizacijos.
Todėl pokyčiai, kurių ėmėsi Ūkio ministerija skaidrindama viešuosius pirkimus, jau artimiausiu
metu bus geriausiai matomi būtent šioje srityje.
20 VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S
21. sk aidrumas
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ), atliko vadovaudamasi VPĮ, todėl perkan- rašė: „n.d.“, „sąskaita nenurodoma“, „nėra“,
mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą per- čiajai organizacijai, vykdančiai pirkimą per „savas tinklas nemokamai“ ir pan. „Tai rodo,
kančiosios organizacijos turėtų skelbti CPO, nebereikia pačiai atlikti viešųjų pirki- kad perkančiosios organizacijos nesirūpina
rečiausiai kas 3 metai. Skaičiuojama, kad mų procedūrų. Jai tereikia tapti elektroni- kainomis ir greičiausiai permoka už paslau-
Lietuvoje yra apie 5 000 perkančiųjų or- nio katalogo vartotoja, o pirkimo proce- gas“, – komentavo ūkio viceministras.
ganizacijų, vadinasi, kasmet turėtų vykti dūra trunka vos 3–5 darbo dienas.
bent 1 600 mobiliojo ryšio paslaugų pir- Paaiškėjo, kad dalis įstaigų moka sujun-
kimo konkursų. Tačiau realiai paskelbiama Apklausa patvirtino: gimo mokestį (0,14–0,19 Lt), kuris didžiajai
vos keli šimtai. dalis įstaigų permoka daliai mobiliojo ryšio klientų apskritai nėra
taikomas. Kitos įstaigos pranešė mokančios
Iki šiol buvo vieša paslaptis, kad yra Tuo pat metu Ūkio ministerija paprašė 50, 60, 70 ar net 99 Lt mėnesinį ksuotą
tokių institucijų, kurios už pokalbius moka Viešųjų pirkimų tarnybos atlikti perkančių- mokestį vienam abonentui – tai nepagrįs-
po 50 ar 60 ct/min. Tačiau yra ir tokių, ku- jų organizacijų apklausą, kokiais įkainiais tai didelis mokestis, retenybė rinkoje.
rios už tą pačią paslaugą moka vos po ke- jos perka ryšio paslaugas, kada sudarytos
lis centus. Skaičiuojama, kad paskelbusios paslaugų teikimo sutartys. „Apklausa atskleidė, kad kai kurių įstai-
naują konkursą biudžetinės įstaigos kai- gų sutartys su ryšio tiekėjais yra sudarytos
nas galėtų sumažinti vidutiniškai 30 proc. Apklausos metu duomenis sutiko at- dar 1995–1999 metais. Tos pačios sutartys
skleisti vos 500 perkančiųjų organizacijų. pažeidžiant galiojančius įstatymus yra
Preliminariais skaičiavimais, visa vie- kažkokiu būdu pratęsiamos, pasirašomi
šojo sektoriaus (biudžetinių organizacijų) Pasak ūkio viceministro Rimanto Žy- papildomi susitarimai. Konkursai nėra
mobiliojo ryšio rinka sudaro apie 400 mln. liaus, inicijavusio šią apklausą, jos rezul- skelbiami, todėl negaunamos palankiau-
Lt, todėl vien tik atnaujinus perkančiųjų tatai patvirtino, kad nemažai įstaigų vis sios kainos“, – sakė p. Žylius primindamas,
organizacijų sutartis su tiekėjais (pasinau- dar moka už pokalbių minutę nuo 30 iki kad paslaugų teikimo sutartys turi būti at-
dojant centrinės perkančiosios organiza- net 75 centų, kai šiuo metu privatūs ir naujinamos rečiausiai kas treji metai.
cijos modeliu) valstybė per metus sutau- verslo klientai už tokias paslaugas moka
pytų apie 100 mln. Lt. vos keliolika centų. „Iki mūsų rekomen- Ydingas kon dencialumas
duojamos ribos – devyniolikos centų už
Paragino ryšį pirkti minutę – moka apie du trečdalius atsilie- Kai kurios institucijos atsisakė pateikti
per CPO pusių įstaigų. Ko gero, ir keli tūkstančiai tų kainas motyvuodamos kon dencialumo
įstaigų, kurios nepakluso Viešųjų pirkimų susitarimu su tiekėju. Viceministro many-
Per Centrinę perkančiąją organizaciją tarnybos raginimui atskleisti įkainius, per- mu, tokios kon dencialumo nuostatos
(CPO) įvykdytų pirkimų statistika atsklei- moka. Mūsų prielaidos apie neefektyviai sutartyse su tiekėju yra ydingos. „Atsisa-
džia, kad skambučiams į visus mobiliojo naudojamas biudžeto lėšas pasitvirti- kydama informuoti konkurentus ar net
ryšio tinklus Lietuvoje įstaigoms siūlomos no“, – „Valstybės tarnybos aktualijoms“ Viešųjų pirkimų tarnybą apie taikomas
7–19 ct/min. kainos, tuo tarpu į ksuotojo sakė p. Žylius. Gauti duomenys paskatino kainas, įstaiga praranda galimybę gauti
ryšio tinklus – po 4–19 ct/min., o SMS ži- Ūkio ministeriją kuo greičiau inicijuoti sis- mažesnių įkainių pasiūlymus ir taip ma-
nutės po 15–19 ct. teminius sprendimus, kaip užkirsti kelią žinti išlaidas bei taupyti biudžeto lėšas“, –
neefektyviam lėšų panaudojimui perkant mano p. Žylius.
Liepos mėnesį Ūkio ministerija krei- ryšio paslaugas.
pėsi į visus valstybės valdymo instituci- Jis teigia pastebėjęs, jog kai kuriose
jų vadovus, apskričių viršininkus, merus Kai kurios įstaigos, atsakydamos į klau- įstaigose skirtingų abonentų sutartys bai-
ragindama išnagrinėti sudarytas ryšių simą, kokia yra pokalbių minutės kaina, giasi skirtingu metu, todėl sutartys suda-
paslaugų teikimo sutartis ir, jei minutės
kaina didesnė nei 19 ct, atnaujinti sutartis
pasinaudojant CPO paslaugomis (www.
cpo.lt). Ši rekomendacija išsakyta norint
paskatinti įstaigas taupyti ir sumažinti vie-
šųjų pirkimų procedūrų vykdymo naštą.
Ūkio ministerija pažymėjo, kad CPO
mobiliojo ryšio paslaugų viešąjį pirkimą
ŠNEKAM VISI:
Mobiliojo ryšio paslaugas perka beveik visos
biudžetinės organizacijos. „Todėl ministeri-
jos parengti sprendimai, kuriais skaidriname
ir efektyviname viešuosius pirkimus šioje sri-
tyje, turės ženklų taupymo efektą“, – pabrė-
žia Rimantas Žylius, ūkio viceministras.
VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 21
