4

1. Informacinė visuomenisė ir
informacinės technologijos
Silvija Katkevičiūtė

2. Informacinės visuomenės samprata
ir išraiškos
 Primename pagrindinį apibūdinimą: informacinė
visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir
 besimokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris
požymius – jie aprėpia daugelį dalykų.
 Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys
lengvai prieinami kiekvienam
 visuomenės nariui. Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai,
bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės
 valdyme, politiniame šalies gyvenime. Suprantama, šitai
įmanoma tik esant geram informacinių
 technologijų naudojimo lygiui - šalyje sukūrus šiuolaikinę
infrastruktūrą.

3. Penki poziuriai į informacinę
visuomenę
 Kalbant apie informacinės visuomenės atsiradimo
priežastis, reikėtų prisiminti kai kuriuos istorinius faktus.
Jau senų senovėje žmonės naudojo turimą informaciją ir
ją perduodavo kitiems. Komunikacija egzistavo palyginus
primityviomis formomis. Pagal bendrą susitarimą tokia
komunikacija naudojo simbolių sistemą ir informacija
buvo perduodama naudojant būgnus, varpus, ragus,
dūmus, ugnį ar kitokias pranešimo priemones. Norėdami
perduoti sudėtingesnio pobūdžio informaciją
(apmąstymus, nuomones ir istorijas), žmones sukūrė
dainas, poeziją ir kt.
Milžiniškas šuolis žmonijos istorijoje buvo rašto
atsiradimas, nes taip atsirado galimybė perduoti žinias iš
kartos į kartą.

4. Svarbiausi informacinės
visuomenės bruozai
 Tai yra visuomenė, kurioje kiekvienas jos
narys gali, nori ir sugeba naudotis naujai
suteikiamomis informacijos technologijų
galimybėmis. Pagrindiniai informacinės
visuomenės bruožai: nuolatinis
mokymasis, nuotolinis darbas, elektroninis
verslas ir paslaugos, elektroninė
demokratija.

5. Informacinė visuomenė ir socialinai
pokyčiai
 Erdviniu požiūriu informacinė visuomenė traktuojama kaip pasaulinė, neribojama
 valstybių, regionų sienų. Informacija tampa vienodai sparčiai pasiekiama visame
pasaulyje,
 todėl galima sparčiai darbuotis visose srityse. Informacinė visuomenė dažnai
vaizduojama kaip
 visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti telekomunikacijų tinklu (internetu).
 Ypač svarbus kultūrinis požiūris. Sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų
 kultūras, saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja. Itin svarbi
 darosi kalbos kultūra. Manoma, kad sėkmingai gyvuos tos šalys, kurių kultūra bus
 atspindima internete ir sava, ir kitomis kalbomis. Mokslininkams keliami labai svarbūs
 uždaviniai – apibendrinti šnekamųjų kalbų gramatikas, kurti terminus, automatizuoti
vertimą
 iš įvairių tautų kalbų.

6. Nelygiu galimybių problema
 Ne visos žmonių grupės gali naudotis informacinių
technologijų teikiamomis
 galimybėmis. Tie, kurie negali ir nemoka naudotis
naujomis informacinėmis technologijomis,
 nėra įgiję naujų įgūdžių, gali prarasti darbą arba jo
nerasti ir būti išstumti iš visuomenės.
 Kadangi žinios ir informacija tampa svarbiu veiksniu, vis
daugiau galios įgyja tie, kurių
 rankose sukaupta informacija ir kurie geba sparčiai
pasinaudoti informacinėmis technologijomis
 įvairiose srityse.

7. Informacinės visuomenės plėtra
Lietuvoje
 Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1990 m. Lietuvos ekonominiame ir socialiniame
gyvenime
 vyksta spartūs pokyčiai. Lietuvos siekis įsijungti į tarptautines organizacijas
(Europos Sąjungą,
 NATO ir kt.) paskatino imtis aktyvių veiksmų informacinės visuomenės plėtros
srityje. Buvo
 parengta keletas informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programų.
 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. vasario 28 d. priėmė ir patvirtino
„Nacionalinę
 informacinės visuomenės plėtros koncepciją“, 2001 m. rugpjūčio 10 d. -
„Lietuvos informacinės
 visuomenės plėtros strateginį planą“ (planas patikslintas 2002 m. birželio 6
d.), o 2003 m. vasario
 3 d. patvirtino „Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodiką“,
kurios svarbiausias
 tikslas – nustatyti informacinės visuomenės plėtros planavimo ir stebėsenos
tvarką bei
 priemones.
 203