7. 2010 → 2015
MIESTO GYVENTOJŲ 539 000 / 545 000
SKAIČIUS
DIENOS GYVENTOJŲ 680 000 / 700 000
SKAIČIUS
METROPOLINĖS 800 000 / 800 000
≈30 ZONOS GYVENTOJŲ
km
SKAIČIUS
≈50 NAUDINGO BŪSTO 24,6 / 28,2
km PLOTAS VIENAM
GYVENTOJUI ( kv. m)
Europoje komfortišku naudingu būsto plotu
skaitoma ~30 kv.m / 1 gyv.
8. CENTRIN ZONA XII-XIX a.
VIDURIN ZONA XX a.
PERIFERIN ZONA XX-XXI a.
“3 SKIRTINGI MIESTAI”
SKIRTINGOS KIEKVIENOS ZONOS PROBLEMOS
9. STRUKTŪROS ĮPATUMAS - MIESTAS DISPERSIŠKAS,
MAŽAS GYVENTOJŲ TANKUMAS
jau 7 km nuo centro nėra 30 gyv/ha tankumo minimaliai
reikalingo, kad atsipirktų kuriama infrastruktūra
10. PROBLEMOS.....
IŠDRIKUSI MIESTO PLĖTRA, PASPARTINTA “GYVENAMOSIOS STATYBOS
BURBULO” IR NESUBALANSUOTO NUOSAVYBĖS GRĄŽINIMO PROCESO
Statybos leidimai iki 2007 m.
Statybos leidimai po 2007 m.
Periferijoje neišvystyta fizinė ir funkcinė struktūra, trūksta inžinerinės ir socialinės
infrastruktūros
Nefektyvus viešas transportas - energijos suvartojimas individualiam transportui
Vilniuje 20,6 GJ/gyv./metams, didieji Europos miestai suvartoja 12-15 GJ/gyv./metams;
Vilniaus biudžetui tenka tik 40% GPM (Kaunui - 94%, Klaipėdai – 86%, likusioms 56
šalies savivaldybėms tenka visas 100%).
11. PLĖTROS PRIORITETAI
Miesto ir priemestinių teritorijų Miesto vystymosi principas –
integracija decentralizuota koncentracija
12. BŪSTO SEKTORIAUS PLĖTRA
• 2007-2010 m. pastatytų butų
naudingas plotas gyvenamuosiuose
pastatuose padidėjo 1505,1 tūkst. kv. m;
• vidutiniškai per metus pastatytų butų
naudingo ploto padidėjimas buvo 376
tūkst. kv. m
(tik 2010 m. šis rodiklis stipriai sumažėjo
– apie 3,5 karto)
Leidimų gyvenamiesiems namams statyti ir
rekonstruoti sklaida 2007-2010 m
Būsto statybos apimtys Vilniaus mieste 1995-2010 m.
13. BŪSTO MODERNIZAVIMAS
• Rengiamos kompleksin s gyvenamųjų rajonų atnaujinimo schemos –identifikuojami
žem s sklypai statiniams, bendrojo naudojimo teritorijoms, susisiekimo
komunikacijoms, sporto ir rekreacijos objektams, papildomoms parkavimo vietoms
• Rengiami tipiniai projektai daugiabučių atnaujinimui.
14. UGDYMO SEKTORIAUS PLĖTRA
• Bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius 2007-2010 m. sumažėjo 5,5 tūkst.;
• Mokyklų pakanka pagal gyventojų skaičių, bet nepakanka pagal teritorinę sklaidą -
trūksta 11 mokyklų priemiestinėje zonoje;
• Vaikų darželių trūksta tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal jų sklaidą
15. BALSIUOSE PIRMOJI MOKYKLA PER 20 METŲ
• 2011 m. atidaryta pirmoji pagrindin mokykla, pastatyta po Nepriklausomyb s
atkūrimo;
• 826 mokiniai (2011 m. sukomplektuotos 1-9 klas s, 580 mokinių);
• Statyba kainavo 7,8 mln Lt, mokyklos 1 kv.m kaina per m nesį - 57,3 Lt/m2
• Mokykla pastatyta pagal viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principus;
• UAB “Merko statyba” ir E.L.L. Kinnisvara AS konsorciumas įsipareigojo pastatyti ir
įrengti mokyklą ir jos aplinką, aprūpinti ją visomis ugdymo priemon mis, 25 metus
administruoti pastatą ir visą ūkį, mok ti visus mokesčius;
16. ŽELDYNŲ SEKTORIAUS PLĖTRA
ŽALIOS TERITORIJOS
ŽALIOS TERITORIJOS
SAUGOMOS TERITORIJOS MIESTO ŽELDYNAI
7296 ha 1228 ha
5471 ha VALSTYBĖS
1825 ha SAVIVALDYBĖS PARKAI -754 ha
SAUGOMŲ TERITORIJŲ
SAUGOMŲ TERITORIJŲ SKVERAI - 36 ha
AIKŠTĖS - 10 ha
2 regioniniai parkai
9 draustiniai JUNGTYS -135 ha
18 draustinių
5 gamtos paveldo obj. KAPINĖS - 293 ha
3 gamtos paveldo obj.
17. ŽELDYNŲ SEKTORIAUS PLĖTRA
Sukurtas standartas - miesto želdynų struktūros modelis
~1500 m ~750 m
Gyvenamojo rajono
želdynas
Viso miesto svarbos
želdynas
Kvartalų grupės Žalioji jungtis
želdynas
~3000 m
19. TRANSPORTO SEKTORIAUS PLĖTRA
2007-2010 m. įgyvendinta apie 50% suplanuotų transporto infrastruktūros
darbų, numatytų iki 2015 m.;
Viešojo transporto modernizavimas ir maršrutinio tinklo plėtra atsilieka;
Planuojamas naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas centre.
20. INŽINERINIO SEKTORIAUS PLĖTRA
Vandentiekio plėtros schema Nuotekų plėtros schema Šilumos tiekimo plėtros schema
• 2007-2015 m. numatyti vandentiekio, ūkinių nuotekų ir lietaus surinkimo tinklų
realizacijos darbai yra vykdomi planingai (realizuota apie 20% darbų, vykdoma - 45%);
• Didžiausi darbai vyko šiaurinėje miesto dalyje, naudojant ES lėšas; mažiausiai - centre ir
Naujojoje Vilnioje;
• Centralizuoto šilumos tiekimo tinklai vystomi tik konkrečių objektų statybos atveju.
21. STRATEGINIAI TIKSLAI IKI 2015 METŲ
Investicijų koncentracija miesto centrinėje dalyje – dešiniajame
Neries krante;
Buvusių pramoninių zonų konversija;
Pradėtų projektų užbaigimas.
120 ha konversijai centrinėje Nebaigti projektai
miesto dalyje
Centro plėtra
23. Kompleksinis centro projektavimas
dešiniajame Neries krante
Plėtros koncepcija Nauji kultūriniai objektai Konstitucijos 21
• Detalus viešų erdvių ir gatvių aplinkos projektas dešiniojo Neries kranto
teritorijai;
• Kalvarijų g. projektas iki Santariškių;
• Teritorijos prie Baltojo tilto planavimas kultūros objektams.
24. KONVERSIJA – ARCHITEKTŪROS PARKAS
Arch. R. Palekas Arch. A. Kančas
DARNIOS PL TROS PRINCIPAIS VYKDOMAS KONVERSIJOS PROJEKTAS
SENAMIESTYJE
25. AKTYVAUS POILSIO TRASOS
Planuojama įrengti universalią sporto ir
sveikatingumo trasą, tinkamą b gti, važiuoti
Vilniuje yra 89 km dviračių trasų dviračiu, riedučiais, slidin ti, mankštintis
27. INVESTICIJŲ SKATINIMAS
Miesto pasiekiamumo gerinimas - svarstomas
Vilniaus pagrindinio oro vežėjo steigimas;
Išskirtinis dėmesys turizmo sričiai -
konferencinio, kultūrinio, verslo ir sveikatinimo
turizmo skatinimas;
Specialūs mokesčių tarifai maitinimo ir
apgyvendinimo paslaugas teikiančioms
įmonėms;
Automobilių stovėjimo normų mažinimas
naujiems projektams;