3. Viskas, kuo mes
esame yra mūsų
minčių rezultatas. Tai
sukurta minties
pagrindu. Tai
grindžiama mintimi.
Buddha
“Dhammapada”
3
4. P. Drukeris
Gamtos mokslo realybė –
fizinis pasaulis ir jo
dėsningumai – nesikeičia.
Socialinis pasaulis tokių
„gamtos dėsnių“ neturi. Todėl
jis nuolat kinta. O tai reiškia,
kad prielaidos, galiojusios
vakar, gali per labai trumpą
laiką nustoti galioti ar net
pradėti klaidinti. 3
4
5. Socialinei disciplinai, tokiai kaip
vadyba, prielaidos faktiškai yra daug
svarbesnės nei paradigmos gamtos
moksluose. Paradigma, tai yra
vyraujanti bendroji teorija, gamtos
pasauliui įtakos neturi. Nesvarbu, ką
tokia paradigma tvirtins – kad Saulė
sukasi aplink Žemę ar kad Žemė
sukasi aplink Saulę, tai neturės jokio
įtakos nei Saulei, nei Žemei. Gamtos
mokslas tiria objektų elgseną. O
socialinė disciplina, tokia kaip vadyba,
tiria žmonių ir žmonių institucijų
elgseną. Todėl specialistai yra linkę
elgtis ir veikti taip, kaip jiems diktuoja
tos disciplinos prielaidos.
5
6. yra visatos centras, o visi kiti dangaus k(nai sukasi apie j) (taip
vadinamas geocentrizmas). Beje, kone tuo pa$iu metu kitas graikas
Aristarchus (280 m. pr. Kr.) eksperimentu 'rod#, kad &em# n#ra vi-
satos centras, ta$iau buvo pasirinkta ir 'sitvirtino tai, kuo nor#josi
Tik panaikinęs senąją mąstymo paradigmą
tik#ti, o ne tai, kas yra i*ties%.. Galima b(t% sakyti, kad taip atsirado
pirmasis, ypa$ r(pestingai ginamas, istori*kai patvirtintas, vadov%
gali sukurti organizacijos viziją.
tik#jimas, kuris prie*arauja gamtos mokslams. +i) id#j) pasisavino
krik*$ionyb#s vadovai ir 'tvirtino, kaip absoliu$iai negin$ijam).
6
6
11. norintis atostog% metu gali jas aplankyti. T$kstan'i% (moni% pra-
Šiuolaikinei “moderniai” organizacijos
kaitu sulipdyti monumentai pasirod! stipresni u( laik& ir iki "iol
neduoda ramyb!s mokslininkams bei s&mokslo teorij% m!g!jams.
struktūrai daugiau kaip 5000 metų!
Faraonas
diduomen!
ra"tininkai kariai
valstie'iai amatininkai
vergai
11
11
12. Kokį elgesio modelį ši
organizacinė struktūra nulemia?
• Vienas visažinis?
• Atsakomybės vengimas?
• Iniciatyvos stoka?
• Pavaldinių pasyvumas?
• Konfliktai?
• Kodėl?
12
12
13. SAULĖS SISTEMOJE sukasi didesni a
k,nai.
Kokios formos kūnai vyrauja makro ir mikro
Tolimoje Pauk!"i# tako !alikel$je susiformavusi Saul$s sistema gali
priminti koki% nors vien% verslo srit&. Kiekviena planet
kosmose? kuri sukasi apie
gravitacin$s j$go
resursus. Kai kur
turi labiau ar
pritaikytas s%lyga
b,t# per kar!ta, tu
grei"iau sustingt
vertus, ten, kur g
m,s# konkurenta
skirtingi, ir kiekv
jam vienam b,din
22
13
13
15. Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška
judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo
modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai
retai kvestionuoja.
15
15
16. Hierarchijos krik#$ionyb" #iekįvedė graikas Dionysius
!sigal"jusi sąvoką tiek pertvark" „#ventumo strukt%r&“,
'mones i#keldama auk#$iau buvusi( pusdievi( ir demon(.
Hierarchija puikiaiAreopagita.
papild" ir padalino piramid) * „vert"s“ lygius.
Maždaug prieš 1500 metų Dionysius iškėlė sąvoką, kuri, išvertus į mūsų kalbą,
reikštų „valdymą, remiantis šventumu“. Kažkokiu jam vienam suvokiamu būdu
pavyko nustatyti tai, kad Dangus organizuotas hierarchiniu principu.
PILNAS
ATLEIDIMAS
DIEVAS NUO ATSAKOMYBĖS
TRANSCENDENTINĖ,
ŠVENTUMO
IR LAISVĖS SKIRTINGI ATLEIDIMO
NUO ATSAKOMYBĖS NUO ATSAKOMYBĖS LAIPSNIAI
KRYPTIS
BIBLIJA
TEOKRATAI DEHUMANIZACIJOS
(KUNIGAI, POPIEŽIAI, ŠVENTIEJI) KRYPTIS
TOBULĖJIMO
KRYPTIS
ŽMONĖS
PUSŽMOGIAI
(DEMONAI, LAUMĖS, ERETIKAI)
16
16
17. P. Drukeris
Bet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir
kas ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga,
ligoninė – labai greitai sunyks, jei nebus
inovuojama. Kita vertus, bet kuri nauja
organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei
nebus tinkamai valdoma. Svarbiausia
egzistuojančių organizacijų smukimo
priežastis yra jų neinovavimas.
17
17
18. Pasvarstykime, kaip šiandien
matuojamas piramidinės organizacijos
efektyvumas, ar yra jame vietos
inovavimui?
• Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus
organizacijos valdymas, tai
efektyvus kiekvieno turimo resurso
išnaudojimas
18
18
19. Resursas
stovintis be
JIS! darbo yra
pats
didžiausias
efektyvumo
švaistymas
!sta individualiai - dar-
efektyvumo matavimu
r" valdymo kult%rai yra
m" skirtingiems padali-
avimai susiveda ! vien' 19
inio vieneto fizin! efek-
e arba nera#ytine taisy-
vien' resurs'. Resursas, stovintis be darbo, yra didžiausias efektyvumo švaistymas!19
20. reikia sudaryti konkurencij+ tam, kad i%kelt& „geriausius“.
Žmogus įsitvirtino, kaip norite, kad plyta b#t& judri irvienetas, kitaip
,mogus (sitvirtino, kaip bazinis piramidės kitaip tariant,
jos plyta. O j#s turb#t
bazinis piramid"s vienetas,
dar si#lanti
tariant, jos plyta. O jūs turbūt norite, kad plyta būtų judri ir
sav*s i%naudojimo, atsipra%au, panaudojimo racionalizacinius pa-
si#lymus?
dar siūlanti savęs išnaudojimo, atsiprašau, panaudojimo
racionalizacinius pasiūlymus?
65
20
20
21. o piramid(, finansin! piramid! ir t"kstan)ius kit!.
Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama per
moguspiramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi,
ir piramidė –
i Vakarų kultūroje persipynusios idėjos.
sveikatos, vertybių ir kitos piramidės...
21
21
22. Dvi “neginčijamos tiesos”
vyrauja Vakarų valdymo
kultūroje:
1. Žmogus – bazinis piramidės
vienetas, kitaip tariant jos plyta.
2. Piramidė – tai galios,
amžinybės ir valdymo
simbolis.
22
22
29. P. Drukeris
• Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti
kalbant apie bet kokią organizaciją, yra tai, kad
rezultatai egzistuoja tik išorėje. Organizacijos
rezultatas yra patenkintas klientas. O organizacijos
viduje yra tik išlaidos.
• Organizacijos yra visuomenės organai. Jos egzistuoja
ne pačios sau, o privalo tarnauti konkretiems
socialiniams tikslams ir tenkinti konkrečius
visuomenės, bendruomenės ar individų poreikius.
29
29
32. Protinio darbo organizacijų tarpusavio santykiai daug
panašesni į orkestro dirigento santykius su orkestrantais
negu į tradicinius viršininko santykius su pavaldiniais.
Viršininkas organizacijoje, naudojančioje protinio darbo
darbuotojus, paprastai pats nesugeba atlikti to darbo,
kuriam jis samdo tą ar kitą pavaldinį, panašiai kaip ir
orkestro dirigentas nebūtinai turi mokėti groti tūba. Savo
ruožtu protinio darbo darbuotojas priklauso nuo
viršininko ta prasme, kad viršininkas nurodo jam kryptį,
ir, kas svarbiausia, pasako, koks yra jo darbo
„rezultatas“ visai organizacijai, tai yra, kokie yra
standartai ir vertybės, našumas ir rezultatai. Ir lygiai taip
pat, kaip kad orkestras gali sabotuoti net patį gabiausią
dirigentą, o tuo labiau net patį autokratiškiausią, taip ir
protinio darbo darbuotojų organizacija gali labai lengvai
sabotuoti net patį gabiausią, o tuo labiau net patį
autokratiškiausią viršininką.
32
34. Piramidinėje pasaulėžiūroje trūksta
PLANUS laiko tėkmės matmens
laikas
VIRTASIS
A. Einšteinas
įrodė, kad mūsų
LAIKAS
matavimų
sistemai (ilgis,
etvirtasis matavimas –
plotis, aukštis)
rdv#s matmenis – ilg",
n#ra absoliu%ios atskai-
eisinga yra kokia nors
trūksta ketvirto
atmenys ir vienas laiko
mat" erdv#s-laiko kon-
na“, – juokavo Markas
matmens -
kas visuomet sujaukia X
laiko.
Y 34
34
35. У всех есть
дело, нет
времени, чтобы
занятся им...
Б. Гребенщиков
Darius Radkevičius lecture
35
37. Išmeskite iš galvos piramidinę
IŠMESKITE SAVO SENĄ ji seniai paseno!
struktūrą,
Jei norite keliauti vandenimis ir pakartoti viking! s"km#, privalot
i$mesti sen%j% &mon"s navigacin# sistem%. Gal ji ir tiko keliaujan
sausuma, ta'iau vandens keliams ji papras'iausiai n"ra pritaikyta
NAVIGACINĘ SISTEMĄ,
Galima persp"ti i$ anksto – jos tobulinimas nepad"s, nes $ios siste
mos $aknis yra supuvusi.
Valdyti vandens keli!, arba srauto navigacin#, sistem% mok" i$ JAV
NES JI MORALIŠKAI
kil#s valdymo genijus E. Demingas (1900-1993). (is )mogus didi
tuo, kad i$mok" Japonijos &mones pertvarkyti gamyb%. E. Demingo
paskaitos garsiausi! Japonijos &moni! vadovams padar" savo – ji
&rod", kad hierarchin" strukt*ra neatspindi gamybos ir paslaug!
PASENO
srauto logikos, tod"l metas j% keisti. (iandien Tekan'ios saul"s $a
lis gamybos srityje lenkia ir pa'i% Amerik%.
Srautin! strukt"ra pagal W. Deming#.
37
38. Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią
sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos
dalyvis!
• Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų,
nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą
išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį. Visi
jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius
tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir mažus vaikus
automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję, koks menkas
procentas tų individų miglotai raukia apie geografiją, dažnai
maišo, užmiršta ar net niekada gyvenime nėra skaitę kelių
eismo taisyklių. Dar daugiau – tarp jų yra tokių, kurie netgi
pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis tik kelių eismo sistema veikia!
• Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai?
Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia
šviesoforas.
38
38
40. Išvada
paprasta: kelių
eismo taisyklės
APRASTA:reguliuoja
yklės srautą, o ne
reguliuoja
ro individo suge- individo
atskiro
čiu metu jos yra
sugebėjimus ir
eismo dalyviams,
tuo pačiu metu
a karvė!
jos yra vienodos
visiems eismo
dalyviams, net
jeigu tai šventa
karvė!
181
40
41. Ko reikia, kad jūs pradėtumėte
valdyti srautą, o ne hierarchiją?
Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų
norimų rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų
rezultatų nustatymo ir taip organizuoti institucijos
išteklius, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas,
turintis padėti institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų
prieglauda – pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris)
41
41
42. Net Rolls Royce užstringa
kamščiuose...
Matuojant srautą ir komandines
pastangas, galima pasiekti įstabių
rezultatų. Bet, kaip dainuoja B.
Grebenčikov, “Даже Ролс Ройсу стоять в
пробке”... Srauto matavimas, tai fizinės
dualaus pasaulio pusės matavimas.
Kaip matuoti “tamsiąją” mėnulio pusę -
protinio darbo efektyvumą?
42
42
43. Tik iškėlę bendrą tikslą galite
tikėtis permainų.
• Jau penkiasdešimt metų žinome, kad vien tik pinigai nėra pakankama
paskata gerai dirbti. Nors nepasitenkinimas atlyginimu motyvaciją labai
mažina, bet pasitenkinimas juo yra iš esmės tik „higieninis veiksnys“, pasak F.
Hercbergo. Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas
motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti
daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to, kad
jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi žinoti
organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus.
• Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats
partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad jiems
įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti.
• Žmonių nereikia „valdyti.“
• Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti.
43
43
44. • Kaip atrodo srautinės
organizacijos struktūra.
Taip, kaip vaizduojama
simbolyje – In ir Jan.
• Yra srauto vadovas ir srautą
aptarnaujantis vadovas.
• Pirmojo užduotis: valdyti
operacinį srautą ir jį greitinti.
• Antrojo užduotis: aptarnauti
srautą, analizuoti srauto sutrikimų
priežastis ir jas šalinti.
44
45. Kaip matuoti komandinį darbą
mokyklose ir universitetuose?
• Jei matuosite darbuotoją pagal jo
asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada
nesubursite vienminčių komandos.
• Tik matuodami komandinį darbą tapsite
tikrai efektyvūs!
38
45
46. Du esminiai rodikliai
Komandiniai pasiekimai siekiant
užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).
Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė).
39
46
47. Du Mozės įsakymai šių dienų organizacijai.
I
Atlikti gaut! padalinio u#duot' kokybi*kai, reikiamos
apimties ir per kuo trumpesn' laik!. Saviorganizacija.
II
Likus' laik! skirti steb"jimui ir m!stymui, kaip
patobulinti vadovo nurodyt! „*lubuojan%i!“,
kritin) 'mon"s veiklos operacij! (darbininkams)
arba prie#ast', lemian%i! pasikartojan%ius
gaisrus, – kliento aptarnavimo
v"lavimus (vadovams).
Savitobulinimas.
47
47
49. KURIFormulė, kuri
netaurųjį metalą
METALĄ auksu:
paverčia
UKSU
Atliktas dienos
„J!s" #mon$
!iandien ryte
yra blogiausios
darbas = laiku
atlikta u!duotis + sugalvo-
b!senos,
komandos palyginti su tuo,
kanka norint i$gauti auks". B%-
k% galima
atlikta
visiems laikams i$sivaduoti i$
„kaizen“, arba „tobulinimas“,
tis – nuo asmeninio gyvenimo
padaryti iki
užduotis +
Toyotos paslap(i& 'inovas )siti-
vakaro.“
sugalvotas ir
vas, norintis tapti verslo magu,
al", juo tik*ti ir per j) valdyti.
giausios b%senos, palyginti su
Hitoshi Takeda
įdiegtas
- sako H. Takeda.
nan(ios organizacijos moto.
patobulinimas
49
49
50. Socialinės atsakomybės
• Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra
institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę
pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo
svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad
institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė,
ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo
funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir
egzistuoja.
• Universitetas, nesugebantis parengti būsimus
vadovus bei specialistus, nėra socialiai
atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi.
50
50