2. nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodiklius
(požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą
ir daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams.
Tyrimo dalykas
švietimo lyderystės raiška
3. Atskleisti lyderystės raišką skirtingose Lietuvos
švietimo bendruomenės grupėse (mokinių lyderystė,
mokytojų lyderystė, mokyklos vadovų lyderystė,
vidurinės grandies vadovų lyderystė).
Pateikti rekomendacijas pakartotiniems tyrimams.
6. 1. Tikslinė s populiacijos nustatymas.
Šio tyrimo tikslas - identifikuoti lyderystės raišką bendrojo
lavinimo mokyklose, kurios dalyvauja Lyderių laikas 2 projekte.
Todėl šio tyrimo populiacija yra Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklų, kurios dalyvauja Lyderių laiko 2 projekte vadovai,
mokytojai, administracinis personalas, švietimo skyrių
darbuotojai, mokiniai bei jų tėvai.
6
7. Imties struktū ros numatymas.
Imties struktūrai nustatyti buvo pasinaudota SVIS duomenų
bazės duomenimis. Pagal SVIS duomenis, Lyderių laikas 2
projekte dalyvuja 15 savivaldybių ir jose 80 mokyklų. Tyrimo
imties struktūra yra nustatyta tyrimo atlikimo techninėje
užduotyje:
7
8. Savivaldybės, kurios dalyvauja Lyderių
laikas 2 projekte
Švietimo skyrių Šių savivaldybių mokyklos, kurios dalyvauja Lyderių
specialistai laikas 2 projekte
Mokyklų vadovai bei jų Mokytojai Kiti Mokiniai Mokinių tėvai
pavaduotojai ugdymui darbuotojai (7-11 kl)
8
9. Imties metodo parinkimas
Šiame tyrime tyrėjai pasirinko mišrų imties formavimo metodą, Pagrindinis
metodas buvo ekspertinė atranka. Tai patogiosios imties formavimo forma,
kurioje populiacijos elementai renkami remiantis tyrėjo (eksperto)
nuomonės pagrindu.
Pirmiausia šiose tikslinėse savivaldybėse buvo tiksliniai atrinktos tik tos
mokyklos, kurios dalyvauja Lyderių laiko 2 projekte.
Kitame žingsnyje, ekspertinės atrankos būdu, buvo atrinktos tikslinės
repondentų grupės (švietimo skyrių specialistai, mokyklų vadovai bei jų
pavaduotojai ugdymui, mokytojai, kiti darbuotojai, mokiniai bei jų tėvai)
9
10. Tuomet, remiantis antriniais duomenų šaltiniais buvo taikytas
kvotų metodas, t.y. kiekvienai respondentų grupei pagal tam tikrus
parametrus buvo skiriama tam tikra kvota dalyvauti tyrime.
10
11. Imties dydžio parinkimas.
Norint gauti tikslesnius duomenis, būtina suformuoti patikimą
imtį, t.y. remtis matematinės statistikos metodais. Socialiniuose
moksluose paprastai patikimais laikoma imtis jei ji tenkina 95%
patikimumo lygmens, 5% duomenų paklaidos (patikimumo
intervale)
11
12. Resondentų grupė Skaičius Minimalus
imties dydis
95%
patikimumo
lygmenyje ir 5%
intervale
Švietimo skyrių darbuotojai 145 105
Mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui 223 141
Mokytojai 2555 334
Kiti darbuotojai 455 209
Mokiniai 7 klasių 2420 332
Mokiniai 11 klasių 3976 350
7-11 klasių mokinių tėvai 6396 362
VISO 16170 1833
12
13. Resondentų grupė Skaičius Imties dydis
Švietimo skyrių darbuotojai 145 105
Mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui 223 223
Mokytojai 2555 1277
Kiti darbuotojai 455 156
Mokiniai 7 klasių 2420 806
Mokiniai 11 klasių 3976 1325
7- klasių mokinių tėvai 6396 1000
VISO 16170 4892
13
14. Imties proceso atlikimas
Imties proceso užtikrinimui buvo naudojamasi įvairiais metodais:
klausimynų siuntimas į atrinktas tikslines organizacijas el paštu,
paštu, asmeniškai bendraujant su atrinktų tyrime dalyvauti
organizacijų darbuotojais.
14
15. Atlieka - mokslininkų grupė vadovaujama dr. Eglės Katiliūtės.
Vykdomas:
naudojantis projekto „Lyderių laikas“ metu sukurtais
instrumentais ir metodika (www.lyderiulaikas.smm.lt).
bendradarbiaujant su „Lyderių laikas 2“ projekte dalyvaujančių
savivaldybių koordinatoriais.
Atlikimo laikas
2012 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. vasario mėn.
16. Atlikus longitudinį tyrimą, bus parengta ataskaita. Kurioje
pateikta:
bendra tyrimo medžiagos ataskaita;
santrauka;
rekomendacijos tyrimo instrumentų ir metodikos
koregavimui;
rekomendacijos dėl tolesnių longitudinio tyrimo
etapų.
Kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai mokyklos darbuotojai vertindami nuolatinio mokymosi veiksnius vertino ne asmenines mokymosi kompetencijas, o organizacinio lygmens veiksnius. Mokyklos vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai ir savivaldybių švietimo specialistai vertino asmenines mokymosi nuostatas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad organizacinio lygmens požymių raiška didesnė nei individo lygmens. Individo lygmenyje savo mokymosi gebėjimus pozityviausiai vertina vadovų pavaduotojai. Mokytojai ir mokiniai vertimo sėkmingo mokymosi veiksnius. Tyrimo duomenys atskleidė, kad mokytojai labiau optimistiškai vertina mokymosi sėkmę nei patys mokiniai.
Vertinant mokyklos vadovo lyderystės raiškos veiksnius ne nuostatų ir asmens savybių, bet konkrečių veiklos praktikų lygmenyje nustatyti skirtumai tarp vadovų, kurie vertino save ir mokytojų bei vadojų pavaduotojų, kurie vertino vadovų veiklą. Tėvų nuomonė ape mokyklų vadovus šiek tiek palankesnė nei pačių vadovų apie save, tačiau ne visi tyrimo instrumento teiginiai tėvams ir vadovams buvo identiški – tėvų klausimyne buvo eliminuoti tokie teiginiai, kurių tėvai negalėtų įvertinti dėl informacijos trūkumo.