1. Lyderystės kompetencija
Kam? Kodėl? Kaip?
Švietimo problemos analizės pristatymas
2012 m. rugsėjo 26 d.
Jolanta Navickaitė

2. Pagrindiniai klausimai
 Kodėl mokytojams ir mokyklų vadovams yra svarbi lyderystė?
 Kaip galima įgyti ir plėtoti lyderystės kompetenciją?
 Kokios yra galimybės vertinti ir pripažinti neformaliu būdu įgytą ar
išplėtotą lyderystės kompetenciją?

3. Lyderystės sampratos raktiniai žodžiai
 Vieno ir visiems priimtino lyderystės apibrėžimo suformuoti neįmanoma
dėl paties lyderystės reiškinio kompleksiškumo ir problemiškumo.
 Dažniausiai lyderyste yra laikomas lyderio bruožas, elgesys, įtaka,
sąveika su pasekėjais, atliekamas vaidmuo ar užimama pozicija, bendrų
tikslų siekis, įtaka pasekėjams, jų įgalinimas veikti.
 Lyderystė – tai lyderio pozityvi įtaka pasekėjams, išryškėjanti jų
sąveikoje, orientuota į žmones, tarpusavio santykius ir organizaciją kaip į
vientisą sistemą ir burianti aplink lyderį kitus jo vykdomose veiklose.

4. 1. Kodėl mokytojams ir mokyklų vadovams
yra svarbi lyderystė?

5. Mokyklos vadovas:
lyderis ar administratorius?
 Mokyklos vadovas lyderis – būtina mokyklos veiklos veiksmingumo
sąlyga.
 Nors mokyklos vadovas vis dar yra įsivaizduojamas kaip mokyklos
administratorius, turintis atlikti tam tikras vadybines funkcijas, tačiau vien
tik gerų administracinių gebėjimų mokyklos vadovui nebeužtenka norint
sėkmingai vadovauti šiuolaikinei mokyklai.
 Sėkminga mokyklos vadovo veikla lemia palankų tėvų ir mokinių požiūrį į
mokyklą, mokinių mokymosi sėkmingumą.

6. Mokyklos vadovui – lyderiui būtini gebėjimai
 Šiandien mokyklos vadovui lyderiui būtina įvaldyti keturias pagrindines su jo
lyderyste siejamas praktikas:
Vizijos kūrimas ir Mokyklos vadovas turi gebėti telkti mokyklos bendruomenę
mokyklos veiklos mokyklos vizijai formuoti, įkvėpti visiems mokyklos
krypčių nustatymas bendruomenės nariams bendrą veiklos prasmę ir aukštų
rezultatų siekį, skatinti grupės tikslų pripažinimą, stebėti
organizacinius pasiekimus.
Asmenų supratimas ir Mokyklos vadovas turi gebėti intelektualiai skatinti mokyklos
ugdymas bendruomenę, teikti individualią paramą ir savo elgesiu
rodyti pavyzdį kitiems; kaupti žinias ir įgūdžius, kurių
mokyklos personalui reikia mokyklos tikslams pasiekti.
Organizacijos Mokyklos vadovas turi gebėti puoselėti ir kurti
pertvarkymas bendradarbiavimu pagrįstą mokyklos kultūrą; tvarkyti
artimąją aplinką ir darbo sąlygas; kurti ir išlaikyti
produktyvius santykius su tėvais ir vietos bendruomene;
įtraukti mokyklą į platesnę aplinką.
Ugdymo ir ugdymosi Mokyklos vadovas turi kurti personalui ir mokiniams darbo
programos sąlygas; puoselėti mokyklos kaip organizacijos stabilumą ir
įgyvendinimas skatinti prasmingus pokyčius; turi gebėti plėtoti veiksmingą į
mokymąsi sutelktą lyderystę; stebėti mokyklos veiklą ir jos
rezultatus.

7. Mokytojas – lyderis?
 Lyderystė mokykloje kyla ne iš vieno asmens, o iš grupės asmenų, kurie
tiki lyderystės fenomenu ir nori ją skleisti mokykloje.
 Mokyklos vadovas, mokytojai, tėvai ir mokiniai yra pagrindiniai ugdymo
proceso dalyviai, kurie veikdami kartu sukuria lyderių komandą.
 Mokytojų lyderystė lemia didesnį mokyklos kaitos ir tobulėjimo pajėgumą
tiek mokyklos, tiek klasės lygmenimis.

8. Mokytojo – lyderio vaidmuo
 Mokytojai lyderiai – tai specialistai, daugiausia laiko praleidžiantys klasėje, bet
esant pokyčių ir naujovių poreikiui, besiimantys lyderių vaidmens.
 Pagrindinė jų užduotis – padėti kolegoms atrasti ir išbandyti naujas idėjas, pateikti
konstruktyvią kritiką siekiant užtikrinti geresnį mokymą ir mokymąsi.
 Mokytojų lyderių veiklos sritys:
 ugdymo turinio kūrimas, siūlymai dėl jo tobulinimo;
 mokyklos veiklos tobulinimas;
 mentoriavimas;
 mokyklos veiklos tobulinimui skirti tyrimai;
 aktyvus dalyvavimas ugdymo procese, ugdymo inovacijų kūrime bei diegime;
 ....

9. Mokytojų lyderystei svarbi sąlyga
 Lyderiaujantys mokytojai daro didžiulę įtaką mokymosi patirčiai, tačiau
galimybė įgyvendinti mokytojų lyderystę bet kurioje mokykloje priklausys
nuo to:
 ar mokyklos vadovas suteiks vadovavimo galių mokytojams;
 kiek patys mokytojai yra pasirengę priimti ir pripažinti savo kolegų lyderystę tam tikrose
srityse.
 Norint įtvirtinti mokytojų lyderystę, mokyklų vadovams teks tapti lyderių
lyderiais, kurių tikslas – kurti pasitikėjimu grįstus santykius su visais
darbuotojais ir skatinti lyderystę bei autonomiją visoje mokykloje.

10. 2. Kaip galima įgyti ir plėtoti lyderystės
kompetenciją?

11. 1 būdas - formalus mokymasis
 Mokytojų ir mokyklų vadovų lyderystės kompetencijos ugdymui daugelyje
šalių daug dėmesio skiria auštojo mokslo institucijos, siūlančios
magistrantūros studijas.
 Daugiausia švietimo magistrantūros studijų programų turinys apima
pagrindinių įstatymo leidimo, administravimo, vadybos žinių ir gebėjimų
ugdymą, reikalingą lyderio veiklai mokykloje.
 Studijų metu stengiamasi derinti teorines ir praktines žinias.

12. 2 būdas – neformalus mokymasis
 Mokytojai ir mokyklų vadovai, aktyviai dalyvaudami įvairiose neformaliojo švietimo
renginiuose ar mokydamiesi savarankiškai, gali įgyti arba plėtoti jau turimą
lyderystės kompetenciją.
 Rekomenduojama, kad dalis neformalaus lyderių mokymo(si) vyktų jų darbo
vietose, nes:
 Tai padeda mokykloms tapti besimokančiomis organizacijomis;
 Mokyklose vykstantys procesai ir esamos sąlygos padeda stiprinti mokymosi poveikį ir
padidina jo vertę.

13. 3. Kokios yra galimybės vertinti ir pripažinti
neformaliu būdu įgytą ar išplėtotą
lyderystės kompetenciją?

14. Įgytų kompetencijų vertinimas ir
pripažinimas
 Asmuo, dalyvaudamas neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų
kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūroje gali:
 Siekti įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją
 Gauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų oficialųjį
patvirtinimą.
 Asmeniui, siekiančiam įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, yra įskaitomi studijų
dalykai ar moduliai, kurių studijų rezultatams pagrįsti pakanka jo pateiktų
kompetencijų įrodymų ir (arba) įvairiais vertinimo metodais nustatytų asmens
neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų.
 Tokiu būdu asmuo gali pagrįsti ne daugiau kaip 75 proc. ketinamos studijuoti
studijų programos apimties.

15. Vietoj apibendrinimo ir išvadų
 Mokykla yra pagrindinė švietimo sistemos ir visuomenės pokyčių ašis,
todėl veiksminga lyderystė mokyklose reikalinga kaip niekada anksčiau.
 Mokyklose šalia mokyklos vadovų – lyderių gali sėkmingai dirbti ir
mokytojai lyderiai.
 Mokytojai ir mokyklų vadovai lyderiai savo asmeniniu pavyzdžiu skatina
mokymąsi mokyklose, skleidžia lyderystę tarp kitų mokyklos
bendruomenės ir visuomenės narių.

16. Dėkoju už dėmesį.