3. ,,XIX a. buvo imperijų amžius,
XX a. – nacionalinių valstybių amžius,
XXI a. taps miestų amžiumi.”
Wellington E. Webb, Denver’io Meras
3
4. AR VILNIUS PATRAUKLUS INVESTICIJOMS ?
•2012 m. „FDI Magazine“ įvertino Vilnių,
kaip vieną iš didžiausią tiesioginių užsienio
investicijų augimą turėjusių regionų
pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas
Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą
pasaulyje.
•Vilniui tenka 60 proc. TUI Lietuvoje.
• 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojo
„TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių
reitingą Vilnius nebėra tarp miestų,
kuriuose didžiausios spūstys.
• 2011 m. „The New York Times“ vertinimu
Vilnius buvo tarp geriausiai valdomų
pasaulio miestų;
4
5. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS VILNIUJE
21.165 22.852
20.527 19.756 20.745
15.991
13.320
TUI, mln. Lt
5.801
2000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
10.465 TUI vienam gyventojui, Lt
24.064 28.844 36.937 37.918 36.049 38.694 42.789
200
• Tarptautinių įmonių padaliniai
200
Vilniuje ; 913
• Sukurtos darbo vietos 226
131
250
264
765
6. GYVENIMO KOKYBĖS PRIVALUMAI VILNIUJE
1 Copenhagen 9 Brussels
2009 m. Economist Intelligence Unit ir
2 Stockholm 10 Paris
Siemens atliko 30-ties Europos sostiniu
3 Oslo 11 London
tyrimą -„Europos žaliųjų miestų
4 Vienna 12 Madrid
indeksas“ .
5 Amsterdam 13 Vilnius Vilnius buvo įvertintas 13 vieta.
6 Zurich 14 Rome
7 Helsinki 15 Riga
8 Berlin 23 Tallinn
•Tarp ES šalių Lietuvoje yra daugiausia gyventojų, kalbančių bent viena
užsienio kalba: 97 % mokinių renkasi anglų kaip pirmąją užsienio kalbą;
• Vilniuje internetas greičiausias pasaulyje;
• Geriausios kokybės požeminis gruntinis geriamasis vanduo;
6
7. INVESTICIJŲ SKATINIMAS
Konferencinio, kultūrinio, verslo ir sveikatos
turizmo projektų skatinimas;
Mažiau biurokratijos savivaldybėje – per
2012 m. suteikta daugiau nei 6,5 tūkst. e.
paslaugų, 2011 m. e. paslaugų vartotojų
išaugo per 300 %;
Ženkliai sumažinti automobilių stovėjimo
vietų normatyvai naujiems NT projektams
centrinėje miesto dalyje ;
Sutartys su prioritetinių NT projektų
vystytojais dėl abipusių įsipareigojimų
vykdymo;
1 ZONA – 0,5/0,75*
2 ZONA – 1*
3% žemės mokestinės vertės
* - leidžiama papildomai sumažinti 0,25 nenaudojamiems žemės sklypams – mažėja
sumokant už neįrengiamas vietas po 15000 LT
spekuliacinių projektų.
7
8. INVESTICIJŲ POTENCIALAS CENTRE
Investicijų potencialas mieste siekia
2 mlrd. Lt
5.
Naujojo miesto centro projektai:
1.
2. 1. Kompleksas „Quadrum“ ~ 220 mln. Lt.
3. 2. Moderniojo meno centras ~ 37,5 mln. Lt.
3. “Ibrahim” administracinis pastatas su
4. apartamentais
6.
4. Viešbučio “Naujasis Vilnius” ir VCUP išplėtimas
5. Administracinis pastatas Konstitucijos pr.29 ~ 75
mln.Lt , iš jų apie 4 mln. Lt skirta skverui įrengti
6. Daugiafunkcinis kultūros centras.
7. “Project 11” Lvovo g.
Kiti projektai - biurų centrai, viešbučiai, gyvenamųjų
namų kompleksai (Gedimino pr.~ 80 mln. Lt.,
Kalvarijų g. ~ 70 mln. Lt., Mindaugo g. ~100 mln. )
8
9. PROJEKTAI NAUJAJAME CENTRE-KONSTITUCIJOS PR.
NORVEGŲ KOMPANIJOS “SCHAGE” MULTIFUNKCINIS CENTRAS KONSTITUCIJOS 21
• Plotas ~ 49 000 kv.m, biurai (su konferencijų centru), prekybos ir maitinimo įstaigos;
• 18 , 12 ir 9 aukštai, BREEM standartas;
• LUND OG SLATTO (Norvegija) ir SMIDTHAMMERLASSEN (Danija), ARCHIS (Lietuva) rengia
techninį projektą.
• I etapas – 2013.02-2015.05; II – 2013.12-2015.07; III - 2014.08-2016.02; IV 2016 -2017
10. PROJEKTAI NAUJAJAME CENTRE-KONSTITUCIJOS PR.
• UAB „Lords LB Asset Management“ A klasės biurų pastatas Konstitucijos pr. 29,
• Statybos pabaiga – 2014 m., plotas 15.800 kv.m.
• Planuojamos investicijos ~75 mln. Lt, ~4 mln Lt į aplinkines viešas erdves -
miesto parką su viešojo parkavimo vietomis tarp Konstitucijos pr. 29 ir
Moksleivių rūmų
10
11. PROJEKTAI NAUJAJAME CENTRE- LVOVO G.
•UAB “Vėtrūna“
•Teritorija: 1,37 ha Lvovo g.
•Plotas: 50.000 m²
•Investicijos ~ 373 mln. Lt
11
12. PROJEKTAI NAUJAJAME CENTRE- VIEŠOSIOS ERDVĖS
• Šv. Rapolo bažnyčios
koplyčios atstatymas ir
pasažo tarp Kalvarijų g. ir
„Radisson Blu“ viešbučio
tvarkymo planai;
• VCUP rekonstrukcija.
12
13. KONVERSIJA - ARCHITEKTŪROS PARKAS
• 78 ha teritorijos konversija – I etapu
tvarkoma buvusios elektros matavimo
technikos gamyklos „Skaiteks“ teritorija,
bus 2200 naujų gyventojų;
• Investicijos į buv. Skaiteks gamyklos
konversiją iki 2021 m.~ 400 mln. Lt
• Darni mišrios paskirties teritorija, grunto
valymas, naujų viešų erdvių įrengimas –
Misionierių sodai ir Vilnios pakrantės
tvarkymas.
14. NAUJI PROJEKTAI – A. GOŠTAUTO G.
• UAB „Pinus Proprius“ administracinis pastatas A.Goštauto 12A.
• Teritorija – 0,17 ha,
• Pastato bendras plotas ~ 10 000 kv.m
• Aukštis – 7 aukštai
• Statybos pradžia – 2013 m.
14
15. NAUJI PROJEKTAI – VILNIAUS VARTŲ PLĖTRA
UAB „NOVECORUM“ administracinis pastatas prie Vilniaus vartų projekto
Geležinio Vilko g.;
•Tunelio virš Geležinio Vilko g. pratęsimas, investicijos ~ 10 mln. Lt;
•Investicijos ~ 60 mln. Lt;
•Pastato bendras plotas ~ 12 000 kv. M;
•Statybos pradžia – 2014 m. II ketvirtis ;
•Projektavo – ARCHES (Lietuva).
15
17. PROGRAMA DINGĘS VILNIUS
1.
3. 4.
2.
Didžiosios sinagogos memorialo projektas - planuojama įgyvendinti iki 2018 m:
1. Knygynas ir kavinė; 2. Schulhoif vartai; 3. Strashun biblioteka; 4. “Gaono” muziejus
Pranciškonų (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į
Dangų) bažnyčios varpinės atstatymas –
Vilniaus savivaldybė ieško investuotojų šiam
projektui. 17
18. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS
PROJEKTAI 2012 – 2020 METAIS
Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III
etapas, numatoma projekto vertė – 299 mln. Lt
IXB transporto koridoriaus (Žirinių g.) ir Vilniaus Tarptautinio oro uosto
jungtis I etapas, numatoma projekto vertė-20 mln. Lt
Geležinio Vilko g. nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio g. rekonstrukcija,
numatoma projekto vertė – 35 mln. Lt
18
19. INTEGRUOTOS EKOLOGINĖS VIEŠOJO TRANSPORTO
SISTEMOS SUKŪRIMAS
1. Modernusis tramvajus
2. Dujiniai/elektriniai autobusai
3. Elektriniai autobusai senamiestyje
4. E-dviračiai
19
20. VIEŠOJO TRANSPORTO MODERNIZAVIMAS
Greitojo tramvajaus linija Kalvarijų g.
10,2 km: Stotis-Santariškės
36 sotelės
Investicijos ~ 200 mil. EUR
20
21. KO REIKIA, KAD MIESTAS PRITRAUKTŲ DAUGIAU
TARPTAUTINIŲ VERSLO RENGINIŲ, KONFERENCIJŲ
• Gerų viešbučių;
• Tiesioginių reguliariųjų skrydžių su
kitais Europos miestais: Paryžium,
Briuseliu, Londonu;
• Verslo renginių organizatoriai ir
dalyviai tik neturėdami kitokio
pasirinkimo keliaus su pigių skrydžių
bendrovėmis, mat šios dažniausiai
leidžiasi ir kyla ne pagrindiniuose oro
uostuose.
Paul Kennedy, tarptautinių konferencijų turizmo ekspertas
22. Verslo modelis
Tradicinės oro linijos Pigių skrydžių oro linijos airLITUANICA
• Pigių skrydžių plius
• Nepriskirtos keleivių vietos modelis
• AF intensyviau
• Daugiau skrydžių į pagrindinius • Nacionalinis vežėjas
bendradarbiauja su
Transavia oro uostus • Priskirtos keleivių vietos
• SkyTeam pasirengusi • Patogus skrydžių
priimti pigių skrydžių dažnumas
bendroves • Patogus tvarkaraštis
• Koncentracija į verslo klientus
• Bandymas priskirti keleivių • Pagrindiniai oro uostai
• Iberia Express yra vietas • Platinimas ir rezervacija
trumpų skrydžių iš • Platinimas per GDS per įvairius kanalus
Madrido operatorius • „Flexi“ klasė • Punktualumas
• Geras produktas
Alternatyvios klasės
• LGW, mažesnių kaštų Keleivių zona
• Platinimas per GDS
alternatyva LHR
• Wi-Fi skrydžio metu Pagreitinta įsodinimo
• Ilgo maršruto skrydžiai procedūra
• Bendradarbiauja su Keleivių lojalumo
Germanwings programa
22
23. Numatoma struktūra veiklos pradžioje
Vilniaus m.
savivaldybė
Lietuvos
100 %
investuotojai:
15-30 lietuvių
Start Vilnius (fizinių asmenų) ir
Lietuvos bendrovių
100 % 100 %
Air Vilnius Group Air Lituanica Club
83 % 17 %
Air Lituanica
23
24. Skrydžių žemėlapio planas
Kartai per savaitę
Maršrutai 2013 2014 2015
BRU 11 6 6
LON 7 7 7
MOS 6 11 11
AMS 7 7 7
PAR 6 7 7
FRA 7 7 7
STO 6 6
MUC 6 6
BER 6 6
TLL 11 11
KIE 6
CPH 11
OSL 6 24
Viso 44 74 97
25. AIR LITUANICA EKONOMINĖ NAUDA
minari Ekonominė nauda šaliai dėl vietinių oro linijų veiklos 2013-2017 m. galėtų
Air Lituanica
ominės naudos analizė sudaryti iki 256,6 mln. Lt
2017 m. Air Lituanica sukuriama ekonominė vertė
Atvykstamasis
turizmas;
Atvykstantys 18,2 mln. Lt; 25%
verslininkai;
28,8 mln. Lt; 39%
Preliminari Air Lituanica Nacionalinio
vežėjo kuriama
ekonominės naudos analizė nauda;
27 mln. Lt; 36%
Sukuriamas BVP
Planuojami Air Lituanica veiklos rodikliai:
80
Keleivių struktūra: Keleivių prognozė:
60
800.000 716.573
40 Emigrantai; 643.821 682.450
20 15% Turistai; 30% 600.000
422.666
- 400.000
2013 p 2014 p 2015 p 2016 p 2017 p 169.460
200.000
Verslininkai;
55%
a, jog ekonominė nauda šaliai dėl vietinių oro linijų veiklos 2013 – 2017 -metais galėtų
2013 p 2014 p 2015 p 2016 p 2017 p
iki 256,6 mln. Lt. (vidutiniškai – 51,3 mln. Lt per metus)
(neapibrėžtai ilgą) veiklos laikotarpį šio projekto sukuriama ekonominė nauda gali siekti
Atsižvelgiant į planuojamą Air Lituanica keleivių struktūrą bei įmonės veiklos modelį – veiklą 25
lrd. Lt.
organizuoti Lietuvoje – numatomi keturi socialinės-ekonominės naudos tipai:
26. VILNIAUS VIEŠASIS LOGISTIKOS CENTRAS
I plėtros etapas – apie 53,5 ha
intermodalinis konteinerių terminalas (1 et.) – 5,49 ha
administracija, muitinė, maisto ir veterinarijos tarnyba, konteinerių
aptarnavimas – 4,59 ha
sklypai logistikos sandėliams – 26,97 ha
26
27. PIRMASIS BALTIJOS ŠALYSE “IKEA” PREKYBOS
CENTRAS BUS ATIDARYTAS VILNIUJE
IKEA projektas ~ 370 mln. Lt
Investuotojas: Islandijos bendrovė „Felit“, valdanti IKEA frančizę
Investicinė teritorija - 17 ha
Plotas - 24 800 m2 prekybos centras, kitoms prekybos įmonėms - 75 000
m2.
IKEA Prekybos centro atidarymas 2013-08-15
2012-09-06 – oficiali statybų pradžia , kapsulės įkasimas.
27
28. NAUJAS FUTBOLO STADIONAS
• Vilniaus savivaldybė paskelbė
konkursą Vilniuje įrengti naują
IV kategorijos futbolo stadioną;
• Ne mažiau kaip 10 tūkst. Vietų;
• Vienos žiūrovo vietos kaina ne
didesnė kaip 2,5 tūkst. EUR (8,6
tūkst. Lt);
• Statybos darbai - ne ilgiau nei 3
metai;
• išsimokėjimo už pastatytą
objektą terminas – ne
trumpesnis, kaip 10 metų.
28
29. NUOMOJAMO BŪSTO PROJEKTAS
• Kuriama nauja savivaldybės
(municipalinio) nuomojamo būsto
koncepcija;
• Pilotinis projektas Žirmūnuose;
• Galimybė pastatyti mažo energijos
imlumo daugiabutį gyvenamąjį
namą, tapsiantį tokios statybos
pavyzdiniu projektu Lietuvoje.
30. VILNIAUS MIESTO ENERGETINIO ŪKIO PAGRINDINIO
MAZGO KONCEPCIJA
Nuotekų valymo įrenginiai –
dumblas deginimui ir biokuro
auginimui.
Planuojama atliekų
rūšiavimo gamykla
VE-3 – biokuro katilai
Planuojama atliekų deginimo gamykla
30
31. • šiuo metu prisijungimo prie šilumos Viso: 242,1 MW
tiekimo tinklų sąlygos yra išduotos 9
nepriklausomiems šilumos gamintojams
UAB UAB AB “Vilniaus AB UAB UAB “Geco UAB UAB UAB
"Eurovistos “Invento” baldai” “Grigiškės” “Pramonės Vilnius” “Aliejaus “Reenergy” “Bionovus”
servisas” energija” investicijos”
32. VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ
RENOVACIJOS IR EKSPLOATAVIMO PROJEKTAS
Projekto investicijos – 87,2 mln. Lt
Modernizuojamų šviestuvų kiekis, natrio lempas keičiant į LED, įrengiant
valdymo sistemą – 36.624 vnt.
CO2 emisijų mažinimas – 7.800 t/metus
32
33. VILNIAUS APSKRITIES KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ
TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROJEKTAS
Biologiškai skaidžių atliekų
tvarkymo užduočių įgyvendinimas
Nacionalinių ir Europos Sąjungos
reikalavimų atliekų tvarkymo srityje
užtikrinimas
Projekto investicijos – 130,8 mln. Lt
Sukuriama infrastruktūra –
mechaninio biologinio apdorojimo
įrenginiai, 250.000 t/metus
33
34. VILNIAUS IR KAUNO DVIMIESTIS
Telšiai Šiauliai-Panevėžys
Klaipėda
Utena
Tauragė
Kaunas-Vilnius
Marijampolė
LIETUVOS URBANISTINIS POTENCIALAS Alytus
Vilnius-Kaunas – 1,6 mln. gyv.
Klaipėda – 400 tūkst. gyv.
Šiauliai-Panevėžys – 700 tūkst. gyv.
34
35. VILNIAUS IŠŠŪKIAI: FINANSINIAI
Pajamų dalis, tenkanti 1 gyventojui (Lt)
3500
3270,8
2012 m. 3029,2
3000
Sostinių 2011 m. biudžetų
2500 palyginimas ( mln. Lt)
2047,4
2000 1865,6
1500
1000
Vilnius Kaunas Ryga Talinas
GPM dalis 1 gyventojui Lietuvos savivaldybėse
35
37. .... Kol skaičiau šį pranešimą pasaulio miestai sulaukė
dar 20 000 naujų gyventojų .....
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
37
Notas del editor
Miesto iššūkiai : finansai – reorganizavimas, PPP, įmonių viešas akcijų platinimas;
Vilnius regiono – lyderis, traukos centras,
2014 metų nauja ES finansavimo perspektyva –nuo regionų prie urbanizuotų teritorijų ; 5 proc. ES paramos bus skiriama miestams nuo 200 000 gyventojų skaičiaus.
Taryba patvirtino automobilių stovėjimo normos įvairiose Vilniaus zonose : 1 zona - Senamiestis: naujai statybai – koeficientas 1; rekonstruojamai – 0,5; 2 zona - Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių seniūnijos ir dalis Žirmūnų seniūnijos (teritorija tarp Žirmūnų tilto, Tuskulėnų, Žalgirio ir Kalvarijų gatvių (nauja statyba –1; rekonstruojama – 1); 3 zona – likusios miesto teritorijos, kurių ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu (nauja statyba – 1,2 ; rekonstruojama –1)
IKEA : 162 mln. lt į prekybos centrą ir 207 mln.lt į teritorijos infrastruktūrą. Beveik baigtas Biurų centras “Pirklių klubas “ 80 mln. Lt Biurų kompleksas ir viešbutis Konstitucijos pr. 23 – planuojamos investicijos apie 220 mln. Lt įpuseti projektai: Biurų kompleksas Kalvarijų g. 70 mln. Lt. “ Palangos duonos” konversija – 32 mln. Lt, Maskvos namų statyba- 100 mln.lt Įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo planus jau realizuota Pietinė greito eismo gatvė, dalinai Vakarinė greito eismo gatvė, planuojama Šiaurinė greito eismo gatvė, jungtis su Oro uostu, Viadukas nuo Geležinio Vilko į Goštauto g. Vandentiekio ir nuotekų sistemos plėtra Šiaurės kryptimi – Tarandė, Bajorai, Riešė, Balsiai
Teritorijos Konstitucijos pr.21, Vilniuje, konkursas Išrinkti uždaro architektūrinio konkurso Konstitucijos pr. 21 Vilniuje detaliojo plano architektūriniams pasiūlymams darbai. LUND OG SLATTO (Norvegija) ir SMIDTHAMMERLASSEN (Danija) Auk štis max 18 auk štų, 12 ir 9 auk štai
Architektūros parkas – tai vykdomas apie 78 ha teritorijos kompleksinis konversijos projektas, kurio tikslas - iškeliant iš istorini ų Paplaujos ir Markučių teritorijų, esančių tarp Vilnios upės, Maironio g., Subačiaus g. ir Pavilnio g., pramonės įmones (AB „Vilniaus Kailiai “ , AB „Skaiteks “ , UAB „Audėjas “ , UAB „Markučiai “ ir k.t.) paversti šią miesto dalį darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietas, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę gyvenančią patrauklioje istorinėje gamtinėje aplinkoje. Pagrindiniai principai: Modernų miesto planavimą taikant darnios plėtros principus; Šiuolaikinės architektūros paveldą; Taupų ekologiškų medžiagų ir energijos išteklių naudojimą; Naują architektūrinio-aplinkosauginio visuomenės švietimo įrankį; Šiuolaikinę projekto komunikaciją, bendruomenės dalyvavimą.
Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, 19 amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A. V. Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus. Rekonstruotas Bernardinų sodas taps naujos kokybės miesto žaliąja erdve, savo išvaizda atitinkančia 19-20 amžiaus sodus, esančius Vakarų Europoje. Atnaujintas sodas bus pritaikytas šiuolaikinio lankytojo kultūriniams ir rekreaciniams poreikiams. Sodo restauravimo ir atkūrimo projektas paruoštas vadovaujantis 19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios istorine ikonografine medžiaga, atspindint šios teritorijos raidą ir išsaugant vertingiausius želdinius. 9 ha teritorija. Investicijos – 18 mln, 10 mln ES paramos 1950 - 1955 JAUNIMO SODAS II pasaulinio karo metu Bernardinų sodo teritorija buvo apleista. Po karo parkas perplanuotas suformuojant stiprią centrinę ašį – liepų alėją, pastatytas „Vasaros “ kinoteatras, paminklas su Stalino skulptūra. Parkas pervadintas „Jaunimo sodu“ vardu. Tame laikotarpyje įrengta gausiai įvairiausių atrakcionų, šokių aikštelių. Vėlesniu laikotarpiu teritorijoje neturint parko želdinimo koncepcijos buvo pasodinta daug želdinių. Parko teritorijos erdvinė struktūra prarado vizualinius ryšius su vertinga gamtine ir architektūrine aplinka dėl savaiminių želdinių Vilnios krantinėje. istorinė sostinės vieta, Lukiškių aikštė. Tiesa, jau ne pirmąkart skelbtas aikštės pertvarkymo konkursas šiemet įvyko, jį laimėjo projektą „Ramybė “ pasiūliusi „Paleko ARCH studija“. Laimėtas konkursas sukurti architektūrinį aikštės pagrindą. Bet dar turi įvykti Kultūros ministerijos konkursas aikštės skulptūriniam ansambliui. – bus skelbiamas spalio menTik tuomet, kai paaiškės laimėtojas, galėsime imtis darbų “, – sakė studijos vadovas Rolandas Palekas. Laimėjus šį konkursa bus rengiama bendra koncepcija ir rengiamas techninis projektas. Kol kas dar išlieka neaiškus finansavimo klausimas, jeigu tai bus pavesta Savivaldybei, ..... Artimiausioje taryboje bus tvirtinamas aikštės detalusis planas.
Šiuo metu biodujos yra ekologiškiausias automobilių kuras. Kai biodujos naudojamos kaip automobilių kuras, jos išvalomos iki 97% metano lygio. Vienas kubinis metras išvalytų biodujų apytikriai prilygsta vienam litrui benzino. Asmuo, nuvažiuojantis 15 000 kilometrų per metus, prisideda prie anglies dioksido, išsiskiriančio deginant iškastinį kurą, kiekio sumažinimo 3600 kg per metus. Biodujos yra gamtos ciklo dalis, todėl grynasis anglies dioksido išmetimas į atmosferą bus nulinis. Tai idealus kuras, nes gali būti gaminamas toje pačioje teritorijoje, kurioje yra sunaudojamas. Jame nėra sieros ir kitų pavojingų komponentų, todėl išmetamosios dujos lieka švarios ir bekvapės. Benzininiai varikliai lengvai pertvarkomi biokuro naudojimui. Buvo pagaminti ir jau nemažai metų eksploatuojami lengvieji automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai, naudojantys biokurą ir benziną; sparčiai auga biokuro degalinių tinklas. Biodujos gaminamos biologiniu būdu, vietoje, iš atliekų, kurios anksčiau patekdavo į sąvartynus. Štai kodėl biodujos yra ekologiškiausias variklių kuras. Biodujų privalumai: Atsinaujinantis energijos šaltinis. Saugus vietoje gaminamos energijos tiekimas. Aplinkos apsauga vietiniu ir pasauliniu mastu.
Convene kontaktų mugė - būtinas geresnis oro susisiekimas. Kongresų ir konferencijų centras.
12-14 tiesioginių skrydžių iki 2015 m., 91 darbtuojai I metais, 2015 – 200 ; keleivių pervežimas -3 metais –virš 600 000; apyvarta -250 mln. Lt.
Lietuvos tarptautinis konkurencingumas labiausiai priklauso nuo sėkmingos visos šalies urbanistinio potencialo plėtros. Penkių didžiųjų Lietuvos miestų apskrityse gyvena 2,7 mln. arba 75 proc. šalies gyventojų ir sukuriama virš 80 proc. Lietuvos BVP. Lietuvos ateities gerovė labiausiai priklauso nuo penkių didžiausių šalies miestų plėtros. Vilniaus ir Kaunas formuoja dvimiestį su 1,6 mln. gyventojų, Klaipėdos regione yra 400 tūkst. gyventojų, Šiaulių ir Panevėžio dvimiestyje – 700 tūkst. gyventojų. Penkių didžiųjų miestų siūloma plėtra yra Lietuvos respublikos bendrajame plane numatyto urbanistinio karkaso intensyviausiai apgyvendintos dalys, prie kurių jungiasi ir mažesni šalies regionai.
Svarbus faktas : Vilniaus mokesleivių 97 proc. renkasi I užsienio kalbą, 77 proc. renkasi II kalbą rusų.