1. Pelkių įvairovė ir reikšmė
Prezidento Jono Ţemaičio gimnazijos
Geografijos vyr. mokytojos
Kristinos Raţanienės

2. Tikslas
• Aptarti pelkių paplitimą Lietuvoje, jų
susidarymo ypatumus, įvairovę,
gamtinius poţymius, reikšmę.

3. Pamokos klausimai
• Išanalizuoti pelkių paplitimą
• Apibūdinti pelkių susidarymo ypatumus ir
jų tipus
• Ţinoti ir mokėti ţemėlapyje parodyti
didţiausias Lietuvos pelkes, ţinoti
saugomas pelkes.

4. Pelkės
• http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/pelkes/

5. Pelkė lietuvių kalboje turi ne
vieną pavadinimą –
tai
bala, raistas, plynia, tyruliai, lieknos
, palios, liūnas, piaunis, plovas, kirb
a, burlungis ir kt.

6. Pelkės – nuolat šlapi ţemės paviršiaus
plotai su savita augalija, kuriai nunykus
susidaro durpės.
Pastaruoju metu plačiai vartojamas
terminas šlapţemės, šlapynės.
Svarbiausia sąlyga pelkėms susidaryti
– drėgmės perteklius

7. Pelkės Lietuvoje apima
apie 4150 km²,
arba
maţdaug 6,4 %
šalies ploto

8. Daugiausia pelkių yra
Baltijos ir Ţemaitijos aukštumų
daubotame reljefe
(Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Marijampolės, Telšių
rajonuose)
Nemuno delta, Pajūrio ţemuma

9. Maţiausiai uţpelkėję
Pakruojo, Pasvalio, Šakių rajonai

10. Pelkėtumas Lietuvoje

11. Pelkių susidarymas
• Pagrindinė sąlyga – drėgmės
perteklius
kurį lemia teritorijos
klimatas, reljefas, hidrogeologinės
sąlygos, dirvožemis ir augalija.

12. Pelkių kilmė
• Dauguma Lietuvos pelkių yra
eţerinės kilmės
• Sausumos pelkės susidaro
paviršiaus paţemėjimuose,
kuriuose kaupiasi gruntinis ar kritulių
vanduo

13. Pelkės susidarymas
1. Sunykę eţero augalai virsta dumblu ir
kaupiasi dugne
2. Pakrantės augalai išplinta visame eţere
3. Seklaus ir uţaugusio eţero vandenyje ima
trūkti deguonies
4. Augalų irimo procesai lėtėja
5. Formuojasi ne visai susiskaidţiusi augalų
liekanų masė – durpės
6. Durpės klostosi ant dumblo
7. Eţeras pamaţu uţanka ir virsta pelke

14. Pelkių įvairovė - skirtumai
• Paviršiaus išgaubtumas
• Mityba
• Augalija

15. Pelkių tipai
• Ţemapelkės 71 %
• Aukštapelkės 22 %
• Tarpinės 7%
pelkės

16. Uţduotis
• Uţduočių sąs. 42p. – 33 uţduotis
• Vadovėlyje 99-100pusl.

17. Ţemapelkė
• Paviršius
įgaubtas, ţemėjantis
nuo pakraščių į vidurį
• Maitina gruntinis
vanduo
• Šlapios visus metus
• Maţo
rūgštingumo, tamsių

18. Ţemapelkių paplitimas
Merkio ir Vokės upių slėniuose susidariusios
Baltosios Vokės
Naujienų pelkė (Trakų raj.)
Šakos pelkė (Rūdininkų girioje)
Maţos pelkaitės
paplitusios
Rytų Lietuvoje

19. Ţemapelkės augalai
Mineraliniu vandeniu maitinamose
ţemapelkėse auga
alksniai, viksvos, nendrės,
asiūkliai, meldai,
ţaliosios samanos
ir
kiti maţai rūgščią terpę
mėgstantys augalai

20. Ţemapelkės augalai
Ţaliosios samanos

21. Baltoji lelija
Meldai

22. Nendrės
Asiūkliai

23. Tarpinės pelkės
Vasarą
maitinamos
daugiausia
krituliais,
kuriuose nėra
mineralinių
medţiagų.

24. Tarpinės pelkės augalai
Šalia ţemapelkei būdingų
augalų atsiranda
mėgstantys rūgštesnę
terpę augalai.
Tai
kiminai, spanguolės, said
ros

25. Kiminai
Spanguolės

26. Aukštapelkė
• Paviršius išgaubtas,
aukštėjantis nuo
pakraščių į vidurį
• Pelkės viduryje
sausiau, pakraščiuose
– šlapiau
• Maitina kritulių
vanduo
•Labai rūgščioje terpėje susidaro šviesiai rusvos
spalvos durpės.

27. Aukštapelkių paplitimas
Didţiosios Lietuvos aukštapelkės –
Čepkelių
Ţuvinto
Kamanų

28. Aukštapelkės augalai
Labai rūgščioje terpėje auga
gailiai, virţiai, vaivorai, spanguolė
s, balţuvos, tekšės, durpyniniai
bereiniai, švyliai, kūlingiai, saidros,
viena kita pušelė

29. Varnauogės
Kiminai

30. Siauralapė balţuva

31. Vaivorai

32. Kupstinis švylys
Kupstinė kūlingė

33. Baltoji saidra
Durpyninis bereinis

34. Tekšė
Gailiai

35. Virţiai

36. Saulašarė

37. Pelkių reikšmė
1. Kaupiasi durpės
2. Auga saviti augalai
3. Kai kurie augalai turi gydomųjų savybių
4. Dera vertingos uogos
5. Peri reti paukščiai
6. Prieglobstį randa ţvėrys
7. Yra savotiškos vandens saugyklos
8. Reguliuoja vandens reţimą
9. Iš jų prasideda upės
10. Švarina atmosferą
11. Yra tarsi Ţemės metraščiai

38. Pelkių apsauga
Pelkės yra saugomos ir
globojamos.
Paskelbtos
rezervatais, botaniniais
draustiniais

39. Pelkės – rezervatai
• Čepkeliai
• Ţuvintas
• Kamanos
• Viešvilė
• Girutiškis
Rezervatuose neleidţiama jokia veikla, kuri galėtų
paţeisti natūralius gamtos procesus. Pašaliniams
draudţiama vaikščioti be administracijos leidimo

40. Čepkelių rezervatas

41. Kamanų
rezervatas

42. Viešvilės
rezervatas

43. Ţuvinto
rezervatas

44. Girutiškio rezervatas

45. Uţduotis
• Uţd. sąs. 42p. – 32 uţd.

46. Namų darbai:
1. Vadovėlio 106p. – 2uţd.- 14 kl.
2. Uţrašyti po 3-4 argumentus apie
Pelkių nusausinimo: ţalą ir naudą.
Nauda Ţala

47. • Filmas
• http://www.youtube.com/watch?v=93J
o4wX5vK4
• http://whatiexpect.in/index.php?option
=com_video&Itemid=148&video=vkFj
vu_4WZY

48. • http://www.nzt.lt/nzt/selectPage.do?d
ocLocator=7AE723ED165E11E081D
A746164617373&inlanguage=lt

49. Pelkių nusausinimas
Nauda Ţala
• Pelkės paverstos • Nyksta pelkių
durpynais, kultūrinėmi augalai ir gyvūnai
s pievomis, dirbamais • Senka upės
laukais • Sausėja likusios
pelkės