1. 2012-12-12
Mokinių kūrybingumo ugdymas, informacinės technologijos ir „atvirkščia“
klasė
Nomeda Urbonavičienė
Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“1
pažymima, jog Lietuva turi „tapti modernia, veržlia,
atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi... Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių
kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.“
Mūsų siekiamybė:
„sumani visuomenė - laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno
piliečio idėjoms [kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira,
solidari, savivaldi ir politiškai brandi.
sumani ekonomika - lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje, aukštą
pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis,
inovacijomis, verslumu [kūrybingumas] ir socialiniu atsakingumu bei
„žaliuoju“ augimu.
sumanus valdymas - atviras ir skatinantis dalyvauti ,
rezultatyvus, atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros
kokybės paslaugas valdymas, kompetentinga ir priimanti kryptingus
strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].„ 1 pav.
Todėl būtina „bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą.
Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi
programas...“[1]
O kas yra kūrybingumas? Tai gebėjimas kurti naujus dalykus. Kūrybingi
žmonės yra smalsūs, besidomintys įvairiais dalykais, atviri naujoms idėjoms,
originaliai mąstantys, nepriklausomi, atkaklūs. Ir kūrybingumas gali ir turi
būti ugdomas mokykloje. Sisteminiu požiūriu kūrybinius gebėjimus lemia
kelių veiksnių sąveika:
gabumai ir polinkiai;
asmenybės bruožai;
pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai;
aplinka.[2]
2 pav.
Kaip sukurti kūrybingumui palankią aplinką? Viena iš prielaidų - leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas
neprograminiam, pačių mokinių inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas, kurios mokiniams patinka,
veiklos būdus bei priemones. Kas mokiniams iš tiesų patinka, tai jie padarys geriausiai.
Čia mokytojui į pagalbą gali ateiti naujausios informacinės technologijos.
Be tradicinių programų MS Word, Power Point, Movie Maker, kūrybinius
ir projektinius darbus mokiniams galima pasiūlyti atlikti su įvairiais
internetiniais įrankiais: „Piktochart“, „Glogster“, „Linoit“, „Prezi“,
„SlideRocket“, „Jimdo“, „Wix“, „Animoto“, „Picovico“, „Flixtime“ ir kt.
Vertinant pristatomą baigtą darbą, galima vertinti ir mokinių
kūrybingumą:.
kiek darbas naujas idėjos ir atlikimo požiūriu;
kiek darbas išraiškingas ir vientisas;
kiek darbas padeda spręsti iškeltas problemas. 3 pav.
Vertinti mokinių darbus kūrybingumo aspektu nėra ir taip paprasta. Jaunesnieji mokiniai dar nepajėgia kurti visiškai
originalių darbų, todėl būtų teisinga kūrybinį mokinio darbą vertinti atsižvelgiant į jo galimybes, tai yra pagal
ankstesnius jo paties laimėjimus.
Mokinių kūrybiniai darbai – tai ir puikios
mokymo/si priemonės.
Kaip juos kūrybiškai panaudoti?
Vienas iš metodų –„The flipped classroom“ . [3]
Apibendrinant galima teigti, kad ugdant mokinių
kūrybingumą, būtina tikėti mokinių galimybėmis,
leisti būti originaliems, gerbti individualumą.
4 pav.
1
tai valstybės vizija ir raidos prioritetai iki 2030 metų