2. Turinys
Klimatas
Sovietmetis
Demokratinė Raida
Miesto struktura
Paveiksleliai
Klaipėda
Literatura
3. Klimatas
Klimatas Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl
Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų vakarinių pernašų ir jūros artumo
jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, didžiausias jų kiekis būna vasaros
kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį
Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias
dažniausiai šiltos, bet atskirais metais metas – pavasaris. Sniegas iškrinta
gali pasitaikyti vėsios arba karštos. kiekvienais metais ir yra labai įprastas
Vidutinė sausio ir vasario nakties oro reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau
temperatūra -5 °C, dienos 0 °C. Vidutinė dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei
daugiametė sausio temperatūra yra balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais
aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 °C . pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o
Liepos ir rugpjūčio dienomis oras šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą
vidutiniškai įšyla iki +20 °C, naktimis mieste dažna lijundra (vyraujat
atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet pietvakarių vėjui ir neigiamai oro
virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą temperatūrai), plikledis, šerkšnas,
pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių – pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę
apie vieną kartą per metus. Žemiausia atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo
oro temperatūra yra buvusi -33 °C, visiškai paralyžiuotas visai dienai.
aukščiausia +34 °C. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai
nebuvo kritulių (0,0 mm).
4. Sovietmetis
1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė
Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo
konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis
su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo
susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos
teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį
pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų
aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus
beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios
septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki
7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS
buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai.
Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės
ekonominės SSRS provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone,
vaidmenimis.
1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.
9. Klaipėda
Klaipėda – trečiasis pagal dydį
Lietuvos miestas, Kuršių marių ir
Baltijos jūros susiliejimo vietoje,
Pajūrio žemumoje prie Danės
žiočių. Miestas yra Klaipėdos
apskrities centras, yra Klaipėdos
miesto savivaldybė (su 1 seniūnija),
Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio
regioninio parko direkcijos, 17 pašto
skyrių (centrinis LT-91001).
Stambus neužšąlantis Klaipėdos
jūrų uostas. Yra Klaipėdos
geležinkelio stotis, autobusų stotis,
jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų
bažnyčios, 3 sinagogos, 10 muziejų,
4 teatrai, 15 sporto centrų.
