Trumpas Jaunimo politikos pristatymas.

2. Jaunimo situacija

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje gyveno
52997 gyventojų, tai sudaro 1,76 proc. Lietuvos gyventojų. 26357 gyventojų (49,7 proc.) gyveno
mieste ir 26640 (50,3 proc.) gyventojų gyveno kaime. Iš visų Kėdainių rajono savivaldybės
gyventojų, 14–29 m. gyventojų grupę sudarė 10437 asmenų, arba 19,7 proc. visų Rajono
savivaldybės gyventojų.

2011–2012 m. Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas lankė 7435
moksleiviai, t.y. 9,5 proc. visų Kauno apskrities moksleivių (78345) ir 1,9 proc. visų moksleivių
Lietuvoje (392922).

Rajono savivaldybėje veikia 5 neformalaus švietimo įstaigos: aviacijos, dailės, muzikos, sporto ir
kalbų mokyklos, bei 40 sporto klubų, dirbančių su jaunimu. JRK duomenimis, neformalaus
švietimo įstaigas Kėdainių rajono savivaldybėje 2011 m. lankė 1448 asmenys.

Rajono savivaldybė nėra įsteigusi atviro darbo metodais su jaunimu dirbančios įstaigos, tačiau
Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad šiuo metu yra svarstomas atviro jaunimo centro įkūrimo
klausimas, Rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane yra numatyta atviros jaunimo
erdvės steigimo priemonė. Atvira jaunimo erdvė būtų skirta 14–29 m. jaunimui, joje būtų
vykdomos kultūrinės, sportinės, socialinės veiklos

3. 
Už jaunimo politikos įgyvendinimą yra atsakinga JRK, kuri turi vadovybės politinį ir strateginį
palaikymą, tačiau dėl riboto biudžeto JRK veikla daugiausia apsiriboja švietėjiškais renginiais,
mokymais, informacine veikla, dalyvavimu įvairių darbo grupių veikloje ir kita panašia veikla. Tačiau
įgyvendinti didesnį poveikį jaunimo politikos tobulinimui turinčių priemonių JRK neturi galimybės.

Iš visų Rajono savivaldybėje veiklą vykdančių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų aktyviai
jaunimo veiklose veikia bei apie savo veiklą skelbia tik apie pusė jų. Apie kitų organizacijų veiklą
informacijos trūksta.

Jaunimas nepakankamai įtraukiamas / įsitraukia į jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą
Rajono savivaldybėje.

Rajono savivaldybėje vykdomojoje jaunimo politikoje reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimo
užimtumo galimybių didinimui, savanorystės, verslumo bei saviraiškos meno ir kultūros srityse
skatinimui, pagalbai socialiai pažeidžiamam jaunimui bei jaunimo savivaldos atstovų vadovavimo
sugebėjimų ugdymui.

Daugumoje mokyklų veikia mokinių savivaldos. Tačiau mokyklų mokinių tarybų veikla yra gana
fragmentiška, nepakankamai kryptinga, trūksta tęstinumo. Mokiniai nesugeba naudotis savivaldos
organų teikiamomis galimybėmis, o švietimo įstaigų administracija siekia kontroliuoti mokinių
savivaldą, formuojant teigiamą mokyklos įvaizdį, jaučiama informacijos apie mokinių tarybą ir jos
veiklą stoka.

Savivaldybė kasmet skiria paramą jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, finansuoja
renginius, skiria patalpas veikloms. Savivaldybė skiria lėšas ir jaunimo projektinei veiklai, tačiau
šiomis lėšomis jaunimas naudojasi vangiai. Aktyviai prie jaunimo organizacijų, jų projektų rėmimo
prisideda vietos verslininkai. Neformalioms jaunimo grupėms finansavimas nėra skiriamas.

Rajono savivaldybėje nėra atliekama sisteminga jaunimo politikos stebėsena ir tyrimai.

4. Ekonominiai veiksniai

Jaunimo nedarbas Rajono savivaldybėje atitinka analogiškus šalies rodiklius. Vidutinis
atlyginimas atitinka apskrities bei šalies analogiškus rodiklius.

Rajono savivaldybėje tik šiek tiek daugiau nei pusė dirbančių jaunuolių dirba pagal
specialybę.

Jaunimo tyrimo duomenimis, dažniausiai dėl nepakankamo atlyginimo, apie 40 proc.
dirbančių jaunuolių ketina keisti darbo vietą.

Nors Rajono savivaldybėje gerai išvystyta pramonė, tačiau jaunimas nėra suinteresuotas
dirbti didelėse įmonėse ar ūkiuose, kadangi reikiamo išsilavinimo neturintiems siūlomas
nekvalifikuotas darbas yra sunkus fiziškai, prastai apmokamas, kas lemia emigraciją.

Rajono savivaldybėje vykdoma nepakankama jaunimo verslumo skatinimo politika.

Kėdainių rajono savivaldybėje pastebimas silpnas bendradarbiavimas tarp švietimo, verslo
bei viešosios valdžios sektorių, dėl šios priežasties rengiami rajono kvalifikacijos poreikių
neatitinkantys specialistai.

5. Socialiniai–kultūriniai veiksniai

Rajono savivaldybės kaimo vietovėse susiduriama su asocialaus elgesio problema, kurios
pagrindinės priežastys – žalingi įpročiai, nedarbas bei nuo miesto nutolusi geografinė padėtis.

Rajono savivaldybėje dėl darbo pasiūlos trūkumo yra didžiulė jaunimo (e)migracija į didesnius
miestus bei užsienio šalis.

Rajono savivaldybėje trūksta jaunimo lyderių. Pagrindinės priežastys: (e)migracija,
nefinansinių paskatinimo priemonių trūkumas.

Finansinių galimybių bei jaunimui skirtų saugaus laisvalaikio praleidimo vietų trūkumas yra
pagrindiniai faktoriai, ribojantys jaunimo laisvalaikio realizavimo galimybes.

Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai turi mažiau galimybių pilnavertiškai dalyvauti
švietimo sistemoje. Daugėja jaunų socialinės rizikos šeimų bei nepilnamečių šeimų.

Alkoholio vartojimas yra labiausiai paplitęs žalingas jaunų žmonių įprotis. Rajono
savivaldybėje didėja svaigalų, tabako bei narkotikų paplitimas (ypač tarp jaunimo virš 18
metų). Jaunėja gyventojų amžius, kurie pirmą kartą padarė nusikaltimus.

Jaunimo tyrimo duomenimis, apie pusę Rajono savivaldybės jaunimo yra nepakankamai
fiziškai aktyvūs - visai nesportuoja arba sportuoja tik kartą per savaitę.

Rajono savivaldybėje veikia gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondas. Tačiau neformalus
ugdymas yra prieinamas ne visiems (mokami užsiėmimai, brangi užsiėmimams reikalinga
įranga, kaimo vietovėse gyvenantiems – susisiekimo problema).

6. Technologiniai veiksniai

Jaunimui yra sudarytos sąlygos naudotis internetu bei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis,
kurios naudojamos mokymo procese.

Rajono savivaldybėje skatinamas jaunimo ugdymas naudotis informacinėmis technologijomis.

Internetas nėra pakankamai išnaudojamas kaip informacijos šaltinis jaunimui, jaunimo
organizacijoms.

Prastas susisiekimas viešuoju transportu: tvarkaraščiai ne visuomet yra patogūs jaunimui
lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus vakarais ar lankytis masiniuose renginiuose.

7. Jaunimo politika nacionaliniu
lygmeniu