4. Japonijoje panaudota filosofija
• Panaikinti barjerus tarp departamentų
• Vadovybė turi prisiimti atsakomybę
• Priežiūra turi pagelbėti žmonėms ir mašinoms
geriau atlikti darbą
• Tobulinimo procesai yra nuolat vykdomi
8. Tikslų nustatymas
• Vartotojo požiūrio į kokybę identifikavimas
• Identifikuotų savybių matavimo būdas
• Abiejų apjungimas įvertinant rinkos specifiką ir
įgyvendinimo kainą
9. Tikslų nustatymas 2
• Matavimo vienetai turi būti pripažinti visų
dalyvaujančių šalių
• Reikšmių, kokių tikisi vartotojai identifikavimas
10. Kokybės užtikrinimas ir gerinimas
• Matavimas
• Analizė ir modeliavimas
• Grįžtamojo ryšio sukūrimas
• Veiklų evoliucija (dažnai vykdoma projektui
pasibaigus)
12. Principai
• Kokybės užtikrinimas yra visų reikalas
• Kokybės užtikrinimo procesas tobulinamas
kiekvieno „sprinto“ metu
• Kontroliuojami reikalavimų pasikeitimai
13. Kokybės užtikrinimo principai
• Reikalinga reikalavimų įgyvendinimo bazinė
linija
• Objektyvus proceso auditas
• Analizė
• Pagerinimas
Nėra skirtas užtikrinti „gerai“ kokybei. Labiau skirta pasiekti, kad įmonės kuriama produkcija būtų panašios kokybės (būtų galima atkartoti).Kokybės valdymas apima ne tik produkto ar serviso kokybę, bet ir būdus jai pasiekti
Alternatyva tradiciniam modeliui. Tradiciniame modelyje netgi nėra tokios sąvokos kaip „kokybė“.Pati kokybės valdymo idėja kilo iš Japonijos. Po antro pasaulinio karo Japonijos valdžia atstatydama ekonomiką norėjo pakelti ir kokybės lygį (1950-60 ais metais ji buvo žinoma kaip pigių ir prastos kokybės produktų šalis).Nuo 1970 Japonija, pasinaudodama šia filosofija, pradėjo gaminti labai aukštos kokybės ir nebrangius produktus (Toyota).Vienas iš būdų, kaip ilgainiui užsitikrinti „vietą po saule“. Tai nėra trumpame laikotarpyje atsiperkantis dalykas.
Tikslas:
Iki kokybės užtikrinimo (kokybės planavimas)Per kokybės užtikrinimą (suplanuotų veiklų vykdymas ir rastų defektų šalinimas)Po kokybės užtikrinimo atliekamos veiklos (vertinimas, matavimas ir procesų gerinimas)Ribos tarp veiklų nėra griežtos ir dažniausiai persipina (pvz. „po“ veiklos gali būti atliekamos „per“ patį kokybės užtikrinimo procesą
Kokybės planavimas (iki kokybės užtikrinimo veiklų atlikimas)
Nustatant tikslus reikia turėti omenyje, kad ne visi tikslai yra vienodo prioriteto (yra aukštesnio (kaip pvz. patikimumas finansinėje įrangoje), yra žemesnio)
Matavimo vienetai turi būti pripažinti visų dalyvaujančių šaliųReikšmių, kokių tikisi vartotojai identifikavimas. Čia turima omenyje ne vien dalyvaujančias šalis, bet ir, tarkim, tą rinkos segmentą. Reikalinga todėl, kad vartotojas kai kuriuos kokybinius parametrus supranta kaip „savaime suprantamus“Projekto tikslas neturi būti „bedefektinė sistema“, o sistema, kuri turėtų defektų, tačiau kurios naudotojų bazė nuolat augtų
Matavimas. Šalia atrastų defektų, čia reikėtų įvertinti ir kitus rodiklius, reikalingus sėkmingam projekto valdymuiAnalizė ir modeliavimas. Šioje veikloje yra analizuojama pirmoje veikloje surinkta informacija, pritaikomi analitiniai modeliai, kurie suteikia kiekybinės informacijos apie proceso kokybęGrįžtamojo ryšio sukūrimas ir galimų pagerinti vietų identifikavimas. Ši veikla išplaukia iš antrosios.Kitos, po to sekančios veiklos. Šios veiklos vykdomos po trečio žingsnio. Čia dažniausiai atliekami kokybės užtikrinimo procesų pakeitimai / pagerinimai organizacijos ir / arba projekto lygiu. Paprastai įvykdoma po kūrimo proceso pasibaigimo taip siekiant išvengti bereikalingos sumaišties ir papildomos rizikos projektui.
Kūrimas yra vykdomas etapais (ir iteracijomis). Kiekvienas etapas turi tokias dalis:Planavimo. Čia pasirenkami ir su užsakovu suderinami darbai. Tai pat atliekamos iki kokybės užtikrinimo veiklos (planavimas, reikalavimų išsiaiškinimas ir pan.)Darymo. Čia vykdomas projekto kūrimas (programavimas). Taip atliekamos kokybės užtikrinimo veiklos.Patikros. Vykdomas iteracijos metu sukurtos pilnos sistemos kokybės patikrinimas, defektų šalinimas.Veikimo. Daromos padarytos iteracijos išvados, atliekamos po kokybės užtikrinimo veiklos. Taisomi, gerinami veiklos procesai (mokomasi iš klaidų).
Sprintas - viena iteracija, kuri trunka vieną – tris savaites.Akcentuojamas bendravimas tarp komandos narių ir užsakovo – vykdytojų – programuotojų.Reikalavimų pasikeitimai yra daromi tik sprinto pradžioje (faktiškai nesikeičia sprinto metu).
Linija, kurios viršuje yra svarbiausi reikalavimai ir apačioje – nesvarbiausi. Reikia nubrėžti liniją ten, į kokią kokybę mes taikome. Auditas – tam, kad vadovybė žinotų, kokioje stadijoje yra įgyvendinti reikalavimai. Objektyvumas organizacijoje (audituoja kita kompanija) ir komandoje (audituoja ne komandos narys)Analizė – kuri proceso veikla yra galbūt nenaudinga arba blogai veikia ir ją reikia taisyti. Į lankas (jei yra laiko):Rekomenduojama 30% riba (santykis pakeistų sistemos modulių su dar nepaliestų (pakeisti / nepaliesti)) yra laikoma pačiu tinkamiausiu laiku pradėti svarstyti apie sistemos perkvalifikavimą. 67% riba jau reikalauja daugiausiai pasikeitusių sistemos dalių perprojektavimo ir perrašymo.Pagerinimas – dažniausiai vykdomas ne projekto vykdymo viduje, bet jam pasibaigus ar prieš prasidedant (taip galima išvengt bereikalingos sumaišties). Pagerinimas gali būti vykdomas tiek projekto, tiek organizacijos rėmuose.Kokybę įtakoja daug žmoniųUž kokybę finale atsako projekto vadovasNors jis ir gali deleguoti sprendimus kam nors kitam, bet finale už kokybę yra atsakingas jis (sprendimus gali deleguoti, bet atsakomybės - ne)
Dažniausiai priklauso nuo pačios organizacijos.Jei organizacija yra didelė, tuomet dažniausiai joje jau būna laikomasi kažkokio standarto kokybei.Jei organizacija maža – greičiausiai ji turi savo nuosavą kažkokį standartų mišrūną, kuris patenkina klientus ir pačiai organizacijai nėra sudėtinga jį prižiūrėti / papildyti ir panašiai
