Jonas Mačiulis (slapyvardis - Maironis) (1862 m. – 1932 m.) Biografija ir kūryba

1. Jonas Mačiulis
(slapyvardis - Maironis)
(1862 – 1932)
Biografija ir kūryba

2. Skaitydami šiandien Maironio poeziją, klausiame, ką ji mums galėtų reikšti. Ar
ne pernelyg tolimas mums yra jos taurus, harmoningas pasaulis?
V. Zaborskaitė

3. Maironis
Kunigas, profesorius; XIX ir XX a.
lietuvių romantizmo poetas, parašęs
tokius Lietuvoje žymius kūrinius
„Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir
daugelį kitų.
Tikrasis vardas - Jonas Mačiulis,
pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu.
(anksčiau pasirašinėjo Zvalioniu,
Stanislovu Zanavyku, St. Garniu)

4. Maironis
• Iškiliausias XIX a. pab. – XX a. pr.
lietuvių poetas gimė laisvųjų ūkininkų
Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje
už skolas dvejiems metams
perimtame dvare, augo šalia
esančiame tėvų ūkyje Bernotuose su
trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir
Pranciška.

5. Maironis
• 1873 m. mokslus pradėjo krimsti Kauno gimnazijoje. Šioje mokykloje ir susidraugavo su plunksna, ir šeštoje
klasėje pradėjo rašyti. Taip pat šioje mokykloje Maironiui teko susipažinti su Adomu Mickevičiumi.
• Baigdamas gimnaziją, daug žinių gavo apie Lietuvos istoriją.
• 1883 m. baigia šią mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Kijevo universitetą, kur studijavo literatūrą.
• 1884 m. tėvų paragintas ir įkalbėtas metė mokslus Kijevo universitete ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tai,
kad Maironis pasinėrė į lietuvių literatūrą, tam didžiulę įtaką padarė Antanas Baranauskas, kuris tuo metu
seminarijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
• 1888 -1892 m. mokėsi Peterburgo universitete. Šiame laikotarpyje pirmą kartą pasinaudojo savo
slapyvardžiu Maironis.
• 1888 -1892 m. mokėsi Peterburgo universitete. Šiame laikotarpyje pirmą kartą pasinaudojo savo
slapyvardžiu Maironis.
• 1895 m. pasirodo garsiausias eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
• 1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią seminariją
• 1932 m. liepos 28 dieną mirė. Palaidotas Kaune.

6. Biografija
Gimė Pasandravyje, Raseinių rajone.
Tėvai buvo valstiečiai.
Pusmetį mokėsis valdžios mokykloje,
1874 įstojo į Kauno gimnazijos
parengiamąją klasę, kurioje mokėsi 2 metus,
kol pramoko rusų kalbos.
Baigęs 4 klases, artimo draugo
Antano Vytaro pakalbintas, norėjo stoti į
kunigų seminariją, bet paklusęs tėvo valiai
pasiliko gimnazijoje.

7. Biografija
1883 baigęs gimnaziją įstojo į Kijevo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. Išklausęs vieną semestrą,
1884 pavasarį ir vasarą dirbo namų mokytoju Žurovskio dvare Samhorodoke.
Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kuria baigė 1888.
1891 priėmė į kunigų šventinimus. Tais pačiais metais išspausdino pirmą eilėraštį Maironio pseudonimu.
1892 grįžo profesorium į Kauno kunigų seminariją, kur praleido, kaip pats sakė „laimingiausius savo amžiaus metus“.
Nuo 1894 rudens Peterburgo katalikų dvasinės akademijos profesorius, dėstė dogmatinę ir moralinę teologiją.
Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomenės gyvenime: buvo Labdaringos lietuvių ir žemaičių draugystės narys ir rėmėjas, rašė rusų
periodikoje lietuvių spaudos draudimo klausymais.
Susikūrus nepriklausomai valstybei, profesoriavo LU Teologijos-filosofijos fakultete, kurį laiką buvo dekanas.
Mirė 1932 birželio 28d. Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

8. Biografija
Maironis vartojo įvairius poezijos žanrus: oratorinį eilėrštį, dainą, elegiją,
satyrą, baladę, poemą.
Poeto posmai yra sklandūs, lengvai skaitomi ir suvokiami, vyrauja ketureiliai,
kryžminis rimas.
Maironis lietuvių poezijoje įtvirtino ir ištobulino silabotoninę eilėdarą.
Jo eilėraščiai buvo labai populiarūs ir virto dainomis.
Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje.

9. Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje
Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie Tėvynę.
Jais poetas žadino lietuvių tautinę savimonę:
poetizavo lietuvių kovas su kryžiuočiais, Vytautą Didijį, tvirtas pilis,
kovas už laisvę.
Itin svarbus motyvas - nacionalinis savitumas.
Maironis savo poezijoje aukština didelius protėvių žygius ir jų šlovę. Šiuose eilėraščiuose ilgimasi herojiškos ir šlovingos praeities.
Poetas aukštino tautines vertybes - kalbą, dainas, geltonkases lietuvaites,
gražias sodybas ir darželius...
Maironio eilėse regima ir puikių Lietuvos peizažų su charakteringais
kraštovaizdžiais. Eilėraščių lyrinis subjektas perteikia meilę tėvynei.
Ši meilė yra ir asmeniškas ir tautą vienijantis aspektas. Tėvynė aukštinama
ir tautos vardu. [”Graži tu mūsų, brangi tėvyne!”].

10. Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje

11. Kūrybos bruožai
• Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietucių literatūroje. Tai tautinio
atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina
draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui.
Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų
darbų.
Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa
įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį.
Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius
žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.
Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas
yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo
konflikto pagrindą.
Maironis mėgo eilėraštį komponuoti iš dviejų dalių: iš pradžių piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutinėje
strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbančiojo požiūris ir jausmai. Ne viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą
būti išgirstam, suprastam ir įvertintam. Kartais poetas prisipažįsta, kad nesupratimas slegia, todėl neretai nutyla, neišsako iki galo,
neišreiškia žodžiais to, ką nujaučia. Laisvą poetinę jo saviraišką tramdo prisiimti visuomeniniai įsipareigojimai, priklausymas kunigų
luomui.
Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos,
bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne
vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.

12. Paminklas Maironiui Kaune

13. Kūryba
Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895).
Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta), "Tarp skausmų į garbę" (1895 m. , S. Garnio slapyvardžiu), "Nuo Birutės kalno", "Janoji Lietuva",
"Raseinių Magdė" (1909 m.), "Mūsų vargai" (1920 m.).
Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutės vestuvės" (1930 m.);
Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje
romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį.
Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (1926m.);
Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891 m.).
Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių, teologijos studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos
himnų.
• „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
• „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu)
• „Nuo Birutės kalno“
• „Jaunoji Lietuva“
• „Raseinių Magdė“ – 1909 m.
• „Mūsų vargai“ – 1920 m.

14. • Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) gimtinėje
Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė. Sodyboje
pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotų viensėdyje, į kurį 1864 m. sugrįžo
Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame įrengta
etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio
per I-ąjį pasaulinį karą, vietoje. Išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje iš
Bernotų į Pasandravį - 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės, poeto pamėgtas šaltinėlis,
kitos paminklinės vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius,
nutiestas ir kryžiais bei koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio
šaltinėlį ir Pasandravį.
1998 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis
kambarys, kuriame eksponuojami Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir
knygos.
Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug rajono kultūrinių renginių;
juose skamba poezijos posmai, sklinda pagal Maironio posmus sukurta muzika.
Maironio gimtinę kasmet aplanko respublikos jaunieji maironiečiai, rajono ir respublikos
moksleiviai, nemažai kitų svečių, Maironio kūrybos gerbėjų.

15. Ačiū už dėmesį !
Sukūrė Darius Juknevičius 10 kl.