Terorizmas

1. TERORIZMAS
IR KITI BLOGI DALYKAI
sukūrė DARIUS JUKNEVIČIUS

2. VISŲ PIRMA,

3. Terorizmaspaprastai yra vadinamas
organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas.

4. ARBA
Nenuspėjamo smurto naudojimas
siekiant ideologinių tikslų.

5. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai,
o pagrindinis ginklas – baimė.

6. Sąvoka teroristasturi neigiamą atspalvį.

7. Paprastai teroristinių organizacijų nariai vengia šios
sąvokos ir save
vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais.

8. Vienas iš pagrindinių terorizmo
tikslų psichologiškai paveikti žmogų, išgąsdinti.

9. TOKIE KAIP:

10. ŽMONIŲ PAGROBIMAS

11. TRANSPORTO PRIEMONIŲ
UŽGROBIMAS

12. AUTOMOBILIŲ
SPROGDINIMAS

13. Sprogmenų palikimas
lėktuvuose ir masinio
susibūrimo vietose.

14. Individualūs ir
grupiniai nužudymai.

15. Produktų ir geriamojo
vandens užnuodijimas

16. Įsilaužimas į kompiuterinius
tinklus

17. Terorizmo rūšys

18. Terorizmą galima skirstyti pagal siekiamus tikslus:

19. NACIONALISTINIS

20. Teroristai – nacionalistai siekia suformuoti atskirą savo
valstybę, sutelkia dėmesį į kovą už nacionalinį
išsivadavimą. Tokios grupuotės yra linkusios riboti
smurto naudojimą, siekti pasaulio dėmesio atkreipimo.
Nacionalistinės teroristų grupuotės: „Palestinos
išsivadavimo organizacija“, „Baskų tėvynė ir laisvė“,
„Kurdistano darbininkų partija“.

21. RELIGINIS

22. Religiniai teroristai naudoja smurtą „dieviškiems“
įsakymams vykdyti, taikosi į jiems svarbios kategorijos
priešus. Religinės teroristinės grupuotės suinteresuotos
ne tik suvienyti šališkus nacionalistų pasekėjus ar
ideologus, bet tęsti jų dievo norų vykdymą.
Religinių teroristų grupuotės: Osama bin Ladeno „al-
Qaeda“ tinklas, Palestinos musulmonų organizacija
„Hamas“, Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“.

23. VALSTYBĖS REMIAMOS

24. Valstybės remiamos teroristinės grupuotės
naudojamos radikaliųjų valstybių, kaip užsienio
politikos įrankis. Disponuodamos didesniais ištekliais,
valdžios remiamos teroristų grupuotės dažnai gali
įvykdyti daugiau mirtinų išpuolių nei kiti teroristai.

25. KAIRYSIS SPARNAS

26. Kairiojo sparno teroristai yra pasiryžę sunaikinti
kapitalizmą ir jį pakeisti į komunistinį ar socialistinį
režimą.
Kairiojo sparno teroristai: Baaden-Meinhof
grupuotė, „The Weathermen“.

27. Dešinysis sparnas

28. Dešiniojo sparno teroristai yra mažiausiai organizuoti
teroristai, dažnai siejami su neonacių gatvių riaušininkais.
Neofašistai – teroristai dažniausiai puola imigrantus
ar pabėgėlius iš besivystančio pasaulio šalių ir yra
kartu rasistai bei antisemitai.
Anarchistinis (nuo 1870 m. iki
1920 m. anarchistinis terorizmas buvo pagrindinis
reiškinys pasaulyje. Revoliucionieriai siekė nuversti
valdžią, naudodami bombas kaip argumentą, ir tokiu
būdu nužudydami daugybę šalių vadovų).

29. IŠPUOLIAI

30. 9/11

31. Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai – serija
koordinuotų savižudžių išpuolių surengtų islamo
ekstremistų JAV, 2001 m.
Manoma, kad išpuoliai pradėti rengti tarp 2000 m.
kovo ir rugsėjo. 2001 m. rugsėjo 11 d. devyniolika
teroristų, susijusių su Al-Qaeda užgrobė keturis
komercinius keleivinius lėktuvus. Kiekvienoje
užgrobėjų grupėje buvo po vieną asmenį, mokėjusį
pilotuoti lėktuvą. Lėktuvų užgrobėjai du iš lėktuvų
(United Airlines Flight 175 ir American Airlines Flight
11) nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, po
vieną į kiekvieną bokštą dvynį, kurie netrukus po
smūgių sugriuvo ir apgadino aplink esančius pastatus.

32. 11-M

33. Madrido traukinių sprogimai įvyko 2004 m. kovo 11 d.
rytą Madrido traukinių tinkle, keturiuose reisuose, kada
jais keliavo daugybė žmonių į darbus. Sprogimai nusinešė
191 žmonių gyvybes ir sužeidė apie 2050. Tai buvo
stambiausias smurto aktas per visą demokratinės
Ispanijos istoriją. Išpuoliais iš pradžių apkaltinta baskų
teroristinė grupuotė ETA, tačiau vėliau paaiškėjo, kad
sprogdinimus organizavo radikali vietinė islamo grupė,
siekusi pakartoti Al-Kaedos veiklą.

34. KARAS SU TERORIZMU

35. Tarptautinė bendruomenė prieš terorizmą
Tarptautinė bendruomenė į terorizmo temą dėmesį atkreipė
dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jau 1934 metais įtraukė šį
klausimą į savo darbotvarkę. Greta 18 universalių
konvencijų ir protokolų (14 instrumentų ir 4 dokumentų
atnaujinimai) Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra priėmusi
keletą rezoliucijų, susijusių su terorizmu. Svarbiausia iš jų –
visaapimanti Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1373, priimta
2001 metų rugsėjo 28 dieną po teroristinių išpuolių Niujorke
ir Vašingtone.
Jungtinių Tautų šalys narės 2006 m. rugsėjį pradėjo naują
etapą kovos prieš terorizmą srityje – priėmė Visuotinę kovos
prieš terorizmą strategiją. Tai buvo pirmas kartas, kai
Jungtinių Tautų šalys narės sutarė dėl bendrų strateginių ir
operacinių rėmų kovos prieš terorizmą srityje.

36. Ši strategija sudaro konkretaus veiksmų plano esmę:
tai terorizmo plėtrai palankių sąlygų suvaržymas;
terorizmo užkardymas bei kova prieš terorizmą;
priemonių, stiprinančių valstybių gebėjimą kovoti prieš
terorizmą, įgyvendinimas; Jungtinių Tautų vaidmens
kovoje prieš terorizmą stiprinimas; pagarba žmogaus
teisėms bei jų užtikrinimas kovoje prieš terorizmą.
Europos Sąjunga 2005 metų gruodį parengė kovos
prieš terorizmą strategiją, kuri akcentuoja keturis
veiklos aspektus kovoje prieš terorizmą: prevenciją,
apsaugą, persekiojimą ir reagavimą.
Vidiniai ir išoriniai kovos prieš terorizmą aspektai
reguliariai aptariami dviejose ES Tarybos darbo
grupėse.

37. Europos Sąjungos institucijos koordinuoja kovos prieš
terorizmą veiklą, Europos Sąjungos Taryboje veikia
Kovos prieš terorizmą koordinatorius.
Kitos tarptautinės ir regioninės organizacijos bei
iniciatyvos – NATO, Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba,
Pasaulinė kovos prieš branduolinį terorizmą iniciatyvą,
Visuotinis kovos prieš terorizmą forumas – savo veikloje
taip pat užsiima skirtingais kovos prieš terorizmą
aspektais.

38. Lietuvos veikla tarptautiniuose kovos prieš terorizmą
formatuose
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijoje
tarptautinis terorizmas yra įvardytas kaip vienas iš
veiksnių, formuojančių Lietuvos saugumo politikos
darbotvarkę. Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės
bendrijos – taigi ir Lietuvos – saugumui. Tačiau Lietuvai
ši grėsmė yra daugiau išorinė – dabartinė vidaus
situacija ir istorinė patirtis nesudaro sąlygų vidinėms
teroristinėms grupuotėms kurtis. Pavojus pirmiausia kyla
iš tarptautinio terorizmo.

39. Lietuva aktyviai veikia tarptautiniuose kovos prieš
terorizmą formatuose. Per Lietuvos pirmininkavimą ES
Tarybai 2013 m. antroje pusėje Lietuvos atstovai
pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybos vidinių bei
išorinių aspektų darbo grupėms.
2014 metų pradžioje Lietuva pradėjo darbą Jungtinių
Tautų Saugumo Taryboje, kuris truks dvejus metus.
Nuo sausio 1 d. Lietuva perėmė pirmininkavimą JT
Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui bei
atitinkamai darbo grupei.

40. GTI
PASAULINIS TERORIZMO INDEKSAS