1. Ž induoli ų filogenija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Pelycosauria

4. Kūno danga. Plauko sandara Epidermio sluoksniai (keratinocitai:diferencijuodamiesi ragėja, miršta ir nukrinta, melanocitai) Tikroji oda (derma) Plauko stiebas Plauko šaknis Prakaito liaukos Riebalinės liaukos Plauko šiaušiamasis raumuo Plauko folikulas (plauko maišelis (oda) + plauko makštys (epidermis) Plauko svogūnėlis Spenelis (papilė) Plauko guolio ląstelės (matrica) su melanocitais Kutikula Žievė Šerdis Melaninas (plaukų spalva, perduodamas iš melanocitų jų atugomis. Gali būti juodas rudas ir geltonas. Žilimas: papilėse nyksta melanocitai ar pigmento nepatenka į ląsteles, balta plaukų spalva priklauso nuo į juos patenkančio oro pūslelių)

5. Kūno danga. Kailis Ž induolių kailis yra iš nevienodų plaukų. Ilgesni ir storesni plaukai vadinami akuotais (apsauginiai plaukai) , trumpesni ir garbanoti – vilnaplaukiais (pavilnė) . Šių plaukų visuma saugo kūną nuo nepalankių temperatūros svyravimų. Vilnaplaukių neturi daugumas jūrinių žinduolių, būdinga tik nedaug akuotų. http://www.princessfarms.com/img/2.JPG

6. Stori akuotai vadinami šeriais . Labai stori šeriai gali virsti kietais ir aštriais spygliais . Jais ginamasi nuo priešų (ežys, dyglia kiaulė , echidna). N aktiniams , urviniams žinduoliams labai svarbūs stangrūs lytėjimo plaukai – vibrisės . Jos išsidėsčiusios nedidelėmis grupelėmis ant lūpų (ūsai), o taip pat virš akių. Plaukai nuolat auga, todėl kailis periodiškai keičiamas. Žiemą jis esti tankesnis, vasarą plonesnis. Toks plaukų keitimo reiškinys vadinamas šėrimusi. Kūno danga. Specializuoti plaukai http://www.thepetcenter.com/gen/pq.html http://en.wikipedia.org/wiki/Image:Pseudalopex_culpaeus.jpg

8. Kūno danga. Odos liaukos Kvapiosios kilusios iš prakaito liuakų svarbios socialinėje elgsenoje (informacijos perdavimui); gali būti skirtinguose žinduoliuose įvairiose kūno vietose. Pieno liaukos kilusios iš prakaito liaukų, funkcionuoja tik pas pateles. Pieno liaukos (alveol ės ir latakėliai) Plaukai Spenelis spenys Spenio latakas Pieno cisterna

9. Epidermio dariniai nago velen ėlis nago plokštelė nago guolis (matriksas) 1. Plokščiasis nagas (nail) 2. Tikrasis nagas (claw) 3. Kanopa Nago plokštelės augimo kryptys

10. Epidermio dariniai delnakaulis pirštikauliai Raginė kanopos siena kaulas derma epidermis Raginė kanopos siena

11. Epidermio dariniai Dykaragių ragai Elninių ragai Pantai Kaulinis audinys augantys susiformavę Raginė makštis Kaulinis audinys http://courses.washington.edu/vertebra/452/photos/mammals/mammal_skull_photo3.htm http://georgian.wunderground.com/data/wximagenew/w/wymidwife/32.jpg

12. Epidermio dariniai http://www.life.umd.edu/classroom/bsci338m/Lectures/Nervous.html Bebro uodega su raginiais ž vynais Ančiasnapio snapas su elektroreceptoriais http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/resources/Grzimek_mammals/Ornithorhynchidae/v12_id12_con_spur.jpg/view.html

13. http://courses.washington.edu/chordate/453photos/teeth_photos/whale-baleen.jpg Epidermio dariniai Banginio ūsai

14. Raganosio ragai Epidermio dariniai

15. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/42/Pangolin_borneo.jpg Epidermio dariniai Skujuočio žvynai

16. Anapsidinė (nėra smilkinio angų , yra akiduobės, šnervės ir viršugalvio organo angos) Sinapsidinė Diapsidinė Euriapsidinė gyvatė vėžlys paukštis driežas žinduolis J – jugale (skruostikaulis) Qj – quadratojugale (skruostinis-kvadratinis) Po – postorbitale (užakiduobinis) Sq – squamosum (žvynakaulis) pakitusios diapsidinės ?

17. Kaukolė Akinetinė kaukolė – paslanki jungtis tik tarp apatinio žando sąnario ir kaukolės. Kiškio kaukolė. psl. 246 Kaukolė

18. Kaukolė Skruostų lanką sudaro skruostikaulis ir žvynakaulis – sinapsidinė kaukolė. Išsivysto antrinis gomurys (susijungia tarpžandikauliai, viršutiniai žandikauliai, gomurikauliai). Apatinis žandikaulis sudarytas tik iš vieno kaulo - dantikaulio. Apatinis žandikaulis prisijungia prie kaukolės per dantikaulį – žvynakaulį (antrinis ž andinis sąnarys). Kaukolė akinetinė, paslanki jungtis tik tarp dantikaulio – žvynakaulio. Būdingas būgnakaulis jis gaubia klausos sritį ir kilęs iš kampakaulio. Klausos srityje priešausinis ir užausinis kaulai suauga į uolakaulį. Pakaušio krumplys porinis.

19. Kaukolė Primityvus roplys Triaso žinduolis Šiuolaikinis žinduolis

21. Kaukolė

22. Kaukolė dar pav 7.58 būdingas ir krokodilams bei kai kuriems vėžliams

23. Visi žinduoliai turi mentę. Raktikaulio daugelis žinduolių neturi, arba turi rudimentinį (triušis, lapė, katė ir kt.). Raktikaulis leidžia šoninius galūnių judesius, todėl jis išsivystęs tokių žinduolių kaip primatai, o bėgiojančių ir šokuojančių žinduolių jis redukuojasi ir sunyksta. Korakodai sunykę, priaugusę prie mentės (korakoidinės ataugos). Kloakiniai dar turi tarpraktikaulį, prokorakoidą ir korokoidą. Peties juosta tarpraktikaulis mentė korakoidas prokorakoidas raktikaulis echidnos

24. Galūnės Salamandra Placentinis žinduolis

25. Galūnės Remiasi visa letena Remiasi pirštais Remiasi piršto/pirštų galais

26. žuvis dabartinės amfibijos primityvus keturkojis posttemporale supracleithrum postcleithrum scapula coracoideum clavicula interclavicula cleithrum Ropliai &pauk šč iai cleithrum clavicula interclavicula scapula coracoideum scapula coracoideum (procoracoideum) clavicula interclavicula Skeletas. Galūnių skeletas. Pečių juosta procoracoideum coracoideum žinduoliai Kloakiniai žinduoliai coracoideum scapula clavicula

27. Pečių juosta

28. žuvis amfibija klubakaulis gaktikaulis sėdynkaulis šiuolaikiniai varliagyviai driežai Skeletas. Galūnių skeletas. Dubens juosta ropliai žinduoliai paukščiai Dinozaurai: Ornithischia Saurischia terapsidai

29. Dubens juosta Dimetrodon , Pelycosauria Cynognathus , Eucynodontia Didelphis Felis

30. Galūnės. Pirštų skaičius Išnykęs arklys arklys katė žmogus II IV

31. Galūnės Žinduolių protėvis Gepardas Elniukai pudu Arklys

32. Neporakanopių: I - tapyro, II - raganosio, III - arklio, porakanopinių: IV - kiaulės, V - karvės, VI - kupranugario Specializuotos galūnės

33. Specializuotos galūnės

35. apie galūnių modifikacijas – Praktic.Zoot.Pozv. apie judėjimą – Kardong 347-348 psl. ir Ulevičiaus kn.

36. Raumenys 10.5 ir 10.15 pav. Kardong

37. Kvėpavimo sistema Spermacetas, psl. 417

38. Kvėpavimo sistema

39. Kvėpavimo sistema

41. K raujotakos sistema. Širdies dalys Kairysis skilvelis Dešinysis prieširdis Dešinysis skilvelis Kairysis prieširdis Kairysis aortos lankas Plaučių arterijos Plaučių venos Tuščiosios venos

42. K raujotakos sistema

45. Dar: Kardong, 12.42 pav.

46. Vir š kinimo sistema. Dantys I 3/3 , C 1/1, PM 4/4 , M 2/3. 3.1.4.2. 3.1.4.3.

47. Dantų funkcijos

48. visaėdžių kanopinių Dar apie dantis: Kardong, 13.6 box

49. Vir š kinimo sistema. Kramtymas – žinduolių požymis

52. Atrajotojų skrandis: didysis prieskrandis tinklainis knygenos šliužas iš stemplės, nėra virškinimo liaukų Vir š kinimo sistema. Specializuotų žolėdžių virškinimo traktas

53. Vir š kinimo sistema. Atrajotojų maisto fermentacija Dar: 13.42, Kardong

54. Vir š kinimo sistema. Arklių maisto fermentacija

55. Urogenitalinė sistema Dar: 14.50 pav., Kardong

56. Urogenitalinė sistema dviguba dvipusė dviragė vienguba

57. http://cti.itc.virginia.edu/~psyc220/kalat/skin_receptors.png Jutimo organai nervų galūnėlės Pačinio kūneliai (spaudimo) Rufinio kūneliai (šilumos) Meisnerio kūneliai (lietimo) Krauzės kūneliai (Šalčio)

58. http://www.unmc.edu/Physiology/Mann/mann4b.html

59. http://www.colorado.edu/kines/Class/IPHY3430-200/image/figure6n.jpg

60. http://www.uveitis.org/kids/OIDGuide.htm

61. http://scienceblogs.com/clock/upload/2006/06/Retina.jpeg

62. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas kiškis avis šuo karvelis primatas sakalas Binokulinis regėjimas – abiejų akių regimųjų vaizdų susiliejimas į vieną regimąjį pojūtį. Žmogaus iki 140 ° . žmogaus 140 °

63. -binokulinis matymas leidžia įvertinti erdvės gilumą, o tai leidžia įvertinti atstumus tarp daiktų, kuris yra arčiau, kuris yra toliau Galimybė įvertinti santykinį atstumą tarp matomų objektų yra vadinama stereoskopiniu matymu (abiejų akių matymo laukas susilieja į vieną vaizdą) . Jis yra paremtas tuo, kad objektai esantys skirtingu atstumu nuo akies yra projektuojami skirtinguose dviejų akių tinklainių taškuose. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas

64. Jutimo organai. Binokulinis regėjimas Akys yra tam tikru atstumu viena nuo kitos, todėl į smegenis ateina iš kiekvienos akies tas pats, bet šiek tiek kitoks vaizdas – matomas erdvės gilumas. Iš kairiojo matymo lauko informacija ateina į dešiniąją smegenų dalį, iš dešiniojo – į kairiąją. chiazma kairioji galvos smegenų pusė