Se ha denunciado esta presentación.
Utilizamos tu perfil de LinkedIn y tus datos de actividad para personalizar los anuncios y mostrarte publicidad más relevante. Puedes cambiar tus preferencias de publicidad en cualquier momento.

J.finkelsteinaite.ir.kt. .masazas.2008.lt

13.917 visualizaciones

Publicado el

Masazas

Publicado en: Salud y medicina
  • Sé el primero en comentar

J.finkelsteinaite.ir.kt. .masazas.2008.lt

  1. 1. J. FINKELŠTEINAITĖ N. K. VALUŽIENĖ J. DAMANSKAS M A S A Ž A S Ketvirtasis leidimas UAB„AvicenaIl" 2008
  2. 2. UDK 615.8 MA 545 Judita FINKELŠTEINAITĖ Nijolė Kristina VALUŽIENĖ Jonas DAMANSKAS MASAŽAS Praktinis vadovas Ketvirtasis leidimas Iliustracijas piešė dailininkė Giedrė SAMULĖNIENĖ Papildomas 27 iliustracijas piešė dailininkė Aldona GRIŠKEVIČIENĖ Viršelio dailininkas Alvydas LADYGA UAB „Avicena II", Medeinos g. 13-36, LT-06139 Vilnius. Elektroninis paštas publish.avicena@yahoo.com Spausdino AB „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius ISBN 978-9955-598-00-8
  3. 3. Įvadas Tai pakartotinas „Masažo" knygos leidimas. Kai kuriuos skyrius išplėtėme, papildėme nauja medžiaga. Šiame leidinyje plačiau aprašytosjudamojo aparato ligos ir traumos. Dau­ gelis šių ligų ir traumų pasitaiko aktyviai sportuojantiems asmenims, o šios medžiagos kaip tiktai ir trūko pirmajame leidinyje, jos pasigedo ir sporto medicinos gydytojai bei masažuotojai, dirbantys su sportininkais. Be to, knygą papildėme masažo procedūrų apra­ šymu po chirurginių operacijų, sergant ginekologinėmis ligomis, plačiau aprašėme specia­ liuosius segmentinio masažo būdus. Manome, kad masažuotojams bus naudinga susipažinti su kūno paviršiaus pakitimų įvertinimu prieš masažo procedūrą bei pašalinėmis reakcijomis masažo metu irjų pašali­ nimu. Šalia masažo būdų aprašėme bei iliustravome pasyvius judesius, kurie plačiai taikomi darant tiek higieninio, tiek ir gydomojo masažo procedūras. Knygoje daugiau vietos skirta šiluminėms vandens procedūroms, pirtims. Tikimės, kad ši papildyta knyga padės geriau susipažinti su masažu studentams, studi­ juojantiems mediciną, besimokantiems medicinos mokyklose, masažo kursuose, Lietuvos Kūno kultūros institute, ypač būsimiesiems kineziterapeutams, o t. p. gydytojams (fiziote- rapeutams, reabilitologams), skiriantiems masažą bei masažuotojams, tiesiogiai atliekan­ tiems higieninio ir gydomojo masažo procedūras. Manome, kad ir šis knygos leidimas ateityje bus papildytas, todėl skaitytojams už visas kritines pastabas būsime dėkingi. Autoriai
  4. 4. I. Masažo istorija Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos meto­ dais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Teisus yra I. Sarkirovas-Serazinis sakyda­ mas, kad masažo metodų atsiradimą ir jų plėtojimąsi negalima priskirti kuriai nors vienai tautai. Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai. Vieni autoriai mano, kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš veiksmažodžio masser - trinti, arabų -mass - liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis masažas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio maksh, dar kiti - iš graikiško žodžio massa (lieti­ mas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebrajiško žodžio mases (liesti, čiupinėti). Masažo pradžia siekia gilią senovę. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose. Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą. Seniausioje kiniečių knygoje - manuskripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU" („Žmogaus menas") ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėgini­ mai atskleistijų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutiniškąjį glostymą, kokiais - gilųjį, arba išspaudimą. Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin" („Knyga apie vidinį žmogų") nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina. Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol.
  5. 5. 6 MASAŽAS Indijoje jau 1800 metais pr. m. e. medi­ cininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos" („Gyvenimo pa­ žinimas") smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kū­ no dalims masažuoti. Toli nuo Indijos bu­ vo žinomi ir pripažįstami Sušrutos (indų chirurgijos pradininko) darbai, kuriuose smulkiai pasakojama kaip taikyti trynimą, spaudimą, duodami masažavimo būdų pa­ vyzdžiai sergant įvairiomis ligomis. Indi­ joje masažas buvo taikomas visais gyveni­ mo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nu­ vargus, po traumų (sumušimų, patempimų, išnirimų ir lūžimų). Nepaprastas susidomėjimas masažu In­ dijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pa­ grįstas ir taikomas kaip gydymo metodas kli­ nikose, kaip higieninė priemonė buityje, taip pat užsiiminėjant sportu ir joga. Masažas buvo žinomas ir Korėjoje, Japo­ nijoje. Japonijoje jis buvo taikomas kaip savimasažas galvos ir kaklo srityje, ypač esant galvos skausmams. Egipte masažas buvo žinomas dar prieš mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo būdų pavaizdavimas papirusuose, ant barel­ jefų, puošusių faraonų rūmus. 1841 m. kasinėjant senovės Egipte vieno karo vado kapą buvo rastas papirusas, ku­ riame aprašytas blauzdos ir pėdos masažas. Tuo metu jau buvo žinomas porinis masa­ žas (dviese masažuoja vieną), kuris ir dabar praktikuojamas kai kuriose šalyse, tarp jų ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos spor­ tinėje praktikoje. Graikijoje terminu „apaterapija" buvo su­ prantami gydomasis, sportinis ir higieninis masažai. Masažas buvo vienas tuometinės medicinos elementų. Pirmuoju masažo žino­ vu buvo Herodotas (484-425 m. pr. m. e.), kuris pats nuolat masažuodavosi ir buvo pui­ kaus fizinio sudėjimo. Jis vienas pirmųjų bandė išaiškinti masažo įtaką įvairių ligų gydymui. Ypač didelis indėlis masažo for- mavimesi priklauso medicinos tėvui Hipo­ kratui (459-377 m. pr. m. e.). Jo posakis „Gydytojas privalo turėti daugelio sričių, tarp jų ir masažo, patyrimą" - yra plačiai žinomas. Jis yra masažo, kaip gydymo me­ todo, pradininkas Europoje. Hipokrato dar­ bų rinkinyje („Hipokrato kodekse") apra­ šyti įvairūs masažavimo būdai, jų taikymas gydymui, gyvybinių organizmo funkcijų sti­ muliavimui. Senovės graikai didelį dėmesį kreipė į higieninį ir kosmetinį masažą, tu­ rėjo net jiems skirtus specialius salonus. La­ bai populiarios buvo pirtys, kuriose masa­ žas buvo būtina procedūra, po jo kūną iš- trindavo įvairiais kvepiančiais aliejais. Ant graikiškų vazų yra išlikę piešiniai, vaizduo­ jantys žmogaus kūno priežiūrą, masažą. Senovės Romos gydytojai daug ką perė­ mė iš senovės Graikijos, Indijos, Kinijos, Egipto. Senovės Romos gydytojas Euskle- pijus (graikas, gyvenęs 128-56 m. pr. m. e.) masažus skirstė į: 1) sausą; 2) su aliejais; 3) silpną; 4) stiprų; 5) trumpalaikį ir 6) il­ gai trunkantį. Jis skelbė gydymą ne vaistais, o natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, gimnastika, masažu, vandens procedūromis. Beje, masažu bei aktyviais ir pasyviais pra­ timais jis gydė nutukimą. Galenas (130-200 m. e. m.) - vienas pir­ mųjų fiziologų, eksperimentinės medicinos pradininkas. Jis atidžiai tyrė masažo būdus, aprašė glostymo, trynimo, maigymo meto­ diką. Galenas skirstė masažą į rytinį ir va-
  6. 6. MASAŽO ISTORIJA 7 karinį. Kiekvienas jų turėjo savo ypatumų, uždavinių ir metodiką. Būdamas gladiato­ rių mokyklos gydytoju, jis plačiai taikė ma­ sažą, nes, jo nuomone, tai vertinga priemo­ nė gydant traumas, ypač derinant su vandens procedūromis. Senovės Romos rašytojas Plutarchas ra­ šė, kad imperatorius Julijus Cezaris versda­ vo vergą jį masažuoti tam, kad išnyktų ben­ dra neuralgija. Senovės romėnai masažą taikė net kariuomenėje. Žlugus Romos imperijai, masažas, kaip sveikatingumo ir gydymo priemonė, ilgam išnyko iš Europos tautų gyvenimo. Tai ska­ tino ir viduramžių krikščionybė, skelbusi, kad nuodėmė yra rūpintis mirtingo kūno sveikata ir grožiu. Tuo metu masažas kles­ tėjo tose šalyse, kurių nepalietė krikščiony­ bė - tai Vidurinė Azija, arabų šalys ir kt. Senovės gydytojo ir filosofo Avicenos (Abu Ali Ibn Sina 980-1037 m.) darbuo­ se, kurie buvo populiarūs Vidurinėje Azi­ joje, Irane sukurtos tam tikros nuostatos, kaip reikia prižiūrėti kūną, taikyti vandens procedūras, masažą. Vienoje „Gydymo meno kanono" dalyje jis rašo, kad masažas turi būti saikingas savo kokybe ir kiekybe. Avicena masažą skirstė į stiprų, kurio tiks­ las yra tonizuoti, silpną - atpalaiduojantį, vidutinį, leidžiantį palaikyti gerą fizinę kondiciją ir ilgalaikį, skirtą suliesėjimui. Be to, jis skyrė paruošiamąjį masažą prieš fizinius pratimus ir atstatomąjį arba rami­ nantį po jų. Šie terminai sportinėje prakti­ koje liko iki šių dienų, o jo idėjos tuo metu buvo paplitusios ir Rusijoje, Turkijoje bei Kaukaze. Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje taikomas masažas gerokai skyrėsi nuo klasikinio Grai­ kijos ir Romos masažo. Jį darė ne tik ran­ komis, bet ir kojomis. XVIII a. masažo istorija siejasi su tokio­ mis pavardėmis kaip P. Hofmanas, A. Fule- ris, F. Andrė ir kiti. Vokiečių mokslininkas P. Hofmanas rekomenduoja viso kūno ma­ sažą ypač tiems asmenims, kurie mažai ju­ da. K. Tiso savo veikale „Medicininė ir chi­ rurginė gimnastika" nurodo masažo ir pratimų įtaką chirurginių ligų gydymui. Masažavimo būdus susistemino švedų fiz- kultūrininkas P. Lingas (1776-1839). Jo ma­ sažo metodika žinoma kaip „švediškasis ma­ sažas". Po to šį masažą plėtojo J. Mezgeris (1839-1901), gyvenęs Amsterdame. Jis nu­ rodė masažo indikacijas ir pirmasis pradėjo mokyti masažo ne gydytojus, o medicinos se­ seris. Dar daug garsių gydytojų, pavyzdžiui, T. Bilrotas, F. Esmarchas ir kiti tyrinėjo ma­ sažo poveikį žmogaus organizmui. Jau tais laikais buvo nustatyta, kad masažas veikia ir vietiškai, ir refleksiškai. Masažui plisti padė­ jo rusų gydytojas L. Zabludovskis (1882), ku­ ris dirbo Prūsijoje ir Berlyne įkūrė pirmąją valstybinę masažo mokyklą. Specialūs ma­ sažo metodai buvo įdiegti po to, kai H. He- das (1889) nustatė, kad vidaus organų ligos sukelia odos pakitimus, ir J. Makenzis (J. Mackenzie) (1917) aprašė padidinto rau­ menų tonuso beijautrumo atsiradimą. Susiformavo „klasikinio masažo" sąvoka. Tai - visi masažavimo metodai, kurie buvo naudojami iki naujų būdų - refleksinio seg­ mentinio, jungiamojo audinio, periostali- nio, taškinio - įdiegimo į praktiką. Klasiki­ nis masažas moksliškai pagrįstas ir efekty­ viai taikomas gydant įvairias ligas. Rusijoje pažymėtini gydytojas D. Otas, kuris 1888 m. Peterburge įsteigė specialius
  7. 7. 8 MASAŽAS ginekologinio masažo kursus, gydytojas K. Šulcas (1891), kuris parašė disertaciją „Masažas gydant lūžius", gydytojai E. Zale- sova, K. Solovjovas, V. Kramarenko, kurie įsteigė masažo kursus Peterburge, Maskvo­ je ir Kijeve. Refleksinis segmentinis masažas atsirado XX amžiuje. Paminėtini autoriai A. Ščer- bakas, F. Langė, O. Gleszer ir V. Dalicho. Rusijoje masažo poveikį, gydant įvairias li­ gas, tyrė ir aprašė A. Verbovas, A. Turas, V. Moškovas, V. Kuničevas, L. Komarova, K. Ananjeva, O. Kuznecovas, N. Belaja, K. Zavadina ir kiti. Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. vasario 21 d. pradėjo veikti pirmieji masažo kursai. Jų vadovas buvo d. V. Kuz­ ma. Devynios gailestingosios seserys tris kar­ tus per savaitę mokėsi masažo teorijos ir praktikos (žurnalas „Medicina", 1921 m.). Yra straipsnis,Apie fizinę terapiją irjos dės­ tymą universitetuose". Dėstė prof. dr. J. Bag­ donas. Šiame straipsnyje pažymima, kad Lietuvoje skaitoma fizioterapija 5-ajam uni­ versiteto semestrui kaip bendrosios terapi­ jos dalis, kursas tik teorinis, privalomas, įver­ tinamas kolokviumu. Prof. dr. J. Bagdono nuomone, yra tų metodų pritaikymo stoka (žurnalas „Medicina", 1935 m.). Dr. O. Pū- dymaitis taip pat rašė apie masažą. Jo many­ mu, geriausiai masažuoti gali tik gydytojas. Tačiau autorius sutinka, kad masažuoti gali irjaunesnis personalas, bet tik gydytojui pri­ žiūrint. Savo straipsnyje dr. O. Pūdymaitis trumpai aprašo masažo rūšis, jų poveikį or­ ganizmui, metodiką, indikacijas ir kon­ traindikacijas. Tai buvo medžiaga vadovė­ liui „Bendrinė terapija" (žurnalas „Medici­ na", 1939 m.). 1937 m. buvo įsteigti specialūs kursai, ku­ riuose ruošė masažo ir gydomosios gimnas­ tikos specialistus. Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas bu­ vo taikomas gydymui valstybinėse ir priva­ čiose gydymo įstaigose, taip pat sportinin­ kų fiziniam tobulinimui. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje bu­ vo vėl įkurti masažo kursai medicinos sese­ rims. Pirmiesiems kursams Druskininkuo­ se vadovavo K. Dineika. Vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Palangoje, Kaune. K. Dineika, K. Labanauskas knygoje „Fi­ zinė kultūra - sveikatos šaltinis" (1959 m.) rašo apie masažavimąsi sausu šepetėliu ser­ gant bronchine astma, emfizema, hiperto­ nine liga. K. Dineika knygoje „Gydomoji fi­ zinė kultūra" (1961 m.) aprašo specialų masažą sergant širdies bei kraujagyslių sis­ temos ligomis. Knygoje „Moters grožis, svei­ kata" (1975 m.) K. Dineika aprašo veido, kojų masažavimą šepečiu, sergant hiperto­ nine liga, radikulitu. K. Labanauskas kny­ goje „Sportininko higiena" (1958 m.) trum­ pai aprašo svarbiausius sportinio masažo aspektus, masažavimo būdus ir higieninį sa- vimasažą. Sportinis masažas plačiai aprašytas O. Gasparkienės knygoje „Sportinis masa­ žas" (1976 m.), O. Gasparkienės ir K. La­ banausko knygoje „Sportinis masažas" (1961 m.), O. Gasparkienės ir N. Valužie- nės metodiniuose nurodymuose „Sportinis masažas" (1986 m.).
  8. 8. MASAŽO ISTORIJA 9 1.1. Filosofiniai K. Dineikos darbų aspektai, masažo taikymas jo darbuose Karolis Dineika (1880-1979) nebuvo vien kūno kultūros, sveikos gyvensenos propaguo­ tojas, betjis buvo ir sveikatosfilosofijosprak­ tinis įgyvendintojas. Didelėjo kūrybinio lai­ kotarpio dalis - tai laikmetis, kuriame nebu­ vo galima laisvai reikšti savo filosofinių minčių. Jas teko derinti prie dialektinio ma­ terializmo, Pavlovo mokslo ir pan. Tikrovė­ jejo mokslinės idėjos rėmėsi Rytų filosofija, jos mokymu apie kūno ir dvasios vienybę. Šią filosofiją propagavo ir didysis mūsų svei­ katos filosofas Vydūnas, pagal kurį žmogus yra sudėtas iš: 1) kūno gyvatos, 2) jausmų gy­ vatos, 3) minčių gyvatos ir 4) dvasios arba sielos. Visos šios dalys yra glaudžioje sąvei­ koje ir, norint prižiūrėti kūną, reikia rūpintis savojausmų, minčių tobulinimu ir tuo pačiu siekti dvasios tobulumo. Šiuolaikinė komplementinė (netradicinė) medicina mano, kad žmogus yra sudėtas iš fizinio, eterinio, astralinio ir mentalinio kū­ nų, esančių glaudžioje tarpusavio sąveikoje. Tuo remiasi Rytų filosofija, jogų mokslas. Kiek kitokia koncepcija yra kinų medici­ noje. Pagal u-sin teoriją, pasaulio pradžia yra suprantama kaip či energija, kuri pasi­ reiškia penkiais pirminiais elementais (me­ džiu, ugnimi, žeme, vandeniu, metalu) ir penkiomis stichijomis (vėju, karščiu, drėg­ me, sausra, šalčiu). Išorinis pasaulis (mak- rokosmosas) yra glaudžiai susijęs su žmo­ gaus organizmu (mikrokosmosu). Būdamas sudėtine gamtos dalimi, žmogus yra veikia­ mas klimato, metų laikų, saulės, mėnulio, žemės. Tuo pačiu jo organizmo būklė pri­ klauso nuo visatos. Pagal in ir jan teoriją, visame kame yra šie du priešingi pradai. Jan - stiprus, akty­ vus, vyriškas pradas, In - silpnas, pasyvus, moteriškas pradas... Vieni žmogaus organai arba organizmo reakcijos pasireiškia pagal in, kiti - pagaljan dėsnį. Kiekvienas orga­ nas turi savo meridianą, kurie t. p. būna in arba jan. Kiekvienas meridianas kūno pa­ viršiuje turi eilę tarpusavyje besijungiančių taškų, kuriais cirkuliuoja energija či. Vei­ kiant kūno paviršiuje esančius atitinkamus taškus, galima paveikti vidaus organus. Dineikos mokslas rėmėsi labai panašiais principais. Propaguodamas sveiką, saikin­ gą gyvenimo būdą, jis tuo pačiu propaguoja aistrų, jausmų suvaldymą, dorovingumą. Daug dėmesio skirdamas psichofizinei tre­ niruotei jis tuo pačiu stengėsi paveikti mū­ sų astralinį, mentalinį ir fizinį kūnus. Propaguodamas taisyklingą kvėpavimą, K. Dineika remiasi jogų mokymu, naudoja kai kuriuos jų pratimus. Jis pripažįsta bio­ logiškai aktyvius kūno paviršiaus taškus, ypač daug dėmesio skirdamas taškams au­ syse ir paduose. Atskiro darbo apie masažo taikymą K Di­ neika nėra parašęs, tačiau visuosejo darbuo­ se apie gydomąją kūno kultūrą (kinezitera- piją) masažas įeina kaip sudėtinė, neatski­ riamoji dalis. Ypač daug dėmesio jis skiria savimasažui. Yra aprašytos ir kai kurios gy­ domojo masažo metodikos, kai masažuoja kitas asmuo. K. Dineikos rekomenduojamos metodi­ kos yra įdomios, savitos. Rašydamas apie rytinę mankštą, kurios vieną rūšį vadina „ry­ tiniu pasikrovimu energija",jis rekomenduo­ ja pilvo savimasažą, padaužant jį kumščiais pagal laikrodžio rodyklę. Tai atliekama de-
  9. 9. 10 MASAŽAS rinant su kvėpavimu, gulint ant nugaros. Po to daromi įvairūs pratimai, o mankštos pa­ baigoje vėl savimasažas, trinant pilvą šepe­ čiu pagal laikrodžio rodyklę, po to trinama šepečiu pečių lankai, rankos, juosmuo, nu­ gara (kiek įmanoma pasiekti), o vyrai trina­ si dar ir krūtinės didžiuosius raumenis. Po pasitrynimo šepečiu - viso kūno glostymas delnais. Kalbėdamas apie paprastą rytinę gim­ nastiką, K. Dineika rekomenduoja rankų ir kojų savimasažą plekšnojant, sėdmenų plekšnojimą „atplėšiant", jų padaužymą kumščiais. Gamybinės gimnastikos metu, jis siūlo at­ likti veido savimasažą, kuris labai ramina, atpalaiduoja. K. Dineika aprašo ir pagrindinius kūdi­ kių, nuo 3 iki 18 mėn. masažo principus. Pradžioje, gulint kūdikiui ant nugaros, rei­ kia paglostyti rankutes ir kojytes, po to, gu­ lint ant pilvo - nugarą. Kalbėdamas apie kineziterapiją, sergan­ tiems plaučių tuberkuliozėmis rekomenduo­ ja nugarinio kaklo paviršiaus ir pakaušio sri­ ties, pastarąjį stipriai spaudžiant, savimasa­ žą. Po to patariama pasiglostyti priekinį kaklo paviršių. Tai originali, kitų autorių darbuose nesutinkama metodika. Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos 11° nepakankamumu, rekomenduoja kojų sa­ vimasažą plekšnojant, pradedant nuo blauz­ dų ir baigiant sėdmenimis. Persirgusiems miokardo infarktu, reko­ menduoja kaklo savimasažą, po to, gulint ant nugaros, vienos kojos padu pasiglostyti kitos kojos blauzdą, lengvai paplekšnoti žas- tus nuo alkūnės peties link, sukryžiavus ran­ kas ant krūtinės, vienos rankos delnu glos­ tyti priešingos rankos dilbį, atsisėsti ant kė­ dės ir, ištiesus bei praskėtus kojas, purtyti rankomis tai vienos, tai kitos šlaunies rau­ menis. Gydant hipertoninę ligą K Dineika reko- menduoja kineziterapiją, masažą ir savi­ masažą. Savimasažas - tai rankų ir kojų glos­ tymas, gulint ant nugaros, pilvo glostymas pagal laikrodžio rodyklę ir nugarinio kaklo paviršiaus glostymas. Labai plačiai aprašomas gydomasis, kito asmens atliekamas, antihipertoninis masa­ žas. Prieš masažuojant hipertonikus, K. Di­ neika pataria atsižvelgti į masažuojamojo nervų sistemos tipą. Poveikio jėgą siūlo re­ guliuoti, atsižvelgiant į tokius momentus, kaip masažo stiprumą (jėgą), manipuliacijų dažnį ir trukmę. Įdomus ir vertas dėmesio specialusis masažas, malšinant stenokardinius skaus­ mus. Žmogus guli ant nugaros, kojos su­ glaustos. Jam atliekama krūtinės ląstos vib­ racija. Iškvėpimo metu, tariant „fū", „fū", „fū", vibruojama dešinioji krūtinės ląstos pusė. Po to masažuotojas deda rankas po pažastimis ir, artindamasjas prie krūtinkau­ lio, suspaudžia krūtinę, pakišęs nykščius po šonkaulių lankais, stengiasi ištempti krūti­ nės ląstą į šonus. Kitas masažo variantas, esant stenokardi­ niams skausmams: paglostyti žiediniu glos­ tymu kairės pusės krūtinės didįjį raumenį apie spenelį, po to pavibruoti šią sritį (t. p. žiedu) pirštų galais arba delnu. Labai plačiai K. Dineika aprašo gydomą­ jį masažą, sergant obliteruojančių endarte- rijitu. Darydamas šį masažą, masažuotojas privalo taikyti klasikinį ir segmentinį ma­ sažą.
  10. 10. MASAŽO ISTORIJA 11 Gydant juosmens-kryžmens radikulitą, rekomenduojamas masažas sausu šepečiu stipriai ištrinant juosmens sritį ir sėdmenis iki lengvo paraudimo. Po to šią vietą reikia uždengti flanele ir iš viršaus paglostyti ran­ ka. Šiluma busjuntama giliai audiniuose il­ gą laiką. Galima daryti ir kitokį masažą. Pradžioje daromas glostymas, trynimas, plekšnojimas, vibracija juosmens-kryžmens srityje, po to masažuojamas nugarinis kojos paviršius glostant, trinami skausmingi taškai pagal sė­ dimojo nervo eigą iš viršaus žemyn ir vėl į viršų ir tuomet jau daromas pilnas abiejų kojos paviršių masažas. Daug dėmesio K Dineika skyrė taškiniam padų masažui, kadangi juose yra biologiš­ kai aktyvūs taškai, atitinkantys visus vidaus organus. Šis masažas daromas pagal Vach- ram Singhu metodiką, modifikuotą K. Di­ neikos. Pradžioje masažuojamasis guli ant nuga­ ros, užsimerkęs, atsipalaidavęs. Glostoma pėda nuo pirštų, čiurnos link, padai nestip­ riai padaužomi kumščiu, vėliau pėda pake­ liama ir paleidžiama laisvai kristi. Šis jude­ sys padeda atpalaiduoti raumenis. Tada padas energingai trinamas nykščiais, glos­ tomas. Ligonio padais ridenama lazda, sten­ giantis surasti skausmingus taškus. Po to, pagal atitinkamą padų žemėlapį, spaudžia­ mi pado taškai. Spaudimo jėga - 6 kg. Ma­ žesnis spaudimas nepadės, didesnis sukels skausmą. Kiekvieno kito seanso metu spau­ dimojėga didinama. Taip pastimuliavus pa­ do taškus, glostomas padas ir visa pėda. Tai keletas originalių K. Dineikos reko­ menduotų masažo ir savimasažo metodi­ kų. Savo bendradarbiams jis tikriausiai pa­ liko jų daugiau negu galima rasti (įterptų į kineziterapiją) jo darbuose. Tačiaujau vien iš čia aprašytų metodikų matome K. Di­ neikos rekomendacijų originalumą, jaučia­ me gilų jo darbų ryšį su Rytų medicina ir poreikį pratęsti jo darbų studijas, įdiegti jas į praktiką.
  11. 11. II. Masažavimo aparatais istorija Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną. XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamin­ tas iš lengvo medžio (1 pav.). Kitas prietaisas - tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gaba­ las, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužy­ mu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį (2 pav.). 1870 m. Paryžiuje Ž. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono virpesius gydymui. 1874 m. Londone M.Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą - vibracinę kėdę. Ją vib­ ruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruok­ lių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz (3 pav.). 1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas. 1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalai­ davimui. E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemo­ nes odai pabraukyti arba pakasyti: paprastas arba po kelias sujungtas balanas, lygius ir rantytus volus, šepečius, šiūruokles. Nuo vosjaučiamų iki sunkiai beiškenčiamų. Brauko­ ma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, kaulais, labai lygiais ir labai šiurkščiais, nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechani­ nės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susi­ daro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.
  12. 12. 14 MASAŽAS šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuoto­ jas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį. Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jo­ se, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio to­ bulinimo priemonė turėjo senovės Graiki­ joje ir Romoje. 1 pav. Pirmieji įrankiai masažui 2pav. Masažas senovės Egipte Įvairias vandens procedūras žmonės nau­ dojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vė­ liau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karš­ to vandens procedūrų kūno braukymas, mai- gymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo. Masažas tapo labai reikalingas. Prieš 3000 metų šilto vandens procedū­ ros ir masažas vandeniu plačiai buvo nau­ dojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma kaip naudotis karštomis vonio­ mis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas. Kaire demonstruojamos iškaltos akmeny­ je vonios-kušetės masažui ir pirties proce­ dūroms, kuriomis naudojosi Egipto farao­ nai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušetę, kurią pakaitom apliedavo Tobulėjant technikai, hidromasažui pra­ dedami naudoti įvairūs prietaisai ir apara­ tai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas po­ vandeninis dušas-masažas. Vėliau ši techni­ ka buvo tobulinama. 3 pav. Vibracinė kėdė
  13. 13. III. Masažo rūšys ir sistemos Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas į bendrąjį ir dalinį. Bendrasis masažas yra toks, kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuoja­ mas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai, rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų. Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funk­ cijoms atkurti bei normalizuoti. Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pa­ gerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti var­ žyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti. Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stip­ rinti, senėjimo procesams stabdyti. Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius defektus. Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) kosmetinį masažą laiko higie­ ninio masažo atšaka. Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis ki­ tam žmogui, sau (masažavimasis) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas), pastarasis būdas yra taikomas masažuojant sportininkus, ypač sunkiaatlečius; 2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams; 3) masažavimą aparatais; 4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai. Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatu­ mai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos pasirinkimas. Galima būtų skirti tokias svarbiausias (jų gali būti ir daugiau) masažo sistemas arba jų grupes: 1) klasikinę 2) švediškąją; 3) suomiškąją; 4) I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriuko- vo; 5) refleksinio; 6) taškinio; 7) nekontaktinio masažo.
  14. 14. 16 MASAŽAS Kiekviena šių sistemų gali būti taikoma gydymo, profilaktikos tikslais ir sportinin­ kams masažuoti. Tradiciškai susiklostė taip, kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma gydomajame masaže (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1983), nors kai kurie autoriai ja sėkmingai naudojasi ir darydami sportinį masažą (V. Dubrovskij, 1986). I. Sarkizovo- Serazinio ir A. Biriukovo sistema beveik iš­ imtinai taikoma sportiniame masaže. Au­ toriai ir kai kurie kiti sportinio masažo specialistai ją naudoja ir sportinių traumų bei ligų, kurias sukėlė per dideli fiziniai krūviai, gydymui (A. Biriukov, 1988). Pas­ taruoju metu vis plačiau taikomos refleksi- nės masažo sistemos. Klasikinis masažas. Šis masažas siekia senovės Egiptą, iš kurio vėliau paplito Se­ novės Graikijoje. Paskui jis pasiekė Romos imperiją. Čia buvo plačiai taikomas higie­ nos tikslais, medicinoje, sporte. XIX a. kla­ sikinis masažas pradėjo įgauti šiuolaikinio klasikinio masažo bruožų. Priėjo susifor­ mavimo daug prisidėjo vokiečių moksli­ ninkai. Dabar jis plačiai taikomas įvairioms ligoms gydyti. Masažas turi keturis masa- žavimo būdus: glostymą, trynimą, maigy- mą, vibraciją. Kiekvienas šių būdų dar turi pagrindinius ir pagalbinius, nenutrūkstan­ čius ir nutrūkstančius būdus. Masažas pra­ dedamas glostymu, po to daromas tryni­ mas, kuris paruošia audinius maigymui. Pastarasis gali būti daromas pakaitomis su trynimu. Po kiekvieno masažo būdo dar atliekamas glostymas. Į maigymą įterpia­ ma vibracija. Masažas baigiamas nenu­ trūkstančia vibracija ir glostymu. Masažuo­ jama iš periferijos į centrą, pagal limfos tekėjimo kryptį. Daugelis masažo būdų da­ romi išilgine kryptimi. Patyręs masažuo­ tojas pats pasirenka vieno ar kito būdo tin­ kamiausią tam atvejui variantą. Šioje knygoje daug vietos bus skiriama klasikiniam masažui. Tai masažas, kuris pa­ siekė mus iš Antikos laikų, buvo perduoda­ mas iš kartos į kartą ir kuris ypač skiriasi nuo pastaruoju metu vis labiau plintančių specialiųjų masažo sistemų (taškinio, re- fleksinio masažo ir kitų). Švediškasis masažas. Šią sistemą pa­ grindė XIX a. P. Lingas. Joje apie 60-70% viso masažavimui skirto laiko užima try­ nimas. Trinama intensyviau ir stipriau ne­ gu darant klasikinį masažą, stengiamasi prasiskverbti giliai į audinius, paveikti au­ dinių sukietėjimus, sustorėjimus. Masažas atliekamas pradedant nuo proksimalinio galo ir slenkant į distalinį, t. y. prieš limfos tekėjimo kryptį. Nežiūrint to, kad ši siste­ ma yra susilaukusi nemažai kritikos, kai kuriuos sąnarių trynimo būdus yra perėmę ir tie autoriai, kurie prisilaiko kitokių ma- sažavimo principų. Suomiškasis masažas. Ši sistema plačiai taikoma Skandinavijos šalyse. Platesnio pri­ pažinimo ji susilaukė po 1924 metais įvy­ kusių Olimpinių žiemos žaidynių Paryžiu­ je, kur suomių čiuožėjas P. Nurmis savo pergalę aiškino kaip ypatingai gero masažo rezultatą. Suomiškasis masažas pradedamas nuo pėdų į viršų. Masažo būdų nėra daug, varijavimas jais gana ribotas. Pavyzdžiui, net ir patys stambiausi raumenys yra maigomi vieno piršto (nykščio) pagalvėle arba pasun­ kintu nykščiu. Šia sistema Vakarų, vidurio ir Rytų Europoje naudojasi ne daug kas, ta­ čiau pavieniai masažo būdai taikomi ir ki­ tose sistemose.
  15. 15. MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 17 Rusiškoji P. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriukovo (autorių buvo vadinama so­ vietine) masažo sistema. Ši sistema daž­ niausia taikoma sportininkams, kadangi jos autoriai daugiausia ir praktikavo sportinį masažą. Daugelis masažo būdų yra perimti iš klasikinės, kai kurie iš švediškosios ir suo­ miškosios masažų sistemų. Kai kurie klasi­ kinio masažo būdų pavadinimai yra pakeis­ ti, jie nesutampa su gydomojo masažo terminais. Sistemoje yra griežti reikalavimai masažo krypčiai, rankos padėčiai, masažo būdų sekai. Pavyzdžiui, masažuojant nuga­ rą, vienus masažo būdus masažuotojas daro stovėdamas statmenai masažuojamajai vie­ tai,jo rankajuda skersai audinių, kitus - sto­ vėdamas lygiagrečiai, jo ranka juda išilgai audinių. Iš pradžių masažuojama tolimes­ nė nugaros pusė. Daromas glostymas, išspau- dymas, maigymas, trynimas, smūgiavimas, vibracija. Po to pereinama į kitą paciento pusę ir masažuojama kita nugaros pusė. Tu­ rėdamas prisilaikyti griežtos metodikos, ma­ sažuotojas turi mažiau galimybių pritaikyti savo kūrybingumą. Be to, ir patys masažo būdai turi žymiai mažiau įvairių variantų negu klasikiniame masaže. Tačiau ir šią sis­ temą galima taikyti gydymui. Refleksinės masažo sistemos. Dažniau­ siai jos yra taikomos gydymo tikslais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kurie būdai vis plačiau naudojami sportininkų ruošimui bei profilaktikai. Šios sistemos yra pagrįs­ tos refleksiniu poveikiu į žmogaus organiz­ mą. Tai segmentinis masažas ir jam artimi jungiamojo audinio bei antkaulio (periosti- nis) masažai. Segmentinis masažas. Šis masažas yra pa­ grįstas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos glaudžiai tarpusavyje susiję. Egzistuoja re- fleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaniniai arba viscerossensoriniai refleksai), vidaus organų ir raumenų (visce- rosmotoriniai refleksai) bei vienų vidaus or­ ganų su kitais (viscerovisceraliniai reflek­ sai). Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno ir to paties nugaros smegenų segmento iš­ ėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį ner­ vų. Vieniju įnervuoja vidaus organus, kiti - odą, raumenis, antkaulį. Todėl patologiškai pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai atsiranda skausmingi plotai odoje, raume­ nų įtempimas ir kt. Žinant, kokius vidaus organus įnervuoja tam tikras nugaros smegenų segmentas ir kokiomis ligomis sergant būna skausmin­ gos kai kurios kūno paviršiaus vietos, ma­ sažuojant reikiamą segmentą ir pakitusias arba skausmingas kūno paviršiausvietas, ga­ lima refleksiškai veikti vidaus organus. Pa­ vyzdžiui, sergant krūtinės angina atsiradę skausmai širdies plote išplinta į kairę ran­ ką, pečių lanką, kairę mentę. Masažuojant šias vietas daromas teigiamas poveikis šir­ džiai. (Smulkiau apie segmentinį masažą bus išdėstyta toliau.) Jungiamojo audinio masažas. Šis masažas yra segmentinio masažo atmaina. Tai jun­ giamojo audinio refleksiniu zonų, reaguo­ jančių į patologinius pakitimus vidaus or­ ganuose, masažavimas. Vidaus organų - jungiamojo audinio refleksą aprašė E Leu- bejrE. Dičke (1948 m.). Žmogaus kūno paviršiuje yra padidintos jungiamojo audinio įtempimo zonos, kurios yra piešiamos kaip Beninhofo linijos. Šios zonos ir vadinamos jungiamojo audinio zo­ nomis.
  16. 16. 18 MASAŽAS Net nesant patologijos, pirštas, slenkantis odos paviršiumi, pavyzdžiui, palei stuburą, priėjęs jungiamojo audinio zoną, jaučia pa­ sipriešinimą. Esant pažeidimui tų vidaus or­ ganų, kurie turi bendrą inervaciją su atitin­ kamomis jungiamojo audinio zonomis, šių zonų įtempimas dar labiau padidėja ir paki­ tusių vietų paslankumas visai išnyksta. Jun­ giamojo audinio masažo technika yra ypa­ tinga tuo, kad stengiamasi dirginti, ištempti jungiamąjį audinį, trinant jį smiliaus ir di­ džiojo arba didžiojo ir bevardžio pirštų pa­ galvėlėmis. Masažuojamasis jaučia tarsi bū­ tų braukoma nagu (J. Cordes, W. Arnold, B. Zeibig, 1983). Antkaulio (periostinis) masažas. Tai taip pat segmentinio-refleksinio masažo atmai­ na. Masažas pagrįstas Foglerio-Krauso re­ fleksu. Antkaulio masažas yra priskiriamas spaudžiamajam (presoriniam) masažui. Jis daromas tose vietose, kurios yra arti kau­ lo. Masažuojama piršto galu arba piršta- kaulio krumpliu. Masažo poveikis pasi­ reiškia vietiniu kraujotakos pagerėjimu masažuojamoje vietoje, taip pat ir refleksi- niu poveikiu į tą vidaus organą, kuris turi neurorefleksinius ryšius su masažuojamą­ ja antkaulio vieta. Pavyzdžiui, po periosti- nio kaklo slankstelių ir pakaušio srities ma­ sažo pagerėja regėjimo aštrumas. Padarius šį masažą kairės pusės šonkauliams ir krūtinkauliui, suretėja širdies ritmas. Vadi­ nasi, tarp šių organų ir atitinkamų vietų ant- kaulyje egzistuoja refleksiniai ryšiai. Ant- kauliniam masažui yra artimas ir japoniškas spaudžiamasis masažas ŠIACŪ (Tokyiro Nemikoši, 1990). Taškinis masažas. Jis pasižymi mecha­ niniu, humoraliniu, refleksiniu bei bioe- lektriniu poveikiu. Šis masažas atsirado se­ novės Rytų šalyse. Kartais jis dar vadina­ mas kiniškuoju masažu. Dabar jis labiau­ siai ištobulintas Kinijoje, Mongolijoje, Viet­ name, tačiau yra taikomas beveik visuose žemynuose ir šalyse. Nors, kaip minėjome, masažui galima pri­ skirti ir refleksinį poveikį, bet pastarojo me­ chanizmas nėra visai aiškus. Todėl mes šios masažo sistemos nepriskiriame prie reflek­ siniu masažo sistemų. Buvo pastebėta, kad kai kurie žmogaus kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie yra vadinami biologiškai aktyviais taškais. Viso žmogaus kūno paviršiuje yra apie 700, tačiau masaže naudojamų tėra apie 100- 150 taškų. Jie yra išsidėstę pagal tam tik­ rus meridianus, kuriais sklinda bioelektri- niai impulsai, nors nėra jokio anatominio ryšio. Mechaniškai veikiant tokį tašką (masažu, akupunktūrine adata, prideginimu), galima sukelti atsakomąją reakciją tam tikro vidaus organo, kaipjau minėjome, neturinčio ana­ tominio ryšio su minėtu tašku. Taškinis masažas gali veikti dirginančiai, raminančiai, nuskausminančiai, reguliuo­ jančiai (kraujospūdį) ir kt. Jį galima taikyti sergant įvairiomis ligomis, sportininkų pa­ ruošimui (masažo metodikos pagrindai bus aprašyti toliau). Nekontaktinis masažas. Pastaruoju me­ tu vis didesnį populiarumą įgauna nekon­ taktinis masažas. Nors ši poveikio priemo­ nė taip pat pavadinta masažu, bet ji nesire­ mia tais principais, kurie išvardyti anksčiau aprašytose masažo sistemose. Jo ištakos yra seniausiose Indijos, Tibeto kultūrose, įvai-
  17. 17. MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 19 rių tautų filosofijose, religijose. Pastaraja­ me dešimtmetyje šis masažas pradėtas pla­ čiai taikyti Vakarų Europoje, JAV, buvusio­ je Tarybų Sąjungoje ir Lietuvoje. Nekontaktinis masažas yra susijęs su žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius pakitimus. Šio masažo sėkmingas panau­ dojimas priklauso nuo masažuotojo suge­ bėjimų jausti ir skleisti bioenergiją (Džu- na Davitašvili, 1987). Pagal tai, kurių organizmo zonų biopo- tencialai yra susilpnėję, galima nustatyti patologinius procesus juose ir atitinkamai juos veikti; galima energetiškai „pakrauti" kitą asmenį, taip pat ir „atimti" iš jo dalį energijos. Šis masažas reikalauja specialių sugebėji­ mų ir specialaus pasiruošimo. Jį atlieka bio­ energetikai. Šia proga norime atkreipti dė­ mesį, kad, einant masažuotis pas tokį spe­ cialistą, reikia būti tikram, kad nepateksi pas apgaviką.
  18. 18. IV Higieniniai reikalavimai masažo patalpai, masažuotojui ir masažuojamajam 4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama rankomis ir aparatais Masažas dažniausiai yra daromas specialioje patalpoje - masažo kabinete. Darbo plotas, skirtas vienam masažuotojui, turi būti apie 8 m2 (masažui rankomis) ir 12 m2 (masažui aparatais) bendroje patalpoje arba 18 m2 atskiras kabinetas. Sportinėje praktikoje masažuoti rankomis galima ir lauke. Oro temperatūra tiek patal­ poje, tiek ir lauke turi būti ne žemesnė kaip 4-20°—l-220 C. Masažuojant lauke, pasirinkta masažui vieta turi būti apsaugota nuo saulės ir vėjo. Masažo patalpa turi būti sausa, šviesi, su natūraliu 120-130 liuksų apšvietimu. Jeigu dirba­ ma dirbtinai apšviestoje patalpoje, tai, apšviečiant kaitinimo lemputėmis 80 cm aukšlyje nuo žemės, apšvietimas turi būti 75 liuksai arba 150 liuksų, jeigu yra dienos šviesos lempos. Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali, kai patalpoje orą galimą pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau kaip 60%. Masažo kabinete turi būti atitinkami daiktai ir baldai. Pirmiausia turi būti speciali kuše­ tė su sintetine danga, geriausiai dengta dermatinu. Kušetės plotis - apie 60-70 cm, ilgis - apie 2,0 m, aukštis reguliuojamas pagal masažuotojo ūgį (maždaug apie 70-90 cm). Kuše­ tės galai turi būti 50 cm ilgio ir pakeliami. Kiekvienai kušetei priklauso du voleliai (taip pat dengti gerai plaunama medžiaga), kurių vienas yra 25-30 cm, o antrasis -15-20 cm diametro, plokščia pagalvė, laipteliai ligoniui užlipti, smėlio maišeliai. Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes, kad po procedūros vienas pacientas galėtų ilsėtis, o masažuotojas - masažuotų kitą asmenį.
  19. 19. 22 MASAŽAS Masažui rankoms privalo būti staliukas, kurio aukštis 70-80 cm (geriausiai regu­ liuojamas), ilgis - 50-60 cm, plotis - 30- 35 cm. Ant staliuko turi būti pagalvėlė iš vatos, porolono arba guminė (pripučiama). Kiekvienas masažuotojas turi turėti 2-3 kė­ des. Masažo kabinete turi būti dvi spintelės: viena medikamentams (stiklinė), antra - pa­ talynei. Be to, turi būti kriauklė, karštas ir šaltasvanduo, rankšluostis, muilas, paklodės. Medikamentų vaistinėlėje turi būti kele­ tas termometrų, bintų, dezinfekuojančios medžiagos (jodo, spirito), amoniako, pleist­ ro, būtiniausi vaistai pirmajai kardiologinei pagalbai (nitroglicerino, validolio tabletės), kordiamino, analgino ampulių, vienkartinių švirkštų, kraujospūdžio aparatas, talko, įvai­ rių tepalų, smėlio laikrodžiai ir kt.). Masažo kambaryje turi būti soliukso ir kvarco aparatai. Jeigu be masažo rankomis daromas ir masažas aparatais, turi būti vib- romasažo (stacionarinis ir rankinis), pneu- momasažo bei raumenų stimuliacijos apa­ ratai. Masažo aparatai ir kitos mechaninės ma­ sažo priemonės (įvairūs skrituliai, šepetė­ liai) turi būti švarūs, nuvalyti, dezinfekuoti. 4.2. Reikalavimai hidromasažo patalpai Hidromasažo patalpos paprastai įrengia­ mos pirmame aukšte. Jos taip pat turi būti šviesios, gerai prižiūrimos, su gera pučiamą- ja-siurbiamąja bei natūralia ventiliacija. Santykinė oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 75%. Oro temperatūra - +24°--1-25° C, nusirengimo kambaryje - +22°C. Patalpų sienos ir grindys turėtų būti iš­ klotos plytelėmis (grindų - šiurkščiomis, kad neslystų). Ant grindų patiesti akyti plast­ masiniai takeliai. Grindyse padarytas nuo­ tėkis vandeniui. Povandeninio masažo vo­ nioje gali būti įtaisytas tinklas-hamakas, padedantis pacientui geriau atsipalaiduoti. 4.3. Reikalavimai masažuotojui Masažuotojas privalo būti atidus, dėme­ singas, draugiškas, taktiškas savo pacientui. Jo elgesys turi būti ramus, įkvepiantis pasi­ tikėjimą. Jis turi mokėti taupyti savo energiją, ne­ daryti bereikalingų judesių, naudoti tik tas raumenų grupes, kurios yra būtinos. Masa­ žuotojo judesiai turi būti švelnūs, tolygūs, ritmiški, stiprios ir ištvermingos plaštakos. Norėdamas išsiugdyti šias savybes, jis turi užsiiminėti gimnastika. Masažuoti galima tik švariomis, šiltomis rankomis, trumpais nagais. Masažuotojas privalo labai gerai prižiūrėti savo rankas, daryti manikiūrą, naudoti kremus. Jeigu jo rankos linkę prakaituoti, rekomenduotina šilto-šalto vandens vonelės, įtrynimai citri­ nos rūgštimi, spiritu, talku. Darbo metu masažuotojas neturi nešioti ant rankų papuošalų. Geriausiai tinka med­ vilninis chalatas trumpomis rankovėmis. Jeigu masažuotojas gali pats planuoti sa­ vo darbą, tai ilgesnes ir sunkesnes procedū­ ras reikia skirti pirmoje dienos pusėje. Dar­ bo dienos metu reikia daryti 2-3 poilsio pertraukėles po 5-10 min, ypač po bendro­ jo masažo procedūros. Dirbdamas masažuotojas turi keisti po­ zas, pertraukėlių metu pasimankštinti. Jo avalynė turi būti patogi, žema, optimalus pa­ kulnės aukštis - 2 cm.
  20. 20. HIGIENINIAI REIKALAVIMAI 23 4.4. Reikalavimai masažuojamajam ir pačiai masažo procedūrai Prieš masažo procedūrą masažuojamasis turėtų nusiprausti (vonioje, po dušu). Jeigu pacientas yra labai plaukuotas, ma­ sažuoti galima per paklodę arba naudoti įvai­ rias emulsijas. Po masažo procedūros rekomenduotina šilčiau apsirengti. Jeigu masažuojamojo odoje yra įbrėžimų, įdrėskimų, juos reikia nuvalyti boro spiritu ir užklijuoti pleistru. Norint, kad masažas duotų didesnį efek­ tą, masažuojamojo raumenys privalo būti maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji kūno dalis, ypač koja ar ranka, fiksuota. To­ dėl masažuojamojo rankos ir kojos yra ma­ sažuojamos tam tikrose fiziologinėse padė­ tyse, šiek tiek sulenkiant per visus sąnarius. Be to, tinka ir voleliai bei atsilenkiantys ku­ šetės galai. Smėlio maišeliai padeda fiksuo­ ti koją arba ranką. Geresniam slydimui kūno paviršiumi yra naudojamas talkas, ryžių ir vaikiška pudros, įvairūs tepalai, kremai. Masažuoti galima visus sveikus asmenis ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios ma­ sažo procedūros turi būti trumpesnės, ma­ žesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi priprasti prie masažo būdo ir paties masa­ žuotojo technikos. Masažuotojui taip pat reikia geriau pažinti pacientą, stebėti jo re­ akciją. Masažo procedūros metu rekomenduoja­ ma nekalbėti. 4.5. Saugumo technikos reikalavimai masažavimui aparatais Žmogus pradeda justi 0,6-1,5 mA kinta­ mąją ir 5-7 mA nuolatinę srovę, jeigu sro­ vės šaltinį liečia delnai (kitomis kūno vie­ tomis galima justi ir silpnesnę srovę). 8-10 mA srovė sukelia skausmą, 10- 15 mA - stiprų skausmą ir mėšlungį, 25- 30 mA veikia vidaus organus, o 100 mA srovė sukelia širdies skilvelių virpėjimą ir yra mirtina. Manoma, kad 12-36 V įtampa dar nėra pavojinga. Tačiau tai priklauso nuo indivi­ dualios varžos. Suprakaitavusio, sušlapusio arba išgėrusio alkoholio žmogaus kūno varža sumažėja. Kiekvienas masažo aparatas privalo būti įžemintas, sujungiant jį nuliniu laidu su že­ mėje esančiu kontūru. Be to, dar papildo­ mai apsaugo aparate esantis saugiklis, o kar­ tais ir patalpos elektros saugiklis. Masažo aparatų laidai, šakutės, lizdai turi būti tvarkingi, jų izoliacija nepažeista, dė­ žutės uždengtos dangteliais. Įjungiant elek­ tros prietaisą į tinklą, negalima laikyti už laido, reikia laikyti už izoliuotos šakutės. Draudžiama traukti šakutę paėmus už lai­ do. Negalima įjungiant ar išjungiant apara­ tą tuo pat metu liesti vandentiekio, dujotie­ kio ar šildymo sistemų. Įjungus aparatą reikia 5-6 min palaukti kol jis įkais. Dirbti su aparatu galima ne il­ giau kaip 15-20 min, po to reikiajį išjungti, palaukti kol aparatas atvės ir, jeigu masažas tęsiamas, vėl įjungti. Dirbant su elektros prietaisais, ir įvykus pažeidimui elektros srove, reikia teikti pir­ mąją medicinos pagalbą, daiyti dirbtinį kvė­ pavimą ir išorinį širdies masažą.
  21. 21. V. Masažo poveikis žmogaus organizmui Masažas - tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visu­ ma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirsty­ ti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms. Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į cen­ trinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neuro- refleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis. Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroen- dokrininis, masažo veikimas. Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.
  22. 22. 26 MASAŽAS 5.1. Masažo poveikis nervų sistemai Visas žmogaus organizmo funkcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai,jun­ giantys visus organus su nugaros ir galvos smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, ku­ ri savarankiškai valdo visus vidaus organus. Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpa­ tinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Padir­ ginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja šir­ dies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirgi­ nus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitė­ ja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja sei­ lių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis. Nervų sistema jungia visus organus ir jų sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funk­ cijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į aplinką, prisitaikyti. Masažas veikia visas nervų sistemos da­ lis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti ar­ ba sumažinti nervų sistemos dirglumą, pri­ klausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmenti­ nių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose. V. Andrejevą ir N. Bielaja tyrė funkcinę galvos smegenų žievės būklę, darant masa­ žą. Po masažo, kuris apimdavo nugarą,juos­ mens, sritį, kojas, rankas pagerėdavo galvos smegenų žievės bioelektriniai rodikliai. Tai pasireikšdavo alfa ritmo sustiprėjimu, pa­ gerėdavo EEG svyravimų forma, ypač po šviesos dirgiklio. Šie pakitimai būdavo iš­ reikšti galvos smegenų dalyje, priešingoje masažuojamajai kūno pusei, o nupjovus simpatinius mazgus - toje pačioje pusėje, tik labiau išsklaidyti. Vertas dėmesio P. Granovskajos darbas. Ji tyrė masažo įtaką periferinei nervų siste­ mai, eksperimentavo su šunimis. Didžiausi poslinkiai nerviniuose ganglijuose buvo nu­ statyti po 15 masažo seansų: pagerėdavo per­ pjauto sėdimojo nervo regeneracija. Šitaip eksperimentiškai buvo patvirtintas 15-18 masažo procedūrų tikslingumas. Yra mokslinių darbų, patvirtinančių ma­ sažo įtaką vegetacinei nervų sistemai, ypač jos simpatinei daliai (W. Kohlrausch, 1965). Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daugeliui žmonių masažas sukelia malonius pojūčius, pagerina savijautą, malšina skausmus. Masažo įtaką sportininkų centrinei nervų sistemai tyrė A. Biriukovas (A. Biriukov, N. Peisachov, 1979). Paruošiamasis masa­ žas padeda reguliuoti sportininko emocinį dirglumą, pagerina sportinį rezultatą. 5.2. Masažo poveikis odai Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų: apsauginės dangos,jutimo organo, termore- guliatoriaus (per ją išsiskiria 80% šilumos), ekskrecijos organo (su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos) ir dujų apykaitos funkcijas. Odos struktūra labai sudėtinga. Jos pavir­ šius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio sto­ riausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to, visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir pa­ dus, padengta plaukeliais. Ties kiekvienojų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugoja nuo įvairių cheminių poveikių. Be-
  23. 23. MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS O R G A N I Z M U I 27 veikvisame odos paviršiuje yra prakaito liau­ kų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakai­ to. Odoje yrajuntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoks­ niuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius. Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavi­ mas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių tem­ peratūra, padidėja odos atsparumas įvai­ riems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas. N. Bielaja tyrė masažo įtaką odos šalčio receptoriams ligoniams, sergantiems nervų sistemos ligomis. Pastebėta, kad po masažo procedūros, dirginant odą šalčiu, padaugėja „šalčio taškų". Vadinasi, padidėja atitinka­ mų odos receptorių jautrumas (V. Andrie- jeva, N. Bielaja, 1965). B. Vasiljevą su bendraautoriais nustatė, kad, veikiant masažui, pakyla odos tempe­ ratūra, išnyksta termoasimetrija. I. Asadčich elastonometru nustatė odos ir poodinio sluoksnio elastingumo, stangrumo padidėjimą po masažo procedūros. Be to, jis stebėjo ir limfos apytakos pagerėjimą odoje (A. Bielaja, 1994). 5.3. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms Skeleto raumenys sudaro apie 30-57% visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasi­ žymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susi­ traukimu. Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę: susitraukinėjimą, įsitempi­ mą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant ner­ viniams impulsams, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skersaruožius (skele­ to) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų veikla priklauso nuo žmogaus valios, antrų­ jų -nepriklauso. Raumenų susitraukimą sukelia chemi­ niai, terminiai, mechaniniai ir kitokie dir­ gikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami prie mechaninių dirgiklių. Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis (dėl susidariusio ace­ tilcholino) ir visos raumenų funkcijos: ge­ bėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduo­ ti, dėl tojudesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuo­ jant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Rau­ menų skausmingumas, pabrinkimas, sukie- tėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masa­ žuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidaci­ nius bei atstatomuosius procesus juose. Daugelio autorių duomenimis, masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funk­ cijas, padidinti jo darbingumą. R. Tarchanianas, vėliau K. Zavadina ir ki­ ti autoriai elektromiografu tyrė masažo įta­ ką raumenų tonusui, jų bioelektriniam ak­ tyvumui ligoniams, sergantiems centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis. Tyrinė­ tojai nustatė, kad masažas teigiamai veikia biopotencialų didėjimą, mažina jų asimet-
  24. 24. 28 MASAŽAS riją, pagerina raumens kontraktilines savy­ bes, plastinį tonusą tiems ligoniams, kuriems šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta asimetrija. A. Sirotkina, nustatinėdama raumens darbingumo dinamiką ligoniams su poin- sultinėmis parezėmis, konstatavo susitrau­ kimų aplitudės padidėjimą po masažo, pa­ didėjusį raumens darbingumą, pailgėjusį darbo laiką. Raumenų pakitimai po masažo rodo sti­ muliuojantį šios procedūros poveikį funk­ cinei nervų-raumenų sistemos būklei. Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir ap­ link esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio są­ nario skysčio, taip pat ir medžiagų apykai­ tos produktų, susikaupusių apie sąnarį, re- zorbcija. Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas. 5.4. Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapi­ liarus, veninius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius ir, prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prie­ širdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui ne­ leidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pa­ kelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešin­ ga veninė srovė, tekanti dėl „raumenų siur­ blio". Ramybėje šį procesą reguliuoja rau­ menų agonistų ir antagonistų įsitempimas (A. Hainann et al, 1980). Kraujas atneša au­ diniams deguonį, energetinių medžiagų, vi­ taminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį, medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sie­ neles į audinius, o anglies dvideginis ir me­ džiagų apykaitos produktai iš audinių pa­ tenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su ląstelėmis nesiliečia. Pernešant visas šias medžiagas tarpinin­ kauja audinių skystis, užpildantis tarpląste­ linius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ište­ kančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu, sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų ko­ loidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pa­ šalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo su­ dėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to ren­ kasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius lim­ fos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas. Limfa teka širdies link. Limfagyslės turi vož­ tuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal, be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pa­ čių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje padaugėja limfocitų. Limfos kapiliarų yra daug daugiau negu kraujo kapiliarų. Limfa teka lėtai - 4 mm/s greičiu. Limfiniai maz­ gai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno sri­ tyse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio, šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų sri­ tyse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pa- žandžių, pakaušio ir kitose srityse. Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekė­ jimą. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra dau­ gybė kapiliarų, kurių spindis gali keistis (su-
  25. 25. MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS O R G A N I Z M U I 29 siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kar­ tų). Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą, atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos sritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (vidinis kvėpavimas) ir tuo pačiu vyksta audinių deguonies terapija. Atsargi­ nių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pa­ siskirstymą organizme, o tai palengvina šir­ dies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvinajo nutekėjimą venomis. A Ver- bovo teigimu, bendra masažo procedūra svei­ kiems asmenims pakelia sistolinį kraujo­ spūdį 10-15 mmHg, o diastolinis lieka nepakitęs. Daugelis autorių nurodo, kad pilvo masa­ žas sumažina kraujospūdį, todėl šį masažą rekomenduoja ligoniams, sergantiems hi­ pertonine liga. Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų (leuko­ citų, eritrocitų). Masažuojant, ypatingai glostant iš perife­ rijos į centrą, pagreitėja limfos nutekėjimas. Dar 1887 m. V. Lasaris, eksperimentuoda­ mas su šunimis, įrodė limfos tėkmės pagrei­ tėjimą veikiant masažui. Jis įstatė šuniui į vieną šlaunies limfagyslę stiklinį vamzdelį. Po to įvairiais dirgikliais (cheminiais, ter­ miniais, mechaniniais) dirgindamas šuns koją nustatė, kad limfos tėkmė pagreitėjo nuo 2 iki 4 kartų. Pamasažavus tą pačią ko­ ją, limfos tėkmė pagreitėjo 8 kartus. Daugelis autorių ir vėliau eksperimentais įrodė masažo poveikį limfos tėkmės pagrei­ tėjimui. Tačiau masažas ne tik mechaniškai greitinajos tėkmę. Refleksiškai jis veikia vi­ są limfos sistemą, gerina jos tonusą ir vazo­ motorines funkcijas. Pagreitėjusi limfos tėkmė mažina jos są- stovį audiniuose, audinių pabrinkimą, geri­ na medžiagų apykaitą. 5.5. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pa­ gerėja dujų, baltyminių medžiagų, minera­ linių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azo­ tinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas). Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, tei­ giamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės re­ akcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, me­ džiagų apykaita audiniuose. Tais atvejais, kai prieš masažą yra daro­ mos šiluminės procedūros (pirtis, karšta vo­ nia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gy­ dant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sporti­ ninkams. Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškaivei­ kiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įta­ kos visam organizmui. Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavi­ mo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujoda- ros, vidaus sekrecijos liaukų.
  26. 26. 30 MASAŽAS Buvo nustatyta, kad maigantviso kūno rau­ menis minutinis širdies tūris padidėja 24,2%, o maksimalus deguonies sunaudoji­ mas - 33% (A. Biriukov, 1988). Tai galima vertinti ne tik masažo poveikiu nervų- raumenų sistemai, bet ir kvėpavimo ir šir­ dies-kraujagyslių sistemoms. Kaip jau bu­ vo minėta anksčiau, masažuojant pilvą, ligoniams hipertonikams krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu. Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpa­ vimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtes­ nis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą. Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės or­ ganus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač nau­ dingas ligoniams, sergantiems atoniniu vi­ durių užkietėjimu. Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsisky­ rimas, kuris gali trukti dar visą parą po ben­ drojo masažo procedūros. H. Kasilis 1975 m. eksperimentuodamas įrodė, kad masažo metu kraujyje keičiasi hormonų mediatorių, metabolitų santykis. Vienų hormonų didėja, kitų - mažėja. Ga­ li keistis katecholaminų, acetilcholino, se­ rotonino, kortikosteroidų, chininų kiekis organizme. Visa tai priklauso nuo masaža- vimo būdo, masažo vietos pasirinkimo, ma­ sažuojamojo asmens funkcinės būklės. Hormonų kiekio kitimai padeda atsistaty­ ti sutrikusioms organizmo funkcijoms, pa­ gerina homeostazę. Apibendrinant galima pasakyti, kad ma­ sažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sis­ temas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavi- mo būdus bei metodiką, jį galima sėkmin­ gai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo pa­ laikymui.
  27. 27. VI. Gydomojo (klasikinio) masažo būdai, jų klasifikacija Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai; 1) glostymas; 2) trynimas; 3) maigymas; 4) vibracija; 5) judesiai (arba pratimai). Kai kurie autoriai (A. Biriukov, 1988) įvardija dar vieną masažo būdų grupę - smūgiuo­ jamuosius. Tai - daužymas, kumščiavimas, kapojimas. Mes, kaip ir A. Verbovas, manome, kad smūgiuojamieji masažo būdai - tai įvairūs vibracijos variantai, atliekami tam tikra amplitude, jėga ir dažniu (A. Verbov, 1986). Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas j pagrindinius ir pagalbinius. Jų pritaiky­ mą sąlygoja masažuojamosios vietos anatominės-topografines ypatybės. Norint pasiekti rei­ kiamo fiziologinio efekto, įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Kartais net viena ranka galima atlikti vieną masažo būdą, pavyzdžiui, trynimą, o antrąja - kitą, pavyzdžiui, glostymą. Racionalų įvairių masažo būdų pritaikymą, varijavimą jais, galima pasiekti tik turint šio darbo patirtį. Savitas masažo būdų pritaikymas - tai individualus kiekvieno masažuotojo darbo metodas. 6.1. Glostymas Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įter­ piamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudaryda­ ma prieš save odos raukšlės. Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas. Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojan-
  28. 28. 32 MASAŽAS čiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali veikti ir tonizuojančiai. Glostant refleksogenines-receptorines zonas, galime teigiamai paveikti patologi­ nius procesus įvairiuose organuose bei au­ diniuose. Glostymo metodika. Priklausomai nuo masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas gali būti atliekamas: a) nykščio pagalvėle (masažuojant veidą, pirštus, plaštaką, pėdą, nervų išėjimo į pa­ viršių vietas); b) smiliaus-didžiojo (II-III), smiliaus- mažojo (II-V) pirštų pagalvėlėmis (masa­ žuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkau- linius tarpus); c) nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną ir padą); d) visu delnu, nykščio arba mažylio paky­ la, kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krū­ tinę, rankas, kojas). Glostoma viena arba abiem rankomis. Abiem rankomis: a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis; c) pasunkinta ranka (dedant vienos rankos plaštaką ant kitos). Glostoma tokiomis kryptimis: a) išilgai; b) skersai (liemuo, galūnės); c) zigzagu (masažuojant didelius paviršius, taip pat,jei reikia neliesti pakenktų odosvie­ tų); d) žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius). 6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščias ir apimantis, kurie dar skirstomi toliau. Plokščias: paviršinis ir gilusis glostymas. Apimantis: nenutrūkstantis ir nutrūkstan­ tis glostymas. Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai lengvas, tausojantis glostymas. Jo metu ma­ sažuotojo raumenys turi būti maksimaliai at­ palaiduoti. Ranka slysta lengvai, vos palies­ dama paviršių. Taip glostant oda neparausta. Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėji­ mo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigia­ ma masažo procedūra. Jis įterpiamas tarp ki­ tų masažo būdų. Paviršutinis plokščias glos­ tymas veikia raminančiai (4 pav.). Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia ir gilesniuose audiniuose (raumenyse, saus­ gyslėse, kraujagyslėse) esančias nervų ga­ lūnes. Atliekant gilųjį glostymą, jėgą gali­ ma sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų pakylų paviršius (A. Verbov, 1966). Gilu­ sis glostymas pagreitina kraujotaką, me­ džiagų apykaitą. Jis taikomas esant ir vie­ tiniams kraujo bei limfos tėkmės sutriki- 4pav. Plokščias paviršutinis blauzdos glostymas
  29. 29. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 33 mams, pavyzdžiui, nuėmus gipsą, esant są­ narių kontraktūroms ir kt. Apimantis nenutrūkstantis glostymas. Vieni autoriai (A. Verbov, 1966, N. Biela- ja, 1994) mano, kad nenutrūkstantis ap­ imantis glostymas kartu yra ir gilusis, kiti (L. Kuničev, 1981), kad jis gali būti arba pa­ viršutinis, arba gilusis. Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį, tikslas - pagerinti kraujo ir limfos nutekėjimą. Ranka glaudžiai apima masažuojamąją dalį, keturi pirštai suglausti, nykštys atlenk­ tas į šoną. Jis yra priešingoje kitiems pirš­ tams pusėje. Glostoma lėtai, ypač esant pa- brinkimui, limfos sąstoviui. Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas glostymas, siekiantis paveikti giliau esančias nervų galūnes, pagreitinti kraujotaką, page­ rinti raumenų susitraukimus. Rankos padė­ tis tokia, kaip ir nenutrūkstančio glostymo metu. Masažuojanti ranka slenka į priekį šuoliukais, spusteldama audinius. Glostyti galima viena arba abejomis rankomis. Pas­ taruoju atveju jos galijudėti viena kryptimi arba priešpriešiais. 6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai Jie yra pagalbiniai tam tikriems pagrindi­ niams glostymo būdams. Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai: glostymas krumpliais, lyginimu, grėblinis, plokščias-žiedinis. Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai: kryžminis, žnyplinis, žie- dinis-apimantis. Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai su­ gniaužti į kumštį, glostoma didžiųjų piršta- kaulių distaliniais galais. Jeigu glostoma abiem rankomis, galima į vienos rankos kumštį suimti kitos rankos nykštį, šitaip su­ jungiant rankas. Taip glostomos tos kūno dalys, kuriose yra susikaupę daug riebalų arba yra dideli stan­ dausjungiamojo audinio plotai (nugara, sėd­ menys, delnai, padai, juosmens-kryžmens sritis). Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų rankų pirštai sulenkiami per delnakaulių- pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugariniais didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais. Taikome tais pačiais atvejais, kaip ir glosty­ mą krumpliais (5 pav.). Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir praskėstų pirštų pagalvėlėmis. Šio būdo po­ veikis yra tuo stipresnis, kuo didesnis yra kampas tarp pirštų ir masažuojamojo pavir- 5pav. Nugaros glostymas lyginimu
  30. 30. 34 MASAŽAS siaus. Grėblinis glostymas yra taikomas tarpšonkauliniams tarpams irkai reikia apeiti pažeistasvietas, masažuojant didelius plotus. Plokščias žiedinis glostymas. Jis taiko­ mas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Gali­ ma jį taikyti ir sąnarių glostymui. Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai. Kryžminis glostymas. Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuo­ jami. Dažniausiai taip glostomos rankos. Masažuojamasis deda ranką ant masažuo­ tojo peties arba atsiremia į masažo staliuko kraštą. Rekomenduojama šitaip glostyti tuo­ met, kai gerai susiformavę rankų raumenys arba didelis poodinis riebalų sluoksnis. L. Kuničevas (L. Kuničev, 1983) siūlo šiuo būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą. Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp nykščio ir likusių keturių pirštų glostoma išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atski­ rus raumenis, pirštus, kulno sausgyslę. Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį glostymą galima taikyti ir masažuojant są­ narius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip ir glostant pilvą (plokščias), bet gali būti ir apimantis. Koja arba ranka apimama abiem rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti prie­ šingoje pusėje negu likusieji pirštai). Apima­ ma taip, kad vienos rankos keturi pirštai lies­ tų paklodę iš vidinės kojos pusės, o kitos rankos nykštys - iš išorinės kojos pusės. „Praėjus" pro sąnarį, rankų padėtys keičia­ mos ir grįžtama atgal (A. Biriukov, 1988, A. Tiurm, 1997). Kartais šis glostymas dar vadinamas glostymu aštuoniuke (6 pav.). 6.1.3. Glostymo taisyklės 1. Glostant raumenys turi būti maksima­ liai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui, susiaurėja kraujagyslių spindis ir tuo pačiu sumažėja gydomasis poveikis. 2. Glostymą galima taikyti savarankiš­ kai, siekiant numalšinti skausmą, nuraminti ir atpalaiduoti (esant stresinei būklei), gy­ dant nemigą arba kartu su kitais masažo būdais. 3. Paviršutinis plokščias glostymas paruo­ šia audinius giliajam glostymui. 4. Glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų. 5. Plokščią paviršutinį glostymą galima atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryp­ tį ir prieš ją. 6 pav. Žiedinis, apimantis čiumos sąnarį, glostymas
  31. 31. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 35 6. Jeigu glostymas yra daromas norint pa­ greitinti limfos tekėjimą, reikia glostyti pa­ galjos tėkmę. 7. Glostoma artimiausių limfmazgių link (limfmazgių sritis nemasažuojama) iš dis- talinio galo proksimalinio link. 8. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai. 9. Masažuojant raumenį, yra glostoma pa­ gal raumeninių skaidulų kryptį. 10. Glostymo jėga priklauso nuo masa­ žuojamosios vietos anatominių savybių ir jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten, kur praeina stambūs kraujo indai, storesnis riebalų sluoksnis, geriau susiformavę rau­ menys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas jautrumas, arti kaulas. 11. Esant patinimams, pabrinkimams, at­ siradusiems dėl limfos sąstovio, daromas ap­ imantis gilusis glostymas pagal „nusiurbia­ mojo masažo" principą. Pradedama masa­ žuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti sritis. Pavyzdžiui, esant pėdos patinimui, iš pradžių masažuojama šlaunis, po to - blauz­ da ir pagaliau - pėda. Išsiplėtus kraujagys­ lėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apy­ taka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiur­ biami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje. 6.2. Trynimas Trynimas - tai audinių pajudinimas, pa­ stūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupę audiniuose. Trynimas atliekamas didesne jėga ir in­ tensyviau negu glostymas. Jo metu masažuo­ tojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal lim­ fos tėkmę. Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia ran­ dus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audi­ nius, gerinajų mitybą. Didindamas pritekė­ jimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis (susigerti) sutrintoms patologinių medžia­ gų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje, apie sąnarius, palei sausgyslines makštis). Trynimas gerina raumenų gebėjimą susi­ traukti, didina jų tonusą. Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vie­ tose mažina jų dirglumą. TY-ynimo metodika. Trynimą galima at­ likti: 1) vieno arba kelių pirštų, pagalvėlė­ mis (I, II, III, IV, V pirštų, II-III, IV-V); 2) delnu arbajo pagrindu (vienaranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka); 3) išorine (ma­ žylio) ir vidine (nykščio-smiliaus) delno briaunomis; 4) dilbiu; 5) krumpliais; 6) pirš- takauliais; 7) kumščiu. Trinti galima: a) išilgai; b) skersai; c) spi­ rale; d) ratu arba žiedu. Trynimo yra pagrin­ diniai ir pagalbiniai būdai. 6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai Pagrindiniai trynimo būdai yra šie: 1) išil­ ginis; 2) skersinis; 3) spiralinis; 4) žiedinis. Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniau­ siaiyra daromas išilginis-pakaitinis trynimas, abiejų rankų delnais, taikomas masažuojant nugarą, rankas, kojas. Skersinis trynimas. Jis, kaip ir išilginis, gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos da­ limis, viena arba abiem rankomis, pasun-
  32. 32. 36 MASAŽAS kinta ranka. Dažniausiai yra taikomas sker- sinis-pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų rankų delnais, plaštakomis, priešingomis kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys, juosmens-kryžmens sritis. Spiralinis trynimas. Jis taip pat gali būti atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrin­ dais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ran­ ka, vienu arba keliais pirštais. Dažniausiai yra trinama delnu arba ketu­ rių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, kartais delno pagrindu. Taip trinama nuga­ ra, sėdmenys, juosmens-kryžmens sritis, są­ nariai (7 pav.). Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žie­ du. Trynimas taikomas masažuojant mažus plotus, dažniausiai - nervų išėjimo į pavir­ šių vietas, taip pat sąnarius, stengiantis pra­ siskverbti į jų plyšį (N. Bielaja, 1994). 6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai Daugelis autorių (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1994, A. Kuničev, 1983) naudo­ ja tokius pagalbinius trynimo būdus: krum­ pliais (briauninis-šukuotinis), pjovimą, štri- chavimą, pastumdymą, pusiau žiedinį (perskyrimą), grėblinį, žnyplinį. Krumpliais (briauninis-šukuotinis). Jis atliekamas sugniaužus vieną arba abi plaš­ takas į kumštį (galima vienos rankos nykštį suimti kitos rankos kumščiu). Trinama dis- taliniais vidurinių pirštakaulių galais. Taip trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis, šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai. Pjovimas. Trynimas atliekamas išorinėmis (mažųjų pirštų) delnų briaunomis. Rankos dedamos 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaš­ takų turi susidaryti volelis iš trinamų audi- 7 pa v. Spiralinis nugaros trynimas pasunkinta ranka 8 pav. Pjovimas juosmens-kryžmens srityje
  33. 33. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 37 9pav. Strichavimas nių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui, stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Be to, trinama ir esant didesniam riebalų susi­ kaupimui poodiniame audinyje (8 pav.). Strichavimas. Štrichuojama II, III, IV pirštų pagalvėlėmis kartu, po vieną arba II, III pirštų pagalvėlėmis. Pirštai turi būti iš­ tiesti ir su trinamuoju paviršiumi sudaryti 30° kampą. Tokioje padėtyje atliekami trum­ pi brūkšniuojantys judesiai, išjudinami gi­ liau esantys audiniai. Jie suminkštėja, tam­ pa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai. Strichavi­ mas taikomas esant randams odoje, jos są­ augoms su gilesniais audiniais (9 pav.). Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas). Jis atliekamas vidinėmis (nykščio-smi- liaus) delnų briaunomis, maksimaliai atlen- 10pav. Pusiau žiedinis trapecinio raumens laisvojo krašto trynimas (perskyrimas) kus nykščius. Dažniausiai trinama abiem rankomis. Plaštakos dedamos skersai audi­ nių, 2-3 cm atstumu viena nuo kitos, sąna­ rių srityje išilgai sąnarinio plyšio. Trinama priešingomis kryptimis, stengiantis išjudin­ ti giliau esančius audinius. Toks trynimas taikomas kojoms, rankoms, trapecinio rau­ mens viršutiniam kraštui, juosmens sričiai, didiesiems sąnariams, nugaros plačiojo rau­ mens laisvajam kraštui (10 pav.). Pastumdymas. Dažniausiai trinama abiem rankomis (nors galima irviena), pastumdant pakaitomis. Suglausti ir ištiesti pirštai trum­ pam susminga į audinius, juos išjudina, iš­ tempia, pastumiaviena ranka, kita irjudapir­ myn. Tokiubūdu trinamavisa masažuojamoji sritis. Pastumdymas taikomas tuomet, kai dėl odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.
  34. 34. 38 MASAŽAS Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuo jant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėb­ linis trynimas taikomas ir tada, kai reikia apeiti pažeistas vietas. Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus masažuojamuosius audinius nykščiu ir smi­ liumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirš­ tais. Taip trinami raumenys, jų sausgyslės. Galima trinti tiesiai ir spirale, pakaitomis nykščiu ir keturiais pirštais. 6.2.3. lYynimo taisyklės 1. Trynimas turi paruošti audinius mai- gymui. 2. Trinti galima paviršutiniškai ir giliai. 3. Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir tri­ namojo paviršiaus, tuo didesnė trynimojėga. 4. Trinti reikia lėčiau negu glostyti. 5. Trynimas yra kaitaliojamas su glos­ tymu. 6.3. Maigymas Tai vienas sudėtingiausių (pagal atlikimo metodiką) masažo būdų. Maigymo metu masažuotojo ranka turi daryti tokius jude­ sius: 1) suimti ir fiksuoti raumenį; 2) jį at­ kelti; 3) maigyti suspaudžiant, atleidžiant, nugręžiant, patrinant (viena ranka arba pe­ rimant raumenį iš vienos rankos į kitą); 4) sustumti, ištempti raumenį. Fiziologinis maigymo poveikis. Maigy- mas dar labiau negu trynimas padidina rau­ menų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi raumenų gimnastika, todėl jis ypač taikyti­ nas esant raumenų funkcijos nepakankamu­ mui, sumažėjus jų tonusui. Maigymo įtakoje padidėja sausgyslių elas­ tingumas, išsitempia sutrumpėjusios fasci- jos, sausplėvės. Maigant pagerėja raumenų kraujo apyta­ ka, įjuos priplūsta daugiau kraujo, greičiau rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodin­ gi medžiagų apykaitos produktai. Maigymo įtakoje sumažėja arba pranyks­ ta raumenų nuovargis, skausmingumas, su- kietėjimai, padidėja jų darbingumas. Maigymo metodika. Maigymą galima at­ likti: 1) nykščio pagalvėle (taikoma maigant nedidelius plotus, plokščiuosius raumenis; 2) nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taiko­ ma masažuojant nedidelius plotus, randus, suaugimus); 3) nykščiu iš vienos pusės ir vi­ sais keturiais pirštais iš kitos pusės (nugara, sėdmenys, šlaunys ir kt.); viena arba abiem rankomis. Maigoma: a) išilgai; b) skersai; c) spirale. 6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai Tai nenutrūkstantis ir nutrūkstantis mai- gymas. Jie skirstomi dar detaliau. Nenutrūkstantis: išilginis ir skersinis mai- gymas. Nutrūkstantis: atkėlimas ir spiralinis (pu­ siau žiedinis) maigymas. Nenutrūkstantis išilginis maigymas. At­ liekamas pagal raumeninių skaidulų kryptį, išilgai raumens ašies. Abi rankos dedamos taip, kad nykščiai gulėtų ant priekinio masa­ žuojamosios dalies paviršiaus, o likusieji ke­ turi pirštai - ant šoninių masažuojamosios dalies paviršių. Raumuo suimamas, fiksuo­ jamas, atkeliamas ir maigoma paeiliui abiem rankomis, slenkant masažuojamuoju pavir-
  35. 35. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 39 11 pav. Išilginis šlaunies maigymas šiumi. Taip maigoma kojos, rankos, sėdme­ nys, šoniniai kaklo paviršiai ir kt. (A. Ver- bov, 1966, N. Bielaja, 1994) (11 pav.) Skersinis maigymas. Masažuotojas užde­ da rankas skersai masažuojamojo paviršiaus taip, kad nykščiai būtų vienoje masažuoja­ mojo paviršiaus pusėje, o likusieji pirštai - kitoje. Jeigu maigoma abiem rankomis, tai tarpjų paliekamas tarpas, kurisyra maždaug lygus masažuotojo plaštakos pločiui. Toliau atliekami tie patys judesiai, kaip ir išilginio maigymo metu. Šis maigymas yra taikomas masažuojant nugarą, sėdmenis, kaklą, kojas, rankas ir kt. Skersinį maigymą galima atlikti viena ranka, abiem rankomis arba pasunkin­ ta ranka (V. Vasičkin, 1996) (12,13 pav.). Nutrūkstantis maigymas. Atkėlimas. Masažuotojo rankų padėtis tokia, kaip ir at­ liekant skersinį maigymą. Abiem rankomis raumuo suimamas skersai, pakeliamas nuo 12 pav. Skersinis dvilypio raumens maigymas 13 pav. Skersinis blauzdos dvilypio raumens maigymas pirštų pagalvėlėmis
  36. 36. 40 MASAŽAS 14 pav. Užpakalinio šlaunies paviršiaus raumenų maigymas atkėlimu kaulo ir maigomas judinant jį viena krypti­ mi. Po to suimamas ir pakeliamas raumuo kitoje vietoje. Taip maigomos kojos, rankos, ypač kojos. Atkėlimu dažnai pradedamas kojų bei rankų maigymas (14 pav.). Spiralinis (pusiau žiedinis) maigymas. Masažuotojo rankos gali būti uždėtos sker­ sai arba išilgai masažuojamojo paviršiaus. Neatitraukiant rankų, daromi spiraliniai (pu­ siau žiediniai) judesiai vienoje vietoje. Po to rankos pakeliamos ir raumuo suimamas ki­ toje vietoje, masažuojama tarsi šuoliukais. Taip maigoma tais atvejais, kai reikia neuž­ kliudyti pažeistų odos vietų (A. Verbov, 1966). 6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai Pagalbiniai maigymo būdai yra atlieka­ mi ir pagal nenutrūkstančio, ir pagal nu­ trūkstančio maigymo principą. Nenutrūks- 15 pav. Žasto raumenų volavimas, pradinė fazė tančio maigymo pagalbiniai būdai: žnypli- nis maigymas, volavimas, voliojimas, už- vertimas. Nutrūkstančio maigymo pagalbiniai bū­ dai: sustūmimas, ištempimas, pažnaibymas, suspaudimas, paspaudimas. Pagalbiniai nenutrūkstančio maigymo būdai. Žnyplinis maigymas. Masažuoja­ mieji audiniai yra maigomi suspaudžiant juos tarp nykščio ir smiliaus. Masažuojama viena arba abiem rankomis. Masažo jude­ siai primena skysčio išspaudimą iš guminio vamzdelio. Taip maigomi veido, pirštų, šo­ ninio pėdos krašto raumenys. Volavimas. Tai švelnus maigymo būdas. Dažniausiai jis taikomas kojų bei rankų raumenims. Taikoma ten, kur yra vienas kaulas. Masažuojamoji vieta yra suimama ir suspaudžiama tarp masažuotojo delnų. Voluojama judinant delnus į priešingas pu-
  37. 37. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 41 15a pav. Žasto raumenų volavimas, baigiamoji fazė ses. Dažnai taikoma tais atvejais, kai kiti maigymo būdai sukelia skausmą (15 pav.). Voliojimas. Masažuojamoji vieta abiem rankomis suimama raukšle (tarp nykščių ir visų keturių pirštų). Raukšlė stumiama nuo savęs arba į save, nuolat perimant ją rankomis, kurios juda kartu. Judesys pri­ mena tešlos voliojimą. Taikoma masažuo­ jant tas vietas, kuriose yra susikaupęs di­ desnis poodinių riebalų sluoksnis (nugara, juosmens-kryžmens srities ir kt.) (16 pav.). Užvertimas. Jis dažniausiai taikomas masažuojant pilvą. Viena plaštaka spaudžia pilvo sienelę, o antroji užverčia ant jos minkštuosius audinius ir maigojuos, spaus­ dama delnu iš viršaus (17 pav.). Pagalbiniai nutrūkstančio maigymo bū­ dai. Sustūmimas. Masažuojamoji vieta su­ imama raukšle tarp abiejų rankų nykščių ir likusių pirštų. Po to rankos suartėja, raukš- 16pav. Nugaros raumenų voliojimas -— f 'ip 17pav. Pilvo sienos maigymas užverčiant lė sustumiama. Tie raumenys, kurių negali­ ma suimti, prispaudžiami delnais ir, arti­ nant vieną delną prie kito, išjudinami.
  38. 38. 42 MASAŽAS Ištempimas. Raumenys suimami taip, kaip darant sustūmimą, - jie ištempiami į šonus. Stambūs raumenys suimami visomis plaštakomis, o smulkūs - pirštų galais. Plokštieji raumenys ištempiami suimant tarp nykščių ir smilių arba tarp padėtų del­ nų. Ištempti reikia atsargiai, nesukeliant skausmo. Ištempimas taikomas esant odos, gilesnių audinių randams, sąaugoms, raiš­ čių, sausgyslių sutrumpėjimui, sergant ner­ vų kamienų, odos ligomis (18 pav.). Pažnaibymas. Jis atliekamas nykščiu ir smiliumi, kartais trimis pirštais. Audiniai suimami, patraukiami aukštyn ir paleidžia­ mi. Žnaiboma viena arba abiem rankomis, ritmiškai, greitai (100-120 k/min.). Toks maigymas yra taikomas kosmetiniame ma­ saže (veido raumenims stimuliuoti, odos elastingumui pagerinti), esant paralyžiuo­ tiems kojų ar rankų raumenims, norint su­ mažinti sąaugas po gilių nudegimų. Suspaudimas. Jį galima atlikti plaštako­ mis (kojoms ar rankoms) arba pirštų galais (veidui). Raumenys ritmiškai suspaudžia­ mi ir atleidžiami vidutiniškai 30-60 k/min. Tempas kojų ar rankų raumenims yra 30- 40 k/min., veido raumenims - 40-60 k/min. Veido raumenys spaudžiami taip, lyg iš­ spaustame slyvos kauliuką. Paspaudimas. Jį galima atlikti pirštų pa­ galvėlėmis, delnais, nugariniu plaštakų pa­ viršiumi, delnų pagrindais. Paspaudimas atliekamas 25-60 k/min. tempu. Plaukuo­ tosios galvos dalies minkštųjų audinių pa­ spaudimas yra atliekamas išskėstų pirštų pagalvėlėmis 50-60 k/min. tempu. Mimi­ kos raumenų paspaudimai atliekami išties­ tų pirštų delniniais arba nugariniais pavir­ šiais 40-45 k/min. Pilvo sienelės paspau- 18pav. Nugaros maigymas sustumiant- ištempiant 19 pav. Paspaudimai pagal storąją žarną
  39. 39. G Y D O M O J O MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 43 dimas daromas pirštais (delniniu ar nuga­ riniu paviršiais), visa plaštaka. Tempas - 20-25 k/min. Masažuojant storąją žarną, paspaudimai daromi pagal jos eigą pasun­ kinta plaštaka (19 pav.). Esant nugaros raumenų rigidiškumui, sustingimui, efektyviai taikomas paspaudi­ mas stuburo srityje. Masažuotojas padeda abi rankas 10-15 cm atstumu vieną nuo ki­ tos skersai stuburo taip, kad pirštai būtų vienoje stuburo pusėje, o delnų pagrindai - kitoje. Ritmiškai paspausdamos audinius, rankos slenka stuburu aukštyn ir žemyn. Paspaudimų tempas - 20-25 k/min. Pa­ spaudimai veikia giliuosius mechanore- ceptorius, todėl pagerėja kraujotaka ir kau­ linių plokštelių (osteoblastų) gamyba, odos turgoras ir raumenų tonusas (L. Kuničev, 1983). 6.3.3. Maigymo taisyklės 1. Maigant raumenis, jie turi būti maksi­ maliai atpalaiduoti, masažuojamoji koja ar ranka - fiksuota. Blogai fiksuota galūnė di­ dina raumenų įtempimą. 2. Maigyti galima iš apačios į viršų ir prie­ šingai. 3. Maigant reikia atsižvelgti į didesnį kai kurių vietų jautrumą - tai nugarinis kaklo paviršius, vidiniai žasto ir šlaunies paviršiai. Žmonėms, kuriems dažnai užkietėja vidu­ riai, būna jautri pilvo siena, todėl pirmosios procedūros masažuojant pilvą turi būti švel­ nesnės. 4. Pirmųjų masažo procedūrų metu mai­ gyti reikia paviršutiniškiau ir tik iš lėto per­ eiti prie energingesnio ir gilesnio maigymo. 5. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be stai­ gių judesių, nepersukant raumens. 6. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis mai­ gymo poveikis. 7. Pamaigius reikia paglostyti. 6.4. Vibracija Vibracija - tai tam tikro dažnumo ir am­ plitudės virpesių perdavimas kūno pavir­ šiui. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama. Ji sklinda tiek į plotį, tiek į gylį, apimdama šalia ir giliau esančius au­ dinius. Fiziologinis vibracijos poveikis. Vibraci­ ja veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius au­ dinius, ypatingai nervinį audinį. Poveikis pa­ sireiškia per viscerokutaninius, visceromo- torinius ir net per viscerovisceralinius reflek­ sus. Dėl savo refleksinio poveikio, mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada netgi „atgai­ vina" išnykusius giliuosius refleksus. Tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Be to, ji gerina audinių, ypač raumenų mitybą, jų gebėjimą susitraukti. Priklausomai nuovir­ pesių dažnumo ir amplitudės, vibracija gali išplėsti arba susiaurinti kraujagyslių spindį. Vibracijos įtakoje gali sumažėti širdies rau­ mens dirglumas, jos kraujagyslių tonusas, keistis kraujo spaudimas, širdies susitrauki­ mų dažnis, skrandžio liaukų sekrecinė veik­ la, žarnų peristaltika, pagerėti audinių rege­ neracijos (atsistatymo) procesai po traumų. 6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai Vibracija būna nenutrūkstanti ir nutrūks­ tanti. Nenutrūkstanti vibracija dar skirsto­ ma į stabilią, labilią ir taškinę. Nenutrūkstanti vibracija. Šios vibracijos metu masažuotojo ranka su masažuojamuo­ ju paviršiumi sudaro tarsi vientisą visumą. Ji, neatitrūkdama nuo masažuojamosios kū-
  40. 40. 44 MASAŽAS no dalies, daro ritmiškus virpamuosius ju­ desius. Atlikimo metodika. Nenutrūkstanti vib­ racija gali būti daroma: 1) vieno piršto pagalvėle (vibruojant ne­ didelius plotus, pavyzdžiui, antakiduobinio nervo išėjimo vietą); 2) dviejų (nykščio-smiliaus, smiliaus- didžiojo piršto) arba trijų pirštų (smiliaus, didžiojo, bevardžio) pagalvėlėmis vibruo­ jamos nugaros nervų šaknelių ir veido ner­ vų išėjimo į paviršių vietos, masažuojant ger- klas, vibruojama nykščiu, smiliumi ir kt.; 3) nykščio ir visų keturių likusių pirštų pagalvėlėmis (masažuojant blauzdos lenkia­ mojo paviršiaus raumenis); 4) delnu (darant nugaros, šlaunų, pilvo masažą); 5) kumščiu (ten pat, kur ir delnu). Vibruoti galima: a) viena ranka; b) abiem rankomis (atskirai arba pasunkinta ranka). Vibruojama šiomis kryptimis: a) išilgai; b) skersai; c) spirale arba zigzagu. Stabili vibracija. Tai tokia vibracija, kai masažuotojas ranka nuolat atlieka virpamuo­ siusjudesius vienoje vietoje, pavyzdžiui, tra­ pecinio raumens viršutinio krašto vibracija. Labili vibracija. Darant ją, masažuotojo ranka slenka masažuojamuoju paviršiumi jj virpindama (masažuojant nugarą, šlau­ nis ir kt.). Taškinė vibracija. Tai stabilios vibraci­ jos atmaina, kai nuolat vibruojama viename taške, pavyzdžiui, nervo išėjimo vietoje. La­ bai dažnai ji yra daroma vienu pirštu. Nutrūkstanti vibracija. Nutrūkstančios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilie­ tusi prie masažuojamojo paviršiaus, staiga ati­ traukiama nuojo. Vibraciją sudaro tarsi vie­ nas kitą seką prisilietimai arba smūgiai. Nu­ trūkstančios vibracijos būdai yra priskiriami prie pagalbinių vibracijos būdų (žr. toliau). Atlikimo metodika. Nutrūkstanti vibra­ cija gali būti atliekama: a) vieno, dviejų, trijų arba keturių pirštų pagalvėlėmis (žr. punktavimą); b) abiejų rankų išorinėmis mažojo piršto delnų briaunomis (žr. kapojimą); c) visu delnu (žr. plekšnojimą); d) kumščiu (žr. padaužymą). Nutrūkstanti vibracija gali būti daroma: a) viena ranka; b) abiem rankomis. Vibruoti galima: a) skersai; b) išilgai; c) zigzagu arba spirale. 6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai Jie yra pagalbiniai nenutrūkstantys arba nutrūkstantys. Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai: purtymas, sukratymas, pakratymas ir pastūmimas (pastumdymas). Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos bū­ dai: punktavimas, padaužymas, plekšnoji- mas ir kapojimas. Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai. Purtymas. Šis būdas skiriamas at­ skiro raumens arba raumenų grupės vibra- cijai. Ranka plačiai apima masažuojamąjį paviršių tarp nykščio ir smiliaus, tarp nykš­ čio ir likusių keturių pirštų arba tarp nykš­ čio ir mažojo piršto (A. Biriukov, 1988) ir, suėmusjį, purto, siūbuoja horizontalia kryp­ timi. Purtymas primena miltų sijojimą. Taip galima purtyti nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą, žasto, šlaunies, blauzdos ir kitus raumenis (20 pav.). Purtant vibracijos ritmas tai padažnėja, tai vėl sulėtėja. Purtymasyra taikomas norint sti-
  41. 41. GYDOMOJO MASAŽO BUDAI IR KLASIFIKACIJA 45 20 pav. Užpakalinio blauzdos paviršiaus purtymas muliuoti susitraukiamąją raumens funkciją, nuėmus gipsą, po kaulų lūžio, esant refleksi- nėms kontraktūroms, paralyžiams ir pare- zėms. Purtymas sustiprina ir atgaivina giliuo­ sius refleksus. Jis skatina limfos nutekėjimą, todėlypač tinka esant raumenų rigidiškumui, pabrinkimams, limfos stazei. Purtymas vei­ kia raminančiai ir nuskausminančiai. Jis yra efektyvus po minkštųjų audinių traumų, esant sąaugoms ir randams raumenyse. Purtant masažuojamoji kūno dalis turi būti maksimaliai atpalaiduota. Sukratymas. Jis yra taikomas vidaus or­ ganams. Tai netiesioginis vidaus organų masažas. Dešinę ranką masažuotojas užde­ da ant masažuojamojo organo, pavyzdžiui, skrandžio, projekcijos. Kairioji ranka deda­ ma lygiagrečiai dešiniajai taip, kad abiejų rankų nykščiai būtų nukreipti vienas į kitą. Toliau daromi ritmiški, siūbuojantys jude­ siai vertikalia kryptimi tai suartinant, tai ati­ tolinant rankas vieną nuo kitos. Taip galima sukratyti skrandį, žarnyną, kepenis. Sukratymas yra taikomas ir gerklų masa­ žui. Jos suimamos nykščiu ir smiliumi ir sukratomos horizontalia bei vertikalia kryp­ timi. Gerklų vibracija taikoma sergant bal­ so stygų uždegimais, paralyžiumi. Krūtinės ląstos sukratymas yra taikomas sergant kvėpavimo organų ligomis, ypač su­ sikaupus juose skysčiams. Pilvo sukratymas padeda esant pilvo sie­ nelės, žarnyno atonijai, funkciniam vidurių užkietėjimui. Masažuotojas abi rankas už­ deda pilvo šonuose taip, kad nykščiai būtų iš priekio, bambos aukštyje, o likusieji pirš­ tai - iš nugaros pusės. Sukratoma horizon­ talia arba vertikalia kryptimi. Esant sąaugoms dubenyje, juosmens rau­ menų įtempimui, skausmui, kilusiam dėl spondiliozės arba osteochondrozės, atlieka­ mas dubens sukratymas. Masažuojamasis guli arba sėdi. Pastaruoju atveju masažuo­ tojas sėdasijam už nugaros. Rankas uždeda taip, kad smiliai būtų ant dubens kraštų, o atlenkti nykščiai - nukreipti stuburo link 21a pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas, pradinė fazė

×