Se ha denunciado esta presentación.
Utilizamos tu perfil de LinkedIn y tus datos de actividad para personalizar los anuncios y mostrarte publicidad más relevante. Puedes cambiar tus preferencias de publicidad en cualquier momento.
APLINKOS TERŠIMAS
Darbą atliko Giedrė Girdauskaitė IIAg kl.
2012m.
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas- tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos
komponentų pokyčiai, k...
Teršalų įvairovę galima suskirstyti į tris dideles
grupes:
1)
2)
3)

cheminiai teršalai;
fiziniai teršalai;
biologiniai te...
Cheminiai teršalai - cheminės medţiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie
viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio truk...
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)

anglies, azoto ir sieros oksidai;
kietosios dalelės- dulkės;
sunkieji metalai;
aromatiniai...
Be to, cheminiai teršalai daţnai skirstomi į :
1.
2.

pirminius teršalus
antrinius teršalus

Pirminiai, tai tie, kurie į a...
Pagrindiniai taršos šaltiniai
Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir
antropoge...
Transpoto priemonių tarša
Miestuose, kuriuose labai išplitusi automobilizacija, didţiausias oro teršėjas yra
automobilių v...
Rūgštieji lietūs
Rūgštieji lietūs – tai savaiminis atmosferos išsivalymas. Toks lietus iškrinta
tada, kai sieros ir azoto ...
Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų:
- Miško dirvoţemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo...
Dirvoţemio tarša
Dirvoţemis – viršutinis, purus Ţemės plutos sluoksnis, susidaręs
paviršutinėse uolienose, veikiamas vande...
Gamtiniai dirvodaros veiksniai paprastai yra skirstomi į tris
pagrindines veiksnių grupes:
Fiziniai dirvodaros veiksniai- ...
Daugiausia dirvoţemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei ţemės ūkyje
naudojamos trąšos. Teršalai į dirvoţemį patenka...
Energija ir technologinė aplinkos tarša
Šiuo metu ţemės gelmėse sukaupti kuro ištekliai baigia išsekti, naudojant
juos ter...
Ţemės gelmėse sukauptos naudingųjų mineralinių turtų (geleţies rūdos,
vario, cinko, alavo, švino ir kt.) atsargos pamaţu i...
Atominių elektrinių tarša
Atominė elektrinė – elektrinė, kuri gamina elektros energiją naudodama
branduolinį kurą (pvz., p...
Pagrindinės aplinkos taršos problemos:
1)Miškų nykimas ir dţiūvimas;
2)Dirvoţemio erozija;
3)Kietų atliekų kaupimasis;
4)L...
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Próxima SlideShare
Cargando en…5
×

Aplinkos teršimas

8.467 visualizaciones

Publicado el

Publicado en: Salud y medicina
  • Make Your Bookie Cry And Pull The Hair By Generating $23,187, Verified profit! Click to find out how ●●● http://scamcb.com/zcodesys/pdf
       Responder 
    ¿Estás seguro?    No
    Tu mensaje aparecerá aquí

Aplinkos teršimas

  1. 1. APLINKOS TERŠIMAS Darbą atliko Giedrė Girdauskaitė IIAg kl. 2012m.
  2. 2. Aplinkos teršimas Aplinkos teršimas- tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia ţmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Prie antropogeninės kilmės aplinkos teršalų poveikio ţmogus ir kiti gyvi organizmai yra neprisitaikę ir, viršijus tam tikrą taršos lygį, teršiančių medţiagų poveikis gali turėti labai neigiamas pasekmes. Antropogeninės taršos šaltiniai yra pramonės gamybos procesai, energetikos pramonė, transportas, komunalinis ir namų ūkis. Degimo procesuose susidaro dujinės, skystos ir kietosios medţiagos, per kaminus patenkančios į atmosferą.
  3. 3. Teršalų įvairovę galima suskirstyti į tris dideles grupes: 1) 2) 3) cheminiai teršalai; fiziniai teršalai; biologiniai teršalai.
  4. 4. Cheminiai teršalai - cheminės medţiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį ţmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Azoto junginių perteklius aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš svarbiausių aplinkos problemų, sąlygojančių vandens telkinių ir dirvoţemio eutrofikaciją (permaitinimą) ir keliančių grėsmę daugeliuinatūralių vandens ir sausumos ekosistemų. Iš visos didţiulės cheminių teršalų įvairovės daţniausiai minimos jų grupės:
  5. 5. 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) 10) anglies, azoto ir sieros oksidai; kietosios dalelės- dulkės; sunkieji metalai; aromatiniai angliavandeniliai; halogeninti angliavandeniliai; biogeninės medţiagos (amonis, nitratai, fosfatai ir kt.); naftos produktai; greitai yrančios organinės medţiagos; patvarūs organiniai junginia; oksiduojančios medţiagos (ozonas ir kt,)
  6. 6. Be to, cheminiai teršalai daţnai skirstomi į : 1. 2. pirminius teršalus antrinius teršalus Pirminiai, tai tie, kurie į aplinką patenka tiesiai iš taršos šaltinių. Antriniai teršalai susidaro iš pirminių teršalų, jiems jungiantis su kitais pirminiais teršalais ir gamtinėmis medţiagomis. Tipiškas antrinis teršalas yra poţemio ozonas, kuris iš ozono pirmtakų susidaro gana sudėtingų fotocheminių reakcijų metu.
  7. 7. Pagrindiniai taršos šaltiniai Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir antropogeninius(ţmogaus pakeistus). Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra šie: 1) Ugnikalnių išsiverţimai; 2) Miškų gaisrai; 3) Negyvos organinės medţiagos puvimo procesai; 4) Mineralinių ir organinių medţiagų išplovimas iš dirvoţemio; 5) Gamtinė dirvoţemio erozija; 6) Krituliai; 7) Jūra.
  8. 8. Transpoto priemonių tarša Miestuose, kuriuose labai išplitusi automobilizacija, didţiausias oro teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos didţiuosiuose miestuose. Vilniuje automobiliai išmeta 71,4% visų į orą patenkančių kenksmingų medţiagų. Benzinu varomi vidaus degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius(šie yra ypatingai kenksmingi ţmogaus sveikatai). Automobiliai sunaudoja labai daug deguonies.Dėl to per metus atmosferoje jo sumaţėja daugiau kaip 10 milijardų tonų.
  9. 9. Rūgštieji lietūs Rūgštieji lietūs – tai savaiminis atmosferos išsivalymas. Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančiadrėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba praţudo eţerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90% rūgščiojo lietaus sukelia ţmonės. .
  10. 10. Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų: - Miško dirvoţemiuose gyvena daug grybų, bet dėl rūgščiojo lietaus dirvoje ima veistis bakterijos. Medţiai azoto gauna iš grybų per šaknis. Bet šiems nykstant medţiai gali negauti pakankamai azoto,todėl dţiūsta miškai. - Lietaus vanduo prasiverţia į poţeminių vandenų sistemą sukeldamas mūsų geriamo vandens didesnį rūgštingumą, o tai yra pavojinga visų mūsų sveikatai. - Rūgštieji lietūs skatina koroziją,kuri ardo statybines medţiagas. Dėl jos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdţiui, Laisvės statulą
  11. 11. Dirvoţemio tarša Dirvoţemis – viršutinis, purus Ţemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose, veikiamas vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių, pagrindinį ţemės ir miškų ūkio gamybos priemonė.Dirvoţemis turi didelę reikšmę ţmonių gyvenimui ir sveikatai.Pagrindiniai dirvoţemio taršos šaltiniai yra pramonė, ţemės ūkis, autotransportas, gyvenamieji rajonai ir kt. Dėl to į dirvoţemį nuolat patenka atliekos iš pramonės įmonių, miestų ir gyvenviečių, cheminės medţiagos, naudojamos ţemės ūkyje, nutekamieji vandenys, atmosferos teršalai.
  12. 12. Gamtiniai dirvodaros veiksniai paprastai yra skirstomi į tris pagrindines veiksnių grupes: Fiziniai dirvodaros veiksniai- vėjas, krituliai, temperatūros svyravimai; 2) Cheminiai dirvodaros veiksniai- tirpinimas, hidrolizė, hidratacija, oksidacija ir kt.; 3) Biologiniai veiksniai- mikroorganizmų, augalų, aukštesniųjų gyvūnų veikla. 1)
  13. 13. Daugiausia dirvoţemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei ţemės ūkyje naudojamos trąšos. Teršalai į dirvoţemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, transporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai. Sunkieji metalai: Hg, Pb, Cd, Zn,Cu, Co, Ni į dirvoţemį patenka iš atmosferos vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiverţus ugnikalniams) ir dėl ţmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios ţemės ūkio veiklos į dirvoţemius patenka pesticidai. Daugelis jų ir jų tarpiniai skilimo produktai yranuodingi ir pavojingi dirvoţemyje gyvenantiems organizmams.
  14. 14. Energija ir technologinė aplinkos tarša Šiuo metu ţemės gelmėse sukaupti kuro ištekliai baigia išsekti, naudojant juos teršiamas oras, vanduo, gruntas, sukauptos branduolinių sprogmenų atsargos gresia civilizacijai. Mokslas ir technika ieško naujų energijos šaltinių ir racionalių jos naudojimo būdų, o visuomenė laukia, kad rezultatai garantuotų sveiką, švarią aplinką. Daugiausia energijos sunaudoja pramonė, antroje vietoje yra ţemės ūkis. Energetikos poreikiai didėja ne tik dėl to, kad auga pramoninė gamyba, bet ir dėl to, kad plečiasi transporto, informacijos sistemos, daugiau naudojama mechanizmų kasdieniniame gyvenime.
  15. 15. Ţemės gelmėse sukauptos naudingųjų mineralinių turtų (geleţies rūdos, vario, cinko, alavo, švino ir kt.) atsargos pamaţu išsenka ir tenka juos pakeisti dirbtinėmis medţiagomis(plastmasėmis), iš nuolat atsinaujinančių organinių ţaliavų arba iš tokių mineralinių uolienų, kurių ištekliai neišsemiami. Didėjant energijos gamybai ir panaudojimui, didėja aplinkos uţterštumas. Iš pramonės ir energetikos objektų į aplinką patenka apytikriai 152 ir 71 tūkst. tonų teršalų, iš chemijos ir naftos perdirbimo - 54 tūkst.tonų, o iš statybos ir statybinių medţiagų pramonės įmonių - 53 tūkst.tonų.
  16. 16. Atominių elektrinių tarša Atominė elektrinė – elektrinė, kuri gamina elektros energiją naudodama branduolinį kurą (pvz., praturtintą uraną, uraną arba plutonį). Lietuvoje yra viena atominė elektrinė – Ignalinos atominė elektrinė(IAE). Ji yra vienintelė Baltijos šalyse, turinti didţiausią pasaulyje reaktorių skaičių, įrašytą į Gineso rekordų knygą. Ji gamina itin mums svarbų produktą – elektrą. Tačiau išskiria ir daug nuodingų medţiagų. Čia susidaro kietos, skystos ir dujinės radioaktyvios atliekos. Didţiulių pasekmių ţmogui ir aplinkai gali sukelti IAE radiacinis poveikis ir panaudotas branduolinis kuras. Ši nuodinga medţiaga gali būti saugoma specialiuose konteineriuose 50 metų, po to ją reikėtų išgabenti į „amţino laidojimo“ vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.
  17. 17. Pagrindinės aplinkos taršos problemos: 1)Miškų nykimas ir dţiūvimas; 2)Dirvoţemio erozija; 3)Kietų atliekų kaupimasis; 4)Lokalus aplinkos teršimas; 5)Rūgštieji lietūs; 6)Paviršinių vandens telkinių eutrofikacija; 7)Pasaulinis klimato atšilimas.

×