Pranešimas skaitytas forume "Mokomės kitaip: mokyklų patirtys". Forumo organizatoriai: asociacija "Žinių ekonomikos forumas", Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

1. Probleminio mokymo dienos
Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Rita Čėplaitė

3. Probleminio mokymo dienų nuostatai
Tikslas: Plėtoti vaiko sėkmingam gyvenimui ir ugdymui(si) būtinas kompetencijas.
Uždaviniai:
 Stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir mokėjimo mokytis kompetenciją.
 Gilinti ugdymo turinio diferencijavimą ir mokinių pažinimo kompetenciją.
 Plėtoti problemų sprendimo įgūdžius panaudojant įgytas žinias.
 Lavinti savimokos įgūdžius.
 Skatinti kritinį mąstymą.
 Išmokyti pritaikyti turimą informaciją naujoms problemoms spręsti.

4. Probleminio mokymo dienų nuostatai
Mokomieji dalykai ir užduotys:
 Lietuvių kalba naudojama gramatiškai taisyklingam problemos dėstymo ir išvadų
suformulavimui, problemos pristatymui žodžiu. Pagal galimybes akcentuojamos tuo metu
einamos temos.
 Užsienio kalbos naudojamos tam, kad taisyklingomis 2-3 užsienio kalbomis (anglų, rusų ir
vokiečių), pagal galimybes naudojant mokiniams jau žinomus žodžius pateikiamas
problemos apibendrinimas ir galutinės išvados. Mokiniai neturi stengtis pažodžiui išversti
lietuvišką tekstą, bet paprasčiau ir jiems jau žinomais žodžiais suformuluoti apibendrinimus
ir galutines išvadas Pagal galimybes akcentuojamos tuo metu einamos temos.
 Informacinės technologijos naudojamos informacijos paieškai internete, pristatymų
rengimui, kitų grupių vertinimui.
 Lavinamieji dalykai (muzika, dailė, technologijos ir kūno kultūra) pagal galimybes turi
būti panaudoti problemos pristatymui, atskirų temų iliustravimui ir pateikimui. Pagal
galimybes akcentuojamos tuo metu einamos temos.
 Kiti mokomieji dalykai turi užtikrinti, kad vaikai įgytų bent minimumą kiekvieno dalyko
naujų žinių arba įtvirtinti turimas žinias. Pagal galimybes akcentuojamos tuo metu einamos
temos.

5. PASIŪLYTOS PROBLEMINĖS TEMOS
O Vanduo – gyvybės šaltinis
O Kaip užaugti sveikam?
O Laikas: kaip jį vertinti, taupyti,
planuoti?
O Patyčios virtualiame ir realiame
gyvenime?
O Kodėl triukšmaujame?

6. Problemos pavyzdys
O Mokymosi uždaviniai ir turinys. Išnagrinėję šią problemą, mokiniai turi mokėti:
Suprasti ir paaiškinti vandens svarbą organizmui bei atpažinti organizmo reakcijas į
vandens trūkumą, žinoti kaip tinkamai pasirinkti vandenį, produktus ir patiekalus,
padedančius papildyti žmogaus organizmo skysčių poreikį.
O Poliklinikoje sutikau kaimynus Vytautą ir Akvilę su sūnumi Lašu. Mat jos septintokas
sūnus nuolat skundžiasi galvos skausmais. Mokykloje atsiprašo iš pamokų, nebegali
normaliai dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, pastoviai irzlus, be ūpo. Ji jau
nebežinojo, ką daryti su tuo nuolatiniu „Mama, man skauda galvą“. Gydytojas
pažiūrėjęs Lašą pastebėjo, kad jo liežuvis padengtas baltomis apnašomis. Jis paaiškino,
jog berniukui trūksta skysčių. Gydytojas paaiškino, kad „trūksta skysčių, reiškia –
trūksta... ( Pratęskite gydytojo komentarą)
O Kaimynė Akvilė negalėjo patikėti gydytojo teiginiu, nes sūnus, jos manymu, skysčių
vartojo daug: iš dienpinigių mokykloje kasdien nusipirkdavo sulčių, pono Jono
kioskelyje slapčiomis įsigydavo 0,5 l koka-kolos, po treniruotės sporto centre į automatą
įmetęs eurą išsirinkdavo kakavos. Namie noriai valgydavo sriubą, gerdavo močiutės
išvirtą kisielių. Tėtis dėbtelėjo į sūnų ir tepasakė: „Ir tiesi lazda vandeny kreiva“. O
Lašas stovėjo šaltas kaip šaltinio vanduo ir tylėdamas, kaip žuvis vandenyje, mąstė,
jog nepaslėpsi galų sukišęs į vandenį, visi jie ant liežuvio galo.

7. Problemos pavyzdys
1. Kokia yra vandens svarba organizmui?
2. Kaip žmogaus organizmas reaguoja į vandens trūkumą?
3. Kurie produktai ir patiekalai padeda papildyti žmogaus organizmo skysčių
poreikį?
4. Kokius patiekalus gaminant, neišsiversime be vandens? Pateikite 3 – 5
pavyzdžius. Paaiškinkite jų gaminimo technologiją
5. Į kokių patiekalų sudėtį neįeina vanduo? Pateikite 3 – 5 pavyzdžius.
Paaiškinkite jų gaminimo technologiją
6. Kiek Jums reikia per parą išgerti vandens? Reikiamą vandens kiekį galima
sužinoti savo svorį padauginę iš 30 mililitrų vandens. Paros normos formulė
atrodytų taip: Jūsų tikslus svoris X dauginamas iš 0,03 (30 ml vandens).
Gaunami litrai yra vandens kiekis, kurį turite išgerti per parą.
7. Kaip tinkamai pasirinkti vandenį?
8. Parenkite socialinę reklamą: „Kas atsitinka, jeigu geriame mažai vandens“.

8. 1. Veiklos plano sudarymo
2. Problemos identifikavimas

9. 3. Informacijos paieška.
Konsultacijos su mokytojais
4. Problemos sprendimas

10. 5. Darbų pristatymas
6. Įsivertinimas ir vertinimas

11. Probleminio mokymo dienos
momentai

12. Probleminio mokymo dienos
momentai

13. Probleminio mokymo dienos
momentai

14. Probleminio mokymo dienos
momentai

15. Probleminio mokymo dienos
momentai

16. Probleminio mokymo dienos
momentai