"Lufthansa Consulting": Kadangi vidutinis aviacijos įnašas į BVP – apie 3 %, tai reikštų 1,0 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai per metus

1. D l nacionalinio oro ve joė žė
steigimo
Vilnius 2014
Pristatymas skirtas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui
Parengė: LR Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė
2014 m. rugsėjo 8 d.
KONFIDENCIALUKONFIDENCIALU

3. 2014 m. spalio 31 d.
Sutrumpinta versija
„Lufthansa Consulting” atliktos
„Air Lituanica” veiklos analizės
santrauka

4. Santrauka
 „Air Lituanica“ (toliau – LT) turi 2 galimus pasirinkimus: 1) būti toliau plėtojama, 2)
ieškoma investuotojo.
 „Lufthansa Consulting“ (toliau – LCG) buvo paprašyta atlikti LT išsamią veiklos analizę
ir įvertinti oro linijų įnašą į šalies BVP.
 Iš LCG atlikto įvertinimo matyti, kad „Air Lituanica“ veikia efektyviai ir yra puikus
pagrindas aviacijos Lietuvoje vystymui.
 Keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kaina (CASK) yra 8,6 euro centų ir atitinka pagrindinių
konkurentų savikainą, todėl šiuo metu oro linijoms didelių rūpesčių nekelia.
 Didžiausia problema – nepakankamos gaunamos pajamos, kurios yra didžiaja dalimi yra
nulemtos nepasitikėjimo rinkoje.
 Kita vertus, norint priimti visiškai pagrįstą sprendimą, reikia parengti stiprų verslo
planą**.
 Išsami verslo plano apžvalga taip pat parodė, kad prognozuojamos pajamos ateityje nuteikia
optimistiškai.
 LT verslo planas turi būti pagrįstas aiškia šalies aviacijos strategija.
 Nacionalinės oro linijos paprastai prisideda prie šalies ekonomikos (galima tikėtis apie 1,0 mlrd.
eurų didesnio BVP)
** Pastaba: “Air Lituanica” verslo planas buvo parengtas jau po šios analizės atlikimo, 2014 m.
gruodžio mėn.
- 4 -
Pastaba: *„Air Lituanica“ ataskaitos
„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

5. „Air Lituanica“ gali būti vystoma nepriklausomai kaip nacionalinis
vežėjas arba susijungti, tačiau šaliai naudingesnis pirmasis variantas
Natūralus augimas
„Nacionalinio vežėjo „Air Lituanica“ plėtra“
Partnerystė ar susijungimas
„Investuotojo paieška“
Samprata
LT turi būti nacionalizuota ir panaudota su
Lietuvos vėliava skraidančiam vežėjui sukurti
Pasirinkus šį variantą reikėtų investuoti į oro
linijų plėtrą ilgesniu laikotarpiu
LT turi būti parduoda arba sujungta su kitomis
oro linijomis
Pasirinkus šį variantą reikalinga valdžios
parama – vienkartinė investicija
Tinkamas būdas nacionaliniam vežėjui plėtoti
Egzistuoja struktūra ir AOC (neprarandama
laiko)
Ribota finansinė rizika (teisiniai ginčai 1,6
mln. eurų, trumpalaikė skola apie 3,3 mln.
eurų, kurią grąžinti reikia iki liepos 15 d.)
Nėra sutarties nutraukimo išlaidų
Valstybei tenka mažesnė finansinė našta
Lengviau pasiekti masto ekonomikos lygį ir
užtikrinti tvarią veiklą
Išlieka galimybė užtikrinti susisiekimą su
šalimi oru
Dabartiniai savininkai galėjo pervertinti kainos
lūkesčius
Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano
Reikalingos didelės investicijos (dar
neapskaičiuota)
Veikiausiai neigiamas turto perleidimo
rezultatas
Iki šiol nėra pagrįsto verslo plano turto
perleidimui pagrįsti
Dėl koncepcijos patvirtinimo tyrimų stygiaus
galimas neigiamas poveikis vertinimui
Bendra išlaidų suma siekia iki 17,5 mln. eurų
(1,6 mln. eurų – teisiniai ginčai, 3,3 mln. eurų
– trumpalaikė skola, 12,6 mln. eurų –
sutarties nutraukimo išlaidos)
Užtikrina valstybei didžiausią investicijų grąžą, nes
visos investicijos bus skirtos Lietuvos ekonomikai
plėtoti, o procesą galės valdyti šalies valdžia
Tinkamesnis variantas vertinant riziką, tačiau sunkiai
įgyvendinamas dėl menko susidomėjimo
A B
+
-
- 5 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

6. Lyginant su aviacijos pramone „Air Lituanica“ išlaidų struktūra atrodo
visiškai tinkama
 Pagrindiniams LT išlaidų
straipsniams priskiriamos
kuro ir nuosavybės
išlaidos, atitinkamai 27 %
ir 26 %
 Išlaidos įgulai yra
palyginti nedidelės
pasirinkus kompleksinę
nuomą (wet lease)
 Apskritai santykinis visų
išlaidų straipsnių svoris
visiškai atitinka rinkos
standartus
+ insurance
Šaltinis: „Air Lituanica“ ataskaita, „Lufthansa Consulting“ analizė
Panašių į „Air Lituanica“ oro linijų išlaidų struktūra
- 6 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

7. „Air Lituanica“ ir lyginamųjų oro linijų CASK* (2013 ir 2014 m.)
Pastaba. * CASK – keleivinio pajėgumo vienam kilometrui kaina
Šaltinis: metinės oro linijų ataskaitos, „Flight Global“, „Lufthansa Consulting“
Pigūs vežėjai
Tradiciniai vežėjai
LT
„Air Lituanica“ kaštai yra itin palankūs palyginti su tradiciniais vežėjais,
konkuruojančiais dėl to paties rinkos segmento
- 7 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
Vidutinis etapo ilgis (kilometrais)
Keleiviniopajėgumovienamkilometruikainaeurocentais
 Nuomojant
daugiau orlaivių
(dry-lease), LT
kaštai toliau
mažės
 Kadangi aviacija
grindžiama
mastu, plečiant
parką CASK
mažės

8. Oro linijų pelno maržos mažiausios, kai visur įtempta konkurencija, bet
tai teikia greitą naudą visiems kitiems sektoriams
Šaltinis: „Lufthansa Consulting“ tyrimai
16 % 15 %
3 %
10 %
>30 %
Gamintojas
Orlaivio nuomotojas
Oro linijos
Maitinimas
Oro uostas
Duopolija:
 „Airbus“
 „Boeing“
Dviem
nuomotojams
priklauso 45
% rinkos dalis
1 500 oro
linijų,
nepaisant
pajėgumų
perviršio ir
stiprios
konkurencijos
Mažiau nei
trys teikėjai,
veikiantys
nereguliuoja
mose
rinkose
Reguliuojam
ose rinkose:
monopolijos
ir valstybiniai
oro uostai
Du teikėjai
dominuoja 40
% rinkos, 7
teikėjai
kontroliuoja 70
%
Monopolistai  4 teikėjai
dominuoja
pasaulinėje
rinkoje
 Atskiri
teikėjai
dominuoja
pavienėse
rinkose
Kompiuterinė
rezervacijos
sistema
Antžeminės
paslaugos
11–14 % 10–13 %
2,6 % pelno prognozė
2014 m. (IATA)
Oro linijų koncentracija, palyginti su tiekėjų sektoriumi...
...ir įtaka veiklos maržai
- 8 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

9. Šaltinis: Kazachstanas – LCG projektas (2013 m.), Latvija – „Oxford“ ekonominis tyrimas (2011 m.), Estija – Talino oro uosto tyrimas (2012 m.)
 Tiesioginį poveikį įvertinti pakankamai
lengva. Jis patikimai rodo pokyčius.
 Sunkiau įvertinti netiesioginę ir
katalizinę įtaką, kuri smarkiai priklauso
nuo ekonomikos skaidrumo.
 Oksfordo ekonomikos tyrimo metu
nustatyta:
 10 % padidinus Latvijos
jungiamumą, ilguoju laikotarpiu
BVP išaugtų 11,5 mln. Eurų.
 Tyrimu nustatytas didesnio
jungiamumo oru ir išaugusių
tiesioginių užsienio investicijų
(FDI) tarpusavio ryšys.
 Latvijos aviacijos sektoriuje dirba
apie 18 600 žmonių.
 Gabenti keleivius daug
naudingiau, nes krovinių
gabenimas prisidėjo tik 1,3 %.
Oro eismo poveikis BVP
Oro eismo poveikio ekonomikai tyrimų apžvalga vienareikšmiškai
parodė teigiamą įtaką
- 9 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

10. Vertinant oro linijų vertę, svarbu atsižvelgti į daugelį dalyvaujančių
naudos gavėjų
Oro linijos
Oro uostas
Antžeminių
paslaugų
teikėjas
Maitinimo
paslaugų
teikėjas
Kiti paslaugų
teikėjai
Viešbučiai
Techninės
priežiūros
paslaugų teikėjai
IT
Mažmeninė
prekyba
Finansinės
paslaugos
+ iki 3 % BVP*
Antžeminis
transportas
Tiesioginė įtaka
 Kuriamos darbo vietos (sektoriaus vidurkis –
nuo 60 iki 80 oro linijų darbuotojų vienam
orlaiviui)
 Sudaromas darbo užmokesčio fondas
 Valstybė surenka pajamas mokesčių pavidalu
 Sudaromos sąlygos orlaivių nuomos
mokesčiams
- tūpimo ir stovėjimo mokesčiams
- vartų ir angarų ploto nuomai
 Didėja tiekėjo pajamos
- iš kuro ir techninės priežiūros
- iš maitinimo ir antžeminių paslaugų
Kelionių
operatoriai
Pastaba. * Duomenys grindžiami vidutiniais ir bendrais lyginamaisiais dydžiais; skirta tik iliustruoti
Komunalinės
paslaugos
Šaltinis: Oro transporto ekonominė katalizės įtaka; „Oxford Economic Forecasting“
Netiesioginė socialinė įtaka
 Didėja turizmo išlaidos (prekybos, restoranų,
viešbučių, vietos susisiekimo ir kt.)
 Skatinamas verslas, importas ir (arba)
eksportas, valstybės veikla ir VFR kelionės
 Darbo vietos ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis
 Viešinamas regionas
 Ryšiai su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis
Socialinė ir ekonominė įtaka
- 10 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

11. Kadangi vidutinis aviacijos įnašas į BVP – apie 3 %, tai reikštų 1,0 mlrd.
eurų Lietuvos ekonomikai per metus
 Jei LT pervežtų trečdalį oro keleivių į
Lietuvą, galimas poveikis BVP – 333
mln. eurų per metus.
 LCG išsamus įvertinimas rodo, kad 25
% tokio srauto jau užtikrinta, todėl
valstybė gauna tiesioginės pridėtinės
vertės.
 Ši vertė siekia 83 mln. eurų per metus.
 Be to, jei kurį nors iš dabartinių vežėjų
pakeis Lietuvos vežėjas, galima tikėtis
didesnių mokesčių pajamų.
 LCG žiniomis, LT yra vienintelis reguliarus
skrydžių operatorius Lietuvoje, mokantis
visus mokesčius Lietuvos valstybės
biudžetui.
 LCG patvirtina, kad dažniausiai nuosavos
oro linijos teikia valstybei pelningą
investicijų grąžą. Vis dėlto finansinį
pelningumą pasiekti sunkiau.
Tiesiogiai maršrutai iš Vilniaus 2014 m. spalio mėn.
Šaltinis: „Flightglobal“ žemėlapių rengimo programa
- 11 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

12. Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos prekybai iš visų Baltijos šalių,
tačiau prasta oro transporto infrastruktūra trukdo tolesnei prekybos
plėtrai
 „Global Trade Enabling“
ataskaita patikimai rodo norą
investuoti tam tikrose šalyse
 Kadangi Lietuvos geležinkelio
infrastruktūra ir kelių kokybė
geriausia, o asfaltuotų kelių
procentinė dalis didžiausia,
pagerinus susisekimą oru,
Lietuvos vieta sąraše galėtų dar
pakilti
 Geriausias būdas padėčiai
pagerinti – perimti oro linijų
valdymo riziką, tokiu būdu
užtikrinant jungiamumą
„Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.)
Lietuva
Estija
Latvija
Šaltinis: „Global Trade Enabling“ ataskaita (2014 m.)
- 12 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas

13. Keleivių srautas VNO pagal vežėjus (mln.)
Jei kils ekonominė krizė, rinkos poreikius patenkins tik nacionalinis
vežėjas; tai bus naudinga valstybei ir reikš stabilumą investuotojams
- 13 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
2,8
2,6
2,4
2,2
1,2
2,0
1,8
1,6
1,4
1,0
0,8
0,6
0,4
0,2
0,0
2011
201020092008
„Air Baltic“
„Ryanair“
„Wizz Air“
„Lufthansa“
Kitos
20132012
Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“
 Vilniuje veikiančioms
oro linijoms niekada
nepavyko susigrąžinti
keleivių, prarastų
bankrutavus „FlyLAL“
 Srautas atsistatė tik
dėl „Ryanair“ ir „Wizz
Air“ veiklos
 Jei „FlyLaL“ būtų
išsilaikiusi, dinamika
būtų visiškai kita, oro
uostas būtų
naudingesnis
valstybei
„Small Planet
Airlines“
„Scandinavian
Airlines“

14. Net jei paslaugos importuojamos, vežėjas be tikrosios misijos aptarnauti
teritoriją pasitrauks ar sumažės, kaip rodo „Air Baltic“ pavyzdys
VNO keleivių eismo vežėjams tenkanti rinkos dalis
Šaltinis: Vilniaus oro uosto duomenys, „Lufthansa Consulting“
- 14 -„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas
0.0%
10.0%
20.0%
30.0%
40.0%
50.0%
60.0%
70.0%
80.0%
90.0%
100.0%
20132012
2011
201020092008
„Air Baltic“
„Small Planet Airlines“
„Ryanair“
Kitos
„Wizz Air“
„Lufthansa“
„Scandinavian Airlines“

15. Atlikusi išsamią analizę, „Lufthansa Consulting“ įžvelgia 3 būdus, kuriais
valstybė gali vystyti partnerystę su „Air Lituanica“
„Air Lituanica“ išsamios veiklos analizės projektas - 15 -
+
-