Vilniaus miesto savivaldybės ataskaita 2011 - 2020 metais.

1. VILNIAUS MIESTO TARYBOS ATASKAITA
2015 m. balandis
VILNIAUS MERAS ARTŪRAS ZUOKAS

2. 2011 METAIS ĮSIPAREIGOJOME
• Sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir
energiją
• Pažadinti Vilnių - miegančią
gražuolę, kuri snaudžia nuo
2007 metų, ir siekti, kad Vilnius
būtų miestas, kuriame gera
gyventi
REZULTATAS

3. 9 iš 10 VILNIEČIŲ PATENKINTI GYVENIMU MIESTE
Gyvenimu Vilniuje patenkinti 93 proc.
sostinės gyventojų. Pagal šį rodiklį
vilniečiai aplenkė daugiau nei pusę
Europos miestų („Flash Eurobarometro“
tyrimas)
• 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti
mažmeninių parduotuvių prieinamumu
• 84 procentai vilniečių mano, kad miestui
naudingas užsieniečių buvimas
• 83 proc. vilniečių patenkinti miesto kultūros
infrastruktūra – teatrais, koncertų salėmis,
muziejais, bibliotekomis.
• 79 proc. sostinės gyventojų patenkinti
viešosiomis miesto erdvėmis
• 75 proc. vilniečių patenkinti miesto
žaliosiomis erdvėmis.

4. 2011 - 2015 m.
AKTYVIAI DIRBOME, KAD VILNIUJE BŪTŲ GERA GYVENTI
• Apšvietėme miestą – vilniečiai vėl pasijuto saugesni
• Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis
regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius
mokyklose ir darželiuose
• Dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,5
proc.(2015 04 duomenys). Per šiuos nepilnus ketverius
metus, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei,
valstybės institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35
000 gerai apmokamų darbo vietų
• Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir
paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio
kompanijos

5. TARPTAUTINIAI ĮVERTINIMAI
• 2011 m. „The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai
valdomų pasaulio miestų;
• 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių,
kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių
regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitinge
užėmė IV vietą;
• 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus
automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstys
didžiausios;
• 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestas
Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų;
• 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė
naujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos
sostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir
visame pasaulyje.
• 2015 m. Amerikiečių verslo žurnalas „Inc.com" įtraukė Vilnių į Europos
populiariausių, sparčiai augančių verslių miestų dešimtuką: ketvirtąją vietą
reitinge užimantis Vilnius aplenkė Stokholmą, Londoną, Romą, Oslą ir kt.

6. KĄ RADOME IR KĄ PALIEKAME

7. 2011 M. PRADŽIOJE NEDARBAS BUVO 12,4 PROC.
Tarptautinis valiutos fondas numato, kad Egipte 2015 metais nedarbo lygis
sieks 13.9 procento.

8. VILNIUJE - 650 TŪKST. GYVENTOJŲ
• Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione,
kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir
darželiuose.
• 2014 m. rugsėjį pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo į Vilniaus mokyklas atėjo daugiau pirmokų nei baigė
abiturientų.
• Kiekvieną dieną į Vilnių atvyksta apie 120 -180 tūkst. dienos
lankytojų.
• Gyventojų skaičius Vilniuje 2011 m. - 524 tūkst., 2014 m. -
540 tūkst. (Statistikos Departamento duomenys).
• Vilniaus miesto savivaldybėje - 648 697 prisirašiusiųjų prie
poliklinikų ir pirminės sveikatos įstaigų.
• Taigi Vilniuje - beveik 650 tūkst. gyventojų.

9. * Vilniaus rajono centrinė poliklinika priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o jos ambulatorijos Vilniaus rajono savivaldybei
VILNIUJE - 648 697 PRISIRAŠIUSIŲ PRIE POLIKLINIKŲ

10. SOCIALIAI REMTINI, PAŠALPŲ IR KOMPENSACIJŲ GAVĖJAI
800
17600
10200
2007 2011 2014
Pašalpų gavėjai Išlaidos (tūkst. EUR)
Pašalpų gavėjų
sumažėjo 36%
Išlaidos
pašalpoms
sumažėjo 42%

11. BIUDŽETO PAJAMOS
• Kadencijos pradžioje,
2011 metais, Vilniaus
savivaldybės biudžetas
buvo mažiausias per
visą laikotarpį, 2015 m.
biudžeto pajamos -
didžiausios.
• Savivaldybės biudžeto
finansinius rodiklius
rengia Finansų
ministerija ir tvirtina
Seimas.

12. 2011-2013 m. GPM DALIS VILNIUI MAŽĖJO
• Vilniaus skola kaupėsi nuo 2008 metų. Vilniaus apskrityje sukuriame 40 proc.
Lietuvos BVP.
• Vilniui skiriama GPM dalis padidinta tik 2014 ir 2015 m.

13. VILNIEČIAI 2011-2014 M. SUMOKĖJO
361,5 MLN. LT DAUGIAU GPM

14. VIENAM VILNIEČIUI TENKA MAŽIAUSIA BIUDŽETO DALIS

15. VILNIUS STABILIZAVO SKOLOS AUGIMĄ
Kai dėl ydingo valstybės finansų planavimo kitų Lietuvos savivaldybių
skolos drastiškai auga, Vilnius stabilizavo skolos augimą.

16. VILNIAUS VAKARINIS APLINKELIS
Įgyvendinus vakarinį aplinkkelį bus baigtas formuoti tarptautinių transporto koridorių tinklas,
jis sujungs IXB transporto koridorių, kuriame A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 kelias
Vilnius-Minskas, su transeuropiniu keliu E272, kuriame ir A2 kelias Vilnius – Panevėžys.
• I ir IA etapai: 4,4 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai
• II etapas: 2,8 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai
• III etapas: 5,4 km ilgio atkarpa bei pastatyti 7 viadukai
Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas projektuoti 2002 m. Lazdynuose, Karoliniškėse ir
Pilaitėje link Ukmergės plento.
• I etapas: nuo 2009 m. vasario iki 2011 m. kovo mėn., nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės g.
• II etapas: nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2013 m. lapkričio mėn., nuo L. Asanavičiūtės iki
Šešuolių (Ozo) g.
• III etapas nuo Šešuolių (Ozo ) g. iki Ukmergės plento.

17. 1,8 KARTO IŠAUGO NAUJŲ INDIVIDUALIŲ ĮMONIŲ SKAIČIUS
• 2014 m. Vilniuje
uždarųjų akcinių
bendrovių
įregistruota 6 proc.
daugiau, nei 2013
m. Net 1,8 karto
išaugo naujų
individualių įmonių
skaičius.
• „Versli Lietuva“
duomenimis, 2014
m. (III ketv.) daugiau
negu pusė - 53,2
proc. - visų Lietuvoje
įsteigtų juridinių
asmenų buvo įsteigta
Vilniaus miesto
savivaldybėje.

18. NUO BANKROTO IŠGELBĖTAS VIEŠASIS TRANSPORTAS
mln. Eur
44.5
28.1
51.6
35.14
VVT Pajamos Bilietų pardavimai
Vilniaus viešojo transporto pajamos padidėjo 7,1 mln. eurų
Bilietų pardavimai išaugo 25 %
2011 2014

19. RINKLIAVA Į SOSTINĖS BIUDŽETĄ UŽ PARKAVIMĄ, MLN. EUR
0.9
2.43
2011 2014
Rinkliavos surinkimas,
mln. Eur
Mobilieji telefonai Kiti šaltiniai
Padidėjo
71%

20. E. MIESTAS
• 2013 m. pristatyta m. Parking. Jau naudojasi 68 661 vartotojai
• 2014 m. pristatyta - m. Ticket. Jau naudojasi 50 683 vartotojai
• 2015 m. pristatyta - Tvarkau Vilnių. Jau naudojasi 376 vartojai

21. ŠILUMOS KAINOS MAŽINIMAS. VILNIUS NUO 2013 M.
TURI AIŠKŲ VEIKSMŲ PLANĄ
Kaip pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir
pereiti prie vietinio biokuro.
Sumažinti šilumos kainas vilniečiams iki 18.4 kWh.
Projektą parengė savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai’’ kartu
su KPMG konsultantais.
Projektas pateiktas Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, bei AB
„Lietuvos energija“.
Šiuos planus paliekame įgyvendinti naujajai Tarybai.

22. NAUJAS BIOKURO KATILAS - TEC 3 KATILINĖS
MODERNIZAVIMAS – NAUDA VILNIEČIAMS
• Šilumos kaina – 18,4 ct/kWh
• Elektros energija – rinkos kainomis
• 60 kv. m. butas per mėn. sutaupytų 150 Lt
• Vilniaus gyventojai kasmet už šildymą mokėtų apie 150
mln. Lt mažiau
• Net 70 proc. šilumos būtų gaminama naudojant vietinį
biokurą ir tik 30 proc. – dujas
• Mažėtų elektros energijos importas į Lietuvą
• Projekto vertė – 720 mln. Lt
• Planuojama ES parama – mažiausiai 60 proc. šios sumos.
• Naujo biokuro katilo įrengimas yra parengtas su
Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinę šilumos ūkio
programą.

23. ŠILUMOS KAINA ŠIANDIEN (BE PVM) VILNIUJE, JEI
TEC-3 MODERNIZAVIMAS BŪTŲ ĮVYKĘS 2013 m.

24. ŠILUMOS KAINOS VILNIUJE KITIMAS

25. KODĖL NEMAŽĖJA KAINOS, ATSIRADUS SGD
• 2/3 dujų perkama iš SGD - tai 16,6 proc. brangiau
nei biržoje ir 35,7 proc. brangesne kaina nei galėtų
nusipirkti iš „Lietuvos dujų tiekimas“ (su jais sudaryta
sutartis).
• „Vilniaus energijai“ nurodyta nupirkti net 73 proc. per
metus dujų iš SGD. Likusi, mažesnė, dalis
perkama iš LDT.
• Numatyti dujų kiekiai iš SGD terminalo Vilniuje yra
didžiausi - beveik ketvirtadalis visos Lietuvos.
• Vilniečiai išlaiko terminalą didelių mokesčių už
šildymą sąskaita.
• Nėra galimybių pakeisti situaciją - prievolę nustato
valstybės institucijos.

26. SUKURTA 3640 NAUJŲ VIETŲ DARŽELIUOSE
• 2011-2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3640
naujų vietų vaikams darželiuose.
• 2009-2010 metais sukurta tik 460 naujų vietų.
• Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis,
kurį lanko apie 250 vaikų.
• Suplanuota papildomai sukurti dar apie 1000 vietų: šiemet duris
turėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse, naujų vietų turėtų atsirasti
dar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose, Antakalnyje ir tarp
Pašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiems
darželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželį
Visoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyje
ir Burbiškėse.
• Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas lopšelis-
darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos
laikotarpiu.

27. REKONSTRUOTA 40 UGDYMO ĮSTAIGŲ

28. VIENO VAIKO DARŽELYJE IŠLAIKYMAS – 1757 EUR
• Vilniuje mokosi daugiau
kaip 180 000
ikimokyklinukų,
moksleivių ir studentų –
tiek būtų kartu sudėjus
dviejų miestų - Klaipėdos
ir Šilutės - gyventojus.
• Vaikų, jaunimo ir
suaugusiųjų ugdymo
programai 2015 m.
Savivaldybės biudžete
skirta 200,4 mln. eurų, tai
yra 44,8 proc. viso miesto
biudžeto.

29. PAGERINOME SUSISIEKIMĄ SU LIETUVA
IR ATKŪRĖME NACIONALINĮ ORO VEŽĖJĄ
• „Air Lituanica“ jau turi tris orlaivius,
rudenį planuojams ketvirtas
• Šiuo metu vykdomi skrydžiai
devyniomis kryptimis (Briuselis,
Berlynas, Miunchenas, Praha,
Paryžius, Talinas, Amsterdamas,
Bilundas, Stokholmas), nuo balandžio
30 d. bus 10 krypčių (Hamburgas)
• 2020 m. pagal verslo planą turės 7
orlaivius, perveš 1 mln. keleivių, bus
didesnė oro bendrovė nei „Estonian air“
ar „Malta air“

30. VEIKLOS PAJAMOS
,,Air Lituanica” pajamos 2015 m. auga kiekvieną savaitę, o 2015 m. kovo
antroje pusėje pasiektas pardavimų rekordas – savaitiniai pardavimai
viršijo 500 tūkst. EUR.

31. „Air Lituanica“ ekonominės – socialinės
naudos rezultatas
• Įmonės bendra sukurta nauda
27,6 milijonų eurų
• Papildomai projekto sukurta
nauda 12,2 milijonai eurų
• Vienas įmonės išleistas euras
sukuria 1,8 eurų naudos.
• Bendras vienas įmonės euro
pelningumas yra 79%, t.y.
vienas euras sukuria
papildomą 0,79 EUR naudą

32. KIEK LIETUVAI KAINAVO NEVEIKLUMAS?
• 2009 m. LR Susisiekimo ministerija (ministras E.Masiulis) užsakė studiją, kurią atliko
„Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“, Ispanija (studijos kaina 700 000 lt)
• Studijoje teigiama, kad „bankrutavus „flyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado
tiesiogiai/netiesiogiai – (600/1260) 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų
(70 mln. eurų). Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro
transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11.700 darbo vietų ir ne mažiau kaip 420 mln.
eurų bendrosios pridėtinės vertės, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP’’.
• Nuo 2009 m. Lietuva pradėjo importuoti oro pervežimo paslaugas. Ekonominė ir
mokestinė nauda atitenka kitų valstybių kompanijoms, Lietuvoje parengti aviacijos
specialistai (pilotai, mechanikai, aptarnaujantis personalas ir t.t.) dažniausiai dirba ir
moka mokesčius užsienyje.
• LR Susisiekimo ministerija per Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010-
2012 m. programą skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt (neskaičiuojant Vilniaus oro
uosto sumažintų aptarnavimo tarifų).
Lietuvos savivaldybės skrydžiams skatinti skiria: 2010 m. Kauno miestas įsipareigojo
per trejus metus skrydžių skatinimui skirti 4,7 mln. Lt, Kauno rajonas – 2,4 mln. Lt.
airLITUANICA už vieną keleivį Vilniaus oro uostui moka 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių
skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos
2010-2012 m. susitarimą moka tik 6,2 Lt (1,8 Eur).

33. ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ
• Visos valstybės institucijos ir atsakingi pareigūnai turi veikti
vieningai ir siekti bendrų tikslų, nes nacionalinis oro vežėjas ir yra
toks tikslas.
• Dėkoju visiems, kurie palaikė šį projektą, Tarybos nariams,
administracijos darbuotojams, įmonių vadovams, privatiems
investuotojams. Ypatinga padėka Susisiekimo ministerijai, jos
vadovams ir specialistams, Vilniaus oro uostui ir Civilinei aviacijos
administracijai.
• Turiu paminėti oponentus ir nacionalinio oro vežėjo žlugdytojus, nes
tabar turiu galimybę apie tai kalbėti atvirai. Net sunku suprasti
motyvus, kodėl taip yra - Lietuvos respublikos prezidentė Dalia
Grybauskaitė, tiesiogiai ir per savo patarėjus darė viską, kad
Lietuva neturėtų nacionalinio oro vežėjo.
• Tai dabar naujosios Vilniaus miesto tarybos ir mero atsakomybė.
• „Air Lituanica“ ateitis – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės
asmeninė atsakomybė.

34. PRADĖTI IR RENGIAMI PROJEKTAI
• Pradėta ir rengiama šimtai projektų (Antakalnio g.
rekonstrukcija; Lazdynų vandens ir sveikatingumo centras,
Neries krantinių modernizavimas, Olandų g. žiedo
rekonstrukcija, stoties rajono konversija, Liepkalnio sporto
ir sveikatingumo centras, Kalvarijų turgaus rekonstrukcija,
Daugiafunkcinis sveikatinimo ir užimtumo kopleksas
Šeškinėje ir t.t.)
• Vilnius pasirengęs istoriniam šuoliui pirmyn 2015 – 2020
m.
• Didelis uždavinys ir atsakomybė naujajai Tarybai –
tęsti, kas pradėta ir sugebėti įgyvendinti projektus

35. AČIŪ TARYBAI, KARTU SU VILNIEČIAIS NUVEIKĖME DAUG