Publicidad

VILNIUS NEGALI BŪTI EUROPOS PROVINCIJA

18 de Mar de 2015
Publicidad

Más contenido relacionado

Publicidad

VILNIUS NEGALI BŪTI EUROPOS PROVINCIJA

  1. VILNIUS NEGALI BŪTI EUROPOS PROVINCIJA
  2. Dėl nacionalinio oro vežėjo steigimo Vilnius 2015 Pristatymas skirtas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui Parengė: LR Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. rugsėjo 8 d. KONFIDENCIALU
  3. Pagrindiniai rezultatai ir planai Vilnius 2015  Pervežta 132.2 tūkst. keleivių per 2014 metus, 210 tūkst. keleivių nuo veiklos pradžios; per 2015 metus planuojama pervežti 200 tūkst. keleivių.  Lėktuvų parkas - 3 orlaiviai: Embraer 175, Embraer 145 ir ATR42. E145 bus pakeistas į Embraer 170;  Jungiamųjų skrydžių susitarimas su Hahn Air įdiegtas 2014 m. pavasarį; su Air France-KLM pasirašytas 2014 m. vasarą, įdiegtas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.; su “Qatar Airways”, pasirašyta 2015 m. kovą, galioja nuo balandžio 1 d. Planuojama sudaryti dar 2-3 jungiamųjų skrydžių sutartis šiais metais (deramasi su “Etihad”, “Malmo Aviation”, “BMI Regional”, “Deutsche Bahn”, “Air Berlin”);  Pardavimų kanalų plėtra – nuo 2013 m. bilietai platinami per “Amadeus” globalią distribucijos sistemą, 2015 m. vasario mėn. prisijungta prie “Galileo”. Planuojama prisijungti prie “Worldspan”, “Apollo” ir “Sabre” globalių distribucijos kanalų;  Produktų plėtra – 2015 m. pr. paleista registracija internetu ir mobiliuoju telefonu (įskaitant mobilias įlaipinimo korteles), pristatyti grupiniai bilietai dažnai skraidantiems, vykdomas “Club” klasės produkto gerinimas.  Lufthansa Consulting 2014 m. pabaigoje atliko veiklos auditą, bei parengė atnaujintą verslo planą, pagal kurį įmonė dirba.
  4. Skrydžių kryptys Vilnius 2015  Briuselis, Berlynas, Miunchenas ir Praha – tęsiamos nuo 2013 m.;  Paryžius – atidarytas 2014 m. vasario mėn.;  Talinas – atidarytas 2014 m. kovo mėn.;  Amsterdamas – atkurtas 2014 m. rugpjūčio 30 d.;  Praha ir Bilundas – sezoniniai maršrutai. Nauji maršrutai 2015: Vilnius-Stockholmas Bromma, nuo sausio 26 d. Vilnius-Hamburgas, nuo balandžio 30 d.
  5. Veiklos pajamos Vilnius 2015 “Air Lituanica” pajamos 2015 m. auga kiekvieną savaitę, o 2015 m. 11-tą savaitę pasiektas pardavimų rekordas – savaitiniai pardavimai viršijo 500 tūkst. EUR.
  6. 2014 ir 2015 metų pradžia Vilnius 2015 Lyginant 2014 ir 2015 metų sausio-vasario mėnesius, pajamų lygis yra padidėjęs daugiau kaip 2 kartus.
  7. Rinkos dalis Vilniaus oro uoste Vilnius 2015  ”Air Lituanica” rinkos dalis tarp tradicinių aviakompanijų 2014 m. paskutinįjį ketvirtį Vilniaus oro uoste buvo 11.1%. Aukščiausias lygis pasiektas liepos mėnesį – 13.8%.
  8. Vilnius 2015 “Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje jau išleido 16.3 mln. EUR “Air Lituanica” į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėjo 0.1 mln. EUR; į “Sodros” biudžetą - beveik 0.8 mln. EUR mokesčių. Už Vilniaus oro uosto paslaugas “Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. EUR VĮ “Oro navigacija” už paslaugas “Air Lituanica” sumokėjo 0.5 mln. EUR Iš viso “Air Lituanica” įsigijo prekių ir paslaugų iš Lietuvos įmonių daugiau nei už 9.9 mln. EUR “Air Lituanica” pritraukė privačių Lietuvos ir užsienio investuotojų, kurie investavo 1.35 mln. EUR “Air Lituanica” šiuo metu dirba 54 darbuotojai. Netiesiogiai “Air Lituanica” sukūrė dar apie 100 darbo vietų. “Air Lituanica” sukurta nauda iki 2014 m. pab.
  9. Vilnius 2015  Įmonės bendra sukurta nauda 27,6 MEUR  Papildomai projekto sukurta nauda 12,2 MEUR  Vienas įmonės išleistas euras sukuria 1,8 EUR naudų.  Bendras vienas įmonės euro pelningumas yra 79%, t.y. vienas euras sukuria papildomą 0,79 EUR naudą “Air Lituanica” ekonominės – socialinės naudos rezultatas
  10. “Investuok Lietuvoje” verslo plano įvertinimas Vilnius 2015 “Investuok Lietuvoje” 2014 metų rugsėjo 5-ą atliko UAB „Air Lituanica“ skrydžių atitikimo tikslinių maršrutų poreikiams ir ekonominės - socialinės naudos vertinimą, ir pateikė išvadą: “Verslo plane numatomos skrydžių kryptys didžiąja dalimi atitinka atvykstamojo turizmo 2014-2020 metų strategijoje numatytas prioritetines rinkas bei tam tikras TUI pritraukimo tikslines rinkas”. Socialinės – ekonominės naudos analizė rodo, jog valstybės investicijos į Bendrovės veiklą atsiperka ir tokio valstybės investicijų projekto GDV būtų lygi 731 mln. Lt. Naudos-sąnaudų santykis viršija 23. Pesimistinio scenarijaus atveju yra numatoma dvidešimt kartų mažesnė projekto nauda, lygi 34 mln. Lt. GDV. Naudos-sąnaudų santykis sumažėtų iki 2. Tai reiškia, kad net ir pesimistinio scenarijaus atveju sukuriama dvigubai didesnė nauda nei investicijų poreikis“.
  11. Strateginis investuotojas Air Lituanica veda derybas dėl strateginio investuotojo pritraukimo į Air Lituanica valdymą ir kapitalą. Oficialus Air Lituanica pasiūlymas strateginiam investuotojui pateiktas 2015 m. kovo 8 d. Apie derybų eigą yra informuota Susisiekimo ministerija ir Premjeras. Vilnius 2015
  12. Estonian Air and air Lituanica are both targeting regional aviation business model and in straight competition on Tallinn-Vilnius route Merger evaluation for EE and LT • Estonia and Lithuania remain amongst the smallest EU countries with modest population and air travel demand: Route map of Air Lituanica and Estonian Air scheduled flights for May 2015 Source: Airport IS, Eurostat Country Lithuania Estonia Population 2.944.000 1.315.000 GDP per capita in € 19.400 19.500 Total air traffic 2014 est 3.797.180 2.060.000 Int. airports served 3 2  As aviation is a scale business then both companies are loss making due to low volumes.  In regional aviation achieving scale is complicated but possible as demonstrated by Fly Be or LOT air Lituanica flights Estonian air flights
  13. Kiek Lietuvai kainavo neveiklumas ? 2009 m. LR Susisiekimo ministerija (ministras E.Masiulis) užsakė studiją, kurią atliko „Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“, Ispanija. Studijos kaina 700 000 lt. Studijoje teigiama, kad „bankrutavus „flyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado tiesiogiai/netiesiogiai – (600/1260) 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų (70 mln. eurų.) tiesioginių nuostolių (neįskaičiuojant katalizinio( spin-of) poveikio). Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11.700 darbo vietų ir ne mažiau kaip 420 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP’’ Nuo 2009 m. Lietuva pradėjo importuoti oro pervežimo paslaugas. Ekonominė ir mokestinė nauda atitenka kitų valstybių kompanijoms, Lietuvoje parengti aviacijos specialistai (pilotai, mechanikai, aptarnaujantis personalas ir t.t.) dažniausiai dirba ir moka mokesčius užsienyje. Vilnius 2015
  14. Kiek Lietuvai kainavo neveiklumas ? LR Susisiekimo ministerija per Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010- 2012 m. programą skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt (neskaičiuojant Vilniaus oro uosto sumažintų aptarnavimo tarifų). Lietuvos savivaldybės skrydžiams skatinti skiria: 2010 m. Kauno miestas įsipareigojo per trejus metus skrydžių skatinimui skirti 4,7 mln. Lt, Kauno rajonas – 2,4 mln. Lt. 7 Klaipėdos regiono savivaldybės vienam maršrutui skiria 400 tūkst. Lt per metus. airLITUANICA už vieną keleivį Vilniaus oro uostui moka 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos 2010-2012 m. susitarimą moka tik 6,2 Lt (1,8 Eur). Vilnius 2015
  15. Patarimai tuometiniam Susisiekimo ministrui … ...Strateginis tikslas – siekti, kad Lietuva turėtų oro linijas (nacionalines), kurių uostas (hub) Lietuvoje ir kurių tikslas 5000 000 (dabar netoli 2 mln. per metus) pervežamų keleivių per metus. Vilniaus – Kauno oro uostas taptų didžiausiu keleivių ir krovinių oro uostu regione, aptarnaujančių skrydžius iš vakarų į rytus – Rusiją, Kiniją, Indiją ir t.t. Sukurti 4500 darbo vietų. Kaip tai padaryti? Atsiriboti nuo akcininkų problemų ir matyti valstybės tikslus. Taip laimės visi. Galima kelti ,,flyLAL’’ bankroto bylą, o kartu tai suteiktų galimybę peržiūrėti akcininkų sandorius už trejus metus ir naikinti tuos, kurie pablogino ,,flyLAL’’ padėtį. http://www.zuokas.lt/tinklarastis/2009/01/09/lietuva-tranzito-valstybe/ Vilnius 2015
  16. 112 000 000 Lt Vilnius 2015 Tiek kainavo praėjusios Tarybos pradėta Nacionalinio stadiono karkaso statyba, kurios nebus įmanoma panaudoti ir reikės demontuoti. Demontavimas papildomai kainuos apie 12-16 mln. Lt.
  17. 8 000 000 Lt Vilnius 2015 Tiek kainavo Vilniaus miesto savivaldybės praėjusios Tarybos kadencijos sprendimas iš UAB „Nekilnojamojo turto gama“ nuomuotis papildomas patalpas administracijai, kurių nereikėjo ir kompensacija pagal teismo sprendimus už neraštingą sutarties nutraukimą.
  18. Aviacijos industrija Oro paslaugos pagal IATA duomenis sukuria iki 3.4 proc. BVP. Lietuvoje šiuo metu nesiekia pusės. Tokioms šalims, kaip Lietuva, geras oro susisiekimas yra būtinas, ypač norit pritraukti užsienio investicijas. 10 proc. pagerintas susisiekimas sukuria 84 mln. Lt per metus BVP padidėjimą . Pagerintas susisiekimas – tai kryptys, kur vyksta ekonominis aktyvumas, o ne poilsio kryptys, svarbu paslaugų kokybė ir skrydžių dažnumas. Lietuvoje bendras oro transporto poveikis ekonomikai sudėjus visus faktorius gali būti 11,7000 darbo vietų ir 420 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės. Vienas milijonas oro keleivių sukuria beveik 3000 darbo vietų (tiesiogiai 950), o įvertinus katalizės efektą - 4000 darbo vietų (šaltinis - ACI Europe tyrimas 2004 m.). Vilnius 2015
  19. Politikavimo kaina – 500 000 Lt per savaitę Vilnius 2015 - Lt 200,000 Lt 400,000 Lt 600,000 Lt 800,000 Lt 1,000,000 Lt 1,200,000 Lt 1,400,000 Lt 1,600,000 Lt w33 w34 w35 w36 w37 w38 w39 w40 w41 w42 w43 w44 w45 w46 Savaitiniai pardavimai w33-w46 2014, Lt Kitų politikų pareiškimai papildomai mažins savaitinius pardavimus dar papildomais -100 000 Lt Konservatorių spaudos konferencija po sėkmingiausios pardavimų savaitės lėmė - 23% pardavimų kritimą, t.y. – 300 000 Lt per tą savaitę bei kritusius pardavimus sekančiomis savaitėmis
Publicidad