2. Sprendžianti iššūkius ir valdanti krizes
Įdiegtas
galimybių pasas
Vieni pirmųjų
Europoje
įdiegėme Galimybių
pasą, leidžiantį
neuždaryti verslų
Suteiktos elektros
energijos
kompensacijos
Energetikos krizei suvaldyti:
50 proc.
kompensacija elektros
sąskaitoms už
446 mln. eurų,
30 mln. eurų subsidijų
energijai itin imlioms
įmonėms, mokesčių
atidėjimas
Suteikta pagalba
verslui
dėl COVID-19
Nuo COVID-19
nukentėjusiems
verslams suteikta
pagalbos už daugiau
kaip 454 mln. eurų
Pagalba
dėl Kinijos
Sunkumų dėl trečiųjų
šalių veiksmų
patiriantiems verslams
parengta paskolų
priemonė už
130 mln. eurų
3. Ryžtingai siekianti esminių pokyčių
Inovacijų agentūra –
pirmas žingsnis į
naują ekonomikos
raidos etapą
Įkurta agentūra
iki 2030 m. sieks
padvigubinti didesnės
aukštos pridėtinės
vertės eksportą,
trigubai padidinti
privačias investicijas į
MTEP
Auginama
Lietuvos
startuolių
ekosistema
Nuo 2021 m. startuoliai
pritraukė daugiau nei
420 mln. eurų
investicijų,
bendra inovatyvių verslų
vertė pasiekė
7,1 mlrd. eurų
Paskirti 1 mlrd.
eurų investicijų
ekonomikos
stiprinimui
Ekonomikai stiprinti iki
2023 m. pab.
planuojama paskelbti
priemonių už
1 mlrd. eurų
Skaitmeninė
ambasada ir
Duomenų centrų
tvarka
Šiandien skaitmeninė
Lietuva
yra ypač saugi
ir atvira –
sustiprinome
duomenų saugumą ir
diversifikavome jų
laikymo vietas
4. Matoma pasaulyje
Eksportas
toliau auga
Lietuvos eksportas
padidėjo:
20,5 proc. 2021 m.;
32,6 proc. iki 2022 m.
rugsėjo
Eksportuojama
į daugiau šalių
Patvirtintos
8
naujos
prioritetinių TUI ir
eksporto bei
bendradarbiavimo
inovacijų srityje rinkos
Lietuva gausiau
atstovaujama
užsienyje
Siekiant aktyvesnių
ekonominių santykių,
surengti
24 vizitai
ir verslo misijos
į užsienio šalis
Toliau plečiamas
komercijos atašė
tinklas
Įsteigtos
9
naujos
komercijos atašė
pareigybės
5. Auginanti investicijas
Daugėja tiesioginių
užsienio investicijų
Pritraukti 94 užsienio
investicijų projektai,
kurie sukurs daugiau kaip
9700 darbo vietų, o
bendros investicijos
sieks 804,4 mln. eurų
Įgyvendinami
stambūs
projektai
Pradėta taikyti žaliojo
koridoriaus iniciatyva,
sudaranti palankesnes
sąlygas stambiems
investuotojams.
Pasirašyta sutarčių už 473
mln. eurų
Skatinama
darbuotojų
relokacija iš
užsienio
Patvirtintas
įmonių darbuotojų
relokacijos paketas.
Į Lietuvą persikėlė
daugiau nei 60
įmonių
Skatinamas
talentų
pritraukimas
Kasmet į Lietuvą
atvyksta vis
daugiau
profesionalų
2021 m. 1267.
2022 m. 3604.
Atidarytas paslaugų
centras „International
House Vilnius“
6. Inicijuoti viešųjų
pirkimų įstatymo
pakeitimai
Suteikiama daugiau
lankstumo, lengvinamos
pirkimų procedūros, mažinama
administracinė našta.
Pradėta
valstybės įmonių
pertvarka
2021–2022 metais pertvarkyta
ar reorganizuota
12
valstybės įmonių
Siekianti geresnio valdymo
Mažinama
administracinė našta ir
keičiamas institucijų
požiūris į verslą
Valstybės institucijos
atsisakydamos perteklinio
reguliavimo verslui
sutaupė
17 mln. eurų.
Pradedame skaičiuoti
prisitaikymo naštą, o
institucijas raginame verslą
konsultuoti, o ne bausti
7. Pagalba nuo Rusijos
sukelto karo
nukentėjusiems
verslams
Parengtos pagalbos
priemonės:
valstybės
garantijos už
120 mln. eurų
ir paskolos už
50 mln. eurų
Kitos
investicijos
Per EIMIN finansines
ir ES investicijų
priemones suteiktas
finansavimas
verslams už
965 mln. eurų
Suteikta PVM
lengvata
Neterminuotam
laikui
sumažintas
PVM viešbučiams,
o restoranams,
kultūros, poilsio ir
sporto renginiams
– pratęstas
Investuojama į
turizmą
Per dvejus metus
turizmo sektoriui
suteikta
106 mln. eurų
pagalbos
pagal įvairias
paramos priemones
Palaikanti Lietuvos verslą
Paskirtos
investicijos žaliajai
ekonomikai skatinti
Iki 2023 m. pabaigos
tam suplanuota 268
mln. eurų, didžioji
dalis lėšų –
atsinaujinantiems
energijos ištekliams
diegti, aplinkai
palankiems produktams
kurti
8. Ir atviresnė, ir saugesnė
Lietuvos atvirų
duomenų portale
atverta daugiau
duomenų
Lietuvos atvirų
duomenų portale
duomenų kiekis
išaugo
2,8
karto
Atverti turistų
duomenys
interaktyviame
žemėlapyje
Pasiekti aukšti
skaitmeniniai
rodikliai
Pagal pasaulio skaitmeninio
konkurencingumo indeksą –
25 vieta,
pagal skaitmeninės
ekonomikos ir visuomenės
indeksą (DESI) –
14 vieta
Vykdoma
valstybės IT
infrastruktūros
valdymo
pertvarka
Jau
130
valstybės
institucijų
gauna centralizuotas IT
paslaugas
Tai leidžia
priimti geresnius
turizmo valdymo
sprendimus,
o verslui – gerinti
paslaugas
9. Skatinanti verslumą
Plečiamas bendradarbystės
centrų „Spiečius“ tinklas
Skatinant verslumą plečiamas
„Spiečių“ tinklas – įsteigti
6
nauji centrai
Puikūs Lietuvos moksleivių
verslumo skatinimo pasiekimai
Moksleivių praktinio verslumo
skatinimo programai „Junior
Achievement“ –
beveik
1 mln. eurų
10. Palaikanti Ukrainos kovą
Parama Ukrainos
verslui
Ukrainiečiai, dirbantys
iš Lietuvos,
mokesčius moka
savo šaliai
Techninė
pagalba
Ukrainai perduota
apie 300 vienetų
kompiuterinės
įrangos ir Registrų
centro serveriai
Iš viešųjų
pirkimų
išbraukta Rusija
Iš viešųjų pirkimų
konkursų jau galima
šalinti Rusijos ir
Baltarusijos
įmones
Parama šalies
atstatymui
Ministerija
koordinuoja Lietuvos
veiksmus atstatant
Ukrainą – pirmajame
etape numatoma
atstatyti objektų už
maždaug 11 mln.
eurų
11. Kas toliau?
Talentai Žiedinė ir
žalioji
ekonomika
Proveržio
industrijų
augimas, ypač
gynybos inovacijų
Skaitmeninės
darbotvarkės
reformos
Biurokratijos
mažinimas
Galimybių pasą bent kartą atsisiuntė per 2,2 mln. gyventojų.
Beveik 1300 elektrai imlių įmonių kreipėsi dėl valstybės pagalbos, o sumažintas sąskaitas už elektrą gaus visi verslai.
Inovacijų agentūra: Iki 2030 metų siekiama dvigubai išauginti aukštos pridėtinės vertės dalį eksporte, trigubai padidinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o kas antra įmonė turi būti produktyvesnė nei ES vidurkis. Tokie pokyčiai per penkerius metus sukurtų daugiau nei 12 mlrd. papildomo bendrojo vidaus produkto arba papildomai 5 tūkstančius eurų vienam gyventojui).
Prie to prisidės ir 1 mlrd. Eurų vertės investiciniai projektai. 1 mlrd. Eurų. Šis Lietuvos ekonomikos planas susideda iš 3 dalių. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
Skaitmeninė ambasada, Valstybinių informacinių išteklių įstatymas. Šiandien skaitmeninė Lietuva yra kaip niekad saugi ir atvira. Ne tik sustiprintas duomenų saugumas, bet ir diversifikuotos vietos, kur jie yra laikomi.
Info: Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europoje, gegužę priėmusi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas ir taip įteisinusi privalomą valstybės saugomų duomenų diversifikavimą.
Taip pat atvertas kelias „Skaitmeninės ambasados“ veiklai ir nustatyta tvarka, kaip informaciniai ištekliai ir duomenų kopijos turės veikti karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais.
Lietuvos startuolių ekosistema yra viena tų sričių, kuria pagrįstai galime didžiuotis: pernai startuolių pardavimai siekė 2,4 mlrd. eurų – tai 2,1 karto daugiau nei 2020 m. Vien tik startuolių prekių ir paslaugų eksportas pernai sudarė 1,7 mlrd. eurų, o tai 2,2 karto daugiau nei užpernai.
Mūsų startuoliai pernai pritraukė 428 mln. eurų investicijų ir svarbu tai, kad investicijos ateina iš pasaulyje žinomų rizikos kapitalo fondų: „Accel“, „Insight Partners“, „Plug & Play“, „Intel Capital“, „Inventure“ ir kitų.
Labai svarbu išlaikyti šį investicijų augimo tempą. Ministerijos parengti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai iš esmės pagerina sąlygas augančioms bendrovėms pritraukti investicijas, verslas pagaliau gali lengviau leisti privilegijuotąsias akcijas, o tai svarbu Rizikos kapitalo fondų investicijų ieškantiems startuoliams.
Eksporto augimas. Lietuvos eksportas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 20,5 proc. o per 2022 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 32,6 proc.
Eksportuojama į daugiau šalių. Patvirtintos 8 naujos prioritetinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir eksporto bei bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkos.
Lietuvos verslas atranda naujų eksporto krypčių, ypač – Azijos ir Okeanijos regione. Lietuviškų prekių eksportas į šį regioną šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais išaugo 60 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
2020 m. buvo išduota 289 mėlynosios kortelės.
2021 m. 1267 (4 kartus daugiau negu 2020).
2022 m. 3604 (12 kartų daugiau negu 2020 metais, beveik 3 kartus daugiau nei 2021)
Inicijavome viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kurie sukurs daugiau lankstumo, sumažins administracinę naštą ir palengvins pirkimų procedūros. Be to, iš viešųjų pirkimų konkursų šalinamos Rusijos ir Baltarusijos įmones.
Kardinaliai keičiame ir viešojo sektoriaus įmones. Per 2 metus 12 valstybinių įmonių reorganizavimo ir pertvarkėme.
Atverta daugiau duomenų. Atvertų duomenų kiekis išaugo 2,8 karto.
Info: Iki 2020-12-31 d. Lietuvos atvirų duomenų portale buvo paskelbti 407 duomenų rinkiniai. O šiandieną (2022-11-14 d.) atvertų duomenų rinkinių skaičius – 1543.
Taigi, LADP per tą laiką papildytas 1136 naujais rinkiniais. Pokytis: 1136 rinkiniai, kas sudaro 279 % arba 2,8 karto nuo lyginant su 2020 m. pabaiga.
Turizmo duomenų atvėrimas. Atverti turistų duomenys interaktyviame žemėlapyje.
Info: Tai leidžia priimti geresnius turizmo valdymo sprendimus, o verslui – gerinti paslaugas.
Aukšti rodikliai. Pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse - 25 vieta, Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) - 14 vieta.
Info: Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse šiemet Lietuva atsispyrė iš keletą metų nuolat užimamos 29-30 vietos ir pakilo į 25 poziciją tarp 63 šalių. EK Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuva, kaip ir pernai, užėmė 14-tą vietą.
IVPK konsolidavimas. Jau 130 valstybės institucijų gauna centralizuotas IT paslaugas.
Info: Kuriame tvirtą pagrindą visuomenei gauti efektyvesnes ir saugesnes elektronines paslaugas. Iš viso valstybiniams IT ištekliams centralizuoti per kelerius metus numatyta 95 mln. Eur. Skaičiuojama, kad, užbaigus valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo pertvarką, išlaidos IRT infrastruktūrai būtų iki 30 proc. mažesnės, palyginti su išlaidomis, kurios būtų patiriamos neįgyvendinus šios pertvarkos.
2021 metų I ketvirtį atidaryti 6 bendradarbystės centrai „Spiečius“ Rokiškyje, Plungėje, Birštone, Utenoje, Ukmergėje ir Visagine. Kasmet bendradarbystės centruose "Spiečius" vyksta daugiau nei 50 kontaktinių ir internetinių renginių ir verslo praktinių įgūdžių bei verslumo mokymų. "Spiečius" kasmet pritraukia vidutiniškai 150 naujų narių, su kuriais pasirašomos sutartys. Apie 70 SVV subjektų kasmet aktyviai dalyvauja verslo akseleravimo programose.
2021 metais ministerija skyrė beveik 1 mln. eurų „Junior Achievement“ programai tobulinti 9-12 klasių moksleivių verslumo įgūdžius: inovacijų, inovatyvių verslų, skaitmeninio ir finansinio raštingumo srityse. Įgyvendinant projektą kartu su mokytojų-ekspertų bei naujų mokytojų pagalba pavyko pasiekti šių rezultatų: įkurta 831 moksleivių mokomoji bendrovė; programoje dalyvavo 3332 9–12 klasių mokiniai, įgyvendintas darnios regioninės politikos poreikis - 53 proc. programoje dalyvavusių mokyklų buvo ne trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose; apmokytas ir įgalintas 71 pedagogas.
Priežiūros institucijos naudojasi nauju verslo grįžtamojo ryšio įrankiu jų patikrinimų kokybei įvertinti. Šios institucijos nuolat mokosi ir kelia kvalifikaciją.
Nuo šiol turime įrankį vertinti ne tik administracinę, tačiau ir bendrą prisitaikymo prie reguliavimo naštą.Taip pat parengėme išsamų praktinį vadovą - prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo gaires bei prisitaikymo išlaidų skaičiuoklę. Atnaujinome jau ir iki mūsų pradėtus įgyvendinti šio pokyčio matavimo instrumentus. Pavyzdžiui, į skaitmeninę erdvę perkėlėme Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo ,,švieslentę”. 2021 m. atlikome išsamią verslo apklausą dėl priežiūros institucijų veiklos vertinimo.