2. Sparčiai modernėjanti visuomenė, informacinių komunikaciniu
technologijų vystymasis keičia šeimos bendravimo, laisvalaikio su
vaiku pobūdį, keičia ir vaiko santykį su gamta. Nepriartinant
vaikų prie gamtos ir nenaudojant jos vaikų ugdymo procese,
negalima išspręsti ikimokyklinio amžiaus vaikų visapusio
išsivystymo protinio, estetinio, dorovinio ir fizinio ugdymo(si)
uždavinių. K. Ušinskis (1987) teigia, kad gamta – vienas
galingiausių žmogaus ugdymo(si) veiksnių, be kurio ugdymas
visuomet bus sausas, vienpusis, nemaloniai dirbtinis. Sudarant
sąlygas ugdytinių ugdymui(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje,
kurioje vaikai dažnai praleidžia didžiąją dienos dalį, tikslinga kuo
daugiau dėmesio skirti ugdymosi aplinkai gamtoje ir išnaudoti jos
teikiamas galimybes. Kauno sanatorinis lopšelis - darželis "Pienė"
yra šalia Panemunės šilo, todėl stengiamasi visais metų laikais
sudaryti sąlygas vaikus ugdyti(s) netradicinėse erdvėse.
Tikslas - atskleisti Kauno sanatorinio lopšelio - darželio "Pienė"
"Gandriukų" grupės gerąją darbo patirtį ugdant vaikų
kūrybingumą netradicinėse erdvėse, remiantis metų ciklu.
3.
Vaikystę reikia sušildyti meile, gėriu ir gamtos
grožiu.Miškas, pieva savo raminančiomis spalvomis,
tyliu šnaresiu, paukščių balsais beribe erdve turi įsilieti į
vaiko pasaulį, jo vaikystės pasaką ir pasilikti visam
gyvenimui.
Jokia knyga negali išmokyti mylėti ir gerbti gamtą.
Tai neįmanoma pasiekti ir sėdint kambaryje. Reikia
kuo dažniau prisiliesti prie pačios gamtos.
4. Mylėti reikia
mokytis ir mokyti...
Mylėti
žolę,žemę,debesį,
žvėrį...
Kaip vaikas pamils
žmogų,
jei jis niekad
nemylėjo pienės
ar žiogo?
Kaip vaikas pamils
gyvenimą,
jei jis niekad
nemylėjo žemės
ar debesėlio?
Janina Degytytė
9.
Pasak Juodaitytės (2003), šiuolaikinis technikos pasaulis yra
„sintetinis“. Vaikystė nebetenka sąlyčio su tikruoju žmogaus
gyvenimu, vaikams stinga labai svarbaus dalyko – emocijų ir
atradimų džiaugsmo. Tam, kad ugdytiniai pradėtų kurti, siūlyti
savo idėjas, pastebėjimus, dažnai pakanka tik sudaryti
sąlygas pabūti natūralioje aplinkoje, nes gamtą vaikas pažįsta
visais pojūčiais stebėdamasis, žavėdamasis, bandydamas
įvardinti tai, ką mato, jaučia, intuityviai suvokdamas kai
kuriuos reiškinius, dėsningumus, kaitą (Ušinskis, 1987).
12.
Ibuka (1991) teigia, kad „pasaulis jau nepriklauso nuo mūsų, jis
priklauso nuo mūsų palikuonių“, neįžvelgia šiuolaikiniame suaugusiųjų
pasaulyje sielos gelmių, todėl ragina ne tik stabtelti ir susimąstyti, bet ir
pažvelgti į tai, ką darome su savo vaikais, kaip juos ugdome. Prieš daugiau
nei dvidešimt metų išsakytos mintys aktualumo neprarado, atvirkščiai jos tapo dar svarbesnės.
Pavasarį, išvykę iš sanatorinio lopšelio - darželio "Pienė" teritorijos,
vaikai pamato netvarkingas miesto, Panemunės šilo erdves.
Ikimokykliniame amžiuje formuojasi ekologiniai įgūdžiai bei įpročiai. Todėl
svarbu ne tik su ugdytiniais tvarkyti aplinką, bet ir sudaryti sąlygas
vaikams pajusti, kad ir išmestus daiktus galima prikelti naujam, kitokiam
gyvenimui, leisti pajusti harmonijos su gamta privalumus, skatinti
žmogaus ir gamtos ryšį:
"Pažadinkime šilą“
“Darom” tvarką gamtos erdvėse
"Kiekvienam paukšteliui reikia namų"
19.
Vasara - laikotarpis, kai vaikai daugiau laiko praleidžia
šeimoje. Sanatorinio lopšelio - darželio "Pienė" praktikoje
pasiteisina ne tik veiklos, organizuotos pedagogų, bet ir:
vasaros namų darbai šeimai, pavyzdžiui, stebime ir fiksuojame
gamtoje vykstančius procesus, poilsio gamtoje įkvėpti
kuriame pasaką ir kt.
pokalbiai su vaikų tėveliais apie tai, kad:
› augančiam vaikui reikia veiklos su tikrais, realiais daiktais,
natūralios aplinkos. Tokia aplinka yra gamta, kuri
kūrybingumo ugdymui(si) yra labai reikšminga ir niekas jos
negali pakeisti: nei plakatas ar filmas, nei knyga ar
kompiuteris.
› Natūralumas - tai tikri, įvairūs pojūčiai, pavyzdžiui, į delną
paimtas lapas, boružėlė, paliestas medis, pamatytas
paukštis ar voveraitė ir pan.
› Būtina pasistengti vaiką išmokyti mylėti gamtą, įžvelgti
įdomių dalykų, reiškinių, juos fiksuoti kartu su šeima.
22. Kauno sanatorinio lopšelio - darželio
"Pienė" "Gandriukų" grupės ugdytinių
ugdymui(si) sudaromos palankios sąlygos
artimoje aplinkoje esančiose Panemunės
erdvėse. Ugdytiniai, stebėdami natūralioje
aplinkoje vystančius procesus, patys juose
dalyvaudami, siūlo kūrybines idėjas,
išgyvena bendrumo su gamta jausmus.
Pedagogai vaikų ugdymo(si) procese
leidžia dalyvauti ir šeimai.
23.
Juodaitytė A. (2003). Vaikystės fenomenas:
socialinis – edukacinis aspektas. Šiauliai.
Ušinskis K. (1987). Pedagoginiai raštai.
Kaunas.
Шишова T. (2004). БЕРЕГИСЬ... ИГРУШКИ!
Peržiūrėta 2010-12-12. per prieiga
<http://detskietovary.ru/arts.php?731>
“Gamta” Pedagogika (2007,Nr.12)
G. Levinskienė Kūrybiškumas asmenybės
pamatai”