Se ha denunciado esta presentación.
Utilizamos tu perfil de LinkedIn y tus datos de actividad para personalizar los anuncios y mostrarte publicidad más relevante. Puedes cambiar tus preferencias de publicidad en cualquier momento.

3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis

708 visualizaciones

Publicado el

Trakų Vokės dendrologinė dalis su tyrimais ir sprendiniais

Publicado en: Medio ambiente
  • Sé el primero en comentar

  • Sé el primero en recomendar esto

3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis

  1. 1. Vilniaus miesto savivaldybė Europos regioninės plėtros fondas Statinio projekto pavadinimas TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Statinio projekto Nr. VP16.195 Statytojas (užsakovas) VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ Konstitucijos pr. 3, Lt-09601, Vilnius, tel. (8-5) 211 2000. Kodas Juridinių asmenų registre 188710061 Projektuotojas SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „VILNIAUS PLANAS“ Konstitucijos pr. 3, Lt-09601, Vilnius, tel. (8-5) 211 2446. Kodas Juridinių asmenų registre 123615345 Statinio (statinių) pavadinimas TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKAS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 24992) Statinio (statinių) adresas (statybos vieta) ŽALIOJI A. 2A TRAKŲ VOKĖ, VILNIAUS M. Kultūros vertybių registro duomenys TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS KOMPLEKSAS (U/K 923); TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKAS (U/K 24992) Statybos rūšis TVARKOMIEJI PAVELDOSAUGOS DARBAI (REMONTAS, RESTAURAVIMAS; KONSERVAVIMAS) TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI (INŽINERINIAI TINKLAI – NAUJA STATYBA, REKONSTRUKCIJA) Statinio kategorija YPATINGAS Statinio naudojimo paskirtis VISUOMENINĖ Statinio projekto etapas TVARKOMŲJŲ PAVELDOSAUGOS DARBŲ PROJEKTAS (TPDP) Statinio projekto dalis KRAŠTOVAIZDŽIO IR DENDROLOGIJOS DALIS Bylos (segtuvo) žymuo 03 Bylos (segtuvo) laidos žymuo 0 Bylos (segtuvo) išleidimo data 2018-01 Pasirašančių asmenų pareigos: Vardai, pavardės, kiti būtini duomenys: Parašai: Direktorė JURGA SILVIJA VEČERSKYTĖ ŠIMELIŪNĖ Direktoriaus pavaduotojas – vyr. architektas LINAS SINKEVIČIUS L. e. p. skyriaus vadovas VLADAS TREINYS Projekto vadovas JURGA SILVIJA VEČERSKYTĖ ŠIMELIŪNĖ Kvalifikaciją patvirtinančio dokumento Nr. A 1326; 3312; 17 Tel. Nr. +370 52112497 Projekto dalies vadovas JURGITA STONKUTĖ VYRUKAITIENĖ Kvalifikaciją patvirtinančio dokumento Nr. 32 1
  2. 2. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR-PSŽ 2 54 0 PARENGIAMŲJŲ DARBŲ, TYRIMŲ ŽINIARAŠTIS Eil. Nr. Bylos (segtuvo) žymuo Laida Pavadinimas Tomas 1. VP16.195-TPDP-I* 0 Istoriniai tyrimai T.I 2. VP16.195-TPDP-AŽ 0 Archeologiniai žvalgymai T.II 3. VP16.195-TPDP-AT 0 Žvalgomieji ir detalieji archeologiniai tyrimai T.III 4. VP16.195-TPDP-GT 0 Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai T.IV 5. VP16.195-TPDP-MVI 0 Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės alėjos medžių vertinimo išvados T.V * Istoriniai tyrimai buvo pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui kartu su projektiniais pasiūlymais 2016 11 29 (Derinimo Nr. 355-PP, Vyr. Specialistė R. Trapikienė) PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS Eil. Nr. Bylos (segtuvo) žymuo Laida Pavadinimas Tomas 1. VP16.195-00-TPDP-BD 0 Bendroji dalis I 2. VP16.195-00-TPDP-SP/ S 0 Sklypo sutvarkymo dalis. Susiekimo dalis II 3. VP16.195-00-TPDP-KR 0 Kraštovaizdžio ir dendrologijos dalis III 4. VP16.195-00-TPDP-SA/SK 0 Statinio architektūros, konstrukcijų dalis IV 5. VP16.195-00-TP-LVN 0 Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis V 6. VP16.195-00-TP-LE1 0 Lauko elektrotechnikos dalis VI 7. VP16.195-00-TP-LE2 0 Lauko elektrotechnikos dalis. ESO dalis VII 8. VP16.195-00-TP-GA 0 Gatvių apšvietimo dalis VIII 9. VP16.195-00-TP-LER 0 Lauko elektroninių ryšių dalis IX 10. VP16.195-00-TP-SO 0 Pasirengimo statybai ir darbų organizavimo dalis X 11. VP16.195-00-TPDP-KS 0 Skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis XI Šis projektas atitinka galiojančias normas, taisykles ir statybos techninius reglamentus ir, išpildžius visas jame numatomas priemones, užtikrina saugų statinio eksploatavimą. Projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų šalių interesų. PV J. S. Večerskytė-Šimeliūnė Kval. patv. dok. Nr. A 1326; 3312; 17 2
  3. 3. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR-BSŽ 3 54 0 PROJEKTO DALIES BYLOS DOKUMENTŲ SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS MA žymuo Lapų sk. Laida Dokumento pavadinimas Lapo Nr. VP.16.195-00-TPDP-KR 1 0 Projekto sudėtis 2 VP.16.195-00-TPDP-KR 1 0 Bylos dokumentų sudėties žiniaraštis 3 TEKSTINĖ DALIS VP.16.195-00-TPDP-KR-ND 1 0 Normatyvinių dokumentų sąrašas 4 VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 27 0 Projekto dendrologijos dalies aiškinamasis raštas 5 VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 3 0 Trakų vokės dvaro sodybos parko tvarkybos darbų paveldosauginiai reikalavimai 33 VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 8 0 Trakų vokės dvaro sodybos parko tvarkybos darbų sprendiniai 36 VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 5 0 Projekto kraštovaizdžio dalies techninės specifikacijos 44 VP.16.195-00-TPDP-KR-KŽ 5 0 Projekto dendrologijos dalies želdyno sąnaudų kiekių žiniaraštis 49 VP.16.195-00-TPDP-KR 22 0 Inventorizacinės lentelės 54 BRĖŽINIAI VP.16.195-00-TPDP-KR-ŽTP 1 0 Želdyno tvarkymo planas M 1 : 500 78 VP.16.195-00-TPDP-KR-AP 1 0 Apželdinimo planas M 1 : 500 79 VP.16.195-00-TPDP-KR-AP 1 0 Apželdinimo planas M 1 : 500 80 VP.16.195-00-TPDP-KR-GJ 1 0 Gėlių juostos apželdinimo planas M 1 : 200 81 VP.16.195-00-TPDP-KR-G1 1 0 Gėlyno G-1 apželdinimo planas M 1: 200 82 VP.16.195-00-TPDP-KR-G2 1 0 Gėlyno G-2 apželdinimo planas 83 VP.16.195-00-TPDP-KR-G3 1 0 Gėlyno G-3 apželdinimo planas M 1 : 200 84 VP.16.195-00-TPDP-KR-G4 1 0 Apželdinimo planas Nr. 4 M 1 : 250 85 VP.16.195-00-TPDP-KR-SA 1 0 Sodo ir rožyno apželdinimo planas M 1 : 250 86 PRIDEDAMI DOKUMENTAI 1 0 Techninė projektavimo darbų užduotis ir paslaugų apimtis 88 2 0 Statytojo (užsakovo) techninė specifikacija 89 2 0 Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos Nr. TDV-101 91 2 0 Specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. EV-1002 93 3 0 Trakų Vokės dvaro sodybos paveldotvarkos planas 94 7 0 Išrašas iš Kultūros vertybių registro 98 1 0 Ištrauka iš Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (informacija apie sklypus) 105 10 0 Trakų Vokės dvaro sodybos komplekso nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos 106 2 0 Projektiniai pasiūlymai 116 1 0 NŽT pritarimas 118 6 0 Projekto vadovės ir dalies vadovų atestatai 119 4 0 Specialioji paveldosauginė ekspertizė 124 2 0 Dendrologinių ir kraštovaizdžio formavimo sprendinių ekspertizės aktas 128 3
  4. 4. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 4 54 0 NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS 1. PTR3.06.01:2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės; 2. Nr. X-1241, 2007 Lietuvos respublikos želdynų įstatymas; 3. Nr. D1-87, 2008 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 4. Trakų Vokės dvaro sodybos (unikalus kodas, buvęs kodas G 229K), Vilniaus m. sav., Vilnius, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai – kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas. 4
  5. 5. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS 0 2018-01 LAIDA IŠLEIDIMO DATA LAIDOS STATUSAS, KEITIMO PRIEŽASTIS (JEI TAIKOMA) KVAL. PATV. DOK. NR. Statinio projekto pavadinimas TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS A1326; 3312; 17 PV Jurga Silvija Večerskytė- Šimeliūnė Statinio numeris ir pavadinimas, dokumento pavadinimas Laida 32 PDV. Jurgita Stonkutė Vyrukaitienė AIŠKINAMASIS RAŠTAS 0 LT Statytojas ir (arba) užsakovas Dokumento žymuo Lapas Lapų Vilniaus miesto savivaldybė VP16.195-00-TPDP-KR-AR 5 5 PROJEKTO DENDROLOGIJOS DALIES AIŠKINAMASIS RAŠTAS ESAMA SITUACIJA Pav. Nr. 1 Trakų Vokės dvaro parko vaizdas. Ortofoto BENDRIEJI DUOMENYS Objektas: Trakų Vokės dvaro sodybos parkas (unik. obj. kodas Kultūros vertybių registre 24992). Adresas: Žalioji a., Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Statusas: valstybės saugomas. Vertybė pagal sandarą: į kompleksą įeinantis (priklauso kompleksui Trakų Vokės dvaro sodyba, unik. obj. kodas Kultūros vertybių registre 923). Trakų Vokės dvaro sodybos parko vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus); Kraštovaizdžio; Želdynų (lemiantis reikšmingumą, retas). Komplekso Trakų Vokės dvaro sodyba vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą); Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); Dailės (lemiantis reikšmingumą svarbus); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Kraštovaizdžio; Memorialinis (lemiantis reikšmingumą varbus); Sakralinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Želdynų (lemiantis reikšmingumą svarbus). Tvarkybos darbų rūšys: taikomieji tyrimai, remontas, restauravimas. Statinio kategorija: ypatingasis statinys. Organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, Konstitucijos pr. 3. LT-09601 Vilnius. Sąlygos: Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos Nr. TDV-101 Specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. EV-1002 Prisijungimo sąlygos Nr.1-167/2017 5
  6. 6. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 6 54 0 OBJEKTO GEOGRAFINĖ PADĖTIS Projektuojama Trakų Vokės dvaro sodybos parko teritorija yra Vilniaus mieste, Trakų Vokės gyvenamojo mikrorajono šiaurinėje dalyje, pasiekiama keliu Vilnius – Trakai (A4). Šiuo metu žemės sklypas nesuformuotas. Vakarinėje pusėje dvaro sodybos sklypas ribojasi su Vinkšnų gatve, šiaurinėje su geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai, rytinėje pusėje sklypas ribojasi su Vokės upe, pietinėje pusėje Trakų Vokės dvaro sodybos komplekso teritorija ribojasi su E. Andre gatve. Privažiavimas galimas iš dviejų gatvių,-iš pietinės pusės – J. Tiškevičiaus ir E. Andre gatvės sankryžos ir iš vakarų pusės – Žaliąja alėja. KLIMATINĖS SĄLYGOS Apylinkėse klimatas yra pereinamasis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6,1 °C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5 °C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 664 milimetrai. Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites. Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30 °C. Tada užšąla upės. Sniego danga, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose. Mikroklimatinės sąlygos: labiausiai vėjuota prie vandens telkinių, aplink rūmus ir alėjose, ūkinėje zonoje. Peizažinio parko erdvė menkai insoliuojama. Antrinių literatūros šaltinių analizės metu buvo sisteminama informacija apie Lietuvos klimato ypatumus. Projektuojant teritorijas, parenkant augalus ir planuojant lauko darbus klimatinių sąlygų žinojimas yra labai svarbus. RELJEFAS Dvaro parkas išsidėstęs banguoto reljefo plote greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus. Į rytus nuo rūmų aukštoji terasa baigiasi pasagos formos iškyšuliu, kur šlaito pakraščiu eina pasivaikščiojimo alėja. Prie jos yra pusiau apskrita apžvalgos aikštelė. Žemoje rytinėje terasoje tyvuliuoja trys aptakūs tvenkiniai. Geomorfologiniu požiūriu tyrimų teritorija yra fliuvioglacialinių lygumų Vokės-Merkio lygumoje, Lentvario zandrinėje pakilumoje. Reljefas banguotas, absoliutiniai paviršiaus aukščiai kinta nuo 152,0 iki xxxm. Trakų Vokės reljefas susiformavo paskutinio apledėjimo metu. Traukiantis paskutiniam ledynui ir ištekant prieledyniniams baseinams, orientuoti vandenų srautai išgraužė Vokės senslėnį. Juo pasinaudojo Vokės upė. Šioje vietoje dešinį Vokės krantą juosia aukšti, kai kur iki 30 metrų, bei statūs šlaitai, nuo kurių atsiveria puikūs panoraminiai reginiai. O kairiame - plačios ir erdvios terasos. Vokė savo vidurupyje teka plačiu 3-5 km slėniu, kurį per paskutinį ledynmetį išplovė tirpstančio ledyno vandenys. Upės senslėnis gilus, terasuotas ir labai įvairios sandaros. Trakų Vokėje slėnio šlaituose E. Andre suprojektuotas ir įveistas parkas leidžia pajusti kalvoto reljefo teikiamą įspūdį. Reprezentacinė dalis, privažiavimo alėjos, dalis parko ir ūkinė zona randasi praktiškai lygioje plokštumoje. Tvenkiniai išsidėstę dauboje ir yra supami aukštesnių ir žemesnių Trakų Vokės dvaro sodybos šlaitų. DIRVOŽEMIAI Teritorija priskiriama Lietuvos pietryčių smėlingųjų žemumų srities dirvožemių rajonui, kuriame vyrauja smėlžemių ir jauražemių dirvožemio tipai. Teritorija priklauso Vilnius-Rūdiškių jauražemių rajonui, kur vyrauja velėninis jaurinis menkai pajaurėjęs dirvožemis(JV 1), kurie pagal LTDK-99 klasifikaciją yra priskiriami paprastiesiems jauražemiams (JDp). Jauražemiai - tai automorfinio drėkinimo dirvožemiai, besiformuojantys nemaistingose ir nekarbonatingose smėlinguose nuogulose po spygliuočių miškais, senose aliuvinėse terasose, fliuvioglacialiniuose ir kopiniuose smėliuose, kur giliai slūgso gruntiniai vandenys. Tipingiems, žmogaus ūkinės veiklos menkai ar visai nepaveiktiems jauražemiams būdingas labai gerai išsivystęs profilis, su aiškiai išreikštais jauriniu ir iliuviniu hominiu horizontais. Jauražemiams būdinga: 1. Ryški eliuvinė – iliuvinė profilio diferenciacija pagal fizinio molio bei oksidų pasiskirstymą. 2. SiO2 santykinis susikaupimas eliuvinėje profilio dalyje. 3. Laisvųjų ir judriųjų geležies (Fe2O3) ir aliuminio (Al2O3) oksidų išplovimas iš eliuvinės profilio dalies ir jų susikaupimas iliuvinėje. 6
  7. 7. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 7 54 0 4. Nedidelis bendras dirvožemio humusingumas. 5. Vyraujanti fulvatinė humuso sudėtis. 6. Labai maža katijonų sorbcinė talpa. 7. Didelis drėgmės laidumas ir mažas jos imlumas. 8. Mažai augalams prieinamų maisto medžiagų. Lietuvoje automorfinio drėkinimo sąlygomis vyrauja tipingi paprastieji ir paprastieji geležingieji jauražemiai Žemesnėse vietose, kuriose pasireiškia trumpalaikis užmirkimas bei nedidelis užglėjėjimas, formuojasi giliai glėjiški geležingieji jauražemiai. Žemesnėse vietose, kur negiliai slūgso gruntiniai vandenys, susiformuoja giliai glėjiniai geležingieji jauražemiai su jiems būdingu storu, kartais gerai sucementuotu iliuviniu geležingu huminiu horizontu. Jauražemiai Lietuvos dirvožemio dangoje užima apie 18,67%. Jauražemiai, pagal TDV-96 klasifikaciją apima labai plačiai jaurinių dirvožemių grupę. Pajaurėję smėlžemiai atitinka jaurinius tipingus (J‘ , J‘ 1), velėninius jaurinius silpnai pajaurėjusius (Jv 1) bei sutvirtintų šlaitų (Sš ) dirvožemius. Vietovės dirvožemio storis 10-30 cm. Geologinių tyrimų metu 2017 m. kovo mėnesį 3,0-6,0 m gylio gręžiniais, atliktai aukštutinėje sklypo terasoje, požeminis vanduo nepasiektas. VANDENS TELKINIAI Trakų Vokės dvaro sodyboje 1881-1885 metais pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Ir šiuo metu, beveik nepakeitę savo formos, žemoje rytinėje terasoje tyvuliuoja trys medynų apsupti aptakūs tvenkiniai. Vandens telkiniai patenkinamos būklės, juos reikia valyti. Pakrantės apaugę menkaverčiais augalais. AUGALIJA Trakų Vokės dvaro parkas 1898 – 1900 m. buvo rekonstruotas pagal R. Andre projektą. Iki šių dienų išlikęs parkas yra mišraus stiliaus. Vakarinėje ir pietinėje dalyje išlikus senų liepų alėja, o dvaro teritorijoje šiuo metu auga 22 vietinės ir 32 introdukuotos medžių rūšys. Pagrindiniai vietiniai medžiai: mažalapė liepa (Tilia coradata Mill.), paprastasis klevas (Acer platanoides L.), paprastasis uosis (Feaxinus excelsior L.), paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), baltalksnis (Alnus incana L.) Moerch), kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.), blindė (Salix caprea L.), karpotasis ir plaukuotasis beržai (Betula pendula Roth, Betula pubescens Ehrh.), paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst., paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.), trapusis gluosnis (Salix fragilis L.). Introdukuotų augalų sąrašas pateikiamas sekančiuose skirsniuose. Vyrauja brandus medžiai, tačiau nemažai ir menkaverčių medžių ir krūmų, ypač periferinėje parko dalyje. Geometrinio išplanavimo partere be kelių karpomų krūmų ir dviejų gluosnių nieko nėra. Parterą dengia prastos kokybės veja. Ankstyvą pavasarį (2014m.) dalyje parko buvo vykdomi valomieji kirtimai (parko dalis matoma nuo apžvalgos aikštelės). Parkas tvarkomas patenkinamai, mažai šienaujama, daug savaiminių sumedėjusių augalų, apaugę tvenkinių pakrantės. ERDVINĖ – PLANINĖ STRUKTŪRA Trakų Vokės dvaro parko išplanavimas mišrus: reprezentacinė zona sukomponuota griežtai geometriškai - ovalo formos parteris su fontanu, tiesios pagrindinės alėjos. Prie rūmų veda dvi privažiavimo alėjos iš pietų ir vakarų Pagrindinė pietinė privažiavimo triguba alėja, statmena rūmų ašiai, prasideda nuo neogotikinių vartų ir baigiasi ties rūmų galiniu fasadu įsijungdama į kilpą aplink parterį, jos plačiojoje dalyje. Vakarinė privažiavimo alėja sutampa su rūmų ašimi. Nuo stilistiškai priderintų prie rūmų vakarinių vartų, ji veda link rūmų ir baigiasi kilpa aplink skydo formos parterį. Nuo šios apsodintos liepomis (visos reprezentacinės zonos alėjos sudarytos iš mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.), alėjos, atsiveria puikus vaizdas į rūmų pagrindinį fasadą. Pietinio privažiavimo trigubos alėjos vakarų ir rytų pusėse lygiagrečiai eina dvi alėjos, viena jų nuo koplyčios veda link parterio, įsiliedama į jį iš pietų. Šias alėjas jungia statmena joms alėja, einanti palei parko tvorą pietinėje pusėje. ANTROPOGENINĖ APLINKA IR JOS ELEMENTAI 7
  8. 8. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 8 54 0 VERTINGI STATINIAI Trakų Vokės dvaro sodybos kompleksą (u.o.k. 923) sudaro: 1. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmai (24972); 2. Trakų Vokės dvaro sodybos oficina (24973); 3. Trakų Vokės dvaro sodybos virtuvė-skalbykla (24974); 4. Trakų Vokės dvaro sodybos ūkvedžio namas (24975); 5. Trakų Vokės dvaro sodybos kumetynas (24976); 6. Trakų Vokės dvaro sodybos bokštas (24977); 7. Trakų Vokės dvaro sodybos kalvė (24978); 8. Trakų Vokės dvaro sodybos ledainė (24979); 9. Trakų Vokės dvaro sodybos tvartas (24980); 10. Trakų Vokės dvaro sodybos arklidė (24981); 11. Trakų Vokės dvaro sodybos kluonas (24982); 12. Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčia-mauzoliejus (24983); 13. Trakų Vokės dvaro sodybos pirtis-skalbykla (24984); 14. Trakų Vokės dvaro sodybos svirnas (24985); 15. Trakų Vokės dvaro sodybos pietų vartų sargo namas (24986); 16. Trakų Vokės dvaro sodybos pietų vartai (24987); 17. Trakų Vokės dvaro sodybos vakarų vartų sargo namas (24988); 18. Trakų Vokės dvaro sodybos vakarų vartai (24989); 19. Trakų Vokės dvaro sodybos tvoros fragmentai ir šiaurės vartai (24990); 20. Trakų Vokės dvaro sodybos tvora (24991); 21. Trakų Vokės dvaro sodybos parkas (24992) MENKAVERČIAI STATINIAI DARANTYS NEIGIAMĄ ĮTAKĄ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUI Silikatinių plytų mūrinis ūkinis pastatas ties žirgyno pastatu Garažų paskirties dalinai naudojami pastatai ties alėja nuo vakarinio parterio link koplyčios. Silikatinių plytų mūrinis buvusios laboratorijos pastatas. Didžioji dalis mažosios architektūros yra sovietinių laikų palikimas. Parke suskaičiuota 12 suoliukų su šiukšliadėžėmis, 10 šviestuvų, 9 konteineriai gėlėms – šie elementai nedera prie istorinio dvaro aplinkos. Istorinis fontanas, vazos prie rūmų, staliukas parke, apžvalgos aikštelė ir šaltinio vieta su grota yra prastos būklės. Infrastruktūros elementų Trakų Vokės dvaro sodyboje negausu: tai išlikęs autentiškas takų tinklas. Takai pagrinde gruntiniai (dalis istoriniu takų atkarpų grysti akmenimis), vietomis labai prastos būklės. Trūksta info stendų, nukreipiamųjų rodyklių, WC ir kitos komforto įrangos. Naujoji mažoji architektūra turi derėti prie pastatų architektūros stiliaus, atitikti istorinio dvaro ir parko dvasią. 8
  9. 9. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 9 54 0 TRAKŲ VOKĖS DVARVIETĖS RAIDOS APŽVALGA Išsamiai Trakų Vokės dvarvietės raida buvo tirta 2012 m. R. B. Vitkauskienės darbe „Trakų Vokės dvaro sodybos istoriniai tyrimai“ (SĮ „Vilniaus planas“ užsakymu), bei 2017 m. „Trakų Vokės dvaro rūmų istorinių tyrimų dalis“, kurie buvo atlikti Trakų Vokės dvaro rūmų tvarkybos darbų projekto apimtyje (atliko R. B. Vitkauskienė – SĮ „Vilniaus planas“ užsakymu). Šioje dalyje bus trumpai apžvelgti esminiai chronologiniai Trakų Vokės dvaro komplekso istorijos raidos faktai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kaip pasekmės turėjo įtakos Trakų Vokės dvaro komplekso parko raidai. Laikotarpiu tarp 1837 ir 1842 m. Trakų Vokės dvarą įsigijo Juozapas Tiškevičius (1800-1844). Po jo mirties dvarą paveldėjo vyriausiasis sūnus Jonas Vytautas Emanuelis Tiškevičius (1831-1892), kuris kaip centrinius dvaro rūmus paveldėjo dar senųjų savininkų Dombrovskių pastatytus klasicistinius rūmus. Jo brolis (Jono Vytauto Emanuelio) brolis Juozapas paveldėjo Lentvario dvarą. Viena pirmųjų rimtų užuominų apie grafo Tiškevičiaus domėjimąsi augalais fiksuoja 1863 m. dvaro inventoriaus surašymas, kur minima, kad teritorijoje prie rūmų būta trijų pastatų, vadinamų oranžerijomis, kur vienas pastatas buvo skirtas vynuogėms, viename augino daržoves, skirtas dvarininko stalui, o kita skirta tropiniams augalams. Surašyme išvardintas ir visas oranžerijoje augusių augalų sąrašas, kurį žr. Piede Nr.1 Pav. Nr. 2 Trakų Vokės dvaro rūmai ir oranžerija. 1879 m. Pav. Nr. 3 Trakų Vokės dvaro rūmai. Napoleono Ordos piešinys. Po 1880 m. Kairėje kyšo, manomai, oranžerijos pastato stogas. Paskutinės užuominos apie oranžeriją sutinkamos 1939 m. dvaro turto surašymo akte, kur apibrėžiamas oranžerijos medžiagiškumas ir matmenys. Informacijos autentiškumą, patvirtina 2017 m. archeologinių kasinėjimų radiniai, kuomet piešiniuose fiksuojamoje vietoje buvo atkasti pastato liekanų, manomai, oranžerijos, pamatai. 1875 m. sodybos plane fiksuojamas senas dvarvietės išplanavimas, su prūdu priešais centrinius rūmus, t.y. vakarinio parterio vietoje (žr. pav. Nr. 4) 1880 m. Tarkų Vokės dvarvietėje pastatyti nauji italų kilmės architekto, dirbančio Lenkijoje, Leonardo (Leandro) Marconi suprojektuoti neoklasicistiniai rūmai. XIX a. pabaigoje ši istorizmo srovė vėl atgaivino ašių sistemas, ilgas alėjas, erdvius gazonus ir taisyklingus parterius, rūmų fasado ryšį su specialiai sutvarkyta aplinka, kartu jai buvo būdingas kontrasto santykis tarp taisyklingai geometriškai sutvarkytų centrinių parterinių teritorijų ir kraštovaizdinio parko, paliekant laukinę ar vos žmogaus rankų paliestą gamtą, rengiamos regyklos, didžiulė reikšmė teikiama vandeniui, architektūros atspindžiams , fontanams, alėjų špaleriams (Trakų Vokės dvaro rūmų restauravimo projektas, R.B. Vitkauskienė). Istorikė neatmeta galimybės, kad būtent L. Marconi „numatė, o gal net suprojektavo didelę erdvę priešais rūmus ir ilgą įvažiavimo alėją, vadovaudamasis neoklasicizmo pavyzdžiais“. Nauji rūmai atitinkamai reikalavo ir aplinkos sutvarkymo. 1886 m. Vilniaus laikraštyje rašoma, kad Jonas Vytautas Emanuelis užveisė parką, iškasė tvenkinius (žemutinėje parko terasoje), bet, matyt, nepasiekęs norimo rezultato, XIX a. pabaigoje pasikvietė prancūzų kraštovaizdžio architektą E. Andre parengti rūmų parko projektą. R. Andre Trakų Vokės dvare apsilankė 1897 m. Iš šio vizito išliko unikalios pirmosios Trakų Vokės dvaro aplinkos fotografijos. Fotografijoje Nr. 4 užfiksuotas vakarinio parterio vaizdas: užpiltas tvenkinys, rūmų fasadą dengia eilė koloniškos formos medžių. 9
  10. 10. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 10 54 0 R. Andre parengė projektą, kurį per artimiausius metus įgyvendino sūnus E. R. Andre. 1900 m. parko įrengimas buvo baigtas, pastatyta įamžinimo lenta. (E.R. Andre sprendinia aprašyti sekančiame skyriuje). Pav. Nr. 4 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1875 Pav. Nr. 5 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1911 m. Pav. Nr. 6 Trakų Vokės dvaras 1897 m. E. Andre fotografija. Iš S. Daveikio asmeninės fotokopijų kolekcijos Pav. Nr. 7 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1905 m. Po parko rekonstrukcijos Palyginus jauno amžiaus mirus antrosios kartos Vokės Tiškevičiams – Jonui Juozapui (m. 1903) ir jo žmonai Elžbietai iš Krasinskių (m. 1906), liko keturi jų mažamečiai vaikai. Jonas Mykolas, kuriam tuo metu buvo 6 m. paveldėjo Vokę. Močiutė Izabelė Tiškevičienė, kuri iš pradžių prižiūrėjo našlaičius mirė 1907. Mažuosius Tiškevičius globojo jų senelė, mamos Elžbietos motina Rožė Račinska (1849-1937). Pagrinde jie rezidavo Varšuvoje. Prasidėjus I pasauliniam karui, pastatas buvo gerokai apgadintas. Marodieriai rūmų salone buvo padarę arklides, o viename kambaryje – laužą. Iki pat jaunojo šeimininko Jono Mykolo Tiškevičiaus įsikūrimo Vokėje jokių žinių apie kokius nors darbus atliktus nei pastate, nei dvarvietės teritorijoje nėra. Išlikusi ikonografija perteikia skurstančios dvaro aplinkos vaizdą. Pav. Nr. 8 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1925 m. Pav. Nr. 9 Trakų Vokės dvaras. XX a. 2-as dešimtmetis Užaugęs ir vedęs naujasis Trakų Vokės šeimininkas Jonas Mykolas Tiškevičius sugrįžo į rūmus 1931 m. Labai kukliai įsikūrusi rūmuose, jaunoji pora ėmėsi jų remonto. Tačiau tam labai stigo lėšų. Todėl teko viską daryti labai palaipsniui. Nors išsamių duomenų apie tvarkymo darbus vykdytus parko teritorijoje tiesiogiai nėra išlikę, bet antriniai šaltiniai nurodo, kad teritorija buvo išvalyta sutvarkyta, 1935 m. buvo pasodintos kai kurios alėjos. 10
  11. 11. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 11 54 0 Pav. Nr. 10 Trakų Vokės dvaras. Apie 1925 m. Pav. Nr. 11 Trakų Vokės dvaras. 1942 m. 1939 m. tragiškai žūsta Jonas Mykolas Tiškevičius, tais pačiais metais, prasidėjus II Pasauliniam karui, našlė su mažamečiais vaikais skubiai pasitraukia į Vakarus ir apsigyvena Anglijoje. 1940 m. kovą Vokės dvaras konfiskuotas, prasideda rūmų kaip LTSR Ministrų Tarybos vilos periodas. Pokario laikotarpiu parteryje rekonstruotas karo metais sudaužytas baseinas, pakeista buvusi jo forma. Fotografijoje matomos pastangos tvarkyti parterį, dar vis yra vazos parteryje. Pav. Nr. 12 Rūmų fasadas ir vakarinio parterio vaizdas 1953 m. Pav. Nr. 13 Rūmų fasadas ir vakarinio parterio vaizdas. XX a. 6-7 dešimtmetis Pav. Nr. 14 XX a. II pusė, kairiame kampe matomas dar išlikęs vizualinisryšys su arklidžių pastatu. 1965 m. Pav. Nr. 15 Rytinio parterio vaizdas. 1965 m. Kardinalių pertvarkymų parkas sulaukė 1970 m., kada kraštovaizdžio architektas A. Kiškis, parengė ir įgyvendino Trakų Vokės dvaro parko sutvarkymo projektą (žr. Priedas Nr. 2) Pagal projektą buvo pakeltas vakarinio parterio aukščių lygis, pastatytas naujas baseinas, užpilta raguva nusileidimui link tvenkinių. 11
  12. 12. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 12 54 0 Pav. Nr. 16 Tvenkinys. Kairėje – nusileidimo nuo rūmų terasos takas. 1965 m. Pav. Nr. 17 Rūmų vakarinis fasadas. 1965 m. Drąstiškų intervencijų dvarvietės teritorija patyrė XX a., kada įsikūrė Žemdirbystės instituto Trakų Vokės filialas. Centrinėje dalyje, vietoj oranžerijos pastatytas laboratorijos pastatas savo tūriu konkuruojantis ir stelbiantis rūmų pastatą (pav. Nr. 18,19). Pav. Nr. 18 Labaratorijos pastatas įsiterpė į parko teritoriją. 1965 m. Pav. Nr. 19 Instituto eksperimentiniai šiltnamiai. 1965 . XX a. 8-9 dešimtmetyje parkas skaitlingai pasipildė naujais svetimžemiais augalais. Pasodinta apie 40 naujų medžių ir krūmų rūšių. Pav. Nr. 20 centinės alėjos tako įrengimo darbai. 1965 m. Pav. Nr. 21 Rytinė alėja. 1965 m. Pav. Nr. 22 Raudonieji vartai. Liepų alėja už jų. 1965 m. Atgavus nepriklausomybę, parko teritorija priklauso Vilniuas miesto savivaldybei. Nuo 2014 m. parko teritorija rūpinasi SĮ “Vilniaus parkai”. 2016 m.parengti parko sutvarkymo PP. 12
  13. 13. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 13 54 0 TRAKŲ VOKĖS DVARVIETĖS KOMPLEKSO TYRIMŲ RAIDA 1958-1962 m. Parkų surašymas. Vykdytas Gamtos apsaugos komiteto prie LTSR MT Parko pasas 1968-1972 m. Trakų vokės dvaro parko restauravimo projektas (vad. A. Kiškis) Istoriniai, dendrologiniai, kraštovaizdiniai tyrimai; 1968 m. Vokės buvusių Tiškevičiaus dvaro pastatų istorinė apybraiža (vad. A. Kazlauskas) Istoriniai tyrimai; 1968-1962 m. Lagunavičiaus Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų restauravimo projektas (vad. A. Lagunavičius) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai; 2001-2011 m. Trakų Vokės parko restauravimo galimybių studija (vad. Maria Chiara Pozzana) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai 2007 m. Trakų Vokės buvusio dvaro ansamblio pritaikymo ir administravimo modelio galimybių studija SSGG analizė 2011 m. Trakų Vokės dvaro sodybos paveldotvarkos projektas. Kultūros vertybės apsaugos specialusis planas Istoriniai, ikonografiniai tyrimai; 2012 m. Trakų Vokės dvaro sodybos istoriniai tyrimai ( R.B. Vitkauskienė) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai; 2015 m. KPD vertybės aprašo dosjė Istoriniai, ikonografiniai, architektūriniai tyrimai; 2015-2017 m. Trakų Vokės dvaro sodybos, Žalioji g. 2a, Vilniuje, teritorijos tvarkymo projektas Archeologiniai, geologiniai, polichrominiai, hidrologiniai, dendrologiniai, kraštovaizdiniai, tyrimai; 2016-2017m. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų, Žalioji g. 2a, tvarkybos darbų projektas Architektūriniai, mūro, polichrominiai, fotogrametriniai, istoriniai, archeologiniai tyrimai; Lentelė Nr. 1 Trakų Vokės dvarvietės komplekso raida 13
  14. 14. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 14 54 0 E. ANDRE ir E. R. ANDRE KŪRYBOS BRUOŽAI, ĮTAKA TRAKŲ VOKĖS PARKO KŪRIMO RAIDAI 1897 - 1900 m. grafo Tiškevičaus užsakymu, E. Andre parengia, E. R. Andre įgyvendina Trakų Vokės parko projektą. E. Andre daugiausia dėmesio skiria vietos sąlygoms, miško medynams ir vietiniai augalijai. Kūrėjas pabrėžia, kad parkų mene kaip ir gamtoje svarbu suderinti vienovę ir įvairovę: Vienybė - ansamblyje, įvairovė - detalėse“. Didelę reikšmę E. Andre teikia tapybiškiems akcentams (Pittoresque), suteikiantiems įtaigų įspūdį. Tam pasiekti rekomenduoja derinti naujas spalvas prie esamų pagrindinių peizažo spalvų, naudoti šviesius akcentus prie vandens, taip pat medynų pakraščiuose. E. Andre kartu yra ir botanikas, kuris puikiai išmano botaniką, medžius vertina pirmiausiai moksliškai, po to praktiškai, ir galiausiai meno išraiškos požiūriu. Augalų savybių pažinimas leido komponuoti augalus pagal išorinių estetinius lajos, lapų, spalvos požymius ir tinkamai pritaikyti juos prie konkrečių vietovės gamtos ir augavietės sąlygų. Pagrindiniai kompozicijų elementai - vanduo, akmuo, veja, gėlynai, medynai, mažosios architektūros elementai tarnauja vos juntamam ryšiui su pagrindiniu objektu – rūmais ar gyvenamuoju namu. Centrinėje dalyje – aiškiai išreikšta geometrinių formų aplinka, ūkinis sektorius toliau nuo parko visumos. Tolstant nuo centrinės dalies vyrauja gamtiniai elementai, bet koks perspektyvos giluma dar išdidinamas. E. Andre parkuose vyrauja natūralus želdinių išdėstymas, mėgiami soliterai, išskirtinai visžaliai spygliuočiai ar išskirtinių lajos formų medžiai. Ypatingas dėmesys skiriamas kiliminiams augalams. Būtina paminėti E. Andre mėgiami ir daugelyje parkų kartojami dirbtinių uolų elementai, akmeninių suolelių įkomponavimas, dekoratyvinių betoninių „medžio šaknų“, „lianų“ panaudojimas, ir vandens kaskados. Trakų Vokės parkas tobulai reprezentuoja pagrindinius E. Andre kūrybos principus. Geometrinės formos parteris, baliustrada apžvalgos aikštelėje, tolima perspektyva į Vokės upės slėnį, akmenų grota, poilsio stalelis, peizažiškos medžių grupių kompozicijos, buvusi krūmų gausa, žolinių augalų masyvai – Trakų Vokės parką daro išskirtinių tarp kitų parkų ir kartu atpažįstamą, paveiktą unikalaus E. Andre braižo. Pav. Nr. 23 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1902 m. Pav. Nr. 24 Trakų Vokės parko baliustrada Pav. Nr. 25 Trakų Vokės parko grota Pav. Nr. 26 Trakų Vokės parko arbatos stalelis 14
  15. 15. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 15 54 0 KRAŠTOVAIZDINIS TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS KOMPLEKSO PARKO VERTINIMAS ISTORIJOS PERSPEKTYVOJE Alėjos Svarbiausi Trakų Vokės dvaro parko kompozicijos elementai, formuojantys parko kompozicinį brėžinį, nukreipiantys srautus ir kartu su geometrine parterine dalimi formuojantys lygiavertę atsvarą parko peizažinei daliai, žaidžiantys nukreipiamojo tako ir netikėtų atradimų (tako gale) žaidimą. Trakų Vokės parke skaičiuojamos 7 geriau – blogiau išlikusios alėjos. 5 iš jų akivaizdžiai matomos ar bent gerai suvokiamos, formuojančios pagrindinį parko kompozicinį karkasą, 2 alėjų likę tik likučiai. Gerai išsilaikiusios alėjos: Raudonųjų vartų alėja (inventorizacijos kodas C) Tvorai lygiagreti alėja (inventorizacijos kodas A ir B) Baltųjų vartų –Lentvario alėja (inventorizacijos kodas L) Rytinė alėja (inventorizacijos kodas G) Įvažiavimo alėja (už parko ribos) Alėjos likučiai: Koplyčios alėja (inventorizacijos kodas K) Šiaurinė alėja lygiagreti vakariniam parteriui; Alėjų svarbą Trakų Vokės parkui ir pačiam Trakų Vokės dvaro kompleksui atskleidžia ir istoriografiniai šaltiniai, kuomet visuose originaliuose to laikmečio (XX a. pr.) amžininkų prisiminimuose apie dvarą vienu ar kitu rakursu (aspektu) paminimos ir (skirtingos) alėjos. 1958 m. sudarytame Trakų Vokės dvaro parko pase minimos alėjos, pasodintos 1935 m. E. Andre gatvei lygiagreti alėja (A ir B) Pagrindinis alėjos vaidmuo – patekimas į Koplyčią, jungtis tarp Raudonųjų vartų ir Koplyčios, tarp Koplyčios ir peizažinės parko dalies. Išsidėsčiusi pietinėje parko pusėje, lygiagrečiai dvarvietės tvorai. Pusiau dalinama Raudonųjų vartų alėjos. Vakarinėje alėjos pusėje alėja baigiasi Koplyčia, rytinėje alėjos dalyje per patenkama į parko peizažinę dalį arba galima pasukti į statmenai atvedančią Rytinę alėją. Dabartiniu metu ši alėja atlieka ir parko dengiamąjį/izoliacinį vaidmenį nuo gatvės, t.y. nuo Trakų Vokės miestelio, transporto. Alėja yra 96 m. ilgio, belikę 32 vnt. mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) medžių. Ypatingai sunykusi vakarinės alėjos pusės pietinė eilė, kurioje likę du medžiai. Alėjos takas padengtas asfalto danga, išnykusių medžių vietose stovi suoliukai, šiaurinėje alėjos eilėje likę neišrauti 3 seni kelmai kurie gausia leidžia atžalas. Pav. Nr. 27 Tvorai lygiagrečios alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 28 Alėjos A vaizdas Pav. Nr. 29 Alėjos B vaizdas 15
  16. 16. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 16 54 0 Raudonųjų vartų alėja (C) Raudonųjų vartų arba Vilniaus krypties alėja (inventorizacijoje alėja „C“), antra pagal svarbą Trakų Vokės parko alėjų, prasidedanti nuo raudonųjų įvažiavimo vartų ir pasibaigianti ties rūmais, išsidėsčiusi pietų – šiaurės kryptimi. 120 metrų ilgio alėja yra dviguba, sudaryta iš dviejų sąveikaujančių medžių alėjų kairėje ir dešinėje asfaltu dengto įvažiavimo kelio pusėse. Dabartiniu metu kaip ir dvaro laikais alėja tarnauja įvažiavimui į rūmus, šoninės alėjos – pėsčiųjų zona, dengta betono plytelėmis, sužėlusiomis samanomis, žole. Savo ilgiu ši alėja stipriai trumpesnė nei liepų g., tačiau darė įspūdį pločiu. XIX amžiaus keliautojo ir publicisto E. Clopickio aprašyme ši alėja įvardinta, kaip „du lapuočių medžių tuneliai“. Deja, mūsų dienų šis aprašytas ir E. Andre 1898 metais užfiksuotas vaizdas nepasiekė. Atlikti tyrimai rodo, kad dabartinės alėjos medžių vidutinis amžius apie 50 metų, bet yra ir jaunesnių, todėl galima teigti, kad alėjos medžiai ne vieno laikotarpio. Alėja šiaurinėje pusėje atsiremia į medinį senąjį Sapiegų laikus menantį pastatą. Dabartiniu metu tako/kelio aukštis iškilęs 70 cm virš senojo kelio, šoniniai takai išsidėstę žemiau – tai akivaizdžiai matosi rytinės alėjos dalyje. Alėją sudaro 72 medžiai, 37 dešinėje pusėje ir 35 kairėje. Medžių rūšių sudėtimi alėja yra mišri: pagrindiniai alėjos medžiai – mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) , keli – paprastieji klevai (Acer platanoides L.). Projekto rengimo metu, šiai alėjai buvo atlikti medžių tomografiniai skanavimai, kad įvertinti želdinių būklę bei parengti kiekvienam želdiniui individualūs medžių pasai. Tyrimų duomenys pateikti atskiroje byloje (žr. VP16.195-TPDP-MVI Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės alėjos medžių vertinimo išvados). Pav. Nr. 30 Raudonųjų vartų alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 31 1897 m. fotonuotrauka prie raudonųjų vartų Pav. Nr. 32 Kairysis alėjos takas Pav. Nr. 33 Centrinis alėjos takas 16
  17. 17. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 17 54 0 Rytinė liepų gyvatvorės alėja (G) Išsidėsčiusi pietų – šiaurės kryptimi alėja jungia gatvei lygiagrečią alėją su rytiniu parteriu. Tai viena seniausių ir prasčiausios būklės parko alėjų. Gyvatvorinis (t.y. tankus) šachmatiškas alėjos medžių susodinimas uždangos – gyvasienės tikslu, lėmė, kad neprižiūrėta ir dėl to peraugusi alėja dėl buvusių genėjimų ir esamo augimo vietos trūkumo, pasižymi itin dideliu kampu pasvirusiais drevėtais medžiais. Alėją sudaro 52 vnt. medžių. Pagrindinė medžių rūšis – mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), taip pat auga 4 vnt. paprastųjų klevų (Acer platanoides), kurie akivaizdžiai yra savaiminio augimo. Alėja eina plūktos dangos takas. Pav. Nr. 34 Rytinės alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 35 Žaidimų aikštelė gyvasienės fone Pav. Nr. 36 Rytinės alėjos vaizdas Pav. Nr. 37 Rytinės alėjos vaizdas Koplyčios alėja (K) Manomai po įvažiavimo alėjų buvusi viena reikšmingiausių Tiškevičių gyvenimo laikais jungusi vakarinį parterą, t.y. pagrindinį įėjimą į rūmus su koplyčia. Dabartiniu metu alėja priskiriama prie alėjų-likučių. Prastą alėjos būklę, spėjama, lėmė Žemdirbystės instituto ir jo pagalbinės bazės – garažų, įsikūrimas, kuomet buvo sunaikinta didžioji alėjos dalis. Dabartiniu metu išlikusi 73 metrų alėjos atkarpa (atstumas nuo parterio iki koplyčios - 130 metrų), kurioje auga 24 vnt. mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) 17
  18. 18. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 18 54 0 Pav. Nr. 38 Koplyčios alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 39 Alėjos vaizdas Baltųjų vartų – Liepų g. alėja (L I) Viena iš geriausiai atrodančių, bet seniausių ir pagrindinių dvaro komplekso parko alėjų išsidėsčiusių rytų – vakarų kryptimi, einanti nuo baltųjų įvažiavimo vartų link centrinio dvaro rūmų fasado/įėjimo ir pasibaigianti ties vakariniu rūmų parteriu. Įvažiavimo vartai alėją dalina į dvi dalis. Už vartų, Lentvario kryptimi, alėja tęsiasi dar virš 300 m ilgio, iš viso sudarydama 500 m alėjos ilgio. Pav. Nr. 40 Baltųjų vartų alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 41 Baltieji vartai. 1897 m. Pav. Nr. 42 Alėjos vaizdas nuo baltųjų vartų link rūmų Pav. Nr. 43 Alėjos vaizdas nuo rūmų į Lentvario pusę 18
  19. 19. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 19 54 0 PARTERIAI Vakarinis parteris Kalbėti apie buvusius parterių apželdinimo sprendinius galima tik remiantis išlikusia istorine ikonografija. Dvaro parko klestėjimo metu, E. Andre suprojektuotas, R. Andre įgyvendintas išraiškingas parterio vaizdas. Parterio šonai juosiami žemaūgės gyvatvorės lysve, kurios viduje susodinta kūgiškos formos medžių eilė, kur kiekvieną medį supa žemaūgės gyvatvorės žiedas. Šalia lapuočių medžių eilės parterio vidinėje pusėje susodinta taisyklingos formos ritmiškai besikartojančios taisyklingos kūgiškos ir ovalios formos krūmai, manomai spygliuočiai. Dar labiau į vidinę parterio pusę, rytinėje ir vakarinėje parterio dalyse pasodinta rutuliškos formos krūmai, didesni nei augantys eilėje. Baseinas pabrėžtas šalia augančiais taip pat rutuliškos formos 4 krūmais (žr. foto Nr. 5, 45) Pav. Nr. 44 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1902 m. Pav. Nr. 45 Trakų Vokės dvaro rūmai. XX a. pr. Vakarinio parterio vakarinėje pusėje, centre, ašyje su rūmais įrengtas nežymiai iškilus raštuotas gėlynas, kurio centre auga nykštukinė palmė, manomai, vasarą atnešta iš oranžerijos. Vėlesnėje fotografijoje matoma ta pati vakarinio parterio apželdinimo kompozicija su jau ūgtelėjusiais, bet netvarkingai prižiūrimais, peraugusiais, taisyklingas formas praradusiais augalais. 1942 m., karo metu, darytoje fotografijoje aprašyto parterio vaizdo nebelikę, nelikę jokių želdinių. Dabartinį parterio vaizdą suformavo 1970 m. įgyvendinta Trakų Vokės dvaro parko restauracija, vad. A. Kiškio: vakarinio parterio reljefas/žemės lygis- užpiltas, pastatytas naujos formos baseinas, pasodinti 2 baltieji gluosniais (Salix alba). Parterio dalyje priešais laiptus pasodinta buksmedžių masyvas. Rytinis parteris Apie rytinio parterio apželdinimo sprendinius informacijos teikia dar 1897 m. E. Andre daryta fotografija, kuomet atvykęs į dvarą jis čia randa gėlyną, matomą pav. Nr.51 Pav. Nr. 46 Napoleonas Orda. Po 1880 m. Pav. Nr. 47 Trakų Vokės dvaras, 1897 m. Iš S. Daveikio asmeninės fotokopijų kolekcijos 19
  20. 20. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 20 54 0 Pav. Nr. 48 Buvusio rytinio partero zona XX a. 8-as dešimt. Pav. Nr. 49 Buvusio rytinio parterio zona XX a. 8-as dešimt. 20
  21. 21. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 21 54 0 MIŠKO PARKO MASYVAI Esamus peizažinės dalies parko želdinius pagal kilmę, paskirtį, planavimo pobūdį galimam suskirstyti į tris zonas: 1. Dekoratyvioji miško parko zona, juosianti rytinį parterį iš rytų-pietų pusės, kurioje tarp vyraujančių mišrios sudėties lapuočių ir spygliuočių masyvo gausu dekoratyvių introdukuotų augalų grupių. 2. Miško parko zona, darniai pereinanti į gretimu miško masyvus, kurioje ištisiniai masyvai sudaryti iš nedidelio vietinių miško medžių rūšių skaičiaus. Greta paprastojo klevo, karpotojo beržo, paprastosios eglės, čia gausu minkštųjų lapuočių: drebulių, blindžių, baltalksnių. Didelė minkštųjų lapuočių priemaiša ir vyravimas bei vešlūs krūmų sąžalynai atskirose šlaitų vietose sudaro apleisto miško įspūdį. Šios parko dalies takai pagyvinti, augančiomis krūmų grupėmis, kurios dėl savo biologinio amžiaus trumpaamžiškumo nebėra gausios ar išvaizdžios. Iš krūmų paminėtini kalninis serbentas (Ribes alpinum L.), įvairių rūšių lanksvos. 3. Tvenkinių pakrantės miško ruožai, kur šalia nuo šlaitų besileidžiančių miško parko zonos vietinių medžių rūšių, kaip dekoratyviniai akcentai auga introdukuotų rūšių medžiai – paprastojo klevo raudonlapė forma (Acer platanoides ‚Schwedleri‘), baltosios tuopos (Populus alba L.). Pakrantės zonoje gausiau sutinkame vietinių bei introdukuotų krūmų rūšių: europinis ir karpotasis ožekšnis (Euonymus europaeus L., Euonymus verrucosus Scop.), raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) ir kt. Pav. Nr. 50 Miško parko vaizdas Pav. Nr. 51 Miško parko vaizdas Pav. Nr. 52 Tvenkinių pakrantės augalija Pav. Nr. 53 Tvenkinių pakrantės augalija 21
  22. 22. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 22 54 0 MEDŽIŲ GRUPĖS Nedidelės medžių grupės atskirais fragmentais išsidėsčiusios visoje centrinėje parko dalyje, juosia taisyklingos geometrinės formos parterį, šliejasi prie miško masyvų. Medžių grupėse 97 proc. vyrauja lapuočiai medžiai. Iš jų didesnę dalį sudaro vietinės kilmės lapuočiai: paprastieji klevai (Acer platanoides L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior L.). Grupes paįvairina introdukuoti medžiai: atskiri paprastųjų kaštonų (Ausculus hippocastanum L.), trakinių klevų (Acer campestre L.), baltažiedžių robinijų (Robinia pseudoacacia L.) guotai, prie vietinių medžių gupių prisijungę pavieniai baltųjų tuopų atstovai (Populus alba L.). Didžiausią pridėtinę vertę parko peizažui teikia visžalių spygliuočių grupių kaimynystė. Paminėtinos paprastosios eglės (Picea abies L.), europinis kėnis (Abies alba Mill.) Pav. Nr. 54 Medžių grupė Pav. Nr. 55 Medžių grupė Pav. Nr. 56 Medžių grupė Pav. Nr. 57 Medžių grupė Pav. Nr. 58 Medžių grupė MEDŽIAI VIENIŠIAI Želdyne nėra ryškiai išreikštų medžių vienišių, išsiskiriančių savo ūgiu, forma, gražia laja, lapų, žiedų ar vaisių spalva. Ir nors po vieną augantį augalą sutikta keletas introdukuotų medžių: bazaminis kėnis (Abies balsamea), juodoji pušis (Pinus nigra) , kanadinė tuopa (Populus x canadensis), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia) – jų apžvelgimui trūksta erdvės, patiems medžiams augantiems kad ir nedidelėse grupėse trūksta išskirtinio stoto. Pav. Nr. 59 Medis vienišius Pav. Nr. 60 Medis vienišius 22
  23. 23. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 23 54 0 KRŪMŲ MASYVAI Krūmynai - viena iš sudėtinių želdyno kompozicijos dalių, formuojantys estetinį vaizdą akių lygyje, sudarantys pomiškį ir traką. Kaip puiki priemonė greitam želdyno estetiniam vaizdui pasiekti, parkų kūrėjų krūmynai naudojami dažnai ir gausiai. Nereikia pamiršti, kad krūmynų botaninė branda kelis kartus trumpesnė nei medžių. Daugelis Trakų Vokės parko krūmynų peraugę, išretėję, sunykę. Kad ir gausų krūmų dendrologinį asortimentą atstovauja menki, pavieniai rūšies egzemplioriai. Parke auga kelių rūšių lanksvos (Spiraea), raudonuogis, juoduogis šeivamedžiai (Sambucus racemosa L., Sambucus nigra L.), baltoji ir raudonoji sedula (Cornus alba L., Cornus sanguinea L.), darželinis ir mergautinis jazminai (Philadelphus coronarius L., Philadelphus x virginalis Rehd.) ir kt. Vakarinį parterį puošia paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens L.) masyvas. Pav. Nr. 61 Kalninis serbentas (Ribes alpinum) Pav. Nr. 62 Paprastoji karagana (Caragana arborescens Lam.) Pav. Nr. 63 Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus L.) MIŠKO PAKLOTĖ Parko tvarkybos darbų plano rengimo metu, įvairiu šiltuoju sezono metu stebėta besikeičianti žolinė augmenija: triskiautės žibuoklės (Hepatica nobilis), baltažiedės plukės (Anemone nemorosa), paprastosios raktažolės (Primula vulgaris), šliaužiančiosios vaisginos (Ajuga reptans). Tvenkinių pakrantės išsiskyrė skirtingu savitu asortimentu: paprastosios raudoklės (Lythrum salicaria), kemeras (Eupatorium fistulosum), kelių rūšių snapučiais (Geranium spp.) ir kt. Puoselėjami žoliniai parko augalai leidžia minimaliomis sąnaudomis pasiekti maksimalų vizualinį estetinį efektą. Pav. Nr. 64 Pav. Nr. 65 Pipirmetė Pav. Nr. 66 Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans) Pav. Nr. 67 Pav. Nr. 68 Kemeras (Eupatorium fistulosum) Pav. Nr. 69 Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria 23
  24. 24. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 24 54 0 DENDROLOGINĖ ŽELDINIŲ VERTINIMO METODIKA Inventorizuojant želdinius T r a k ų V o k ė s d v a r o s o d y b o s p a r k o t e r i t o r i j o j e buvo vertinami pagrindiniai augalo būklę įtakojantys vizualiai matomi veiksniai, atsižvelgiant į tai, nustatomos priežiūros priemonės. Vertinimo kriterijai: (sutampa su inventorizacinės lentelės vertinimo kriterijais) Augalo fiziologinė būklė (nuo 1 iki 5) , augalo estetinė vertė (nuo 1 iki 5), biomechaninis stabilumas (nuo 1 iki 5) vizualiai matomi kamieno, lajos ir šaknyno pažeidimai (jei turi), priežiūros priemonių nustatymas (jei reikia), pastabos (jei yra). Vizualiai vertinant fiziologinę augalų būklę, buvo atsižvelgta į augalo lapijos tankumą, žiedų, sėklų išsidėstymo lajoje pobūdį. Nuo to priklauso augalo gebėjimas vykdyti fotosintezę, o tai savo ruožtu nurodo tolimesnę medžio ar krūmo augimo perspektyvą. Fiziologinis gyvybingumas buvo vertinamas 5 balų skalėje. 5 - Labai gausi lapija, daug sėklų, žiedų, 4 - Gausi lapija viršūnėje ir lajos vidurinėje dalyje, 3 – Vidutinė lapija viršūnėje ar lajos vidurinėje dalyje, 2 – Negausi lapija viršūnėje ir lajos vidurinėje dalyje, 1 – Ženklus lapų nebuvimas, lapija, sėklos ir žiedai matomi tik pavienėse augalo vietose. Fiziologinę būklę taip pat įtakoja medyje atsivėrusios drevės, jo atsparumas ligoms, kenkėjams. Identifikuojant biomechaninę medžio būklę (pasvirimą) buvo naudojama 5 balų sistema. 5 – Puiki būklė, 4 – Šiek tiek sutrikęs stabilumas, 3 – Nestabilus medis, 2 – Dideli skeletinių šakų defektai, išvirtimo rizika, 1- prasta būklė, supuvęs kamienas su didele išvirtimo rizika. Nustatant estetinę vertę buvo atsižvelgiama į augalo amžių (tai padeda nustatyti kamieno apimtis), lajos formos taisyklingumą, ar medžiai sudaro vizualiai reikšmingą grupę, medžio rūšies retumą. Kadangi medžiai yra smarkiai priklausomi vieni nuo kitų, dažnu atveju jiems augant grupėse, dėl neišlaikytų sodinimo atstumų (ar jei jie yra savaiminiai), jų lajos dėl vietos trūkumo tampa vienpusės. Tokie medžiai turi prastas augimo perspektyvas, jų estetinė vertė taip pat labai menka. Augalų lajos, kamieno ir šaknų pažeidimai buvo nustatomi vizualiai vertinant biotinius ir abiotinius veiksnius. Į biotinių veiksnių vertinimą patenka: ligos, kenkėjai, puvinys, medžio sąveika su kitais gyvais organizmais (augalai, grybai, kerpės, gyvūnai), pavojingi V formos liemeniniai išsišakojimai su įaugusia žieve, plyšiai. Į abiotinių veiksnių vertinimą patenka: gamtiniai - topografiniai (dėl vietovės kalvotumo ir to pasekoje dirvožemio erozijos) ir klimatiniai (dėl stipraus vėjo ar sniego svorio aplaužytos šakos) faktoriai. Dėl žmogaus veiklos atsirandantys pažeidimai: netinkamas genėjimas - suformuojama netipiška medžio rūšiai laja, gyvybiškai svarbios augalo mitybai apatinių aukštų šakos pašalintos arba smarkiai redaguotos, tokiu atveju atsiranda didelis pavojus užsiveisti puviniui, medžio svorio centras tampa išbalansuotas ir augalas gali išvirsti. Į abiotinius veiksnių sukeltus padarinius patenka ir augalai kuriuose randama inkliuzų (betonuotas kamienas, tvorų likučiai kamiene, inkilai ir kt.), kamieno žievės pažeidimų (dažniausi mechaniniai pažeidimai), atraminių sienelių statybos, duobių kasimo ar asfaltavimo metu apribotas šaknynas. 24
  25. 25. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR- ND 25 54 0 TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO ALĖJŲ DENDROLOGINO VERTINIMO SUVESTINĖ LENTELĖ Eil. Nr. Pavadinimas Darbinis inventorizacijos numeris Medžių rūšinė sudėtis Alėjos ilgis, m Bendras medžių kiekis, vnt. Medžių kiekis dešinėje eilėje** Medžių kiekis kairėje eilėje** Medžių skersmens amplitudė Alėjos medžių amžius, m. Alėjos medžių būklė Pastabos 1 Lygiagreti E. Andre gatvei alėja A, B * mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 96 32 21 11 12-70 50/60 bloga 2 Raudonųjų vartų alėja C mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) paprastasis klevas (Acer platanoides L.) paprastoji vinkšna (Ulmu glabra Huds.)) 120 72 35 37 18-85 50/60 patenkinama 3 Rytinė alėja G mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) paprastasis klevas (Acer platanoides L.) 122 52 26 26 32-72 80/90 l. bloga 4 Koplyčios alėja K mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 73 24 16 8 10-72 50/60 l. bloga 5.1 Baltųjų vartų - Lentvario alėja I L mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 177 72 38 34 41-71 90 gera nuo Baltųjų vartų iki vakarinio parterio 5.2 Baltųjų vartų - Lentvario alėja II mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 300 79 38 41 48-80 90 gera nuo Baltųjų vartų iki sankryžos su g. 6 Įvažiavimo alėja I mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) gera 7 Parteriui lygiagreti šiaurinė alėja P mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) patenkinama * - Raudonųjų vartų alėja, šią "lygiagrečią tvorai alėją", dalina į dvi dalis: kairės pusės A ir dešinės pusės B alėjas ** - alėjų kaire ir dešine pusėmis laikomos žvelgiant nuo parko periferijos link centrinės - parterinės dalies 25
  26. 26. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 26 54 0 INVENTORIZACIJOS DUOMENYS Pirmą kartą parko medžių rūšių sąrašas buvo sudarytas 1958 m., pildant parko želdyno pasą. Tuo metu surašyta 50 vnt. rūšių. Žr. pateiktą lentelę Nr. 2 ir surašytų augalų asortimento sąrašą (Lentelė Nr. 2, 3). Pase nurodytos pastabos vertingos susidaryti atimą pirmapradžiui parko vaizdą. Tuo metu dar nurodoma, kad parke vyrauja spygliuočiai: paprastosios eglės ir paprastosios pušys, gausi krūmų grupė, išskirtos gyvatvores sudarančio rūšys. 1968 m. parkas buvo inventorizuotas antrą kartą. Nurodytos augančios vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų rūšys, paminėti žoliniai augalai (Žr. Lentelės nr. 2,4,5,6). Iš 1983 m. inventorizacijos išlikęs tik lakoniškas skaičių sąrašas, kur nurodoma tuo metu augus atitinkamą kiekį introdukuotų ir vietinių krūmų ir medžių rūšių. 2001 m. inventorizacijos sąrašas nurodo tik introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių skaičių ir augantį jų kiekį (Žr. Lentelę Nr.2, 7) Parko tvarkybos projekto rengimo metu Trakų Vokės dvaro parkas inventorizuotas 2017 m. Individualiai inventorizuoti alėjų medžiai, rytinio ir vakarinio parterių medžiai. Bendriniu aprašomuoju būdu inventorizuota likusi parko dalis parko tvarkybos darbų I etapo ribose. Inventorizacijos duomenimis parke auga 98 skirtingi taksonai. 22 vienetai vietinių medžių ir 10 vnt. vietinių krūmų, bei 32 vnt. introdukuotų medžių ir 34 vnt. introdukuotų krūmų. Palyginamoji buvusių inventorizacijų lentelė Sumedėjusių augalų rūšių: Vietinių medžių rūšių Vietinių krūmų rūšių Introdukuotų medžių rūšių Introdukuotų krūmų rūšių 1958 m. 47 17 11 8 11 1983 m. 44 18 26 1989 m. 50 13 7 12 18 2001 m. 23 18 2017 m. 95 21 10 30 34 Lentelė Nr. 2 26
  27. 27. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 27 54 0 BUVUSIOS TRAKŲ VOKĖS PARKO AUGALŲ INVENTORIZACIJOS 1958 m. Trakų Vokės parko pasas Augalo pavadinimas Pastabos 1. Eglė paprastoji gausu, viena iš vyraujančių veislių 2. Eglė dygioji 3. Pušis paprastoji viena iš vyraujančių veislių 4. Maumedis europinis pavieniai medžiai, apie 30 medžių 5. Alyva paprastoji gana gausu 6. Ąžuolas paprastasis pavieniai medžiai 7. Baltalksnis gausu prie tvenkinių 8. Beržas karpotasis pavieniai medžiai 9. Blindė gausu 10. Drebulė gausu 11. Erškėtis paprastasis gausu 12. Gluosnis baltasis prie tvenkinių 13. Gudobelė vienapiestė gyvatvorėse 14. Gudobelė grauželinė gyvatvorėse 15. Guoba kalninė gausu 16. Ieva paprastoji gyvatvorėse 17. Jazminas darželinis prie tvenkinių 18. Juodalksnis prie tvenkinių 19. Kaštonas paprastasis vienas kitas medelis 20. Klevas paprastasis labai gausu 21. Klevas totorinis gyvatvorėse 22. Klevas ginalinis 23. Kriaušė paprastoji vienas kitas medelis 24. Lanksva pilkoji gyvatvorėse 25. Lanksva gyvatvorėse 26. Sorbarija šermukšnialapė gana gausu 27. Lazdynas riešutinis gausu 28. Liepa mažalapė gausu 29. Meškytė baltuogė gyvatvorėse 30. Ožekšnis europinis gausu 31. Ožekšnis karpotasis gausu 32. Pūslenis paprastasis gausu 33. Sausmedis paprastasis vienas kitas krūmas 34. Sausmedis totorinis keli krūmai 35. Sedula baltoji keli krūmai 36. Serbentas raudonasis keli krūmai 37. Serbentas kalninis gausu 38. Skirpstas paprastasis keli medžiai 39. Skroblas paprastasis gausu jaunų medelių 40. Šaltekšnis paprastasis gausu 41. Šeivamedis raudonuogis gausu 42. Šunobelė dygioji gausu 43. Tuopa kanadinė keletas medžių 44. Topolis pilkasis keli medžiai 45. Uosis paprastasis gana gausu ypač jaunų medelių 46. Vinkšna keletas medžių 47. Žirnmedis geltonasis labai gausu Lentelė Nr. 3 27
  28. 28. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 28 54 0 1983 m. inventorizacija. Vietiniai medžiai ir krūmai 1. Eglė paprastoji Picea abies Karsten. 2. Pušis paprastoji Pinus silvestris L. 3. Ąžuolas paprastasis Quercus robur L. 4. Beržas karpotasis Betula verrucosa Ehrh. 5. Beržas plaukuotasis Betula pubescens Ehrh. 6. Blindė Salix caprea L. 7. Ieva paprastoji Padus racemosa Gilib. 8. Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn. 9. Klevas paprastasis Acer platanoides L. 10. Liepa mažalapė Tilia cordata Mill. 11. Ožekšnis europinis Euonymus europeus L. 12. Ožekšnis karpotasis Euonymus verrucosus Soop. 13. Serbentas kalninis Ribes alpinum L. 14. Šermukšnis paprastasis Sorbus aucuparia L. 15. Šunobelė dygioji Rhamnus catharticus L. 16. Uosis paprastasis Fraxinus excelsior.L. 17. Vinkšna Ulmus laevis Pall. Lentelė Nr. 4 1983 m. Introdukuoti medžiai ir krūmai 1. Eglė dygioji Picea pungens Engelm. 2. Maumedis europinis Larix decidua Mill. 3. Tuja vakarinė Thuja occidentalis L. 4. Kadagys kazokinis Juniperus sabina L. 5. Alyvos paprastosios Syringa vulgaris l. 6. Erškėtis raukšlėtasis Rosa rugosa Thunb. 7. Gluosnis baltasis f. svyruokline Salix alba 8. Gudobelė švelnioji Crataegus submillis Sarg. 9. Jazminas plaukuotasis Philadelphus pubescens Loisel. 10. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum L. 11. Kaulenis žvilgantysis Cotoneaster lucidus Schlecht. 12. Klevas paprastasis raudonlapė f. Acer platanoides var. Schwedleri K. Koch. 13. Kaštonas geltonžiedis Aesculus flava Soland. ex Hope 14. Lanksva smailialapė Spiraea arguta Zabel. 15. Lanksva pilkoji Spiraea chamaedryfolia L. 16. Liepa didžialapė Tilia platyphylla Scop. 17. Mahonija dyglialapė Symphoricarpos albus Blake 18. Pūslenis paprastasis Physocarpus opulifolius Maxim. 19. Putinas sodinis Viburnum lantana L. 20. Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii DC 21. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica L. 22. Sedula baltoji Corus alba L. 23. Tuopa didžioji Populus delttoides Marad. 24. Vikmedis baltažiedis Robinia pseudoacacia L. 25. Žirnmedis geltonžiedis Caragana arborescens Lam. 26. Žirnmedis krūminis Caragana frutex K. Koch. Lentelė Nr. 5 28
  29. 29. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 29 54 0 Dekoratyviniai žoliniai augalai 1989 m. Trakų Vokės buvusio dvaro parko inventorizacija 13 vietinių medžių rūšių, 12 introdukuotų medžių rūšių, 3 medžių formos; 7 vietinių krūmų rūšių, 18 introdukuota rūšis, 2 formos. Gausiai paplitę mažalapės liepos, paprastieji klevai, paprastosios pušys. Gausiai paplitę kalniniai serbentai, įvairios lanksvos. 2001 m. Trakų Vokės dvaro parko introdukuotų medžių ir krūmų sąrašas Pavadinimas Kiekis 1. Abies alba 3 2. Abies balsamea 1 3. Chamaecyparis pisifera ‚Plumosa‘ 4 4. Juniperus sabina ‚Tamariscifolia‘ n 5. Larix decidua 5 6. Larix x marschlinsii (16-22) 5 7. Larix x marschlinsii (10-14) 4 8. Picea glauca 3 9. Picea pungens ‚Koster‘ (16-18) 4 10. Picea pungens ‚Koster‘ (38, 40) 2 11. Pinus koraiensis 8 12. Pinus nigra 1 13. Pseudotsuga menziesii 3 14. Thuja occidentalis 1 15. Thuja occidentlis ‚Columna‘ 2 16. Acer negundo n 17. Aesculus hippocastanum 18. Buxus sempervirens n 19. Caragana arborescens n 20. Cornus alba n 21. Cotoneaster lucidus n 22. Fagus sylvatica 4 23. Forsythia suspensa 24. Hippophae rhamnoides 3 25. Juglans cinerea (9-12) 5 26. Juglans cinerea (6-8) 4 27. Lonicera tatarica n 28. Mahonia aquifolium 29. Parthenocissus quinquefolia 30. Philadelphus coronarius n 31. Philadelphus pubescens 32. Populus x canadensis 1 33. Populus x canadensis n 34. Prunus cerasifera 35. Quercus rubra 2 36. Robinia pseudoacacia n 37. Salix alba ‚Tristis‘ 29
  30. 30. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 30 54 0 38. Sambucus nigra 39. Sambucus racemosa 40. Sorbus intermedia 1 41. Spiraea x billardii n 42. Spiraea chamaedryfolia n 43. Syringa vulgaris 44. Tilia plathyphyllos 45. Tilia x vulgaris Lentelė Nr. 6 2017 m. inventorizacijos želdinių rūšių sąrašas Bendras sumedėjusių augalų sąrašas Vietiniai medžiai Dabartinė pozicija 1. Ąžuolas paprastasis yra 2. Baltalksnis yra 3. Beržas karpotasis yra 4. Beržas plaukuotasis yra 5. Blindė yra 6. Drebulė yra 7. Eglė paprastoji yra 8. Gluosnis baltasis yra 9. Gudobelė grauželinė yra 10. Gudobelė vienapiestė yra 11. Guoba kalninė yra 12. Ieva paprastoji yra 13. Juodalksnis yra 14. Klevas paprastasis yra 15. Kriaušė paprastoji yra 16. Liepa mažalapė yra 17. Pušis paprastoji yra 18. Skirpstas paprastasis yra 19. Skroblas paprastasis yra 20. Šermukšnis paprastasis yra 21. Uosis paprastasis yra 22. Vinkšna yra Vietiniai krūmai 1. Erškėtis paprastasis yra 2. Erškėtis raukšlėtasis yra 3. Lazdynas paprastasis yra 4. Ožekšnis europinis yra 5. Ožekšnis karpotasis yra 6. Sausmedis paprastasis yra 7. Serbentas kalninis yra 8. Šaltekšnis paprastasis yra 9. Šeivamedis raudonuogis yra 10. Šunobelė dygioji yra Introdukuotų krūmų sąrašas 30
  31. 31. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 31 54 0 Introdukuotų medžių sąrašas 1. Bukas paprastasis Fagus sylvatica 2. Eglė baltoji Picea glauca 3. Eglė dygioji Picea pungens 4. Eglė dygioji ‚Pungens‘ Picea pungens ‚Koster‘ 5. Gluosnis baltasis Salix alba 6. Gluosnis baltasis ‚Tristis‘ Salix alba ‚Tristis‘ 7. Gudobelė švelnioji Crateagus 8. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum 9. Kėnis europinis Abies alba 10. Kėnis balzaminis Abies balsamea 11. Klevas ginalinis Acer ginala 12. Klevas paprastasis raudonlapė f. Acer platanoides 13. Klevas totorinis Acer tataricum 14. Klevas uosialapis Acer negundo 15. Liepa didžialapė Tilia platyphylos 16. Liepa paprastoji Tilia x vulgaris 17. Maumedis Larix x marschlinsii 1. Alyvos paprastosios Syringa vulgaris 2. Buksmedis paprastasis Buxus sempervirens 3. Erškėtrožė Rosa 4. Forzicija lenktašakė Forsythia suspensa 5. Jazminas Philadelphus pubescens 6. Jazminas darželinis Philadelphus coronarius 7. Jazminas plaukuotasis Philadelphus 8. Kadagys kazokinis Juniperus sabina 9. Kadagys kazokinis ‚Tamariscifolia‘ Juniperus sabina ‚Tamariscifolia‘ 10. Karagana paprastoji Caragana arborescens 11. Kaulenis žvilgantysis Cotoneaster lucidus 12. Lanksva bilardo Spiraea x billardii 13. Lanksva guobalapė Spiraea chamaedryfolia 14. Lanksva pilkoji Spiraea cinarea 15. Lanksva smailialapė Spiraea 16. Mahonija dyglialapė Mahonia aquifolium 17. Meškytė baltuogė yra 18. Puskiparisis žirniavaisis ‚Plumosa‘ Chamaecyparis pisifera ‚Plumosa‘ 19. Pūslenis paprastasis Physocarpus opulifolius 20. Putinas sodinis Viburnum lantana 21. Raugerškis tunbergo Berberis thunbergii 22. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica 23. Sedula baltoji Cornus alba 24. Sedula geltonoji Cornus mas 25. Serbentas raudonasis yra 26. Sorbarija šermukšnialapė yra 27. Šaltalankis dygliuotasis Hippophae rhamnoides 28. Šeivamedis juodasis Sambucus nigra 29. Šeivamedis raudonasis Sambucus racemosa 30. Vinvytis penkialapis Parthenocissus quinquefolia 31. Žirnmedis geltonasis yra 32. Žirnmedis krūminis Caragana frutex 31
  32. 32. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -AR 32 54 0 18. Maumedis europinis Larix decidua 19. Pocūgė didžioji Pseudotsuga menziesii 20. Pušis juodoji Pinus nigra 21. Pušis korėjinė Pinus koraiensis 22. Riešutmedis pilkasis Juglans cinerea 23. Slyva kaukazinė Prunus cerasifera 24. Šermukšnis švedinis Sorbus intermedia 25. Tuja vakarinė Thuja occidentalis 26. Tuja vakarinė ‚Columna‘ Thuja occidentlis ‚Columna‘ 27. Tuopa didžioji Populus 28. Tuopa kanadinė Populus x canadensis 29. Tuopa pilkoji Populus 30. Vikmedis baltažiedis Robinia pseudoacacia Išvada: Per šešiasdešimt metų nuo pirmosios Trakų Vokės parko augalų inventorizacijos (1958 m.) parko sumedėjusių klasė neprarado nei vienos genties, gal tik keletą rūšių (pvz. geltonžiedis kaštonas (Aesculus Favia). Dabartiniu metu, parko asortimento sąrašas yra pats gausiausias. Jį atitinkamai sudaro 22 rūšys vietinių medžių ir 10 rūšių vietinių krūmų, bei 32 rūšys introdukuotų medžių ir34 rūšys introdukuotų krūmų, t.y. viso 54 medžių rūšys ir 44 krūmų rūšys. Kartu reikia pastebėti, kad vaikštant po parką visiškai nepastebina ši augalų įvairovė, medžių grupių kompozicijos gana monotoniškos, vienarūšės, joms trūksta lajų formų, lapų faktūrų ir spalvų įvairovės. Daugelį aukščiau išvardintų medžių ir krūmų rūšių atstovauja vos po kelis vienetus augalų, kurie pasimetę vyraujančių juos supančių augalų apsuptyje nesukuria norimo įspūdžio/reginio efekto. Trakų Vokės parke auga dviejų rūšių medžiai, priklausantys nacionaliniam šalies genetikos fondui: Augalo pavadinimas Augimo vieta Kiekis Paprastasis klevas ‘Schwedleri’ (Acer platanoides ‘Schwedleri’) Trakų Vokės dvaro parkas 1 Kanadinė tuopa (Populus x canadensis Moench) Trakų Vokės dvaro parkas 4 (3) 32
  33. 33. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 33 54 0 TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO TVARKYBOS DARBŲ PAVELDOSAUGINIAI REIKALAVIMAI Pagal patvirtintą TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 923, BUVĘS KODAS G229K) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALŲJĮ PLANĄ nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijai nustatyti autentiškos paskirties ir tausojimo naudojimo saugojimo režimai. Teritorija pagal funkcinį teritorinį zonavimą ir jai taikomus reikalavimus suskirstyta į 16 dalių: (žr. paveldotvarkos planą prieduose) Autentiškos paskirties saugojimo režimo teritorijos dalys: 1.1. Reprezentacinė I dalis; 1.2. Parko I dalis; 1.3. Parko II dalis; 1.4. Rytinio patekimo dalis; 1.5. Vakarinio patekimo dalis; 1.6. Sakralinė dalis; 1.7. Pietinė natūralaus želdyno dalis; 1.8. Šiaurinė natūralaus želdyno dalis. Tausojamo naudojimo saugojimo režimo teritorijos dalys: 1.9. Reprezentacinė (rūmų) dalis; 1.10. Gyvenama I dalis; 1.11. Šiaurinė ūkinė dalis; 1.12. Pietinė ūkinė ir spėjama reprezentacinė II dalis; 1.13. Gyvenama II dalis; 1.14. Tvenkinių dalis. 1.15. Tvenkinių II dalis; 1.16. Gyvenama III dalis. Autentiškos paskirties saugojimo režimo teritorijos dalyse nurodyti sekantys reikalavimai želdynų tvarkymui: 1.1. Reprezentacinė I dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas): - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - vejos įrengimas parteryje. 1.2. Parko I dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas): - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - vejos įrengimas parteryje. 1.3. Parko II dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - nuolatinis pievų šienavimas. 1.4. Rytinio patekimo dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių Šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas. 1.5. Vakarinio patekimo dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: 33
  34. 34. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 34 54 0 - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis: 1.6. Sakralinė dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdintų šalinimas; - nuolatinis pievų šienavimas. 1.7. Pietinė natūralaus želdyno dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas): - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - kraštovaizdžio formavimo kirtimas. 1.8. Šiaurinė natūralaus želdyno dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - kraštovaizdžio formavimo kirtimas. 1.9. Reprezentacinė (rūmų) dalis nenurodoma 1.10. Gyvenama i dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdintų šalinimas; - nuolatinis pievų šienavimas. 1.11. Šiaurinė ūkinė dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: -istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - nuolatinis pievų šienavimas. 1.12. Pietinė ūkinė ir spėjama reprezentacinė II dalis Reikalavimai želdynų tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis: - nevertingų želdinių šalinimas; - nuolatinis pievų šienavimas. 1.13. Gyvenama II dalis nenurodoma 1.14. Tvenkiniu 1 dalis - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; - nuolatinis pievų ir pakrantės šlaitų šienavimas; - tvenkinių, protakų ir kt. hidrotechninių statinių regeneravimas. 1.15. Tvenkinių II dalis Reikalavimai želdynų ir vandens telkinių tvarkymui: - istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas); - istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis; - nevertingų želdinių šalinimas; 34
  35. 35. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 35 54 0 - nuolatinis pievų ir pakrantės šlaitų šienavimas; - tvenkinių, protakų ir kt. hidrotechninių statinių regeneravimas. 1.16. Gyvenama III dalis c.12. Reikalavimai želdinių tvarkymui: - želdiniais užimamas plotas nemažinamas. 35
  36. 36. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 36 54 0 TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO TVARKYBOS DARBŲ SPRENDINIAI Remiantis atliktais tyrimais, išnagrinėta istorinių šaltinių medžiaga, istorine ikonografija, archeologiniais kasinėjimais ir analogų pavyzdžiais numatomi sekantys parko tvarkybos darbų sprendiniai: 1. Atkuriamas E. Andre projektuotas vakarinis parteris, parenkant istorines medžių rūšis, gėlynų komponavimui panaudojant gėlių rūšis remiantis E. Andre knyga „Traite general de la Composition des Parcs et Jardin“, 1879. Sprendinių detales žr. Vakarinio parterio apželdinimo brėžinyje ir Gėlių juostos apželdinimo brėžinyje; 2. Atkuriama rytinio parterio reprezentacinė erdvė su nuosaikiai raštuotu gėlynu priešais rūmų žiemos sodo patalpas, panaudojant gėlių rūšis nurodytas E. Andre knygoje. 3. Remiantis dr. R. Bakio atliktais Raudonųjų vartų („C“) alėjos medžių tomografiniais tyrimais ir parengtais individualiais kiekvieno minėtos alėjos medžio vertinimo pasais (žr. pateiktą tyrimų bylą T.V (VP16.195-TPDP-MVI, Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės alėjos medžių vertinimo išvados), Raudonųjų vartų alėja („C“) restauruojama naujai atsodinant liepų medžių dvigubomis eilėmis. Minėtos alėjos rekonstrukcija neišvengiama ir po Raudonųjų vartų kelio pylimo žeminimo darbų, siekiant atidengti 0,7 cm kultūrinio sluoksnio uždengtus Raudonuosius vartus. 4. Remiantis dendrologiniais tyrimais ir išlikusiais istoriniais ikonografiniais šaltiniais restauruojamos naujai atsodinant istorinėmis medžių rūšimis, E. Andre gatvei lygiagreti „A-B“, Rytinė „G“ bei Koplyčios ‚“K“alėjos. 5. Atsodinant aukščiau paminėtas alėjas, remiantis išlikusia istorine fotofiksacija kiekvienai alėjai užduodamas skirtingas alėjos siluetas, formuojantis skirtingą kiekvienos alėjos nuotaiką ir vaizdą, skirtingą paskirtį. 6. Raudonųjų vartų alėjoje „C“ sužeminamas centrinis takas, naikinami šoniniai praėjimai. Jų vietoje, šonuose sodinamos dvigubos ritiniškos formos liepų eilės, kurios šakas augins nuo žemės ir formuos tankų ir platų, įrėmintą centinės alėjos link rūmų vaizdą. Pav. Nr. 70 Raudonųjų vartų alėjos pjūvis su želdiniais 7. Alėjoje, lygiagrečioje gatvei „A-B“, sodinamos kūgiškos/ovalios formos liepos su formuojama aukštai pakelta laja, siekiant minimaliai blokuoti pietinės saulės patekimą. 36
  37. 37. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 37 54 0 Pav. Nr. 71 Lygiagrečios gatvei alėjos pjūvis su želdiniais 8. Koplyčios alėjoje „K“ atsodinama taisyklingo formavimo „ekrano“ formos medžių alėja. Sodinami medžiai, nuo vakarinio parterio iki sklypo ribos. Pav. Nr. 72 Koplyčios alėjos pjūvis su želdiniais 9. Rytinėje alėjoje „G“ atkuriama buvusi liepų alėja – gyvasienė. Abejose tako pusėse šachmatiškai sodinamos dvigubos liepų eilės, kurios formuojamos genint nuo lajos apačios. 37
  38. 38. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 38 54 0 Pav. Nr. 73 Rytinės alėjos pjūvis 10. Baltųjų vartų – Lentvario alėja „L“ bei Šiaurinė alėja lygiagreti parteriui restauruojamos, papildant trūkstamais iškritusiais vyraujančios rūšies alėjos medžiais. 11. Po laboratorijos pastato nugriovimo, atsiradusioje tuščioje erdvėje, iš trijų pusių įrėmintoje alėjomis, įveisiamas istoriniuose šaltiniuose minimas vaismedžių ir vaiskrūmių (pietinėje dalyje) sodas. Šiaurinėje vaismedžių sodo dalyje eksponuojami buvusios oranžerijos pamatai. Jų vietoje įrengiama pergolė su dekoratyviniais istorinių rūšių vijokliniais augalais, greta įrengimas rožynas, įrėmintas buksmedžių bordiūrais. Žr. Sodo ir rožyno apželdinimo planą. Pav. Nr. 74 Sodo ir rožyno vieta Pav. Nr. 75 Sodo ir rožyno apželdinimo planas 12. Netolimos rytinio ir vakarinio parterių prieigos atkuriamas istorinis želdynas, papildant istorinėmis medžių rūšimis: spygliuočių medžių grupėmis bei išraiškingos formos lajos (svyruokliniais, siaurai koloniškais) lapuočiais medžiais. 13. Remiantis įvairių laikotarpių inventorizaciniuose sąrašuose minimu krūmų asortimentu, atnaujinami atjauninant krūmų masyvai, kurie pagal savo botaninę prigimtį yra trumpaamžiai (30-40 metų) ir jų kaita yra neišvengiama. 14. Numatomi I etapo teritorijos želdinių tvarkybos darbai: genėjimas, lajos ir kamieno surišimas, drevių valymas, žaizdų gydymas, avarinių želdinių šalinimas bei nevertingų želdinių kraštovaizdiniai kirtimai. 38
  39. 39. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 39 54 0 PROJEKTUOJAMŲ KRŪMŲ MASYVŲ SUDĖTIS Krūmų masyvas Nr.1.1 (538 m2) Proc., % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 67 % Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 21 % Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 11 % Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./Vengrinės alyvos 1 % Krūmų masyvas Nr.1.2 (487 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 2,8 % Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 1,3 % Lonicera caerulea L./ Melsvauogis sausmedis 1,3 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,3 % Rosa spp./Erškėtis spp. 43,8 % Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 24,4 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 25,1 % Krūmų masyvas Nr.2.1 (344 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 1,4% Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,4% Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,9% Spiraea betulifolia Pall./Beržalapė lanksva 40,8% Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 51,1% Syringa vulgaris L./Paprastosios alyvos 1,9% Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 1,4% Krūmų masyvas Nr.3.1 (163 m2) Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 61,5 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 13,8 % Sambucus racemosa L. / Raudonuogis ševamedis 12,3 % Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./ Vengrinės alyvos 12,3 % Krūmų masyvas Nr.4.1 (124 m2) Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 56,5 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel /Vanhuto lanksva 24,2 % Rosa spp./Erškėtis spp. 34,7 % Krūmų masyvas Nr.4.2 (143 m2) Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 49 % Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 21 % 39
  40. 40. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 40 54 0 Rosa spp./Erškėtis spp. 30 % Krūmų masyvas Nr.4.3 (434 m2) Lonicera caerulea L./ Melsvauogis sausmedis 1,5 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,6 % Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 1,4 % Ribes sanguineum Pursh /Gausiažiedis serbentas 7,8 % Rosa spp./Erškėtis spp. 39,3 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 32,3 % Spiraea douglasii Hook./Duglaso lanksva 16,3 % Krūmų masyvas Nr. 4.4 (285 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 1,5 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,5 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 50,2 % Ribes spicatum E. Robson /Ilgakekis serbentas 11,4 % Rosa spp./Erškėtis spp. 13,7 % Spiraea douglasii Hook./Duglaso lanksva 21,7 % Krūmų masyvas Nr. 4.5 (41 m2) Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 91 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 9 % Krūmų masyvas Nr.4.6 (300 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 1,6 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,6 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,6 % Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 1,6 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 42,9 % Ribes spicatum E. Robson /Ilgakekis serbentas 8,2 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 1,6 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 40,8 % Krūmų masyvas Nr. 4.7 (1154 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 0,5 % Frangula alnus/Paprastasis šaltekšnis 0,5 % Cotoneaster lucidus/Blizgantys kaulenis 3,7 % Lonicera caerulea L./ Melsvauogis sausmedis 0,5 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 1,3 % 40
  41. 41. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 41 54 0 Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 17,8 % Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 16,4 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 18,3 % Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 21,5 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 19,4 % Krūmų masyvas Nr. 4.8 (64 m2) Rosa spp./Erškėtis spp. 50 % Spiraea betulifolia Pall./Beržalapė lanksva 50 % Krūmų masyvas Nr. 4.9 (44 m2) Rosa spp./Erškėtis spp. 100 % Krūmų masyvas Nr.5.1 (73m2) Rosa spp./Erškėtis spp. 100 % Krūmų masyvas Nr. 5.2 (275 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sparnuotasis ožekšnis 1,4 % Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 8,3 % Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch./ Penkialapis vinvytis 56,4 % Rosa spp./Erškėtis spp. 17,8 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 16,0 % Krūmų masyvas Nr. 5.3 (135 m2) Rosa spp./Erškėtis spp. 44 % Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 6 % Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./Vengrinės alyvos 2 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 48 % Krūmų masyvas Nr. 5.4 (86 m2) Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 56 % Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 5 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 34 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 5% Krūmų masyvas Nr. 6.1 (52 m2) Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 48 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 52 % Krūmų masyvas Nr. 6.2 (88 m2) Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 51 % 41
  42. 42. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 42 54 0 Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 49 % Krūmų masyvas Nr. 7.1 (130 m2) Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 31 % Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 31 % Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 38 % Krūmų masyvas Nr.7.2 (93 m2) Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 58,5 % Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 36,6 % Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 4,9 % Krūmų masyvas Nr. 7.3 (303 m2) Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 1,8 % Frangula alnus/Paprastasis šaltekšnis 2,4 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,8 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,8 % Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 1,8 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 2,4 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 30,1 % Sambucus nigra L./Juodauogis šeivamedis 1,2 % Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 27,0 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 29,7 % Krūmų masyvas Nr. 7.4 (375 m2) Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 1,3 % Frangula alnus/Paprastasis šaltekšnis 0,9 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,3 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,3 % Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 1,3 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 0,9 % Sambucus racemosa L. /Raudonuogis ševamedis 1,3 % Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 29,5 % Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 31,1 % Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 31,1 % Krūmų masyvas Nr. 7.5 (189 m2) Lonicera caerulea L./ Melsvauogis sausmedis 2,7 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 2,7 % 42
  43. 43. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 43 54 0 Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 2,7 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 1,8 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 70,0 % Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 20,2 % Krūmų masyvas Nr. 8.1 (142 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sparnuotasis ožekšnis 2,4 % Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 2,4 % Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 46,2 % Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 44,4 % Viburnum lantana L./Sodinis putinas 2,4 % Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 2,4 % Krūmų masyvas Nr. 9.1 (100 m2) Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 4 % Philadelphus x virginalis Rehd./ Mergautinis jazminas 4 % Rhamnus alaternus/Šunobelė 6 % Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 4 % Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 82 % Krūmų masyvas Nr. 9.2 (90 m2) Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sparnuotasis ožekšnis 6 % Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 6 % Sambucus racemosa L. /Raudonuogis ševamedis 22 % Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel / Vanhuto lanksva 66 % 43
  44. 44. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 44 54 0 PROJEKTO KRAŠTOVAIZDŽIO DALIES TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS Techninės specifikacijos – projekto dokumentai, kuriuose pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos, pateikiami statinio (ar jo dalies) inžinerinės sistemos, konstrukcijos, statybos produktų (gaminių ir medžiagų), inžinerinės įrangos (įrenginių, gaminių), statybos ir montavimo darbų techniniai, kokybės, kiti reikalavimai, charakteristikos bei rodikliai. Projekte numatyti reikalavimai medžiagoms, gaminiams, darbų vykdymui pagal turimus pradinius duomenis. Statybos metu atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, šie reikalavimai gali būti patikslinti. 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1.1. Darbus gali vykdyti atestuoti juridiniai asmenys. 1.2.Darbai vykdomi suderinus su Užsakovu darbų eigą ir tvarką, turint leidimą darbų vykdymui. Už darbų saugą atsako Vykdytojas. 1.3. Rangos konkurso pasiūlymams turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys gaminių, medžiagų ir įrenginių technines charakteristikas, atitinkančias techninių specifikacijų reikalavimus. 1.4.Visos atvežamos į statybą medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi turėti pasus ir būti firminiame įpakavime. Medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje. Jei tokių nėra – importinėms medžiagoms turi būti užsienio šalių sertifikatai, vietinėms – įmonės paruošti standartai. Darbai vykdomi vadovaujantis gamintojų nustatytomis instrukcijomis darbui su šiomis medžiagomis, gaminiais bei įrengimais. 1.5. Vykdomų darbų teritorijos turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. 2. DARBŲ ATLIKIMAS 2.1. Visi želdinimo darbai turi būti vykdomi pagal projektą. Darbo projekto metu detalizuojamos augalų rūšys, veislės, tikslinami galutiniai kiekiai. 2.1. Prieš sodinant augalus būtina informuoti projektuotoją ir suderinti tikslius želdinimo plotus. 2.2. Bet kokie nukrypimai turi būti suderinti su projektuotoju. 2.3. Augalų vietų nužymėjimo ir sodinimo metu būtina autorinė priežiūra. 2.4. Augalų sodinimui naudojamas statybos metu sukauptas sustumtas derlingas viršutinis dirvožemio sluoksnis bei papildomai naujai į teritoriją atvežamas augalinis substratas, kuris bus naudojamas vejos, medžių ir krūmų įrengimui. 2.5. Atvežtas dirvožemis turi atitikti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos reikalaujamus kokybės standartus dirvožemiui visuomenei prieinamose zonose. 2.6. Dirvožemis privalo būti neužterštas statybinėmis medžiagomis, atliekomis, šiukšlėmis ir pan. 2.7. Visa augalinė medžiaga turi atitikti sodmenų kokybės reikalavimus. 2.8. Visi sodinami augalai privalo būti su žemės gumulu ar vazonuose. Šaknų sistema nepažeista, kad užtikrintų sėkmingą persodinimą ir prigijimą. 2.9. Į dirvožemį įmaišoma augalinės kilmės komposto, bei trąšų. 2.10. Medžiai rišami prie 3 impregnuotų kuolų (ilgis 2.5m, Ǿ 6 cm). Rekomenduojama kuolus įkalti į žemę ne mažiau 0,60 m gylio, antžeminė dalis paliekama 1,5 m aukščio. Medžiai prie kuolų tvirtinami guminiais diržais. Kad nebūtų pažeista medžio žievė, naudojami diržai su atitolinimo fiksatoriais. 2.11.Atstumai tarp medžių eilių 4-5 m., formuotiems medžiams 3,5 m. 2.12.Visi pasodinti augalai būtinai turi būti palaistyti. Rytinio ir vakarinio parterio dalyse želdinių priežiūrai numatyta laistymo sistema. Žr. bylą Nr. TP16.195-00-TP-LVN (V tomas). 3. VEJŲ PAKAITALAI POMEDŽIUOSE Pomedžiuose, priklausomai nuo kompozicinio sumanymo sodinamos daugiamečių krūminių augalų kompozicijos. Žemė pomedžiams atvežama ir paruošiama/permaišoma su esamu viršutiniu augaliniu sluoksniu santykiu 50% ir 50% (sukultūrinamas dirvožemis). Krūmams žemė ruošiama visame plote 40 cm gyliu. Saugant šaknų sistemą, šalia augančių arba naujai sodinamų medžių paliekamas neliečiamas ir neužsodinamas pomedžiu 1,5 m skersmens plotas (matuojamas nuo medžio kamieno). Lanksvų ir serbentų krūmai sodinami 3 vnt./m2., kaulenių ir ligustrų 1vnt./1 m2 .Didesni krūmai sodinami kas 1,2 m. 44
  45. 45. TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO PROJEKTAS Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida VP16.195-00-TPDP-KR -BR 45 54 0 Krūmų sodinukams, išėmus iš vazono, supurenamos šaknys ir įstatoma į paruoštą duobę. Vazone susiformavusio kero aukštis turi būti vienodame aukštyje su aplink esančiu gruntu. Šaknys užpilamos gruntu, žemė aplink pasodintą augalą atsargiai suspaudžiama (sutrypiama). Pasodintas krūmas palaistomas 5 – 10 l vienam sodinukui. Krūmynas nuo vejos atskiriamas įgilintu grioveliu, kuris 2 -3 kartus per sezoną atnaujinamas. 1 ir 4 zonos krūmų pomedžių laistymui įrengiama kapiliarinė laistymo sistema. Žr. bylą Nr. TP16.195-00-TP-LVN (V tomas). 4. GYVATVORĖS SODINIMAS Būsimos gyvatvorės kontūru ištempiama virvutė, pagal ją iškasamas vientisas griovys. Visų gyvatvorių iškastinis gruntas permaišomas su naujais atvežtu augaliniu gruntu, santykiu 50% ir 50%. Parterinės ir sodo dalies buksmedžių gyvatvorei kasama ištisinė tranšėja, kurios plotis 0,4 cm, gylis – 0,4 cm. Buksmedžio sodinukai sodinami viena eile kas 0,3 cm. Tujų gyvatvorei kasama 0,6 cm pločio ir 0,5 cm gylio tranšėja. Tujų sodinukai sodinami kas 0,7 cm. Rytinės alėjos „G“ liepų gyvatvorei kasama 1,4 m pločio ir 0,5 cm gylio tranšėja. Liepų sodinukai sodinami kas 1,2 m dviem eilėmis šachmatine tvarka. Kasant viršutinis derlingos dirvos sluoksnis pilamas vienoje griovio pusėje, o nederlinga žemė – kitoje. Griovio dugnas išpurenamas kastuvu, supilama derlinga kompostinė žemė. Ant jos tvarkingai paskleidžiamos sodinamo augalo šaknys taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi ir užpilama augalinės žemės ir komposto mišiniu. Pasodinus augalą, žemė rūpestingai suminama. Iš abipus griovio likusios mažiau derlingos žemės suformuojami nedideli pylimėliai neleidžiantys nubėgti laistymo vandeniui. Gyvatvorė (ir spygliuočių ir lapuočių) pagal ištemptą virvutę šiek tiek paformuojama: gyvatvorių karpymo žirklėmis sulyginamos augalų viršūnės: vos pasodinta gyvatvorė atrodo tvarkingiau, kartu paskatinamas miegamųjų pumpurų augimas ir gyvatvorės tankėjimas. Karpomos gyvatvorės formuojamos nuolat. Kaskart jos paliekamos 1 – 2 (3) cm aukštesnės ir platesnės negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Karpoma 2 kartus per metus – anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.) ir antroje vasaros pusėje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui. Sodinant gyvatvores į iškastą tranšėją patartina įmesti lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių trąšų. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės netręšiamos. Vėliau kas pavasarį išberiama greitai tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių mineralinių, o rudenį – kalio ir fosforo trąšų. Laisvai augančius žydinčius krūmų masyvus ir spygliuočių gyvatvores reikėtų patręšti specialiomis trąšomis su mikroelementais (tręšimo norma nurodoma ant pakuotės). 5. MEDŽIŲ SODINIMAS Liepų alėjų sodinimo atstumai tikslinami darbo projekto stadijoje. Sodinamiems alėjų medžiams bei medžiams SG 18-20 ir didesniems kasamos 1,2x1,2x1 m duobės, vaismedžiams bei medžiams kurių dydis techninėse specifikacijose yra SG 14-16, SG 16-18 kasamos 1x1x0,8 m duobės. Iškastose duobėse užtikrinamas šonų ir dugno drenažas - jei reikia, pilamas 0,2–0,3 m smėlio ir skaldos sluoksnis. Į paruoštą duobę pilamas permaišytas santykiu 50 % : 50% iškastas ir naujas augalinis gruntas. Supiltas dirvožemis lengvai sutrombuojamas, kad į duobę įstačius medžio gumulą, kaklelio aukštis būtų 5 cm virš projektuojamo aukščio (dėl nusėdimo). Viršutinis 500 mm sluoksnis užpilamas dirvožemio ir komposto mišiniu su ilgo veikimo granulinėmis trąšomis – 20 g medžiui. Žemės paviršiuje iš augalinės žemės suformuojama duobutė (lėkštelė). Jeigu sunkus ir nelaidus gruntas, būtinas drenažas. Grunto pralaidumas turi būti ≥ 3,6 l/m2 /h. Drenažo sluoksnis duobės dugne turi būti nemažesnis negu 0,5 m. Ypač svarbu įvertinti kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys, turi būti imamasi priemonių drenažui įrengti, vandens surinkimas ir nuvedimas į drenažo sistemą turi būti suderintas su atitinkamomis tarnybomis. Sodinimo metu, kai reikia atkurti pusiausvyrą tarp sumažintos šaknų sistemos ir lajos, medžius būtina genėti. Vakarinio parterio centrinės dalies reprezentaciniai medžiai (24 vnt.) tvirtinami šaknų inkaravimu. Likusieji alėjų ir parko medžiai tvirtinami prie 3 impregnuotų kuolų (Ø 6cm). Žr. 2.10. 45

×