Se ha denunciado esta presentación.
Utilizamos tu perfil de LinkedIn y tus datos de actividad para personalizar los anuncios y mostrarte publicidad más relevante. Puedes cambiar tus preferencias de publicidad en cualquier momento.
Ko reikia  mūsų organizmui? Ką siūlo maisto pramonė? Ką mes valgome? Maistas Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt 2...
PRIEŠ PRIEŠ
Balsuojame mes <ul><li>Savo žiniomis </li></ul><ul><li>Savo pinigais </li></ul><ul><li>Savo pasirinkimu </li></ul>
Riebalai <ul><li>Omega 3 </li></ul>Omega 6 Sotieji riebalai Trans riebalai 1 / 3 arba 1 / 2 ? 0 g. per dieną 7 g. Parengta...
<ul><li>Omega 3 </li></ul><ul><li>Linų sėmenys ir aliejus </li></ul><ul><li>Kanapių sėklos ir aliejus </li></ul><ul><li>Mo...
Baltymai <ul><li>Poreikis per dieną 0,5 – 0,74  g / kg kūno masės </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
Mėsa Žuvis Pieno produktai Riboti kiekius N – perteklius organizme Prasta produktų kokybė Domėtis kokybe Riboti kiekius <u...
Kiaušiniai “ 3” – pramoniniuose narvuose laikomos vi štos “ 2” – vi štos laikomos ant kraiko, bendrai “ 1” – vi šta laikom...
Baltymų poreikis <ul><li>PSO duomenimis baltymų poreikis 0,74 g. 1 kg kūno masės. </li></ul><ul><li>60 kg. asmeniui 60 x 0...
Baltymai (patarimai) <ul><li>Rinkites mažiau, bet geresnės kokybės baltyminius produktus </li></ul><ul><li>Gerai kramtykit...
Teršalai x / 1 kg Teršalai 10x / 1 kg Teršalai 100x / 1 kg Teršalai x / 1 kg Teršalai 5x – 10x / 1 kg + Antibiotikai + Hor...
Angliavandeniai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
<ul><li>Vartokite daugiau: </li></ul><ul><li>1. Daržovių, jos turi sudaryti didžiąją dalį dienos raciono. </li></ul><ul><l...
<ul><li>Riboti/Atsisakyti </li></ul><ul><li>1. Atsisakyti cukraus ir baltų miltų gaminių, jų GI yra ypač aukštas, artėja p...
Normalūs g liukoz ės ir insulino kiekio pokyčiai pavalgius
Gliukoz ės ir insulino kiekio šuoliukai, valgant aukšto GI produktus
Gliukozės perviršio kraujyje sukeliamos problemos <ul><li>1. Padidėjęs insulino kiekis skatina trigliceridų gamybą  (rieba...
Ką valgyti? Lietuvoje auginamos daržovės: Kopūstai, briuselio kopūstai, brokoliai, burokėliai, kalafijorai, lapiniai kopūs...
Vaisiai ir daržovės Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
Nitrat ai <ul><li>Labiausiai nitratus kaupia:  salierai, pipirnė, salotų lapai, ridikėliai, špinatai. (>  2500 mg/kg) </li...
Nitratų sumažėja <ul><li>Nupjovus augalų dalis kur daugiausia nitratų </li></ul><ul><li>Pamirkius vandenyje </li></ul><ul>...
Bulvės  <ul><li>Pertręštos bulvės būna skystos, pajuosta.   </li></ul><ul><li>Pažaliavusios bulvės maistui netinka , nes š...
Kitos dar žovės Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
Vaisiai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
<ul><li>Dažniausiai dengiami parafinu arba Difenilu:  ( fenilbenzenas) naftos produktas, stabdo grybelių vystymąsį ir puvi...
Obuoliai ir jų sultys Atsargiai dėl mikotoksinų (patulino)
Riešutai Saugotis pelėsio Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
Geros jums sveikatos , energijos ir kasdienio d žiaugsmo ! Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
Próxima SlideShare
Cargando en…5
×

Mityba gerai sveikatai

1.931 visualizaciones

Publicado el

Sveikos gyvensenos mokytojo Tomo Lenart paskaita apie sveiką maistą

Publicado en: Salud y medicina
  • Sé el primero en comentar

Mityba gerai sveikatai

  1. 1. Ko reikia mūsų organizmui? Ką siūlo maisto pramonė? Ką mes valgome? Maistas Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt 2012
  2. 2. PRIEŠ PRIEŠ
  3. 3. Balsuojame mes <ul><li>Savo žiniomis </li></ul><ul><li>Savo pinigais </li></ul><ul><li>Savo pasirinkimu </li></ul>
  4. 4. Riebalai <ul><li>Omega 3 </li></ul>Omega 6 Sotieji riebalai Trans riebalai 1 / 3 arba 1 / 2 ? 0 g. per dieną 7 g. Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  5. 5. <ul><li>Omega 3 </li></ul><ul><li>Linų sėmenys ir aliejus </li></ul><ul><li>Kanapių sėklos ir aliejus </li></ul><ul><li>Moliūgo sėklos </li></ul><ul><li>Graikiški riešutai </li></ul><ul><li>Skumbrė </li></ul><ul><li>Silkė </li></ul><ul><li>Lašiša (natūraliai auginta) </li></ul><ul><li>Sardinės </li></ul><ul><li>Upėtakis </li></ul><ul><li>Nedideli kiekiai visose daržovėse </li></ul><ul><li>Tik termiškai </li></ul><ul><li>neapdorotuose produktuose </li></ul>Š altiniai <ul><li>Omega 6 </li></ul><ul><li>Saul ėgražų sėklos ir aliejus </li></ul><ul><li>Linų sėmenys ir aliejus </li></ul><ul><li>Sezamo sėklos </li></ul><ul><li>Kanapių sėklos ir aliejus </li></ul><ul><li>Graikiniai riešutai </li></ul><ul><li>Sojos pupelės </li></ul><ul><li>Kviečių gemalai </li></ul><ul><li>Mažesni kiekiai yra daugelyje aliejų </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  6. 6. Baltymai <ul><li>Poreikis per dieną 0,5 – 0,74 g / kg kūno masės </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  7. 7. Mėsa Žuvis Pieno produktai Riboti kiekius N – perteklius organizme Prasta produktų kokybė Domėtis kokybe Riboti kiekius <ul><li>Dideli kazeino kiekiai </li></ul><ul><li>Dideli estrogenų kiekiai </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  8. 8. Kiaušiniai “ 3” – pramoniniuose narvuose laikomos vi štos “ 2” – vi štos laikomos ant kraiko, bendrai “ 1” – vi šta laikoma laisvėje “ 0” – ekologiškai auginamos vištos
  9. 9. Baltymų poreikis <ul><li>PSO duomenimis baltymų poreikis 0,74 g. 1 kg kūno masės. </li></ul><ul><li>60 kg. asmeniui 60 x 0, 74 = 45 g. </li></ul><ul><li>Dienos energijos poreikis ~ 2200 kcal </li></ul><ul><li>Grikiai: 100g. - 12.6 g. baltym ų ir 349 kcal. </li></ul><ul><li>2200 / 349 x 12,6 = 79 g. </li></ul><ul><li>Duona: 100 g. – 6 g. baltym ų ir 218 kcal </li></ul><ul><li>2200 / 218 x 6 = 60 g. </li></ul><ul><li>Pupelės: 100 g. – 24 g. baltymų ir 350 kcal </li></ul><ul><li>2200 / 350 x 24 = 150 g. </li></ul><ul><li>Nesuderinus pasisavinama 30 – 70 % baltym ų </li></ul><ul><li>Derinant ankštinius ir grūdinius 90 %. </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  10. 10. Baltymai (patarimai) <ul><li>Rinkites mažiau, bet geresnės kokybės baltyminius produktus </li></ul><ul><li>Gerai kramtykite maist ą </li></ul><ul><li>Valgykite gyvulinės kilmės baltymus, atskirai nuo angliavandenių </li></ul><ul><li>Baltyminius produktus valgykite pietų metu </li></ul><ul><li>Valgykite nedideliais kiekiais </li></ul><ul><li>Derinkite ankštinius ir grūdinius maisto produktus </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  11. 11. Teršalai x / 1 kg Teršalai 10x / 1 kg Teršalai 100x / 1 kg Teršalai x / 1 kg Teršalai 5x – 10x / 1 kg + Antibiotikai + Hormonai + GMO Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  12. 12. Angliavandeniai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  13. 13. <ul><li>Vartokite daugiau: </li></ul><ul><li>1. Daržovių, jos turi sudaryti didžiąją dalį dienos raciono. </li></ul><ul><li>(Toškiniai, sriubos, salotos, mišrainės) </li></ul><ul><li>2. Valgykite kuo daugau vaisių. </li></ul><ul><li>3. Vartokite daugiau ankštinių augalų, pupelių, žirnių, lęšių. </li></ul><ul><li>4. Vartokite kuo mažiau valytus ir apdorotus grūdus. Baltus ryžius pakeiskite į nešlifuotus. </li></ul><ul><li>5. Avižų, miežių, bei sėlenų, tai gali būti košės ar sausi pusryčiai. </li></ul><ul><li>6. Valgykite rupių miltų duoną su skaldytais grudais. </li></ul><ul><li>(Geriau ruginę) </li></ul><ul><li>7. Valgykite rupių miltų tešlos produktus, makaronus. </li></ul>Angliavandeniai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  14. 14. <ul><li>Riboti/Atsisakyti </li></ul><ul><li>1. Atsisakyti cukraus ir baltų miltų gaminių, jų GI yra ypač aukštas, artėja prie 100. Tai pyragaičiai, pyragai, sausainiai, balta duona ir panašūs produktai. </li></ul><ul><li>2. Atsisakyti stipriai perdirbtų ir su cukrumi sausų pusryčių (Corn flakes), pūstų ryžių ir pan. saldėsių. </li></ul>Angliavandeniai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  15. 15. Normalūs g liukoz ės ir insulino kiekio pokyčiai pavalgius
  16. 16. Gliukoz ės ir insulino kiekio šuoliukai, valgant aukšto GI produktus
  17. 17. Gliukozės perviršio kraujyje sukeliamos problemos <ul><li>1. Padidėjęs insulino kiekis skatina trigliceridų gamybą (riebalų atsargai), dėl ko progresuoja aterosklerozė, skatinamas nutukimas . </li></ul><ul><li>2 . Adrenalino gamyba didėja iki 4 kartų , slopinamas imunitetas, mažiau saugomas ir dėl to labiau žalojamas organizmas. Auga kortizolio gamyba, jis dar labiau slopina imuninę sistemą, + didėja cholesterolio kiekis. </li></ul><ul><li>3 . Cukrus arba gliukozė yra pagrindinis maistas kandidos ir kitiems grybams , kurie sparčiau dauginasi organizme . </li></ul><ul><li>4 . Cukraus ir vitamino C pernašai organizme naudojama ta pati transporto sistema, todėl padidintas gliukozės kiekis trukdo vitamino C pernašai organizme. </li></ul><ul><li>5 . Cukrus skatina papildomai jungtis baltymus nereikalingomis jungtimis , tokiu būdu mažina jų aktyvumą ir sukelia organizmo senėjimą. </li></ul><ul><li>6 . Dėl ląstelienos trūkumo paprastuosiuose cukruose , lėtėja maisto perstūmimas per virškinimo traktą, todėl atsiranda vidurių pūtimas, formuojasi toksinai . </li></ul><ul><li>7. Vėžinės ląstelės energiją gauna beveik tik iš angliavandenių. Vėžinėms ląstelėms d ėl jose vykstančių spartesnių procesų reikia didesnio gliukozės kiekio, nei normalioms organizmo ląstelėms . </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  18. 18. Ką valgyti? Lietuvoje auginamos daržovės: Kopūstai, briuselio kopūstai, brokoliai, burokėliai, kalafijorai, lapiniai kopūstai, špinatai, visų tipų salotos, šparagai, visų tipų pupelės, žirniai, cukinijos, agurkai, pomidorai, paprikos, salierai, ridikai, ropės, moliūgai, svogūnai, bulvės, morkos, obuoliai, kriaušės. Košės: Grikių, avižų, sorų, perlinių kruopų, miežinių kruopų, ryžių (geriau nevalytų), žirnių... Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  19. 19. Vaisiai ir daržovės Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  20. 20. Nitrat ai <ul><li>Labiausiai nitratus kaupia: salierai, pipirnė, salotų lapai, ridikėliai, špinatai. (> 2500 mg/kg) </li></ul><ul><li>Smarkiai kaupia: kiniški kopūstai, pankoliai, ropiniai kopūstai, lapinės cikorijos, porai, petražolės , burok ai (1000 – 2500 mg/kg) </li></ul><ul><li>Vidutiniškai kaupia: ropės, paprasti kopūstai, krapai ( 500 – 1000 mg/kg) </li></ul><ul><li>Mažiau nei vidutiniškai: brokoliai, žiediniai kopūstai, agurkai, morkos, moliūgai, briuselio kopūstai (200 – 500 mg/kg) </li></ul><ul><li>Minimaliai kaupia: visų rūšių ankštiniai, svogūnai, grybai, šparagai, artišokai, bulvės, pomidorai ir daugelis vaisių (iki 200 mg/kg) </li></ul>
  21. 21. Nitratų sumažėja <ul><li>Nupjovus augalų dalis kur daugiausia nitratų </li></ul><ul><li>Pamirkius vandenyje </li></ul><ul><li>Išvirus </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  22. 22. Bulvės <ul><li>Pertręštos bulvės būna skystos, pajuosta. </li></ul><ul><li>Pažaliavusios bulvės maistui netinka , nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingas steroidinis alkaloidas solaninas , kuris gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, dusulį, slopina nervų sistemą. </li></ul>Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  23. 23. Kitos dar žovės Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  24. 24. Vaisiai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  25. 25. <ul><li>Dažniausiai dengiami parafinu arba Difenilu: ( fenilbenzenas) naftos produktas, stabdo grybelių vystymąsį ir puvimo procesus . </li></ul><ul><li>Rekomenduojama gerai išplauti ir nulupti. </li></ul>Vaisiai Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  26. 26. Obuoliai ir jų sultys Atsargiai dėl mikotoksinų (patulino)
  27. 27. Riešutai Saugotis pelėsio Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt
  28. 28. Geros jums sveikatos , energijos ir kasdienio d žiaugsmo ! Parengta Tomo Lenart www.sveikasirjaunas.lt

×