Bang 00

BANG! /
PACHA HAPPYENDLESS RYGA
2006 GRUODIS /00MUZIKA / STILIUS / ŽMONĖS

/ BANG! BANG! /
Visiems rūpi
Pacha:
„Šokis egzistuoja
nuo tada, kai pradėjo
egzistuoti žmogus“
Tai savo knygoje „El Baile“, skirtoje 25-ajam „Pacha“ jubiliejui, išrėžė vardo ir tin-
klo įkūrėjas ir puoselėtojas Ricardo Urgell. Ši frazė yra klubinio pasaulio legendos,
besitęsiančios jau beveik keturiasdešimt metų, kertinis akmuo.
1967-aisiais Sitges mieste Ispanijoje išdygo pirmoji „Pacha“, įkvėpta sėkmingai veiku-
sio šokių klubo „Tito‘s“, kuris irgi priklausė Ricardo. 1972-aisiais ispanas išdrįso įkurti
filialą meilės ir laimės saloje Ibicoje. „Išdrįso“ todėl, kad klubui vieta buvo pasirinkta
itin kvailai, kaip manė tenykščiai – aplink nebuvo nieko, kas galėtų garantuoti bent
šiokią tokią sėkmę. Tačiau linksmybių ištroškę greitai pamilo „Pacha“ kaip pirmuosius
namus. Dabar tai vienintelis salos klubas, dirbantis ištisus metus. Jame telpa trys su
puse tūkstančio klubinėtojų, penkios skirtingos savo stilistika salės ir ryškiausi planetos
diskžokėjai. Sako, kad Ibicai „Pacha“ buvo tas pats, kas Niujorkui „Studio 54“.
O, kad viskas baigtųsi Ibica! „Pacha“ – tai kokie 25 klubai visame pasaulyje nuo
Budapešto iki Buenos Airių, viešbutis, restoranai, radijo stotis, įrašų kompanija, drabužių
linija, gyvenimo būdo žurnalas. Žodžiu, ištisa industrija, šokti patogiu bateliu apautą
koją įkėlusi Lietuvon.
Žodis „pacha“, laisvai verčiant, reiškia „karaliaus gyvenimą“. Pasaulinis „Pacha“ tink-
las nunertas tam ir taip, kad jo klientai jaustųsi karališkai. Ar gausim ir mes tai, dėl ko
keliasdešimtyje miestų prie durų, pažymėtų vyšnaite driekiasi eilės? Geriausia klausti
tiesiogiai su tuo susijusio žmogaus – Vilniaus „Pacha” direktoriaus olando
Bernie ter Braak, kol kas geriau žinomo kaip „Cozy“ savininkas.
Tekstas: Daina Bang
Iliustracija: Elena Dvoreckaja (Maya)
Kaip prasidėjo vilnietiška „Pacha“
istorija?
Na, prieš gerus porą metų vienas vai-
kinas, kuris ir dabar yra viso projekto
galva (su juo mintis apie naują klubą
rezgėme dar nuo mano darbo „Grav-
ity“ laikų), tiesiog užmezgė pirmąjį
kontaktą su „Pacha“ vadais. Per metus
šie gauna apie 60 frančizės pasiūlymų,
tiesa, galų gale lieka tik du ar trys
realūs projektai. Todėl, kad įtikti
gana sunku – tikrinama, ar išties yra
pakankamai lėšų, taip pat labai svarbi
būsimojo klubo vieta. Visų pirma
miestas, tuomet klubo pastato lokacija
jame, žinoma, ir pats pastatas.
Lietuviškoji „Pacha“ iš pradžių buvo
planuojama Gedimino prospekte,
viename rūsių, tiesą sakant, projektas
jau buvo gerokai pasistūmėjęs, bet ėmė
kilti „Vilniaus vartai“.
Persigalvoti buvo labai lengva – vietoj
700 ar 800 kv. m. gavome 1400, be
to, rūsyje būtų tekę nukasti geroką
sluoksnį žemės, norint „išlaužti“
reikiamą lubų aukštį. Spėjome prisi-
jungti prie „Vilniaus Vartų“, kuomet
projektas dar buvo pradinėje stadijoje,
taigi, ne mes derinomės prie pastato, o
jis prie mūsų. Ko daugiau norėti?
Dabar viskas klojasi visai neblogai,
na, kiek vėluojame, bet... Kai pastatą
statant dalyvauja daug skirtingų
kompanijų ir kiekviena pavėluoja bent
po dieną, darbas gali sustoti dviems
mėnesiams.
Visiems įdomios techninės detalės.
Kieno suprojektuotas, koks interjero
stilius, koks garsas, kiek salių...?
Klubo interjero dizainas kuriamas
Ispanijoje, tai vienas stipriausių
frančizės sutarties punktų. Lietuvaičiai
„Plazma“ ruošia techninius brėžinius
statybininkams. Žinoma, vyksta ir
kūrybinis dialogas – juk „Plazma“, kaip
vietiniai, geriau supranta tam tikrus
niuansus.
Ricardo, „Pacha“ siela, yra sukūręs
daugiau nei šimtą klubų, apie juos jis
žino viską. „Pacha“ visame pasaulyje
jokiu būdu nėra vienoda – viskas
priklauso nuo konkrečios situacijos,
pastato, nuotaikos. Be to, dažnai kinta
statybiniai ir kiti reikalavimai, o „Pa-
cha“ istorija tęsiasi jau keturiasdešimt
metų, taigi natūralu, kad prieš penkio-
lika metų projektuotas klubas skirsis
nuo pernykščio. Na, visi tinklo klubai
turi bent dvi sales, be to, labai svarbu
pakankamas lubų aukštis.
Nepaisant to, kad vis dar madingas
minimalizmas, neonas, metalas ir
kiti šalti dalykai, Vilniaus „Pacha“,
nors ir tikrai didelis, bus jaukus, kiek
Viduržemio jūros regiono įkvėptas
klubas. Didume sukurti jaukumą
įmanoma daugeliu būdų – tai ir erdvės
išskaidymas laiptais bei plokštumomis,
ir tinkamas apšvietimas, ir net neerzi-
nantis garsas.
Garsas... Aišku, kad geras! Didžiojoje
salėje montuojama „L-Acoustics“
įranga. Ši prancūzų firma daugelį metų
dirbo tik su pasaulinėmis žvaigždėmis,
garsino jų turų koncertus. Paskutinius
keletą metų jie bendradarbiauja ir su
klubais. „L-Acoustics“ garsas išsiskiria
savo švarumu, be to, jis tinka visiems
muzikos stiliams, dėl to ir pasirinktas
pagrindinei salei. Joje kartais vyks ir
gyvi pasirodymai, taigi, nereikės nieko
pridėti ar keisti.
Klubo apšvietimas visada turi būti
siurprizas ir, žinoma, derėti prie
muzikos. Labai kvailai atrodo, kai
sujungiami visi prožektoriai, nureguli-
uoti bet kaip. Be to, šviesos negali būti
per daug – tuomet jausies lyg ligoninėj,
arba per mažai – tuomet per niūru.
„Pacha“ nėra ir negali būti tamsus
klubas, nes jame svarbiausia – žmonės
ir bendravimas. Juk vakarėlį ir klubą
kuria žmonės.
Jų abiejose salėse tilps apie 1500,
didžiojoje – apie 1000. Tiesa, bus ir
60-ies vietų VIP kambarys. Su pačiu
geriausiu vaizdu – tiesiai į šokių
aikštelę, į veiksmą.
Ar jau numatyta programa, darbo laikas
ir panašiai?
Na, tikrai dirbsime penktadieniais
ir šeštadieniais, taip pat ketvirtadi-
eniais, greičiausiai ir trečiadieniais.
Įėjimo kaina priklausys nuo nakties
„karštumo“ – 20 – 40, 30 – 50 litų.
Kadangi esam pajėgūs sutalpinti
nemažą minią, nėra reikalo net už itin
garsų vardą plėšti šimto ar daugiau
litų. Be to, veiks klubo narių ir VIP
kortelės. Alkoholio kainos nežymiai
skirsis nuo vidutinio sostinės baro ar
klubo.
Kol kas neturime patvirtinę jokių
„bookingų“, tačiau faktas, kad
turėsime galimybę kviestis tuos
diskžokėjus, kurie vasarą rezidu-
oja Ibicos „Pachoje“ – planuojama,
kad nesezono metu jie važinės po
visame pasaulyje prigijusias „Pachas“.
Išvardinti? Darrenas Emersonas, Rog-
eris Sanchezas, „Deep Dish“, Sasha,
Pete Tongas, Frankie Knucklesas,
Davidas Moralesas, Trevoras Nelsonas,
Ericas Morillo. Ir tai tik tie, kurie jau
įėjo į istoriją.
Lietuvių irgi bus. Manau, kažkas
panašaus į „mėnesines rezidencijas“
– na, vienas vakaras per keturias
savaites. Nebūtinai kviesime tik šiuo
metu geidžiamiausius ir garsiausius
– juk labai smagu pačiam kažką
išauklėti ir išgarsinti.
Kadangi Lietuvoje ypač ryškus klubų
darbo sezoniškumas (vasarą žmonės
daro viską, kad neliktų mieste), mums
ypač pravers dvi salės ir dydžio lanks-
tumas. Negali būti taip, kad visuomet
„apsimokėtų“ 1500 vietų klubas.
Mažojoje salėje neblogas baliukas gali
vykti ir esant 200 ar 300 lankytojų.
Tarp salių bus muzikinis kontrastas.
Tiesa, klubo pagrindas bet kokiu
atveju yra hausas. Nors negaliu sakyti,
kad niekada neskambės, pavyzdžiui,
techno. Bet techno įvaizdis Lietuvoje
gan prastas. Nors prikurta ir grojama
aibės smagios, linksmos ir šviesios
šio stiliaus muzikos, bet ar lietuvių
susirinktų tūkstančiai, jei tai riebiai
pabrėžtum ant skrajutės? Pavyzdžiui,
atvažiuotų Laurent Garnier. Jei
paskelbtume, kad vyks „techno party“,
visi išsigastų, nes „nesuvestų galų“,
nors, neabejoju, ne vienas yra užaugęs
su jo melodijomis. Na, bendrai tari-
ant, „Pacha“ vyksta šviesūs ir linksmi
vakarėliai, o ne tamsūs pogrindiniai
„reivai“.
Ko labiausiai bijai?
Lietuvių mentaliteto. Skirtingų
žmonių grupės čia kažkodėl niekaip
nesusijungia. Būna, skundžiasi
vakarėlyje žmogus: „O, pamačiau
plikų“. O kas čia tokio? Jei jie laimingi,
klausydamiesi tokią pačią muziką, kaip
ir tu, kodėl turi susipriešinti? Žinoma,
neprivalai eiti gerti su jais alaus ar
degtinės, bet žmogiškai bendrauti nėra
nei sunku, nei pavojinga. Čia žmonės
jautrūs, nesuvokia, kad visgi visi,
ar pliki, ar skiauterėti, ar su baltais
batais, į klubus eina to paties – links-
mintis. O šią sąvoką jau kiekvienas
interpretuojam individualiai.
Mėginsim į Lietuvos klubinę kultūrą
įvesti naują, aukštą standartą. Na,
nebūsim per griežti – kitaip nesurink-
tume žmonių. Bet veidų ir mentaliteto
atranka, pažadu, bus kieta.
Lietuvos šokių muzikos scena dar
jauna, turbūt jai tiek, kiek ir jūsų
nepriklausomybei. O žmonės, na, jie
elgiasi brandžiau, kai yra subrendę.
Tik dabar atsiranda ta „vyresn-
ioji“ klubinėtojų karta, kuri ir prieš
dešimtmetį savaitgaliais darė tą patį.
Manau, dabartiniai jaunuoliai po keli-
olikos metų bus daug labiau „klubiški“
savo mentalitetu. Pažiūrėkit į tą patį
Ricardo – jam 76-ri, o maniau, kad
bent dvidešimčia mažiau. Suplukęs
atbėga ir teisinasi: „Žinai, neatsinešiau
kompiuterio, bet viską įsirašiau į USB
raktą“. Ar tavo senelis taip pasakytų?
Cha cha...
Apskritai nemažai Lietuvos klubų
skirti itin jauniems. Didelė šokių
aikštelė ir... viskas. O kur normalios
vietos poilsiui, patogus baras? Ką,
visą naktį privalai tik šokti? Vyresni
ir kartais norintys tik pasėdėti ir
paklausyti muzikos lieka nuskriausti.
Na, „Pacha“ tuo pasirūpins. Nesakau,
kad pusė klubo bus užgriozdinta
kėdėmis – poilsio zonų bus tiek, kad
nenukentėtų šokantieji, ir, be abejo,
jos bus mobilios.
Ar yra geriausias klubas pasaulyje?
Žinoma, kad ne. Viena naktis gali būti
fantastiška, kita toje pačioje vietoje
– visiškai klaiki. Sunku pasakyti, net
nuo ko tai priklauso – muzikos, inter-
jero, žmonių, darbuotojų, alkoholio,
narkotikų, mėnulio fazės...? Tiesiog
reikia gero momento. Naktinis gyveni-
mas būtent toks ir yra – momentiškas.
Tiesa, vienas tikrai neįtikėtinas
klubas yra Ibicoje. Jis vadinasi „DC-
10“, kaip lėktuvo modelis, savaime
suprantama, yra įsikūręs visai šalia
aerodromo. Na, gal pusantro kilo-
metro. Jis neturi lubų, tik keturias
gan aukštas sienas. Dirba pačiu
beprotiškiausiu laiku – pirmadienį
nuo aštuntos ryto iki vidurnakčio.
Beje, visada kimšte prikimštas euforija
besidalinančių pusnuogių žmonių!
O maždaug kas dvidešimt minučių
muziką, skleidžiamą itin kokybiškos
aparatūros, nustelbia... tiesiai
virš galvų praskriejantis lėktuvas.
Neįtikėtina – atrodo, galėtum pačiupti
jam už uodegos.
Ir svarbiausias klausimas... Tai
kada gi leisit paragauti to karališko
klubinėjimo?
Vasarį. Na, gal kovą.
Na, kaip sako „Resident Advisor“,
„Pacha“ – daugiau nei klubas. Tai
kosmopolitiškas, stilingas ir kiek eksk-
liuzyvinis gyvenimo būdas. Kada, jei ne
dabar, jo reikia Vilniui?
“Naktinis gyvenimas
būtent toks ir yra
– momentiškas.”
“...vakarėlį ir klubą
kuria žmonės.”

/ BANG! BANG! /
BAROMETRAS AGENDA
„Sobieski Uogos Live: „Underworld“ @ „Litexpo“, 2006 10 18
Taip, „Underworld“ čia atsidūrė išskirtinėmis sąlygomis. Bet ar galima juos už tai kaltinti? Jokiu būdu.
Vieniems tai buvo gyvenimo svajonės išsipildymas, kitiems - tiesiog reginys, kurio praleisti nevalia, tretiems,
tiesiog užklydusiems „su minia“ – pirmoji pažintis su šokių muzika. Beje, labai vykusi – britų trio pasirodymas
pretenduoja tapti ne tik šių dviejų savaičių, bet ir apskritai vienu geriausių šiemet įvykių Lietuvos klubinėje
kultūroje. Bent jau brangiausiu.
„Nokia Trends“ @ ŠMC, 2006 11 03 Labai gražūs pagrindiniai diskžokėjai, labai kruopščiai pasiruošę
lietuvaičiai ir, kiek ten, dešimt tūkstančių tvarkingai nusiteikusi7 jaunuolių, susirinkusių pamaigyt
diskotelefonų klavišų? Pavyzdinė „masofkė“. Baudžiantys „Plug-In“ nugrimzdo toli praeitin, laukiam daugia-
milijoninio baliaus su, na, kad ir tuo pačiu Mylo, Nidos paplūdimy.
„Carlsberg Glam Gallery: Tom Middleton“ @ Ryga, 2006 10 28 Latviai, pasirodo, hausą myli net ak-
tyviau, nei mes. Tiek lietuvišką – “RyRalio”, tiek klasikinį – Tomo Middletono. Dėl to nebuvo gaila eilinį kartą
pasiklysti Rygos Brivibas gatvėje.
„Niam Niam“ @ “Romantika”, 2006 10 20 Prieš porą metelių „Stereo 45“ laiptus laižę džiaugėsi „klasės
susitikimu“, jaunesni svaigo nuo to, kad rūkyti galima visur, o degtinė labai pigi, diskžokėjai (vieni lietuviai
– kartais nereikia jokių sašų) drąsiai išsirenginėjo, nes buvo kaitinami tiek oro, tiek ant pirštų lipančių šokėjų.
Dar labai gerai skamba tai, kad „Romantika“ pavadinimą planuoja keisti į „DJ Cafe“.
„Sobieski Uogos: LTJ Bukem MC Conrad“ @ „Gravity“, 2006 10 27 Ir kas sakė kad svajonės – tik vai-
kams? Turbūt dar neseniai Astralas, kurio troškimą įgyvendint padėjo „Gravity“ ir „Sobieski“, naktim nemie-
gojo ir nusiėmęs akinius lazeriais ant lubų raižė „LTJ“... Tiesa, ar ilgai plovei nuo batų susikaupusį prakaitą?
Velnioniškai gražios muzikos ir karštų (ne tokia gera prasme) žmonių prigrūsta naktis.
„Pure Grand Halloween“ @ „Forum Palace“, 2006 10 31 Kad Zabiela gražus, dar nieko nereiškia. Atrodė,
kad blondinas muziką groja pagal organizatorių užsakymą ir visai nesidomėdamas nei publikos jausmais, nei
naujausia savo fonoteka. Apie patekimą į vakarėlio vidų pasakoti net neverta.
John 00 Fleming @ „Heaven“, 2006 10 27 Kalbama, kad Flemingas užsienyje gerbiamas ne ką mažiau, nei
koks Tiesto ar Van Burrenas. Deja, pas mus didesnio dėmesio jis taip ir nesusilaukė... Ar „Heaven“ kada nors
įsidrasins nusiplauti anksčiau ten bujojusių rajoninių klubų makiažą? Tuomet gal visi ir nueitų.
Kartais tai, kad vakarėlis buvo vi-
sai geras, supranti tik nuėjęs į dar
blogesnį. Arba atvirkščiai. Jei nebuvai
sąrašo viršuje žydinčiame - nusibausk,
apatinis – pats nykiausias.
Nuo spalio 20 – osios
iki lapkričio 3 –osios.
Nors dar ne Kalėdos ir jau ne Visi Šventieji, bet
artėjantys laisvadieniai – iš fantastikos srities.
Elektrikai groja dramenbeisą, hauso atstovai – funk,
„Global Underground“ veržiasi į „Helios“, geriausio
naujo veido Lietuvos elektronikoje albumas pristato-
mas Palangoje, o tu tiesiog sekioji paskui juos visus.
Savaitgalis nr. 1: lapkričio 10 - 11
Vilnius
Baliukas „Arkoje“ dvelkia fantastika.
Manfredas, karščiausias ir aktyvi-
ausias electro ir panašių sąskambių
meilužis Lietuvoje, žada specialų
dramenbeiso setą žiemoti likusioms
silkėms, susigrūdusioms į „Arkos“
statinę, atsiprašau, kavinę. Jei po tokio
eksperimento liks gyvų, jie bus apdo-
vanoti standartiniais „Metro Promo“
prizais – Astralu, Red1, Messiah,
Seen Quel...
Kaunas
Gal „Booralio“ konglomeratas būtų
labiau tikęs spalio 31-osios nakčiai
(įsivaizduoji Laurį skrečinant, kaip
2Freshas arba Karalių flirtuojant, kaip
Boo?), bet kai kas sako, kad Helovinas
Kaune – kas dieną. Taigi, Laisvės alėja,
„Čili pica“, lapkričio 10-oji. Hausas
prieš nehausą - Just beat it!
Klaipėda
„Miesto smuklės“ padavėjas šiandien
baugins (ir vėl baisu) „Vakarų
pakrantės trileris“. Pagrindiniai jo
aktoriai – liNas iš Palangos „Ramybės“
ir Kauno šlovės alėjoje reziduojantys
Antanas Gustaitis bei mic‘Kolia. Ar
po vakarėlio trijulė pretenduos į tech
house, uk house ir minimal į apdova-
nojimus, pasakysi man tu.
Savaitgalis nr. 1: lapkričio 17 – 18
Vilnius
Jau apuostytas ir už žavingą garsą per
petį paplotas per dainininkės Monicos
Brooke koncertą, deja, tūlo vidutinio
klubinėtojo vis dar ne itin vertinamas
„Helios“ penktadienį primygtinai
kviečia pabandyti dar kartą. Ir ne
kokiam šiaip hauso šokiui! Lenksim
galvas prieš pirmojo „Fabriclive“
autorių, įsimintinos grupės „UNKLE“
įkūrėją, artimą „Global Underground“
draugą Jamesą Lavelle. Nebandyk
apibrėžti jo stiliaus.
Kaunas
Visi išvažiuos svečiuotis į kitus mies-
tus. Gaila.
Su „London Elektricity“ lengviau. Jie,
nors ir labai gyvybingi ir novatoriški,
vis tiek dramenbeisas. Ir, deja,
„Gravity“ šiandien gyvai jis neskambės.
Bet jei vietoj aštuonių asmenų grupės
– tik vienas diskžokėjus, reiškia, lieka
daugiau vietos šokti, juk taip? Beje,
„London Elektricity“ podcast‘as britų
skaitmeninės muzikos apdovano-
jimuose šiemet pripažintas geriausiu.
Klaipėda
Tiesą sakant, netgi Palanga. Ypat-
ingai muzikai – ypatinga vieta. Be
konkurencijos saldžiausias metų
elektrinis debiutantas Golden Parazyth
šeštadienį klube „Ramybė“ pristatys
savo pirmąjį albumą „Apartments
of Steel“. Padedamas jį paskatinusių
„Partyzanų“ ir „Few Nolder“.
O kitą dieną eisim prie jūros... Iki
pirmadienio. Tuomet Vilniaus „Ibish
Lounge“ – kaip visada geriausias darbo
savaitės vakaras su „min_for“, Nefor-
matu ir per amžius minimal.
Tekstas: Daina Bang

/ BANG! BANG! /
kuriančių žmonių, tarp jų nebuvo nei vieno, kuriam
atsidarė tos magiškos durys. Kita vertus, visi buvo
pasipuošę, nes daug dirbo.
Andrius: Aš tai manau, kad visi šie tavo išvardinti
dalykai visada dalyvauja klubinėje visuomeneje, bet
malonumų liūnas gali įtraukti iki ausų, o po to su-
valgyti asmenybę. Reikia tureti kažką tokio, kas tave
išlaikytų šitame sukūryje ir kartu leistų išsaugoti tiek
fizinę, tiek moralinę sveikatą.
Dažnai lankotės vakarėliuose kaip paprasti lankytojai.
Kaip iš šono atrodo Lietuvos klubinė kultūra?
Benas: Tuomet, kai negroju, einu į vakarėlį gerai
praleisti laiką, pabūti su draugais, o kartais ir su
visai naujais pažįstamais. Tada tikrai nestebiu iš
šono Lietuvos klubinės kultūros, nes manau, kad
ji dar yra embriono stadijoje ir visi interaktyviai ar
pasyviai joje dalyvaujantys prisideda prie jos gimimo
ir vystymosi. Tačiau pastaruoju metu vyraujančios
tendencijos iš tiesų mane labai džiugina ir tikiu, kad
jos išliks panašios per ateinantį laiką, o Lietuvos
vardas bus įrašytas daugelio pasaulio didžėjų bei
grupių tvarkaraščiuose kaip „must be“.
Andrius: Man asmeniškai, ji atrodo labai puikiai...
Mūsų žmonės yra nuoširdūs ir tai įpareigoja svečius
groti kuo geriau. Tokiu būdu kyla tiek vakarėlių lygis,
tiek „klubinėtojų“ kultūra. Vienu žodžiu, super !
Lietuvoje mėgstama skirstyti šokių muziką pagal
miestus. Kaunas – house sostinė, Utena – techno
tvirtovė, Šiauliai – dramenbeiso miestas. Iš kokių
miestų esate jūs ir kiek tai turėjo įtakos jūsų muzi-
kiniui skoniui ?
Benas: Na, jeigu ir yra tokia miestų klasifikacija, tai
Vilnių, kuriame gimiau, galbūt galima būtų pavadinti
eklektikos bastijonu, nes muzikinė įtaka man neap-
siribojo kažkuriuo specifiniu stiliumi ar pakraipa
– tai galėjo būti ir itališkas disko, kurio įtakoje esu
padaręs Sabrinos „Boys“ perdirbinį, ir hardcore, ir
rokas, ir techno, ir house. Apskritai, gera muzika
amžina, o blogos pasiklausau tam, kad suvokčiau
skirtumą.
Andrius: As taip pat esu iš Vilniaus, ant kurio asfalto
ir užaugau... Mano muzikinį skonį turbūt formavo
tiesiog miesto dydis. Na, tiek, kiek jį galima laikyti
dideliu. Aš klausiau labai daug įvairios muzikos
nuo pat ankstyvos vaikystės. Kai namuose atsirado
patefonas, aš dar buvau, atrodo, darželyje. Pradejau
nuo V.Kernagio „Dainos teatro“. Pamenu, tai buvo
pirmas vinilas, kurį uždėjęs šokinėdavau po namus.
Po jo sekė visas klasikinės muzikos kursas, „bitlai“,
labai sunkus metalas (iš čia turbūt ir likę tie ilgi
plaukai), tada hardcore, tas pats drumandbass, po
kurio užstrigau ant house dešimčiai metų. Manau,
kad mano muzikinį skonį suformavo tas informacijos
kiekis, kurį aš galėjau gauti tiek muzikos mokykloje,
tiek kieme, tiek namuose...Iš tikro, tai labai dziaugi-
uosi šiuo mietu, nes jis turejo plokštelių parduotuvių
net tais durnais tarybiniais laikais.
Anksčiau, ypač pavasario vakarais, jus dažnai galima
buvo sutikti centrinėse Vilniaus gatvėse. Tiesiog netu-
rite „hapyendlessmobilių“, o gal kažko ieškote :) ?
Benas: Vilnius per daug mažas, bet tuom ir jaukus,
kad būdamas centre gali laisvai apsieiti be automo-
bilio, o ypač pavasario ar vasaros vakarais. Tačiau
automobiliu trauktis iš miesto ieškoti paparčio ar
kitokių žiedų man savaime yra malonumas.
Andrius: Jei rimtai, tai kai išsėdi visą rudenį ir
žiemą studijoje kiekvieną dieną po 10- 15 valandų,
tai pavasarį nori nenori „išneša“ į miestą, nes ten vėl
užgimsta judesys, kurį suteikia pirmas gaivus oro
gurkšnis po ilgų valandų prie monitorių ekranų.
Tikrai žinau, kad Benas savo karjerą pradėjo tikrų
tikriausiam „undergrounde“ – klube „Vault“. Benai,
tau maloniau groti 100 žmonių tam pačiam „Vaulte“
ar tūkstantinei miniai „Galaxy“?
Benas: Na, aš manau, jog pirmieji žingsniai buvo
žengti mokyklos „undergrounde“, kuris vystėsi
į bendraminčių rengiamus nelegalius ar legalius
techno vakarus, keliones ir tai natūraliai išsivystė
tiek iki „Vaulto“, tiek iki „Galaxy“, tiek iki „Litexpo“
ar net Vingio parko. Ne žmonių kiekis nusprendžia
vakarėlio gerumą, nes kartais grodamas dešimčiai
jaučiuosi laimingesnis nei būdamas scenoje su 5000
priešais. Labai džiaugiuosi savo kelyje sutikęs daug
puikių žmonių, kuriems esu dėkingas už viską, ką jie
yra man davę.
O tau, Andriau ?
Andrius: Jei sąžiningai, tai yra du nesulyginami
dalykai. Tu, pavyzdžiui, myli labiau savo dešinę koją
ar kairę?
Abi myliu vienodai.
Na va, man abejos maniškės irgi nerealiai fainos :).
Mes su Benu grodavome, kad ir 25 žmonėms, bet
vakarėlio energija būdavo tokia, kad, atrodo, gali
groti dar iki kito vakaro. Šis jausmas, aišku, labiau
būdingas „undergroundui“...
Kodėl su jumis nebegroja Marius Šmitas ?
Andrius: Marius šiuo metu užsiėmęs kitais su šokių
muzika susijusiais reikalais...
Benas: Pavyzdžiui, jis veda radijo laidą, kurioje
grojame mes :) !
Benai, kažkada buvai diskžokėjų čempionato
Švenčionėliuose komisijos nariu. Kokį įspūdį paliko
provincijos grojikų meistriškumas ?
Buvau išvykęs į Švenčionėlius dalyvauti vietiniame
didžėjų čempionate, kuris savo organizacijos lygiu,
tiesą sakant, mane maloniai nustebino. Tame
miestelyje ir aplink jį esančiuose, kuriuose gyvena,
net nežinau kiek, mažai tūkstančių žmonių, vyksta
pakankamai aktyvus judėjimas ir tikrai galiu pagirti
tiek grojusius, tiek organizavusius čempionatą už
tai, jog kursto kokybiškesnės elektroninės muzikos
judėjimą periferijoje.
Prisiminkite juokingiausią karjeros įvykį.
Benas: Vienas juokingiausių karjeros įvykių buvo
tada, kai teko iš vieno miestelio po grojimo bėgti
su žmogumi, gulinčiu ant mašinos, kurią vairavau,
kapoto. Juokiausi aišku vėliau, tąkart rodėsi kiek
kitaip... Vis dėlto, spėju, kad juokingiausias įvykis
dar kažkur laukia.
Andrius: Man tai juokingiausia buvo, kai važiavome
groti į Klaipėdą. Pakeliui Benas užbėgo namo
pasiimti muzikos. Laukiu aš jo pusę valandos. Tada
išlekia jis išdegusiomis akimis ir lekiam mes į tą
Klaipėdą. Atvažiavus prie klubo, aš savo įrankius
išsitraukiu iš bagažinės, o Benas kad knisasi, kad
knisasi... Tada išlenda jo galva su labai juokinga veido
mina ir sako „Bl***, aš turbūt viską namie vis dėlto
palikau...“ Gerai, kad internetas yra :).
Įsivaizduokite situaciją – loterijoje laimite milijoną
litų, bet pinigus gausite tik tada, jei už pusę sumos
surengsite grandiozinį vakarėlį. Kaip jis atrodytų?
Benas: Hmmm...Maždaug taip. Miestas. Daug
žmonių. Didelis garsas....ir Bono iš „U2“ dj setas.
Andrius: Man tai čia klausimas aukščiau skausmo
ribos :).
Jei galėtumete pasirinkti vieną pasaulio didžėjų ar
DJ komandą, kuri apšildytų jus, kas tai toks ar tokie
būtų?
Benas: Aš tai norėčiau, kad tai būtų Laurent Garnier.
Andrius: Kol kas žinau tik vieną, kuris galėtų
apšildyti taip, kaip aš svajoju. Tai Mindaugėlis.
Užbaikite sakinį – jei nebūčiau didžėjumi, būčiau....
Benas: Geriausias jūsų vaizduotės vaisius.
Andrius: Išprotėjęs muzikos kolekcionierius.
Paskutinis klausimas. Kokiais žodžiais paaiškinsite
savo anūkams, kuo buvote jaunystėj ?
Andrius: Na, mes gi ne prostitutėmis dirbame :)...
Benas: Nereikės sakyti, kuo buvome – jie labai anksti
sužinos, kuo esame :) !
Išvertus “Happyendless” reiškia nesibaigiantį
džiaugsmą. Kuo dažniausiai gyvenime džiaugiatės jūs?
Benas: Atsikėlęs iškart džiaugiuosi, kad atsikėliau.
Vėliau džiaugiuosi su artimais žmonėm,
nepažįstamais, džiaugiuosi, ką turiu šiandien,
džiaugiuosi muzika, filmais, knygomis, nepasto-
vumu, darbu, džiaugiuosi, kad gimiau...
Andrius: Visais malonumais, kuriuos duoda gyveni-
mas. Tik va, tada kenčia toks malonumas, vardu
miegas, kadangi dirbu patį mylimiausią darbą, kokį
tik galečiau sugalvoti – muzikuoju.
Daugelis tik susipažinę su naktine klubų kultūra
mano, kad didžėjavimas – tai šampanas, merginos ir
kokainas...
Benas: Sakyčiau, tai tėra šiuolaikinis stereotipas,
kuris kažkuo panašaus į tai, jog karas Irake prasidėjo
tam, kad ten sukurti demokratiją. Šiaip visas tas,
taip vadinamas „pramogų verslas“, yra kiek per daug
mitologizuotas ir apipintas legendomis, kuriomis kai
kurie labai šventai įtikėjo ir galvoja, kad vieną dieną
tiesiog atsidarys kažkokios magiškos durys į he-
donizmo rojų, kur tiktai lėktuvai, jachtos, merginos,
nesibaigiantys vakarėliai ir amžinas gyvenimas. Gal
ir keista, bet kiek buvau sutikęs grojančių ir šiaip
Iki šiol puikiai atmenu prieš dviejus metus vykusį „Nokia Plug-In“ vakarėlį „Litexpo“ parodų
rūmuose, po kurio vienas šokių muzikos megėjas neslėpė susižavėjimo „Happyendless“
diskžokėjų komanda, anot jo, pagrojusia daug geriau nei tikrosiomis vakaro žvaigždėmis bu-
vusiais britais „Tilt“ su Andy Moore‘u priešakyje. Praėjus dviems metais keitėsi šokių muzikos
tendencijos, klubinės kultūros statusas Lietuvoje ir dar daug daug kitų dalykų. O susižavėjimas
„happyendlessais“ nė kiek nesumažėjo. Atvirkščiai – su kiekvienu vakarėliu, kuriose galima
sutikti tuos du visada besišypsančius veikėjus, jis vis didėjo ir didėjo, ir didėjo...
– pašėlę keliautojai muzikos ritmu.
Lietuvos vardas bus
įrašytas daugelio
pasaulio didžėjų bei
grupių tvarkaraščiuose
kaip „must be“.
Happyendless DJ Team
Bla, Bla, Bla...
Tekstas: Daina Bang
Iliustracija: Gediminas Šiaulys (PetPunk)

10 / BANG! BANG! / 11
FOTOREPORTAŽAS

12 / BANG! BANG! / 13
SVEČIAS
„Neturiu nieko bendro su
Sinatra“
Tekstas: Daina Bang
Dar nebuvo išaušęs penktadienio vidurnaktis, o aš jau viršijau planą.
Septintą vakaro susitikti šachmatiniais „Vans“ pasidabinusį Mylo
(lauke kokie -5) – ne juokas.
Sakė, tądien kaip vaikas lakstė po Vilniaus senamiestį ir nusipirko
vabalo kepurę. Užsimaukšlino ją trims sekundėms ir suprato, kad
atrodo lyg turistas, tuomet susigėdo ir vėl tapo popžvaigžde.
Supratau, kad svečiui mūsų mažasis Vilnius visai
patinka, tad drąsiai paklausiau: „O jei tau dabar
pasakytų – gali negroti, eik kur nori, ką veiktum?“
„Kaip tai negroti? Naaaa jau ne. Noriu groti. Kitaip
nebūčiau skridęs, cha cha cha“.
„O jei dingtų elektra?“
„Šitam pastate? Oi, tuomet driokstelčiau per ba-
rus. Tie, kuriuos mačiau iš lauko per poros valandų
pasivaikščiojimą mieste, man pasirodė visai verti
ikišt nosį. Ir šiaip man čia kažkaip.. Įdomu. Gerai,
kad „Nokia“ sugalvojo kiek išplėsti klubinėjimo
ribas. Kad ir šita galerija – na, neįtikėtina, kad
čia galėtų vykt masofkė, ar ne? Pamatytum, koks
„Trends“ vyko Paryžiuj! Tuomet negrojau, tiesiog
išgirdau apie tą renginį ir pagalvojau – wow, būtų
įdomu sudalyvaut. Ir po to man paskambino, cha,
kaip viskas paprasta.“
Būnant Mylo - tikiu, nesunku. Jis išdavė man ir savo
purviniausio kūrinio pavadinimą. „Eu, turbūt „Drop
the Pressure“, nes ten labai daug kartų skamba
„Motherfucker“. Nors tai atrodo toks įprastas
žodis, bet JAV per beisbolo rungtynes tave už
jį iškart išmestų. Gali vadint teisėją durnium,
gaidžiu, bet tik ne močkrušiu“. Žinosiu.
Gyvai groti jam patinka vidurnaktį. Būti vakaro
žvaigžde. „O DJ setas gali prasidėt kad ir aštuntą
ryto. Ibicoj, pavyzdžiui, juk nėra vakaro ir ryto.
Tiesiog amžinas vakarėlis. Mėgstu grot spiginant
saulei – tuomet visi dar labiau apspangę, cha cha“.
„Šiaip nebesu toks jau šimtaprocentinis party ani-
mal. Kartais mėgstu paūžt, oi, kas vykdavo studijų
metais, bet gal suaugau. Gyvenimas trumpas, yra
ir kitų dalykų be vakarėlių ir gėrimo, kad ir kaip
bebūtų gaila. Anksčiau labai dažnai grodavau
išgėręs ar net girtas, žinai, kartais tai net visai pa-
togu – išgauni tokių įdomių garsų... Dabar dažniau
išgeriu tiesiog butelį vandens“.
Paskutinis paskutinio jo DJ seto kūrinys būtų Franko
Sinatros „My Way“. Ne dėl to, kad jis Mylo kažką
reikštų. „Apskritai neturiu nieko bendro nei su
Sinatra, nei su jo kūryba, bet jei jau tai būtų pas-
kutinis setas, tai koks skirtumas?“, labai protingai
paklausė filosofijos ir psichologijos mokslų krimtęs
Mylesas MacInnesas.
Po to jis važiuotų pensiją leisti į kokią Viduržemio
jūros salą. “Ibica per triukšminga… Gal Malta.
Taip, Malta.”
Dar man atrodė svarbu sužinoti, ar tikrai viskas gerai
Mylo ausims – pameni, berods, metų pradžioje buvo
pasklidęs gandas apie sušlubavusią jo klausą.
„Ė, nesuprantu, kam tai reikėjo paviešinti – trum-
pam buvau atsigulęs ligoninėn, bet tai tebuvo
infekcija, po galais. Bijojau, kad žmonės, išgirdę,
jog kurstu, nebeis į mano pasirodymus, cha cha...
Dabar viskas gerai, tikrai gerai. Išgirsi vakare!”.
Žinoma, tą ir padariau. Malonios kokybės naktis
prajuokino gal tik kartą – kai reklaminiuose ekranu-
ose vietoj “Nokia Trends” staiga užsidegė “Samsung
Digitall: Everyone’s Invited”.
“Anksčiau labai dažnai
grodavau išgėręs ar net
girtas, žinai, kartais tai net
visai patogu – išgauni tokių
įdomių garsų... “

14 / BANG! BANG! / 15
Daina, su kuria keliuosi Keane „Somewhere Only
We Know“ arba „Bend And Break“. Myliu Keanus.
Tiesiog. Iš Karto Pabundu Nuo Jų Švelnumo.
Daina, kuria dainuoju duše Kelis feat. Andre 3000
„Millionaire“. Tai yra kažkas nesuvokiamai gaivaus.
Priverčia mane šypsotis net ir po juodžiausios nak-
ties.
Daina prie kavos Norisi kažko ramaus, gal tai Ulrich
Schnauss „Blumenwiese Neben Autobahn“? Visad
atpalaiduoja ir užaugina sparnus.
Daina automobilyje Groove Armada „I See You
Baby“ (Fatboy Slim Mix). Ar reikia šiam užpakaliukų
kraipymo hitui kokių nors komentarų?
Daina tikrinant darbinį paštą Kasdien vis
kita. Šiandien tai Funckarma „Bion Glent“.
Novatoriškiausias kada nors girdėtas sintetinis
dramenbeisas. Labai gerai.
Daina pietų metu Klausausi čepsėjimo ir kavinių CD.
Beje, ar kada nors pastebėjot, kad populiariausiose
kavinėse dažniausiai groja tikrai geri albumai, kad ir
Herbert „Bodily Functions“. Man tai labai patinka.
Daina važiuojant i susitikima Priklauso nuo to, koks
tai susitikimas. Vieną dieną reikia crazy nuotaikos
– tokią dainą ir klausau . Kitą kartą pritrūksta
susikaupimo ir rimtumo – tuomet automobilyje
vingiuoja Max Richter smuikai ir pianinai dainoje
„Sunlight“.
Daina baigiantis darbui Darbą baigiu labai vėlai. 20
– 21 valandą, todėl nieko nebesinori, tik kuo skubiau
grįžti pas savo šunį. Važiuoju greitai. Dažniausiai
klausausi radijo.
Daina vakarienės metu Panoramos „džinglas“.
Daina „preparty“ Laurent Garnier „Coloured City“.
Amžinoji klasika. Techno muzikos genijus sukūrė
gabalą, kuris ir po 10 metų skamba naujai.‘
Daina „afterparty“ Sigur Ros „Svefn-g-Englar“. Tai
niekam kitam neprilygstamos islandų svajos, kurios
greitai mane nuneša į sapnus.
Dar - Goo Goo Dolls „Iris“, Sebastien Tellier „La
Ritournelle“, Lamb „Gabriel“.
Tu irgi ryškus? info@bang.lt
DJ KREPŠYSUŽ SIENOS DIENOS DAINOS
Nekosmiškas nuotykis
Rygoje
Krepšys, užantis ar
„bardačiokas“ – ne taip ir svar-
bu. Svarbu, kad drėkstų, plėštų
ir išgelbėtų bet kokį vakarėlį,
netgi klasės susitikimą. Šiandien
savo sakvojažus praveria naujais
kostiumais pasidabinę „Nesakyk
Mamai“ metrodiskžokėjai.
1. „Nesakyk Mamai - No Front Teeth“ (CDR).
Vienareikšmiškai geriausias, nes mūsų. Pirmas mūsų
bendras kūdikis, mes juo didžiuojamės. Kartais
baudžiame, kai ant grindų ištėškia nepakankamai
daug šokėjų – pagarsiname.
2. „Booka Shade –
Darko“ (Get Physical)
„Booka Shade“ yra nau-
jieji Viskas. Juos groti ir
klausyti turi be išimčių
visi. Atrodo, taip ir yra.
3. „Radio Slave -
Secret Base“ (Rekids)
Minimalistiškai
sintetiškas hausas, kurį
naudojame vilioti nau-
jiems lengvatikiams.
4. „The Klaxons
- Magick“ (Simian
Mobile Disco Remix)
(Polydor)
Vienas iš dalykų,
dėl kurių buvo verta
sutikinėti 2006-uosius.
5. „Services - Element Of Danger“
(MSTRKRFT Remix)
„Services“ kala krūtinėn, bet šitas šmotas nebūtų
taip aukštai mūsų tope, jei ne MSTRKRFT nagučiai.
Gi vienas iš jų – tikras lietuvis Al Puodžiukas!
6. „The Knife -
Like A Pen“ (Thomas
Schumacher Dub).
Už jos balsą atiduotume
savo mamą. O Schum-
acheris tokią pavardę
nešioja ne veltui.
7. „Riot In Belgium -
Acid Never Lies“ (Boyz
Noize Remix).
Pavadinimas
– nenuginčijama teisybė.
Paklauskit Plastikmano,
ką jis mano apie acid.
8. „New Young Pony
Club - Ice Cream“ (DJ
Mehdi Remix) (Modu-
lar Recordings).
Kym Wild skambant
šiam kūriniui tiesiog
apsikabina CD grotuvą
ir jį laižo.
9. „Puhdys - Geh dem
Wind nicht aus dem
Wege“ (Amiga). Mums
patinka kūriniai kreivais
pavadinimais. Tai lyg
fetišas...
10. „Van She - Kelly“
(Cut Copy Mix) (Uni-
versal Island Records).
Su juo sprogdinam širdis.
Tų, kuriuos prisišaukėm
trečiuoju kūriniu.
Tekstas: Daina Bang Foto: Amber Muse
Paskutinio vasaros laiko rytą, galvoje dar skambant
MC Conrado svaičiojimams apie LTJ Bukemą jau
sėdėjau ištaigingam autobuse. Įdomu buvo Pak-
ruojyje išvysti merginą, pasipuošusią „Louis Vuitton“
rankine. Tomas Middletonas, įnirtingai šukuodamas
sau barzdą, manęs visgi laukė tolėliau – Rygą pasieki-
au beįsiplieskiant žiburiams ant Dauguvos tiltų.
Kai pernai Tomo, kurį už rinkinį “The Sound of the
Cosmos” (Hooj Choons) įsimylėjau dar 2002-aisi-
ais, nesulaukiau Vilniuje (jis paslaptingai dingo iš
“Gravity” kalendorių), mintyse pažadėjau neatleisti ir
pasiekti savo. Ir, ką gi, visai netikėtai užtikau Rygoje
belaukiančią „Carslberg Glam Session“ su saviakais
“RyRalio“, pačiu misteriu Kosmosas ir žemyn po
kelionės dangun nuleisti pasižadėjusiu ponu Bog-
danu.
Vieta! Puiki. Vakarėlių lankytojų ir meno gerbėjų
naudojamas apleistas baldų fabrikas. „Baisu, kad
taip toli nuo centro – o jeigi visi patingės važiuot?“,
- būgštavo vienas naujas slaviškos kilmės, dėl
to plačios sielos pažįstamas, pačioje vakarėlio
pradžioje vietą prie kolonėlių užsiėmęs. „Bet tu gi
nepatingėjai?“, - klausiau aš jo. „Tai kad šiandien
Rygoj nėr daugiau ką veikt. Ir šiaip – tokių retai būna
vakarėlių, pasiilgau hauso. Tai negi dabar praleisi, be
to, 7 latai, pigu“.
Kaip maloniai atskleidė vakaro eiga, hauso pasiilgo
visa armija kaimynų, na, ir lietuvių, tikiuosi, buvo
daugiau, nei tie sutikti šeši. Aplink buvo kalbama
apie itin sąžiningą feiskontrolą, kuris, ačiūdie,
neapsaugojo nuo absoliutaus fabriko prisipildymo
maždaug apie vidurnaktį. Middletonas, užsisakęs
ananasų sulčių kartoniniame pakelyje ir porą
bananų, pageidautina, organiškų, matyt, gardžiavosi
vaišėmis, todėl vėlavo - pirmieji įaudrintų šokėjų
plojimai ir skanduotės atiteko kauniečiams, kurie
raideryje teįrašė „Vandens ir redbulio“. Naujas koktei-
lis kelyje į blaivesnę Lietuvą!
Laukimą įvairino poros metrų skersmens
pripučiamame kamuolyje įsitaisiusi mūsų ugninės
Erikos kolegė, tiesa, saugumo sumetimais (gi gumos
apsupta buvo!) ne degančiais, o tik šviečiančias
daiktais mataravusi. Ne man vienai norėjosi kiek tą
kamuolį krepštelti ir žonglierės kelionę pakreipti kita
linkme, bet apsaugos darbuotojai šiais laikais labai
gerai atlieka savo darbą.
Žmonės kalba, o ir pati iš kelių patyrimų maniau,
kad latviams nelabai rūpi, kas ten tuos įrašus
nuo aukštybių laido (pameni, pasakojau apie tai,
kaip rygiečiai „Driving to Heaven” neatpažino?),
bet... „For the love of House, for the love of beat,
strictly for the love of“! Kartu su solidžiu vyrišku
vokalu spiegė visas atgimęs baldų fabrikas, ir taip
defektiškai prasidėjo Middletono popuri, kurios,
tiesa, tikėjausi kosmiškesnės ir solidesnės. Dabar gi,
vietoj malonios smegenų mankštos, gavom tik ištisai
vasarinį ir pliažinį setuką. Bet tokį tikrą, kad nė
negalvojau apie kažkokias ten mankštas.
Šaudė mėlyni žibintuvėliai (jais porą šimtų meilės
mėgėjų apdalino vaikinas iš tabako kompanijos,
tiesa, baiminosi, kad jei į vakarėlį ateis viršininkai,
muš – jis mirgančius žiebtuvėlius tiesiog „pasiskoli-
no“), iš baro tryško energija su degtine ir „Jagermeis-
ter“, niekas nebėjo rūkyti. Taip, reikėjo eiti į lauką.
Tiesa, tam skirta palapinė buvo aprūpinta šilumos
generatoriumi, samovarais ir barankomis, be to,
ant plytų sienos sukosi animacinis filmas apie katę,
kuri kačiukui įdėjo širdį ir tuomet jie skrido į dangų.
Matai, turiningai laiką leidau.
Kaip sako Gnarls Barkley, „I remember when, I
remember, I remember when I lost my mind”... Mane
soulful ritmu šokdino vis nauji pažįstami, į kurių
tarpą įsibrovė net dvi besibučiuojančios merginos,
tokios meilios ir draugiškos, kokių seniai sutikusi
nebuvau. Man patinka! Tas pats „Crazy“ susimaišė
su Donna Summer „I Feel Love“, ir tautų draugystės
sutvirtintas burbulas šovė dangun nepalikdamas
abejingų. Hausui. Grįžk, laukiam.
Buvo išties karšta, bet ne taip, kad dusintų ar
alpdintų, o iš vidaus ir keliančiai. Vienas iš tautiečių
Vidis, išgirdęs draugelių iš Berlyno „Ame“ hitą
„Rej“, puolė lipti kuo aukščiau ir ir letenomis siekti
žvaigždutėmis nusagstytas lubas.
Manau, ir Vidis, ir visi kiti progą išlipti iš proto dar
kartą turės labai greit – lapkričio 30-ąją. Rygos nuo-
tykis baigiasi, taigi sek spaudą ir apsilankyk
www.bestkeptsecret.lt.
Plotas atiduodamas tiems, kurie
taip artimai draugauja su nak-
timi, jog apie šiuos santykius
žino visi. Paplok pirmūnei Go-
dai iš ketvirtadieninių „Gravity“
naujienlaiškių.

16 / BANG! BANG! / 17
Kas didesnis? IT
www.residentadvisor.net
ši svetainė pateikia informaciją apie
tai, kas vyksta viso pasaulio klubuose,
įrašų studijose ar muzikantų galvose.
Interviu, muzikinės apžvalgos, anonsai
šioje svetainėje pateikiami lyg ant
lėkštutės, tiesa, anglų kalba. Žinoma,
čia yra nuotraukų galerijos iš viso pas-
aulio klubų ir vakarėlių „flashbackai“ ir
darosi sunku suprasti – „RA“ – britiškas
produktas ar globalizacijos ir klubinės
kultūros populiarėjimo auka. Bet
kuriuo atveju, apsilankyti verta.
www.beatport.com
2004 metais įkurta skaitmeninė
parduotuvė, prekiaujanti šokių
muzikos kūriniais, iškart įsitvirtino
tarp savo rinkos lyderių. Žinoma,
prie jos populiarumo prisidėjo ir
tas faktas, jog ją įkūrė ne bet kas, o
tokie klubinės kultūros dievukai kaip
Richie Hawtinas ar John‘as Aquaviva.
Beatport pribloškė ne tik vartotujus,
bet ir pagrindinį konkurentą – iTunes,
pasirašiusi išskirtines bendradarbiavi-
mo sutartis su daugiau nei 2000 įrašų
kompanijų (dabar šis skaičius viršyja
jau 3000), tarp kurių galima sutikti
tokių vardų kaip Renaissance, Get
Physical Music ar Poker Flat. Po kurio
laiko ši virtuali parduotuvė pavirto
tikru rojumi tiek pradedančiajam
diskžokėjui, tiek labiau patyrusiam jo
kolegai, tiek ir eiliniui šokių muzikos
gurmanui. www.beatport.com lankyto-
jus vilioja ir įspūdingomis loterijomis
– nesenai vienas amerikietis išlošė nei
daug nei mažai – visą DJ įrangą, prade-
dant Pioneer CDJ-1000 grotuvais, bai-
giant profesionaliomis ausinėmis bei
krūva „menkniekių“. Ir tik todėl, kad
buvo užsiregistravęs www.beatport.
com svetainėje.
Svetainės veikimo principas – daugiau
nei paprastas. Užeini, pasirenki šokių
muzikos stilių, kuris tau patinka
labiausiai ir štai – tavo akims ir ausims
pateikiama tūkstančiai naujausių
„gabalų“. Spaudi ant garsiakalbio
ikonos ir turi galimybę nemokamai
išklausyti dviejų minučių trukmės
vieno ar kito kūrinio ištrauką. Patiko?
Pirk. Priklausomai nuo dainos ir jai
taikomų nuolaidų, kaina gali svyruoti
nuo pusantro iki dviejų su puse JAV
dolerio. Brangu? Taip, tačiau jei esi
pakankamai protingas ar protinga, gali
sutaupyti, bet apie tai – kitą kartą...
Kaip matuojamas diskžokėjo
gerumas, nežino net patys
diskžokėjai. Nespręs ir „Bang!”
– geriau pamąstyk ir savo balsą
už didesnio kalibro grojiką atiduok
tu. Papildomo pristatymo žemiau
išnarstytiems turbūt nebereikia.
Amžius ir stažas
25 metai, groju 8.
Stilius
Nuo – iki. Dramenbeiso nevartoju, eclectic – irgi ne.
Kolekcijos dydis
800 plokštelių ir daug gigabaitų.
Naudojamas muzikos formatas
CD
Ilgiausias setas
10 valandų – daug kartų „Exit“, na, ir Vilniuje
pasitaikė.
Didžiausia auditorija
Visos man vienodai brangios.
Parašų ant merginų krūtinių kiekis
Anksčiau neišdrįsdavau, dabar nebeprašo... Tik ant
marškinėlių.
Užsienis
Svetur grojau gal 15 – 20 kartų. Vokietijoje, Angli-
joje, Turkijoje, Rusijoje, Skandinavijoje, JAV.
Žvaigždės
Grotuvais esu dalinęsis su Hernanu Cattaneo,
Satoshi Tomiie, „Deep Dish“, Ferry Corstenu, Arminu
Van Buurenu, Tiesto, Anthony Pappa... ir Andriumi
Rio. Bet čia tik patys patys.
Liapsusas
Namuose plokšteles dėliojau į dvi krūvas – tos, kurias
nešiuosi kluban ir negrojamos. Jau eidamas groti
apsižiūrėjau, kad visgi pasiėmiau negrojamų krūvą.
Stovėjau ir keikiausi, bet niekas nematė. Grojau iš tų
netinkamų, o ką darysi? Taip buvo net porą kartų.
Blogiausias grotas kūrinys
Tuo metu, kai groju, kiekvienas atrodo geras. Tik
vėliau kartais suprantu, kad to ar kito geriau nebel-
eisti.
Keisčiausias prašymas
Turistė su dideliais papais įkiša sau į dekoltė pirštą
ir sako „The World is Mine“ – suprask, dabar turiu
pasiryžt, pamest galvą dėl krūtinės ir tą Guettos hitą
pagrot. Va ir ne!
Pinigai muzikai
Dabar išleidžiu kokį 100 dolerių per mėnesį.
Anksčiau būdavo tokių įvykių, kad vienoje
parduotuvėje per valandą 200 dingdavo. Dabar perku
skaitmeninę muziką, tai daug pigiau.
Ruošimasis vakarėliui
Kartais dvi paras, kartais kitam diskžokėjui begro-
jant paskutinį gabalą.
Amžius ir stažas
25 metai, groju nuo 1997-ųjų. O gal nuo 96-ųjų?
Stilius
Vienareikšmiškai dramenbeisas.
Kolekcijos dydis
Tiesą sakant, nežinau, bet reikėtų kada paskaičiuoti.
Naudojamas muzikos formatas
Naudojamas muzikos formatas Tiek vinilai, tiek CD.
Ilgiausias setas
2003-ųjų rugsėjo mėnesį „Arka Drum‘n‘Bass“ grojau
5 valandas non-stop.
Didžiausia auditorija
Manau, apie 2000 žmonių.
Parašų ant merginų krūtinių kiekis
Parašų ant merginų krūtinių kiekis Tokios statistikos
nevedu, cha cha!
Užsienis
Ten didžėjavimo tikslais lankausi kas pora mėnesių.
Deja, ne visada užsienyje geriau, nei pas mus.
Žvaigždės
Stovėjau šalia daugumos dramenbeiso „viršūnėlių“.
Va, spalio 27-tą dieną, grojau su LTJ Bukemu. Atlai-
kyk, Antanai!
Liapsusas
“Promachus“ lemia tai, jog kažkas kitas kažko ne-
padaro. Bet šiaip teko, teko...
Blogiausias grotas kūrinys
Lyg ir būtų logiška blogų „gabalų“ negroti.
Keisčiausias prašymas
Tarp manęs besiklausančių keistuolių nėra, be to,
prašymų neišklausau.
Pinigai muzikai
Priklauso nuo to, koks mėnuo, kiek nemokamų
promo „gabalų“ pasiekia mano rankas. Pavyzdžiui,
spalio mėnesį gavau apie 30 įvairių promo. Kartais
susiklosto ir taip, taip kad nieko neperku, o kartais
tiesiog nespėju užsakinėti.
Ruošimasis vakarėliui
Žiūrint, koks tai vakarėlis ir kokios mano funkcijos -
ar tik groju, ar ir organizuoju. Kita vertus, naujausios
muzikos ieškau visada, tad galima sakyti, kad visada
ruošiuos artėjančiam renginiui...
Iliustracija: Gediminas Šiaulys (PetPunk)
www.electronics.vizio.biz
Apie tai, jog Balkanų regiono jaunimas
dievina šokių muziką ir klubinę
kultūrą apskritai, sklinda legendos.
Sasha su jaunuoju savo džedajumi
J.Zabiela teigia, kad viena iš geriausių
2005 metų grojimo vietų jiems buvo
Rumunija, o į Belgrado klubus noriai
važiuoja Magda ir kiti elektroninės
muzikos stabai. Ką jau kalbėti apie
„Exit“ festivalį kitame Serbijos mieste,
Novy Sade. Čia, šalia roko ir pop
muzikos žvaigždžių, pasirodo ir visame
pasaulyje žinomi diskžokėjai : Dave
Clarck, Steve Angello, Eric Prydz ir
kiti. Pavydi, ar ne? Pavydėsi dar labiau,
kai papasakosiu apie tai, kaip puikiai
pietiečiai tvarko muziką virtualiu būdu.
Taigi, www.electronics.vizio.biz. Tai
vienas iš forumų, kuriame skelbiami
„postai“ su nuorodomis į diskžokėjų
setus, įrašytus jų pasirodymų klubuose
ar radijo stočių eteryje, metu. Tiesa,
www.electronics.vizio.biz pasižymi
tokių „postų“ gausa, muzikinių stilių
įvairove ir „šviežumu“. Labai aiški
nuorodų sistema leidžia rinktis tai, kas
arčiausiai širdies – forumų gijos skir-
stomos pagal šokių muzikos kryptis
ir tai gerokai supaprastina paieškos
procesą. Šiame forume galima rasti
ir tikrų šokių muzikos perliukų, kaip
antai įrašą iš 1972 metų vokiečių leg-
endos „Kraftwerk“ koncerto ar vieno
iš Techno pradininko Derrick May pa-
sirodymo eilinės Detroito radijo stoties
eteryje 1989 metais. Taigi, registruokis
ir siųskis legaliai be jokių apribojimų
geriausių pasaulio diskžokėjų setus !
www.friskyradio.com
Virtuali radijo stotis, transliuo-
janti tik šokių muziką. „Frisky Radio“,
savo laiku sugebėjusi įsiterpti tarp
tokių grandų, kaip „BBC Radio 1“
su Pete Tongu priešakyje ar „Kiss
100“, visuomet išsiskyrė subtilesniu
muzikiniu skoniu nei jau minėtieji
jos konkurentai. Čia skambanti
muzika visada buvo sunkesnė, gilesnė,
bet kartu ir melodingesnė. „Frisky
Radio“ eteryje retai išgirsi diskžokėjų,
besipuikuojančių geriausiųjų pasaulyje
dešimtukuose, vardus. Vis dėl to, jei
tau svarbi muzika, o ne kas ją atlieka,
apsilankyk www.friskyradio.com ir
išklausyk ką tau siūlo šios radijo stoti-
es rezidentai iš įvairių pasaulio kraštų
– Pietų Amerikos, Graikijos, Turkijos
ir t.t. Beje, įdomi detalė – kiekvieną
savaitę „Frisky Radio“ skelbia savaitės
atlikėją. Bang sužinojo, kad kitą
savaitę (lapkričio 13-19 d.) jais bus
prodiuserių bei diskžokėjų duetas iš
Lietuvos MD Substance. Nepraleisk
progos susipažinti su jais !

18 / BANG! BANG! / 19
VISI KALBA
REDAKCIJA
... „RyRalio“ atveža Marką
Fariną. Į geriausią Kauno barą
„91“. Išankstiniai bilietai kai-
nuos nuo 70 litų.
... Tiga pastebėtas
apsikabinęs su mergina.
Viso pasaulio gėjai liūdi.
... Tiesto nusipirko jau trečią butą Lietuvoje.
... Tas pats Tiesto susižavėjo
lietuvaite. Tai ta pati
šviesiaplaukė didžiakrūtė
iš Šiaulių, kuri draugavo su
Zabiela.
... „Boogaloo“ atidaro savo įrašų
kompaniją, pirmiausiai išleis
„A.I.R.“ albumą.
... Kitąmet Kaune atsidaro normalių
plokštelių parduotuvė. Vietoj
„Merkurijaus“, Laisvės Alėjoje.
... „Nesakyk Ma-
mai“ singlą „No
Front Teeth“ per
„Myspace“ jau
paklausė ir Valdas
Adamkus bei pras-
mingai krestelėjo
galva.
... Paaiškėjo, kodėl per Jonines
neatvažiavo Richie Hawtinas
– jis, atšaukęs visus numatytus
grojimus Rytų Europoje, be jokios
svarios ar sudėtingos priežasties
nusprendė tiesiog pailsėti Ibicoje.
... Bet jam galima. Vien dėl to, kad pir-
muosiuose jo vakarėliuose Detroite „ant
durų“ stovėdavo jo mama. Pažiūrėk DVD
„The Pioneers of Electronic Music: Richie
Hawtin“. Dar ne to išvysi.
... „Pachoje“ bus įtaisyti
kraneliai, iš kurių liesis
degtinė.Rėk garsiau, neišgirdau
– visikalba@bang.lt
Kotryna
kotryna@bang.lt
Paulius
paulius@bang.lt
Rytis
rytis@bang.lt
Karolis
karolis@bang.lt
Dizainas:
Gediminas (PetPunk),
Elena (Maya).

Bang 00

Recomendados

Recomendados

Más contenido relacionado

Destacado

Destacado (20)

Bang 00