1.
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Lina Aleksandravičiūtė AMF-14/1
REFERATAS
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
Tikrino:....................................................
(Nurodyti dėstytojo vardą, pavardę)
Įvertinimas:.............................................
(pažymys, dėstytojo parašas)
Vilnius
2014

2.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 2/23
Turinys
A. Bendrieji terminai: .................................................................................................................... 8
B. Informacijos vaizdavimo sąvokos: ......................................................................................... 10
C. Programavimo sąvokos:.......................................................................................................... 11
D. Techninė įranga: ..................................................................................................................... 11
E. Programinės įrangos sąvokos: ................................................................................................ 12
A. Bendrieji informacijos dėsniai:............................................................................................... 13
a. Informacijos kiekio augimas............................................................................................... 13
b. Informacijos senėjimas ....................................................................................................... 15
c. Informacijos sklaida............................................................................................................ 15
B. Programavimo procesas ...................................................................................................... 16
a. Uždavinio formulavimas..................................................................................................... 16
b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas. ................................................................ 16
c. Programos sudarymas. ........................................................................................................ 17
d. Programos tikrinimas. ......................................................................................................... 17
VII. Išvados .................................................................................................................................... 21
VIII. Literatūros sąrašas .................................................................................................................. 22

3.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 3/23
I. Paveikslėlių ir lentelių sąrašas
1 paveikslėlis ..........................................................................................................................................6
2 paveikslėlis ........................................................................................................................................15
3 paveikslėlis ........................................................................................................................................16
1 lentelė................................................................................................................................................14
2 lentelė................................................................................................................................................15

4.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 4/23
II. Santrumpų sąrašas
Algoritmas 10
Asmeninis kompiuteris 11
Atminties įrenginys 8
Atmintis 8
Automatinis 8
Automatizavimas 8
Baitas 9
Bitas 9
Darbo stotis 10
Dirbtinėmis kalbomis 10
Diskretūs duomenys 9
Duomenys 7
Duomenų apdorojimas 7
Duomenų apdorojimo
sistema 8
Funkcinė schema 9
Įmontuotoji programinė
įranga 8
Informacija 7, 12
Informacijos apdorojimas 7
Informacijos apdorojimo
sistema (IAS) 8
Informacijos kiekio augimas
12
Informacijos senėjimas, 14
Informacijos sklaida 14
Informatika 7
Informatikos procesas 9
Integrinis grandynas (IG) 10
Kompiuteris 10
Kompiuterių karta 8
Kompiuterių tinklas 9
Kompiuterizacija 8
Konfigūracija 9
Laikmena 9
Mikrokompiuteriai 11
Mikroprocesorius 10
Nešiojamasis kompiuteris 11
Operacinė sistema (OS) 11
Prieiga 7
Procesorius 10
Programavimas 10
Programavimo kalba 10
Programavimo procesas 15
Programinė įranga 7
Programų inžinerija 11
Programų paketas, 11
Resursas 8
rograma 10
Sąsaja, 9
Signalas, 9

5.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 5/23
Simbolis, 9
Sisteminė programinė įranga
11
Sistemos dokumentacija, 11
Skaičiavimo, 8
Skaitiniai duomenys, 9
Skaitmeniniai duomenys, 9
Skaitmuo 10
Superkompiuteris, 11
Taikomoji programinė, 11
Techninė įranga, 7
Tekstas 7
Terminalas, 10
UNESCO 6
Ženklas 9

6.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 6/23
III. Įvadas
Poindustrinė epocha pirmą sykį informaciją įvardijo kaip vieną iš svarbiausių išteklių,
pagrindinį gamybos produktą ir pagrindinę prekę. Per šimtmečius nusistovėję visuomenėje procesai
radikaliai kinta – jie tapo orientuoti į informaciją, jos panaudojimą. Žmonija įžengė į informacinį
amžių kuriame žinios darys vis didesnę įtaką visoms gyvenimo sritims. Technologijų plėtra turi
įtakos programinės įrangos kūrimo procesams, naujų metodų paieškai, skirtai informacijai ir
žinioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas su veiklos kompiuterizavimo
procesais, naujomis technikos rūšimis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo
technologijomis. Tačiau norint suprasti ir išsiaiškinti informacinių technologijų svarbą reikia
suprasti pačią informacinių technologijų reikšmę, jos pagrindines sąvokas ir dėsnius. Būtent šiuos
klausimus aš ir bandysiu apžvelgti savo darbe. (1 paveikslėlis )
1 paveikslėlis

7.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 7/23
IV. Informacinių technologijų samprata
Žodis „technologija“ vartojamas nuo senų laikų, kilęs iš graikų kalbos: „technė“
reiškia menas, amatas, „logos“ – sąvoka, žodis. Dažniausiai suprantamas kaip procesų, reikalingų
tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas iš svarbiausių technologijos bruožų – technologiniai
procesai kokybiškai keičia apdirbamąjį produktą. Šio šimtmečio antrojoje pusėje intensyviai
vartojama sąvoka „informacinės technologijos“. Kartais dar išskiriama ir informatikos technologija.
UNESCO1 dokumentuose aiškiai ir griežtai apibrėžiamos sąvokos: informatika, informatikos
technologija ir informacinės technologijos.
Informatika: mokslas, nagrinėjantis informaciją apdorojančių sistemų projektavimą,
realizavimą, įvertinimą, naudojimą ir priežiūrą, įskaitant techninę ir programinę įrangą,
organizacinius ir socialinius aspektus bei įtaką industrijai, komercijai, vyriausybei ir politikai.
Informatikos technologija: informatikos taikymai visuomenėje.
Informacinės technologijos: informatikos technologijos kombinacija su kitomis
giminingomis technologijomis.
Taigi UNESCO1 dokumentai informacines technologijos suvokia gerokai plačiau,
apimančias ir gretimas technologijas, kurios turi sąsajų su informacija.
Šiaip dažniausiai informacinės technologijos suvokiamos kaip būdų ir priemonių
visuma informacijai apdoroti.
Taigi informacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti
kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai,
pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Čia pabrėžiamas žodis „kompiuterio“. Mat
informacija rūpėjo ir praeitame šimtmetyje, ir dar anksčiau, tik ši veikla nebuvo vadinama
informacinėmis technologijomis. Iš esmės informacinės technologijos naudojamos informacijai
kurti ir apdoroti. Į informacinių technologijų sampratą įeina įvairi programinė įranga (pavyzdžiui,
tekstų rengimo sistema, skaičiuoklė, duomenų bazė), o taip techninė įranga skirta informacijos
apdorojimui.
1 UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinės
Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo,
kultūros ir komunikacijų srityse.

8.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 8/23
V. Pagrindinės informatikos sąvokos ir jų apibrėžimai
A.Bendrieji terminai:22 p.
Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir
kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę.
Informatika – mokslas bei technikos šaka, kuri nagrinėja informacijos apdorojimą,
panaudojant kompiuterius. Ji skatina intensyvų informacijos apsikeitimą tarptautiniu mastu.
Praktikoje informatika apima tiek abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus,
tiek ir konkretesnes sritis – programavimo kalbas, programinę, techninę įrangą bei kompiuterio
sudėtines dalis, kurie turi specialius pavadinimus
Duomenys formalizuotas informacijos vaizdinys,tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir
apdoroti. Duomenys gali būti apdorojami neautomatizuotai arba panaudojant automatines
priemones.
Tekstas – duomenys, pateikiami ženklais, simboliais, žodžiais, žodžių junginiais,
sakiniais, pastraipomis, lentelėmis, išnašomis ar kitais ženklų junginiais, parengti siekiant perteikti
prasmę ir darant prielaidą, jog jie suvokiami skaitytojų, mokančių tam tikrą natūraliąją arba dirbtinę
kalbą.
Prieiga – galimybė pasinaudoti kuriuo nors resursu.
Informacijos apdorojimas – sistemingas operacijų su informacija atlikimas,
apimantis duomenų apdorojimą ir duomenų perdavimą bei įstaigos automatizavimo sistemos
atliekamas operacijas.
Duomenų apdorojimas – sistemingas operacijų su duomenimis atlikimas.
Techninė įranga — informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma
arba tos visumos dalis.
Programinė įranga– informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų,
taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.
Įmontuotoji programinė įranga – sutvarkytas komandų rinkinys ir su tomis
komandomis susieti duomenys, saugomi (dažniausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje;
angl. ROM) taip, kad funkciškai nepriklausytų nuo pagrindinės atminties įrenginio.

9.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 9/23
Atminties įrenginys - funkcinis vienetas, į kurį duomenys gali būti įrašomi, saugomi
ir iš kurio gali būti skaitomi.
Atmintis – adresuojamoji apdorojimo vieneto atminties erdvė ir visa kita komandoms
vykdyti naudojama vidinė atmintis.
Automatinis - informatikos terminas, nusakantis žmogui nedalyvaujant vykstantį
procesą arba taip veikiantį įrenginį.
Automatizavimas arba automatizacija - procesų arba įrenginių transformacija į
automatinį veikimo būdą
Kompiuterizacija arba kompiuterizavimas - tai viena iš automatizacijos rūšių, kai
automatizavimas yra atliekamas panaudojant kompiuterius arba kompiuterines-informacines
technologijas.
Kompiuterių karta yra glaudžiai siejama su šiuolaikinių kompiuterių istorija ir kartu
yra šiuolaikinių kompiuterių klasifikacijos kategorija, kuri remiasi jų gamyboje taikytomis
technologijomis.
Skaičiavimo– įstaiga, organizacija ar jų padalinys, teikiantis informacijos apdorojimo
paslaugas ir sudarytas iš žmonių, techninės ir programinės įrangos.
Duomenų apdorojimo sistema – sistema, sudaryta iš vieno arba kelių kompiuterių,
išorinių įrenginių bei programinės įrangos. Visa ši visuma yra skirta duomenų apdorojimui.
Informacijos apdorojimo sistema (IAS) - sistema, sudaryta iš vienos arba kelių
duomenų apdorojimo sistemų, įstaigos automatizavimo įrenginių, ryšio įrenginių ir panašiai, atlikti
informacijos apdorojimą.
Informacinė sistema (IS) informatikoje apibrėžiama kaip informacijos apdorojimo
sistemos ir organizacijos išteklių visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti, skleisti. Kitaip
tariant, tai struktūrizuotas procesų ir procedūrų rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys,
organizuojami ir perduodami vartotojui.
Resursas – riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra
sunaudojama ir gali išsibaigti.
Informatikos procesas - iš anksto apibrėžta konkrečios programos arba kokios nors
jos dalies vykdymo metu įvykstančių įvykių seka

10.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 10/23
Konfigūracija – informatikos sąvoka, nusakanti informacijos apdorojimo sistemos,
jos techninės bei programinės įrangos struktūrą, sudėtį, organizavimą ir funkcinių vienetų
tarpusavio ryšius.
Funkcinė schema – schema, kurioje geometrinėmis figūromis pavaizduotos
svarbiausios sistemos dalys bei funkcijos, o tas figūras jungiančiomis linijomis – tų dalių bei
funkcijų tarpusavio ryšiai.
Sąsaja – bendrąja prasme, atskirų elementų, reiškinių, dalykų ryšys, siejimasis.
Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė.
Laikmena – įtaisas duomenims laikyti, pvz., diskelis, diskas, magnetinė juosta ir kt.
B.Informacijos vaizdavimo sąvokos:
Signalas – fizinė informacijos išraiška. Taip pat – funkcija, apibūdinanti fizinės
sistemos būseną.
Diskretūs duomenys — duomenys, sudaryti iš skirtingų elementų.
Skaitiniai duomenys — duomenys sudaryti iš skaičių.
Skaitmeniniai duomenys — duomenys, sudaryti iš skaitmeninių reikšmių.
Simbolis – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar
idėją, turintis tradicinę reikšmę.
Bitas – elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas atitinka
informacijos kiekį, kuris gaunamas sužinojus atsakymą į klausimą, turintį du lygiaverčius
atsakymus. Pavyzdžiui, metant monetą galima spėti kuria puse ji nukris. Taigi bitas gali turėti vieną
iš dviejų reikšmių („taip“ arba „ne“, „juoda“ ar „balta“ ir pan.) Kompiuterijoje naudojamoje
dvejetainėje skaičiavimo sistemoje šios reikšmės žymimos vienetu ir nuliu.
Baitas– informacijos kiekio matavimo vienetas, sudarytas iš bitų sekos.
Ženklas - abstraktus, daugiaprasmis dalykas, reiškiantis kokio nors objekto būdingą
natūralią žymę, kito kokio nors objekto daiktinę ar vaizdinę žymę.
Skaitmuo – sąvoka, vartojama matematikoje ir informatikoje. Skaitmenys –
simboliai, kuriais užrašomi skaičiai.

11.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 11/23
C.Programavimo sąvokos:
Programa – kompiuteriui ar interpretatoriui skirta instrukcijų seka.
Programavimas – kompiuterių programų kūrimo proceso dalis, kai algoritmas
užrašomas kuria nors programavimo kalba.
Algoritmas – tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą
rezultatą.
Dirbtinėmis kalbomis vadinamos kalbos, kurių žodynas ir gramatika yra specialiai
sukurti vieno ar kelių žmonių, o ne natūraliai susiformavę istorijos eigoje.
Programavimo kalba – dirbtinė kalba, skirta programoms užrašyti.
D. Techninė įranga:
Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti
savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka
skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo
programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.
Procesorius – loginis įtaisas, apdirbantis duomenų srautą.
Mikroprocesorius – procesorius, realizuotas, kaip mikroschema ar mikroschemų
rinkinys.
Integrinis grandynas (IG) – vientisu technologiniu procesu pagamintas užbaigtas
funkcinis įtaisas, susidedantis bent iš keleto neišardomai sujungtų elementų ir hermetizuotas
viename korpuse.
Terminalas – galutinis įtaisas, prietaisas gavimo grandinėje
Darbo stotis – XX a. 8-ajame dešimtmetyje atsiradusi ir 9-ajame dešimtmetyje
išpopuliarėjusi kompiuterių rūšis, užimanti tarpinę vietą tarp superkompiuterių ir asmeninių
kompiuterių, naudojama inžineriniams, grafiniams ir pan. skaičiavimams.
Mikrokompiuteriai — tai nedidelių dydžių kompiuteriai, kurių centrinio
procesoriaus darbą atlieka mikroprocesorius. Dauguma detalių, kurios sudaro mikrokompiuterį,

12.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 12/23
būna įmontuotos į vieną dėžę arba trumpais laidais prijungtos prie tos pačios dėžės, pvz.:
monitorius, pelė, klaviatūra.
Asmeninis kompiuteris– asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris.
Superkompiuteris – kompiuteris, sukurtas atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik
leidžia tuo metu esančios technologijos.
Nešiojamasis kompiuteris — toks kompiuteris, kuris suprojektuotas pernešti jį iš
vienos vietos į kitą.
E. Programinės įrangos sąvokos:
Taikomoji programinė — kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems
veiksmams atlikti. Dažniausiai tokia įranga parašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau
kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą.
Programų inžinerija – mokslas, tiriantis programų sistemų kūrimą pritaikant
informatikos, projektų valdymo ir kitų mokslo sričių žinias.
Operacinė sistema (OS) – speciali programinė įranga, užtikrinanti vartotojo sąsają ir
kompiuterio techninės įrangos, taikomųjų programų bei duomenų valdymą.
Programų paketas — išsamus programų rinkinys kartu su savo dokumentacija,
pateiktas keletui vartotojų tos pačios dalykinės srities uždaviniams.
Sistemos dokumentacija — dokumentų rinkinys, aprašantis informacijos apdorojimo
sistemos, programų paketo arba programos reikalavimus.
Sisteminė programinė įranga — nuo dalykinės srities nepriklausanti programinė
įranga, kuri palaiko taikomosios programinės įrangos funkcionavimą.

13.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 13/23
VI. Informatikos dėsniai ir procesai
Informacija - labai plati sąvoka. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio,
reiškiančio "išaiškinimas, pranešimas, pavaizdavimas". Informacijos sąvoką patogu vartoti tada, kai
kalbame abstrakčiai, kai mums rūpi pats informacinio ryšio buvimas. Informacijos sąvoka žmogui
praktinėje veikloje nėra itin svarbi. Daug svarbiau konkrečiai įvardyti turimą ar ieškomą
informaciją, jos turinį, vertę, tinkamumą, svarbą.
A.Bendrieji informacijos dėsniai:
Informacija yra valdoma tam tikru dėsnių – esminių sąryšių, glaudžiai susijusių su
informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris informacijos dėsnius:
a. Informacijos kiekio augimas
Informacijos kiekis auga nepaprastai greitai: kasdien pasaulyje išspausdinama šimtai
milijonų laikraščių, o kiek dar informacijos dar perduoda pusė milijono radijo siųstuvų, televizijos
programų. Ar nenuskęsime šitokiame informacijos sraute?
XIX amžiaus viduryje pasaulyje buvo labai pradėję daugėti arklių (plėtėsi arklių transportas,
naudotas įvairiose srityse). Dėl to net imta baimintis, kad XX amžiuje visi gyventojai turės verstis
arklininkyste ... Tačiau netrukus buvo išrastas vidaus degimo variklis, padaręs perversmą
transporte: imta gaminti automobilius, traukinius, lėktuvus.
Taip pat yra su informacija: turi atsirasti priemonės, kuriomis būtų galima lengvinti ją tvarkyti,
tos priemonės turi būti prieinamos daugumai žmonių - nebrangios, lengvai įvaldomos. Tokios
priemonės - kompiuteriai - atsirado persiritus per šio šimtmečio vidurį.
Dabar jau niekam nekyla abejonių, kokie nepamainomi kompiuteriai informacijai kaupti,
saugoti, apdoroti, perduoti bei ieškoti.
Žmogaus informacinė galia labai ribota. Žmogus gali įsiminti maždaug 25 bitus, arba
vidutiniškai tris žodžius per sekundę. Taigi per gyvenimą žmogus gali perskaityti iš viso 2 - 3
tūkstančius knygų, ir tai jeigu kasdien skaitytų po 50 puslapių. Štai per paskutinį pusšimtį metų
išleista daugiau kaip 50 milijonų knygų. Vadinasi, žmogus gali perskaityti tik vieną knygą iš 10
tūkstančių.

14.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 14/23
Esant tokiam žmogaus galimybių ir vis didėjančio informacijos srauto neatitikimui, atsirado
prielaidos imtis kurti darbo su informacija griežtą organizacinę struktūrą. Žmogui reikalingi
pagalbininkai, kurie tūkstančius kartų greičiau už jį apdorotų informaciją, iš gausybės atrinktų
reikalingiausią, pateiktų ją galutinei žmogaus analizei.
Kompiuteris gali atlikti keletą tūkstančių ar net milijonų veiksmų per sekundę. Jame gali būti
sukauptas didžiulis kiekis informacijos. Vadinasi, jis gali būti puikus žmogaus pagalbininkas
ieškant informacijos ar ją apdorojant.
Pasižvalgykime po didesnes bibliotekas. Daugelyje miestų jų knygų katalogus jau keičia
kompiuteriai. Nereikės raustis po korteles, ieškoti pagalbinių katalogų. Viskas vienoje vietoje:
surinkai klausimą, tuoj pat gauni atsakymą apie pageidaujamą knygą arba knygų sąrašą ieškoma
tema.
Interneto naudotojų skaičius Europoje 2012 metais
Šalis Skaičius milijonais
Vokietija 67,48
Turkija 36,46
Švedija 8,44
Rusija 67,98
Prancūzija 52,23
Olandija 15,55
Lenkija 24,94
Italija 35,8
Ispanija 36,61
D.Britanija 52,73
Austrija 6,56
1 lentelė

15.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 15/23
b. Informacijos senėjimas
Informacija sensta: ji atsiranda būna ir pranyksta. Dažnai ne visa sunyksta, o tampa
žiniomis kitai pakopai.
2 paveikslėlis
c. Informacijos sklaida
Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų mokslininkas
S.Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50% straipsnių, kuriuose
aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuose tos mokslo šakos žurnaluose.
Kiti 25% straipsnių buvo išspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvo
pateikti daugelyje populiarių žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomis temomis -
informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose.
Mokslinės literatūros pateikimas
Mokslinės literatūros pateikimo vieta Mokslinės literatūros pateikimo kiekis
procentais
Specialūs tos mokslo šakos žurnalai 50%
Kitų mokslo šakų žurnalai 25%
Populiarieji žurnalai 25%
2 lentelė

16.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 16/23
B.Programavimo procesas
Norėdami parašyti duotam uždaviniui programą, turime jį išreikšti programavimo
konstrukcijų (sakinių) seka. Taigi jį skaidome į mažesnes dalis – etapus.
Vieni mokslininkai nurodo penkis programavimo proceso etapus, kiti – septynis, ar
dar daugiau. Mes išskiriame septynis svarbiausius etapus ir paprastai vadiname juos uždavinio
programavimo etapais ar dalimis:
1. Uždavinio formulavimas.
2. Sprendimo algoritmo parikimas ar sudarymas.
3. Programos rašymas (sudarymas).
4. Programos tikrinimas (testavimas).
5. Programos tobulinimas.
6. Programos derinimas.
7. Programos dokumentavimas.
Trumpai aptarsiu kiekvieną šių etapų, tiksliau, priminsime, kas svarbiausia
kiekviename etape.
a. Uždavinio formulavimas.
Prieš programuodami turime išsiaiškinti visus reikalavimus būsimai programai, t. y.
sudaryti tikslią programavimo užduotį. Todėl formuojant uždavinį, reikia aiškiai nurodyti, ką turi
atlikti programa, kokie turi būti pradiniai duomenys ir rezultatai. Svarbu išsiaiškinti, kaip reikės
pateikti rezultatus – išdėstyti lentelėse, pavaizduoti grafiškai, išspausdinti su antraštėmis, eilutėmis
ir t. t. Kaip gauti rezultatus, t. y. kokius veiksmus reikia atlikti, nustatoma vėliau, sudarant
programą.
b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar
sudarymas.
3 paveikslėlis

17.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 17/23
Uždavinio sprendimo algoritmą turi sugalvoti programuotojas. Juk programa ir yra
tikslus uždavinio sprendimo aprašymas, kurį vienodai supranta ir žmogus, ir kompiuteris. Tiktai
kompiuteris, spręsdamas uždavinį, atlieka dar skaičiavimo darbą, kuris nurodomas programoje.
Taigi programuotojas, visų pirma turi išsiaiškinti, kaip spręsti duotą uždavinį. Jis gali pritaikyti jau
žinomus metodus, pavyzdžiui, tiesinių lygčių sistemą, spręsti sudėties būdu, pirminius skaičius
ieškoti Eratosteno rėčio metodu 2ir panašiai. Tačiau kartais programuotojui tenka pačiam sukurti
uždavinio sprendimo metodą.
c. Programos sudarymas.
Kiekvieno uždavinio programa yra savita. Be to, tam pačiam uždaviniui spręsti galima
sudaryti daug skirtingų programų. Programavimas yra kūrybinis procesas, ir universalių receptų,
kaip sudaryti vieno ar kito uždavinio programą, nėra. Tačiau vadovaujantis bendrais dėsniais, šį
darbą būtų galima paspartinti, atlikti geriau. Iš karto sudaryti sudėtingo uždavinio programą sunku
arba iš viso neįmanoma. Tokiu atveju uždavinys skaidomas į keletą smulkesnių dalių, kurių
kiekviena sprendžiama (programuojama) atskirai. Jeigu toji dalis yra dar per stambi, tai ji skaidoma
į smulkesnes dalis tol, kol jų programos pasidaro pakankamai trumpos ir vaizdžios.
d. Programos tikrinimas.
Sudarant programą, labai lengva suklysti. Todėl prieš pateikiant ją kompiuteriui, reikia
kruopščiai patikrinti. Tikrinant programą, reikėtų įsitikinti:
1) ar nėra sintaksės klaidų (netaisyklingai užrašytas kuris nors sakinys, praleistas
skyrybos ženklas ir panašiai);
2) ar aprašyti visų kintamųjų vardai;
3) ar apibrėžtos visų kintamųjų reikšmės;
4) ar programos veiksmai baigtiniai;
2 Eratosteno rėtis. Graikų matematikas Eratostenas (~275-~195 m. pr. m. e.) pasiūlė paprastą
metodą kaip rasti visus pirminius skaičius nuo 2 iki n. Jis ant papiruso surašė visus natūrinius
skaičius nuo 2 iki 1000 ir pradurdavo sudėtinius skaičius. Tokiu būdu liko tarsi rėtis su „išsijotais“
sudėtiniais skaičiais, o pirminiai skaičiai liko.

18.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 18/23
5) ar programa duos teisingus rezultatus.
Be abejo, svarbiausia gauti teisingus rezultatus. Tačiau juos patikrinti sunku. Vienas
paprasčiausių tikrinimo būdų – pasirinkus kokius nors pradinius duomenis, pačiam programuotojui
(be kompiuterio) atlikti programoje užrašytus veiksmus. Veiksmai atliekami taip, kaip juos atliktų
kompiuteris , t. y. paraidžiui, mechaniškai, nesigilinant į jų prasmę.
Tikrinimui parinkti pradiniai duomenys vadinami kontroliniais. Labai svarbu parinkti
tinkamus kontrolinius duomenis. Jie turi būti būdingi tikrinamai programai – tokie, kad būtų
patikrinamos visos programos dalys. Be to, kontrolinius duomenis, reikia patikrinti taip, kad
galėtume nesunkiai apskaičiuoti rezultatą.

19.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 19/23
e. Programos tobulinimas.
Ne iš karto pavyksta sudaryti tobulą ir ekonomišką programą. Dažnai gimsta naujų
idėjų programai patobulinti – padaryti ją trumpesnę, lakoniškesnę, aiškesnę ar ekonomiškesnę
(pavyzdžiui, greičiau atliekamą).
f. Programos derinimas.
Programuotojas, sudaręs programą ir pateikęs ją kompiuteriui, paprastai tikisi teisingų
rezultatų. Tačiau net ir gerai patikrintoje programoje pasitaiko klaidų. Kompiuteris spausdina
pranešimus apie visas aptiktas klaidas. Programuotojas turi išnagrinėti kiekvieną klaidą ir ištaisytą
programą vėl pateikti kompiuteriui. Šis procesas kartojamas tol, kol programoje nelieka klaidų.
Šitaip ištaisomos visos sintaksės klaidos.
Prasmines klaidas rasti sunku. Jų ieškoma pateikiant kompiuteriui pradinius duomenis
ir lyginant jo spausdinamus rezultatus su iš anksto žinomais rezultatais. Tinka tie patys kontroliniai
duomenys, kurie buvo vartojami tikrinant programą be kompiuterio. Tiktai dabar galime imti ir
kitus, sudėtingesnius duomenis, nes skaičiuojame ne mes, o kompiuteris.
Ne visas prasmines klaidas pavyksta greitai ir lengvai surasti. Sudėtingose programose
pasitaiko sunkiai aptinkamų klaidų. Kaip jų ieškoti – bendrų receptų nėra. Dažnai praverčia
įžvalgumas, logika, programavimo išmanymas. Kai programos vaizdžiai, suprantamai parašytos, jas
lengviau skaityti, o kartu ir surasti klaidas.
g. Programos dokumentavimas.
Užbaigus programą labai svarbu ją aprašyti, nurodyti vartotojui svarbią informaciją.
Visuomet nurodoma programos sudarymo data, autorius, įstaiga, kam programa skirta,
kokios jos galimybės ir ribojimai. Jei programa didelė, reikia aprašyti jos atskiras komponentes,
įdiegimo ypatumus, ryšius su kitomis programomis.
Programos dokumentavimas priklauso nuo tikslo, kuriam reikia dokumentuoti.
Dažniausiai pasitenkinama trumpa informacija ar instrukcija vartotojui. Jei programa skirta

20.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 20/23
moksliniams tyrinėjimams, reikia kruopščiai aprašyti jos veikimo principus, pasirinktus algoritmus.
Naudojamus sprendimo būdus, algoritmų esmę reikia aprašyti ir sudarant mokomąsias programas –
tuomet lengviau jas vertinti, palyginti.
Taigi programos paruošimas yra ilgas ir kruopštus darbas. Tačiau kai programa
sudaryta ir suderinta, ją galima atlikti daug kartų, įvedant vis kitus pradinius duomenis. Tokia
programa gali pasinaudoti ir kiti, ne tik jos autorius.

21.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 21/23
VII. Išvados
Taigi, žinodami pagrindines informacinių technologijų sąvokas, išsiaiškinome, jog
informacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams
duomenims apdoroti: surinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai, pritaikant
kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Taip pat išsiaiškinome, jog mokslininkai nurodo
septynis programavimo proceso etapus: uždavinio formulavimą, sprendimo algoritmo parikimą ar
sudarymą, programos rašymą, programos tikrinimą, programos tobulinimą, programos derinimą,
programos dokumentavimą. Kas be ko sužinojome, jog informacija gyvuoja pagal tam tikrus
dėsnius - informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą.

22.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 22/23
VIII. Literatūros sąrašas
Vikipedia [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:
<http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikisritis:Informatikos_pagrindin%C4%97s_s%C4%85vokos>
Daukanto edu 9-10kl. Pagrindinis puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:
< http://www.daukantas.lt/edu_http/Info/vad-9_10/info/info_01.html>
Žinių moksleiviams ir studentams puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:
< http://mokslai.lt/referatai/konspektas/28579.html>.
GAMBA puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per
Internetą:<http://www.gamba.cl/2013/07/la-transformacion-del-ser-humano/>
Lietuvos Geografijos mokytojų asociacijos puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per
Internetą: < http://geografija.lt/2014/01/ar-siuolaikines-technologijos-sunaikins-musu-atminti/>
Expildo puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą: <
http://www.explido.de/blog/affiliate-marketing-around-the-world-spain-portugal-and-italy/

23.
PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS
DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA
2015 m. sausio 13 d. 23/23
𝐶 = 2𝜋15
∛5 = 144
114 = √ 𝑥2
9𝑎
5
+ 15 = 159
A= |
9 4 6
5 3 2
18 7 3
|
|15| =