2. Baigti
Turinys
• Trumpai apie Aukštaitiją
• Kaip rengėsi vyrai
• Kaip rengėsi moterys
• Aukštaičių kostiumo komponentai
• Galerija
• Literatūros sąrašas
3. Grįžti
Trumpai apie Aukštaitiją
Aukštaitija- tai vienas iš penkių Lietuvos
etnokultūrinių regionų. Jis randasi Lietuvos
šiaurės rytuose. Aukštaitija itin turtinga
tarmių, tradicinių papročių, tradicinės
architektūros, gyvensenos, istorinio
etnokultūrinio paveldo įvairove.
4. Grįžti
Kaip rengėsi vyrai
Aukštaičių drabužiai gana kuklūs. Drabužiams
būdinga pilkos ir rudos durtinės (daugiausia aplinkui
rauktos) ir dvisiūlės į apačią platėjančios sermėgos.
Marškiniai balti, maža stačia arba atverčiama
apykaklaite, puošta dantukais. Apavas – juodi arba
balti auliniai batai (dažniausiai su atvartais),parišti
odinėmis pintomis arba vytomis juostelėmis
(pakelėmis), užsibaigiančiomis tos pačios odos
karpytais šepetėliais. Galvos apdangalai - avių vilnų
įv. formų veltos skrybėlės arba kepurės.
5. Grįžti
Kaip rengėsi moterys
Jų skiriamasis bruožas - vyraujanti balta
spalva: balti nuometai, marškiniai,
prijuostės, o kartais ir sijonai. Moterų
marškiniai dažniausiai buvo ilgi ir
lininiai, su raudonais ornamentais. Taip
pat ornamentais buvo papuošiami ir
rankogaliai.
7. Grįžti
Galvos papuošalai, nuometai
Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos
kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant
galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus,
nešiodavo sidabro, aukso spalvos galionus bei
kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo
kalpokus, kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų
puošmenų dar prisegdavo pluoštus liemenį siekiančių
įvairiaspalvių kaspinų.
Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos nuimdavo
rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu - simboliniu
ištekėjusios moters galvos apdangalu, kurį senu
papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą.
8. Grįžti
Juostos
Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei
moterų drabužiams sujuosti, sijonų,
prijuosčių juosmenims, autų,lauknešėlių ir
krepšelių parišimui. Juostas ausdavo
dovanoms ir įvairiems sveikinimų
ceremonialams, reiškiantiems ypatingą
pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo
naudojamos siauros rinktinės,austinės juostos,
tačiau daugiausiai -pintinės.
9. Grįžti
Marškiniai
Ši aprangos dalis visose etninėse srityse
būdavo siuvama tik iš balto lininio audeklo -
ilgomis rankovėmis, stačia ar atlenkiama
apykakle, tunikinės formos kirpimo. Įvairiai
puošiamos būdavo labiausiai matomos
marškinių dalys -apykaklė, rankovių galai,
krūtinės pakraščiai.
10. Grįžti
Liemenės
Tai puošniausia tautinių rūbų dalis. Visoje
Lietuvoje ji būdavo siuvama iš austų marginių,
šilko, brokato, aksomo. Aukštaitėms būdingos
trumpos, priekyje prailgintais skverneliais
arba žemiau liemens durtos, klostytos
liemenės, puoštos blizgančiais karoliukais
arba apsiūtais galionais, susegamos
metalinėmis kabėmis ar suvarstomos
juostelėmis, metalo grandinėlėmis.
11. Grįžti
Sijonai
Aukštaitės jiems audimus ausdavo languotus
ar dryžuotus, rečiau skersai ar išilgai
dryžuotus. Sijuonuose vyraudavo raudona,
žalia, violetinė, balta, geltona spalvos. Sijonų
ir liemenių deriniai dažniausiai būdavo
komponuojami kontrasto principu.
12. Grįžti
Prijuostės
Be šios rūbo dalies lietuvės niekur
negalėdavo viešai pasirodyti. Tai būdavo
moters doros ir kuklumo simbolis. Aukštaičių
prijuostės - plačios, rauktos, pažemiuose
puoštos įaustom medvilninėm gijom, prisiūtais
pinikais, spalvotais austais kuteliais.
Daugiausiai jos būdavo audžiamos iš balto
lino.
13. Grįžti
Pirštinės
Aukštaičių megztos pirštinės buvo gana
kuklios: megztos vienos ar dviejų spalvų.
Dominavo balta spalva, šventinėse pirštinėse –
geometriniai arba augaliniai raštai. Vienos
pirštinės buvo skirtos darbui, kitos – ėjimui į
bažnyčią.