Se ha denunciado esta presentación.
Utilizamos tu perfil de LinkedIn y tus datos de actividad para personalizar los anuncios y mostrarte publicidad más relevante. Puedes cambiar tus preferencias de publicidad en cualquier momento.

Juozas Ruolia: Ką valgyti susirgus vėžiu

27.301 visualizaciones

Publicado el

Pagal literatūros duomenis ir asmeninę patirtį sudarė
Juozas Ruolia,
Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas

Publicado en: Salud y medicina
  • Sé el primero en comentar

Juozas Ruolia: Ką valgyti susirgus vėžiu

  1. 1. KĄ VALGYTI SUSIRGUS VĖŽIU Pagal literatūros duomenis ir asmeninę patirtį sudarė Juozas Ruolia, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Tel. 8 5 2190933, www.ruolia.eu
  2. 2. 2 Kasdien žmogui reikia virš 100 maisto medžiagų: • 12 (22) amino rūgščių; • 16 vitaminų; • 60 mineralinių medžiagų; • 3 pagrindinių riebiųjų rūgščių; • 5 angliavandenių; • Vandens. Visa tai reikia gauti su maisto racionu. Priešingu atveju išsivysto ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų trūkumas. A. Gendrolis, 2012
  3. 3. 3 Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys Nepakeičiamosios Pakeičiamosios Argininas* Asparaginas Valinas Asparto rūgštis Histidinas* Alaninas Izoleucinas Glicinas Leucinas Gliutaminas Lizinas Gliutano rūgštis Metioninas Prolinas Treoninas Serinas Triptofanas Tirozinas Fenilalaninas Cisteinas (cistinas) *iš dalies pakeičiamosios amino rūgštys A.Praškevičius ir kt., 2014
  4. 4. 4 Nepakeičiamosios amino rūgštys Evoliucijos procese žmogus prarado galimybę sintetinti beveik pusę iš 20 aminorūgščių, įeinančių į baltymo struktūrą. Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis. Joks priklauso: •Fenilaninas •Metioninas •Treoninas •Triptofanas •Valinas •Lizinas •Leucinas •Izoleucinas •Argininas ir histidinas Suaugusio žmogaus organizme arginino ir histidino amino rūgščių gaminamas pakankamas kiekis, o vaikams reikia papildomo šių rūgščių kiekio A.Praškevičius ir kt., 2014
  5. 5. 5 Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys Tirozino ir cisteino amino rūgštys yra sąlygiškai pakeičiamos. Glicino, asparagino rūgšties, asparagino, gliutamino rūgšties, gliutamino, serino, prolino ir valino amino rūgštys yra pakeičiamosios, nes lengvai sintetinamos organizme. Pastaba: jeigu kepenų veikla gera A.Praškevičius ir kt., 2014
  6. 6. 6 Trūkstant bent vienos nepakeičiamosios amino rūgšties, organizme susiformuoja neigiama azoto pusiausvyra, sutrinka vystymasis, pažeidžiama nervų sistemos funkcija A.Praškevičius ir kt., 2014
  7. 7. 7 Pagrindinis baltymų šaltinis yra maisto baltymai, kurių daugiausia yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, biologinė tokių baltymų vertė atitinka 100 %, jie yra visaverčiai. Tokiems baltymams priklauso kiaušinio, pieno baltymai. Pavyzdžiui, jautienos biologinė vertė 48 %. A.Praškevičius ir kt., 2014
  8. 8. 8 Augaliniai baltymai savo biologine verte nusileidžia gyvuliniams, nes sunkiau virškinami, mažiau turi nepakeičiamųjų amino rūgščių – lizino, metionino, triptofano. Vartojant augalinių baltymų derinius, pavyzdžiui, kukurūzų baltymus (biologinė vertė 36 %), kurie turi pakankamai triptofano, pupų baltymus, kuriuose pakankamai lizino, ir t. t., galima sudaryti gerą baltymų pusiausvyrą. A.Praškevičius ir kt., 2014
  9. 9. 9 Žiedadulkių sudėties vidutiniai duomenys Vanduo 4 % Perdirbtas cukrus 20 % Neperdirbtas cukrus 5 % Krakmolas, angliavandeniai 4,5 % Baltymai 20 % Laisvosios amino rūgštys 10% Pelenai 3 % Paul Uccusic, 1999
  10. 10. 10 Nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis žiedadulkėse (procentas nuo visos sausos masės, %) Argininas 4,4-5,7 Histidinas 2,0-3,5 Izoleucinas 4,5-5,8 Leucinas 6,7-7,5 Lizinas 5,9-7,9 Metioninas 1,7-2,4 Fenilalaninas 3,7-4,4 Triptofanas 1,2-1,6 Valinas 5,5-6,0 Paul Uccusic, 1999
  11. 11. 11 Kaip maisto produktai ir žiedadulkės aprūpina organizmą nepakeičiamomis amino rūgštimis (amino rūgštys procentais) Amino rūgštis Jautiena Kiaušiniai Sūris Žiedadulkės (vidurkis) Žmogaus vidutinis paros poreikis Izoleucinas 0,93 0,85 1,74 4,5 2,7 Leucinas 1,28 1,17 2,83 6,7 4,0 Lizinas 1,45 0,93 2,34 5,7 3,0 Metioninas 0,42 0,39 0,80 1,8 2,1 Fenilalaninas 0,66 0,69 1,43 3,9 4,2 Treoninas 0,81 0,67 1,38 4,0 2,0 Triptofanas 0,20 0,20 0,34 1,3 0,5 Valinas 0,91 0,90 2,00 5,7 3,0 Paul Uccusic, 1999
  12. 12. 12 Mineralinės medžiagos žiedadulkėse (procentas nuo viso pelenų kiekio) Kalis 20-45 Magnis 1-12 Kalcis 1-15 Varis 0,05-0,08 Geležis 0,01-0,3 Silicis 2-10 Fosforas 1-20 Siera 1 Chloras 0,08 Manganas 1,4 Paul Uccusic, 1999
  13. 13. 13 Puvimo procesai žarnyne Proteazių nesuskaidytų baltymų (mėsos, mėsos riebalų, pieno produktų) substratai virškinamajame kanale veikiami žarnyno mikrofloros pūva, rūgsta, atsiranda dujos, amoniakas. Normaliai žarnyno flora stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne. Nesuvirškintos maisto medžiagos storose žarnose beveik neskaidomos, nes jose mažai fermentų. Čia maisto medžiagas naudoja žarnyno mikroflora. A.Praškevičius ir kt., 2014 Kretschmer C, Herzog A., 2002
  14. 14. 14 Bakterijų fermentai Bakterijos turi savo fermentus, skirtingus nuo gyvūnų fermentų, ir katalizuoja nebūdingas žmogaus medžiagų apykaitai reakcijas, tarp jų ir puvimo procesus. Veikiant šiems fermentams susidaro nuodingi amino rūgščių skilimo produktai – putrecinas, kadaverinas, krezolis, fenolis, indolas, skatolas, vendenilio sulfidas (H2S), merkaptanas (CH3CH), taip pat nenuodingos žmogaus organizmui medžiagos – alkoholiai, aminai, riebalų rūgštys, ketono rūgštys, hidroksirūgštys ir kt. A.Praškevičius ir kt., 2014
  15. 15. 15 Toliau puvimo metu storosiose žarnose susidaro putrescinas, kadaverinas, kurie vadinami ptomainais arba lavonų nuodais. Rezorbavęsi ptomainai gali sukelti parezes, traukulius, aritmijas, mažinti kraujospūdį ir t. t. Puvimo metu susidarę toksiniai junginiai rezorbuojasi į kraują ir pro vartų veną patenka į kepenis, čia detoksikuojami, susidarant konjugatams su sulfo- arba gliukurono rūgštimis. A.Praškevičius ir kt., 2014
  16. 16. 16 Tai štai kodėl pradėjus kauptis ir išsiskiriant nemalonaus kvapo dujoms kas valandą, esant užkietėjimams, viduriavimams, labai svarbu vartoti vaistažoles su kartumynais (karčiojo pelyno – flegmatikams, melancholikams; karčiojo trilapio puplaiškio – sangvinikams ir melancholikams) Kiaulpienės lapų-šaknų ir visų kartumynų turinčias vaistažoles derinyje su plačialapio ir siauralapio gysločio lapais, medetkų, ramunėlių žiedų arbatomis vartojamos prieš valgį.
  17. 17. 17 Kartumynai reflektoriškai sužadina proteazių liaukas ir paskatina jų sintezę bei išskyrimo reikiamą kiekį. Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimui, opoms, pelynų arbata prieš valgį galima praskalauti burną ir išspjauti.
  18. 18. 18 Žmogaus virškinamajame kanale baltymus skaido proteazės Šaltinis Proteazės Skrandžio sultys Pepsinas Pepsinas B Reninas Gastriksinas Kasos sultys Tripsinas α-amilazė, lipazės Chimotripsinas Karboskipeptidazės Elastazė Kolagenazė Žarnyno sultys Aminopeptidazės Leucilaminopeptidazė Alanilaminopeptidazė Enteropeptidazės (enterokinazės) Tripeptidazės Dipeptidazės Prolildipeptidazė Prolindipeptidazė A.Praškevičius ir kt., 2014
  19. 19. 19 Žmogaus virškinamajame kanale baltymus taip pat skaido, proteazės, lipazės ir turintys antinavikinių savybių bromelainas ir papainas, kurių reikiami kiekiai yra preparate Wobenzym. Jo sudėtis: Kasos milteliai 100 mg Tripsino 24 mg Chimotripsino 1 mg Bromelaino 45 Papaino 60 Amilazės 10 mg Lipazės 10 mg Rutozido trihidrato 50 Vartoti: prieš valgį, valgant arba po valgio po 2-3 tabletes (žiūr. pakuotės lapelį) N. Savickienė, 2015
  20. 20. 20 PSO duomenimis 1/3 vėžinių susirgimų atsiranda dėl mitybos ypatumų. Augaluose esančių antrinių karotenoidų, fitosterinų, gliukozinolatų, saponinų, flavonoidų, polifenolių įtakos vėžinėms ląstelėms tyrimai dar nebaigti. Identifikuoti keli šimtai junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, bet tyrimai dar tęsiasi. Mokslininkams pasisekė įrodyti, jog šie apsaugantys nuo vėžio, inaktyvuojantys vėžinių ląstelių apykaitą, stimuliuojantys imunitetą augaluose esantys junginiai yra veiksmingi. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  21. 21. 21 Fitoterapiniai preparatai: • RM-10 • Echinofit • Turmeric • Resveratrol • Selenium • Triovit • Lidonium • Propolis • Trifolin • Wobenzym • Hepeel • Nervoheel N • Neurexan
  22. 22. 22 Griežtai nevartoti chemoterapijos ir spindulinės terapijos metu • Tabletės Lidonium: – 150 mg vaistinių medetkų (Calendula officinalis) žiedų sauso ekstrakto – 100 mg siauralapio gysločio (Plantago lanceolata) – 50 mg didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus) žolės sauso ekstrakto – 50 mg gliutationo tripeptido – 20 mg L-metionino – 20 mg L-cisteino – 30 mkg seleno Tirpsta tik plonajame žarnyne. Vartoti po radikalaus vėžio gydymo, chirurginių operacijų, chemoterapijos, jonizuojančios spinduliuotės. J.Ruolia, 2010
  23. 23. 23 Lidonium sudėtyje esančios medžiagos pasižymi: • Imunomoduliaciniu, antioksidaciniu poveikiu; • Vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, dalijimąsi lėtinančiu poveikiu; • Virškinimo ir kvėpavimo organų lygiuosius raumenis atpalaiduojančiu poveikiu; • Tulžį gausinančių poveikiu; • Hepatoprotekciniu poveikiu; • Įvairių bakterijų ir virusų veiklą slopinančiu poveikiu; • Nervų sistemos veiklą gerinančiu veikimu J.Ruolia, 2010
  24. 24. 24 Lidonium vartojamas: • Esant ar buvus adenokarcinomai T1-4, N1-2, M0-1 po 1 tabletę 2-3 kartus per dieną 10-15 min prieš valgį. Kursai po 21 dieną su 7 dienų pertrauką. • Visada reikia įvertinti kepenų fermentų ALP (ŠF), ASAT (AST), ALAT (ALT) kiekį; jei pastarųjų kiekis padidėjęs, gydytojui pritarus ir esant vėžio plitimui Lidonium vartoti po 1 tabletę 1 kartą per dieną J.Ruolia, 2010
  25. 25. 25 Tyrimai rodo, kad sergant ar sirgus vėžiu, reikalinga ne vienarūšė mityba, o kompleksinis, subalansuotas meniu, skanus, užtikrinantis gijimą ir saugantis nuo recidyvų maistas. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  26. 26. 26 Tikimybė susirgti vėžiu priklausomai nuo rūkymo, alkoholio, riebalų ir daug mėsos vartojimo 23 56 0 10 20 30 40 50 60 Tikimybė, % Nerūko, nevartoja alkoholio, riebalų, mėsos Rūko, vartija alkoholį, riebalus, mėsą Kretschemer C., Herzog A., 2002
  27. 27. 27 Nėra vieningos dietos sergant vėžiu. Turi būti atsižvelgiama į kiekvieno paciento biologinius veiksnius (vitaminų kiekį, maistinę vertę, kalorijas), psichosocialines, kultūrines maisto savybes. Tada mityba taps vienu iš vėžio terapijos veiksnių. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  28. 28. 28 Yra tokios grupės žmonių: • Sveiki žmonės su padidinta vėžio atsiradimo rizika • Pacientai po vėžio radikalaus gydymo, kuriuos reikia saugoti nuo vėžio nepasikartojimo • Pacientai, kuriems yra vėžio recidyvas ir kuriems reikia išlaikyti geras gyvybines funkcijas • Pacientai, kuriems mityba padeda slopinti vėžį • Pacientai, kurių vėžys išplitęs ir mityba apsunkinta Kretschemer C., Herzog A., 2002
  29. 29. 29 Vėžio išsivystymo priežastys ir prevencija Priežastys Prevencija Genų mutacijos Selenas Kosminė radioaktyvioji spinduliuotė Natūralios erdvinės sandaros vitaminai – vaisių, daržovių piurė iki 10 valgomų šaukštų per dieną Ultravioletinių spindulių gausa (odos vėžys) Medetkų, Traumeel tepalas, specialūs kosmetiniai tepalai, apsaugantys nuo saulės labai aktyvių spindulių. Rūkalų dervos, asbestas, benzolas, dioksinai Detoksikacija pektinais, augalinėmis skaidulomis, uogomis, vandeniu kaskart po du gurkšnius, kad labai neatskiestume virškinimo fermentų (proteazių) Virusai (hepatito C –kepenų vėžys, ŽPV – gimdos kaklelio vėžys), bakterijos (Helicobacter – skrandžio vėžys) Propolio turintys preparatai, enzimai, ypač Wobenzym Laisvieji radikalai (ardo genus ir ląsteles) Antioksidantai, Triovit, natūralios erdvinės sandaros vitaminai Nitrozaminai, aflatoksinai, benzpirenai Sveika augalinė ląsteliena, pektinai, vitaminai Kretschemer C., Herzog A., 2002
  30. 30. 30 Imuniteto įtaka vėžiui Imunitetas vėžiui neišsivysto Vystantis vėžiui organizme atsiranda naujos imuninės ląstelės, kurioms reikia daug visų amino rūgščių, vitaminų, mikro- ir makroelementų, riebalų. Gausėjant vėžio ląstelių, imuninių ląstelių gamyba senka Virškinamajame trakte spindulinio gydymo, chemoterapijos metu taip pat sutrinka imuninės sistemos veikla Kretschemer C., Herzog A., 2002
  31. 31. 31 Baltymai Kiekvienos ląstelės svarbiausia statybinė medžiaga yra baltymai, kurių pakeisti nėra kuo. Baltymus sudaro 10 pakeičiamų ir 10 nepakeičiamų amino rūgščių, o baltymų gamybą ir visų organizmo ląstelių sandarą reguliuoja dezoksiribonukleino (DNR) rūgštis ir ribonukleino rūgštis (RNR), kurias sudaro purino ir pirimidino bazės. Purino bazės: A – adeninas G – guaninas Pirimidino bazės: U – uracilas C – citidinas T - timinas Kasdieną mūsų organizme pasikeičia milijonai ląstelių, ir visoms joms reikalingi baltymai. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  32. 32. 32 Baltymai Baltymų yra pieno produktuose, kiaušiniuose, mėsoje, žuvyje, sojoje, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, pupose, mielėse. Mažiau jų yra ryžiuose, grūduose, bulvėse, daržovėse, vaisiuose. Gyvulinės kilmės baltymai yra biologiškai vertingesni už augalinės kilmės baltymus, nes juose yra 20 amino rūgščių, žaliavų nukleorūgščių gamybai, jie iš karto pasisavinami organizme. Visokeriopą mėsą reikia vartoti faršo pavidalu, kad fermentai (proteazės) suvirškintų, o bakterijos suskaidytų iki amino rūgščių. Saugokitės mėsos puvimo žarnyne! Kretschemer C., Herzog A., 2002
  33. 33. 33 Kiekvieną dieną reikia 0,8-1 gramo baltymų 1 kg kūno masės Maisto produktai, turintys baltymų Baltymų kiekis, gramų Bulvės, 200 g 3 Riekė duonos 3-4 2 šaukštai varškės 5 Stiklinė jogurto 6 Stiklinė pieno 6 Kiaušinis 7 Sūrio gabalėlis 7-8 Riešutai, 50 g 8 Makaronai 8 Žirniai, pupelės, 60 g sausos masės 13 Sojų pupelės, 60 g sausos masės 21 Žuvis, 150 g 25 Mėsa, 125 g 25 Kretschemer C., Herzog A., 2002
  34. 34. 34 Baltymai Onkologiniams ligoniams baltymų reikia daugiau, nei sveikiems žmonėms. Trūkstant baltymų sumažėja darbingumas, taip pat sumažėja kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose, silpnėja imunitetas. Sumažėja fermentų gamyba, hormonų gamyba įvairiose liaukose. Todėl būtini pilnaverčiai baltymai (taip pat ir bičių produktai). Kretschemer C., Herzog A., 2002
  35. 35. 35 Maisto produktuose esančių baltymų vertingumas Pieno išrūgos 104 (labai daug albuminų ir globulinų) Kiaušiniai 100 Bulvė 98 Jautiena, žuvis 87-91 Pienas, sūris, soja 84-88 Ryžiai 81 Rugiai, kukurūzai, žirniai 70-74 Kviečiai 56 Kretschemer C., Herzog A., 2002
  36. 36. 36 Gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų derinys žmogaus organizme geriau įsisavinamas, ir baltymų vertingumas siekia 137 vienetus. Optimalūs augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų junginiai: Išvirta bulvė su lupena ir kiaušinis Liesa varškė su linų sėmenų aliejumi Bulvė su sūriu Grūdai su riešutais Ryžiai ir tofu Pupelės ir kukurūzai Pienas ir sutraiškyti kviečiai Kiaušiniai ir sutraiškyti kviečiai Pienas ir kiaušiniai Baltymai Kretschemer C., Herzog A., 2002
  37. 37. 37 Onkologinių ligonių virškinamojo trakto kokybė dažnai pakitusi, todėl reikia patikrinti mėsos ir kitų produktų toleranciją. Trūkstant laktozės nevirškinamas pienas. Bet surūgęs pienas toleruojamas. Baltymai
  38. 38. 38 Suvalgyto maisto virškinimo kokybę rodo koprologinis tyrimas:
  39. 39. 39 Esant žarnyno pūtimui, gurgėjimui, viduriavimui, užkietėjimams reikia nepamiršti prieš valgį paskalauti burną karčiojo pelyno arbata ir išspjauti, vartoti vaistažolių mišinius, atitinkamas bakterijas, Wobenzym. Vidurių užkietėjimus šalina alijošiaus sultys, vartojamos prieš valgį (ryte 3-4 valgomieji šaukštai; per pietūs 2-3 valgomieji šaukštai; vakare 1-2 valgomieji šaukštai – 2 savaites) bei kiti augalinės ląstelienos turintys papildai.
  40. 40. 40 Riebalai ir aliejai Riebalai ir aliejai pagerina patiekalų skonį ir yra energijos šaltinis, du kartus gausesni, nei baltymai ir angliavandeniai. Onkologiniams ligoniams dažniausiai reikia didesnio riebalų ir aliejų kiekio (jei nėra viršsvorio). Tai ir grietinė, sviestas (ypač lydytas), augaliniai aliejai. Labai svarbu riebalų ir aliejų kokybė. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  41. 41. 41 Riebalai Riebalai dalyvauja daugelyje apykaitos procesų. Riebaluose tirpūs vitaminai (provitaminas A - β- karotenas, vitaminai, A, D, E, K), nepakeičiamos riebalinės rūgštys, fitosterinai, lecitinas, tokoferolis – reikalingiausi organizmui Nepamirškime, kad buvusiems onkologiniams ligoniams morkose esantys gyvybiškai svarbūs karotenoidai ištirpsta tik riebaluose (augaliniuose, gyvuliniuose), ir išspaudus morkų sultis, morkų išspaudas reikia pakepti mėgstamuose aliejuose ir su kitomis daržovėmis suvalgyti, bet neišmesti. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  42. 42. 42 Riebalai Valgant pernelyg daug riebalų, susidaro labai daug tulžies rūgščių, kurios storajame žarnyne sąveikaudamos su žarnyno bakterijomis, sukuria kancerogenines medžiagas, kurios gali sudaryti sąlygas atsirasti storosios žarnos vėžiui. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  43. 43. 43 Riebalai Kuo natūralesni riebalai, tuo geresni, Reikia vengti sintetinio margarino, sintetinių riebalų ir rafinuotų augalinių aliejų. Vartojant šiuos riebalus fritiurinėse pasigamina trans-riebalinės rūgštys, kurios skatina aterosklerozę, širdies kraujagyslių ligas, skatina vėžio atsiradimą. Reikia mažinti paslėptų riebalų vartojimą (riebios kiaulienos, lašinių, taukų, riebių dešrų, dešrelių) Parai reikėtų vartoti 30 g riebalų (3 valgomuosius šaukštus aliejų, sviesto)Kretschemer C., Herzog A., 2002
  44. 44. 44 Riebalai Pagardams, su daržovėmis reikėtų vartoti šalto spaudimo aliejaus. Patariama daryti šalto spaudimo aliejų mišinius (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, linų sėmenų). Margariną, kuriame yra 60-75% natūralaus augalinio šalto spaudimo aliejaus. Kepimui taip pat tinka natūralūs alyvuogių, saulėgrąžų, lydyto sviesto, paprasto natūralaus sviesto, grietinės mišiniai. Nors kas antrą dieną būtina valgyti turtingas omega-3 riebalinių rūgščių skumbres, menkes ir kitas žuvis. Kretschemer C., Herzog A., 2002
  45. 45. 45 Pirkite silkes su galvomis, supakuotas metalinėse dėžutėse. Išmirkykite iki reikiamo sūrumo. Nupjaukite galvas, išvalykite vidurius, nuplaukite, ištraukite kaulus, nuplaukite, nusausinkite ir daugiau vandeniu neplaukite. Pasiruoškite natūralių saulėgrąžų ir alyvuogių aliejaus mišinio 700 ml, pakaitinkite iki 60o C su lauro lapeliais, aštriais ir saldžiais čili pipirais. Nulupkite nuo silkės odą, nuluptą silkę pjaustykite ir berkite tiesiai į paruoštą aliejų mišinio ir prieskonių stiklainį iki viršaus. Nedėkite svogūnų, juos įdėsite prieš valgydami. Uždarytą stiklainį su aliejais ir prieskoniais įdėkite į šaldytuvą, Valgykite kasdien po 2-3 silkės gabaliukus vis nupildami aliejų mišinio. Tokiu būdu išsaugosite didelius kiekius omega-3 ir kitų riebiųjų rūgščių, kurios bus panaudotos stiprinti ir atnaujinti organų ir audinių ląsteles bei imuninę sistemą.
  46. 46. 46 Angliavandeniai Greitai virškinami angliavandeniai – kalorijų šaltinis • Vynuogių cukrus (gliukozė) • Vaisių cukrus (fruktozė) • Paprastas cukrus – naudojamas saldiems patiekalams ir neturi daugiau naudingų medžiagų. • Rudasis cukrus – iš cukranendrių, nenubalintas sieros junginiais, taip pat naudojamas uogienėms, konservavimui; jame taip pat nedaug naudingų medžiagų. A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  47. 47. 47 Medus Medus ne tik vertingas angliavandenių šaltinis, jame taip pat yra apie 200 biologiškai aktyvių ir vertingų junginių, tarp jų paminėtini: • Dekstranai. Savo sudėtimi panašūs į krakmolą, tirpsta vandenyje, gali kristalizuotis, netirpūs etanolyje; veikiant rūgštims paverčiami į gliukozę. Jų kiekis meduje svyruoja nuo 1 % iki 4 % A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  48. 48. 48 Medus • Rūgštys. Nektaro reakcija yra neutrali, o medaus rūgšti. Fermentų veikiama dalis gliukozės virsta gliukonine rūgštimi, taip pat susidaro kitų rūgščių: acto, sviesto, citrinos, heksano, oktano, pieno, skruzdžių, obuolių, gintaro, vyno, pirogliukano, pirogliutamino, malono, neorganinių - fosforo, vandenilio chlorido, sieros. Medaus rūgštingumas svarbus fermentų aktyvumui, kuris turi įtaką otganizmui, A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  49. 49. 49 Medus •Azotinės medžiagos. Jos meduje skirstomos į baltymines ir nebaltymines. Baltyminės – tai albuminai, globulinai, proteazės ir peptonai. Jų kiekis svyruoja nuo 0,3 % iki 0,6%. Meduje yra 18- 22 amino rūgštys Nepakeičiamos amino rūgštys, % Pakeičiamos amino rūgštys, % Valinas 1,5 Alaninas 2,3 Izoleucinas 0,9 Argininas 0,9 Leucinas 1,1 Asparaginas 5,0 Lizinas 4,2 Histidinas 1,0 Metioninas 0,3 Gliutaminas 5,0 Treoninas 1,3 Glicinas 0,9 Triptofanas 0,3 Prolinas 14,5 Fenilalaninas 20,9 Serinas 8,5 Tirozinas 4,9 Cistinas 1,3 A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  50. 50. 50 Medus Rodikliai N Baltųjų akacijų medus, M ± m N Grikių medus, M ± m Polifenoloksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo 20 0,09 ± 0,03 22 0,13 ± 0,02 Peroksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo 20 0,12 ± 0,03 22 0,10 ± 0,02 Katalazės aktyvumas, ml 0,01 H hiposulfito tirpalo 55 0,45 ± 0,04 54 0,58 ± 0,02 Siastazės aktyvumas, Gote vienetai 62 6,48 ± 0,53 66 25,30 ± 0,70 Invertazės aktyvumas, mg sacharozei 65 160,90 ± 6,39 71 329,9 ± 7,96 Fosfatazės aktyvumas, mg surišto fosfato 1 g medaus 25 3,28 ± 0,49 28 3,39 ± 0,34 Vitamino C 100 mg medaus 73 0,4392 ± 0,0176 64 4,7490 ± 0,2698 Vitamino B1, mkg/kg 77 0,51 ± 0,01 68 0,66 ± 0,01 Vitamino B2, mkg/kg 74 2,12 ± 0,01 63 4,98 ± 0,02 Pateiktoje lentelėje matome, kad grikių medus turi daugiau amino rūgščių, vitaminų ir labiau išreikštą fermentų aktyvumą, nei akacijų medus, priklausiantis šviesių medaus rūšių grupei. Tai leidžia rekomenduoti grikių medų kaip labai vertingą gydymo tikslams. A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  51. 51. 51 Medus •Vitaminai. Jų yra apie 20, skirtingos cheminės sudėties junginių, kurie būtini žmogaus gyvybinėms funkcijoms ir sveikatai išsaugoti. Tai viatminai A, B1, B2, B5, B6, C, PP, tokoferolis – E ir kt. Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus Vitaminas C, mg 2,0 Biotinas, mkg 0,04 Vitaminas B1, mg 0,01 Niacinas, mg 0,20 Vitaminas B2, mg 0,03 Folio rūgštis, mkg 15,00 Vitaminas B6, mg 0,10 A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  52. 52. 52 Vitaminų kiekis meduje ir jo paros norma vaikams ir suaugusiems Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus, mg Paros poreikis 1-4 m vaikams, mg Paros poreikis 4-15 metų vaikams, mg Paros poreikis suaugusiems, mg Vitaminas K ~ 0,025 15 20-50 6-70 Vitaminas B1 0,00-0,01 0,6 0,8-1,4 1-1,3 Vitaminas B2 0,01-0,2 0,7 0,9-1,6 1,2-1,5 Vitaminas B6 0,01-0,32 0,4 0,5-1,4 1,2-1,6 Nikotino r. 0,12-0,20 7 10-18 13-17 Pantoteno r. 0,02-0,11 4 4-6 6 Askorbo r. 2,2-2,5 60 70-100 100 A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  53. 53. 53 Medus • Hormonai. Meduje rasta flavonų. Taip pat meduje yra augimo stimuliatorių, kurie padeda augalams išleisti gyvašaknes. • Flavonoidai. Gamtoje jų yra apie 4000. Meduje flavonoidų nedaug (~ 0,1 %), jie slopina oksidacinius, uždegiminius procesus. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu. • 30-40 mineralinių medžiagų. Tai svarbūs organizmui makroelementai, mikroelementai, ultramikroelementai ir kt. A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  54. 54. 54 Medus • Aromatinės medžiagos. Meduje jų yra apie 120, identifikuotos 85. • Dažomosios medžiagos. Tai žiedadulkės, karotinas, ksantinolas, chlorofilas, malvidinas. • Medaus intarpai. Tai žiedadulkės, grybų sporos ir mielės, dumbliai, vabzdžių liekanos A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
  55. 55. 55 Taigi, onkologiniams ligoniams tarp chemoterapijos kursų, remisijos ir saugos nuo vėžio nepasikartojimo laikotarpiu (5-10 metų) verta vartoti kasdien po 4-5 tabletes ar 1-2 valgomus šaukštus bičių duonelės, žiedadulkių, medaus, ypač tada, kai menkėja kraujo formulė, mažėja T ir B limfocitų, monocitų, granulocitų, eritrocitų, hemoglobino, trombocitų ir kitų kraujo elementų arba prastėja kepenų biocheminiai rodikliai (ALT, AST, GGT ir ŠF).
  56. 56. 56 Literatūra 1. A. Paškevičius ir kt. Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žodynas (medikams). LSMU Leidybos namai. Kaunas, 2014 m. 2. Kretschmer C., Herzog A. Gesunde Ernährung bei Krebs. 2002 Karl F. Haug Verlag in MVS. Medizinverlage Stuttgart, Germany. 3. Paul Uccusic. Bitė gydo. Mūsų knyga. Vilnius, 1999. 4. A. Gendrolis, L. Kubilienė. Medus žmogaus sveikatai. Kaunas, 2011 m. 5. N. Savickienė. Sisteminių fermentų vaidmuo gydant onkologines ir uždegimines ligas. Kaunas, 2015 m. sausis. 6. J.Ruolia. Preparatas “Lidonium”, Vilnius, 2010 m. 7. A. Gendrolis. Žiedadulkės ir bičių duonelė. Kaunas, 2012
  57. 57. 57 AČIŪ UŽ DĖMESĮ SKANAUS!

×