1. Lietuvos kultūra nelaisvėje
Darbą atliko: Sigita Karosevičiūtė
ir Povilas Melėnas 10b

2. Turinys
• Sąvokos
• Datos
• Lietuvos kultūra totalitarinės sistemos
gniaužtuose
• Kultūros kontrolė
• ,,Tautų draugystė” užmaskuotas rusinimas
• Kultūra – lietuviškumo išraiška
• Patriotizmo proveržiai sporte
• Išvados

3. Sąvokos
• Ezopo kalba – užuominų, nutylėjimų
kupina kalba, kad neprikibtų cenzūra ir
nepersekiotų valdžia.
• Glavlitas – sovietinė cenzūra.
• Dogma - autoritetingas, tiksliai
suformuluotas religinės doktrinos teiginys.

4. Datos
• 1957 m. – išleistas Juozo Jurginio
Lietuvos istorijos vadovėlis.
• 1985- 1987 m. – Kauno ,,Žalgirio”
krepšininkai tapo SSRS čempionais.

5. Lietuvos kultūra totalitarinės
sistemos gniaužtuose
• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas ypač
suniokojo Lietuvos kultūrą.
• Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vakarus
pasitraukė didžioji dalis įžymiausių ir talentingiausių
mokslininkų, menininkų.
• Skausmingiausiai Lietuvos kultūrai buvo stalinizmo
laikotarpis, kuomet komunistai atėmė kone visą
šalies kultūros palikimą, bei reikalavo menininkų,
kad šie aukštintų J. Staliną, bei komunizmo
ideologiją.
• Atšilimo laikotarpiu valdžios požiūris į lietuvių kultūrą
kiek sušvelnėjo.

6. Kultūros kontrolė
• Be komunistų partijos, institucijų pritarimo ir sovietinės
cenzūros – glavlito – leidimo negalėjo būti išleista
knyga, išeiti laikraštis, pasirodyti televizijos laida, įvykti
teatro vaidinimas ar pastatytas kino filmas.
• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kultūros atstovai tūrėjo
priklausyti tam tikroms sąjungoms. Tik taip jie buvo
oficialiai pripažįstami.
• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kūrybiniai darbuotojai
turėjo savo kūriniais skiepyti visuomenei komunizmo
ideologiją.
• Mokyklose beveik nedėstyta Lietuvos istorija, o patekę
faktai, ypač apie nepriklausomą Lietuvą, buvo
masiškai klastojami.

7. ,,Tautų draugystė” užmaskuotas
rusinimas
• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų
rusinimas.
• Rusų kalba tapo kaip antroji bendrinė
kalba: rusų programoms skirta daug
eterio, vaikų darželiuose ir mokyklose
pradėta mokyti rusų kalbos, parduotuvių ir
gatvių pavadinimai buvo rašomi rusų
kalba.

8. Kultūra – lietuviškumo išraiška
• Atšilimo laikotarpiu atsirado vienas kitas kūrinys,
kuris teigė bendražmogiškųjų ir tautinių pradų
panašumą prieš sovietines dogmas.
• Minias žmonių patraukdavo teatruose skaitomos
istorinės ar lietuvių rašytojų pjesės.
• Kraštotyros judėjimo dalyviai siekė atgaivinti
senąsias lietuvių liaudies tradicijas.
• Labai populiarios buvo Dainų ir šokių šventės.

9. Patriotizmo proveržiai sporte
• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje tapo
sportas.
• Didžiulio tautos palaikymo sulaukė sportininkų
pergalės:
 Boksininko Algirdo Šociko pergalės prieš SSRS
galiūną Nikolajų Koroliovą,
 Po Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų pergalių,
tūkstančiai aistruolių žygiavo gatvėmis ir skandavo
„Lie-tu-va!“,
 Milžiniško tautinio pasididžiavimo jausmų proveržį
sukėlė Kauno „Žalgirio“ Krepšinio klubo kovos su
neoficialia SSRS rinktine – Maskvos CASK
komanda. Žalgiris trejus metus iš eilės tapo SSRS
čempionais (1985- 1987 m.).

10. Išvados
• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas
ypač suniokojo Lietuvos kultūrą.
• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų
rusinimas.
• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje
tapo sportas.