2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika
1. 2021–2027 m.
ES fondų planavimas
Žiedinė ekonomika
Agnė Bagočiutė
Aplinkos ministerija
2019-09-19
2. VP prioritetai ir uždaviniai
• Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas;
• - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms;
• - Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą;
• -Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius
• Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti
įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir
technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, MVĮ bei socialinę ekonomiką
1. Pažangesnė
Lietuva
• Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones;
• Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją;
• Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus;
• Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms;
• Skatinti tvarią vandentvarką;
• Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
• Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą
• Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir
sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas
2. Žalesnė
Lietuva
• Gerinti skaitmeninį junglumą;
• Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T);
• Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį
judumą;
• Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose.
3.Geriau sujungta
Lietuva
• Didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą;
• Suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą;
• Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas
priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą;
• Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą
4. Socialiai
atsakingesnė
Lietuva
• Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą;
• Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat
pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.
5. Piliečiams
artimesnė Lietuva
3. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje
*
ir ES, atliekų tvarkymo
prognozės (kg/gyventojui)
*Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra
4. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje
*
ir ES, atliekų
tvarkymo prognozės, %
*Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra
5. Įgyvendinimas:
komunalinių atliekų paruošimo pakartotiniam
naudojimui, pakartotinio naudojimo ir
perdirbimo skatinimas, naujų ar atnaujintų
atliekų perdirbimo pajėgumų diegimas ir
beatliekių technologijų diegimas.
32,70
23.25
2025 metų tiklslas - 15 %
2030 metų tikslas - 5 %
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
%
Šalinamų atliekų rodiklis*, 2017 m., %
48.13 46.41
2030 metų tikslas - 65 %
2025 metų tiklsas - 55 %
0
10
20
30
40
50
60
70
% Perdirbimo ir kompostavimo rodiklis*, 2017 m., %
*Duomenų šaltinis - Eurostat
Rodikliai:
• Siekti, kad komunalinių atliekų, tenkančių
vienam gyventojui, kiekis neviršytų ES
vidurkio RCR – 46a (atliekų kiekis, tenkantis gyventojui ).
• Didinti paruoštų pakartotinai naudoti ir
perdirbti komunalinių atliekų dalį (%)
RCR 103 (atskiras atliekų surinkimas));
RCR – 47 (perdirbtos atliekos);
RCR – 49 (panaudotos atliekos);
CCO 11 – (nauji ar atnaujinti atliekų perdirbimo įrenginiai) .
• Mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių
atliekų dalį (%) RCR – 46b (atliekos šalinamos sąvartyne).
6. Įgyvendinimas: didinti visuomenės sąmoningumą, elgsenos
keitimąsi, skatinti atsakingą vartojimą
40% 43% 42%
47%
52%
30%
36% 40%
38% 30%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
2015 2016 2017 2018 2019
Namų ūkyje atliekas rūšiuojantys
gyventojai*, %
Rūšiuoja visas atliekas Rūšiuoja tik dalį atliekų
80%
76%
73%
84% 84%
48% 48% 47%
48% 52%
31%
24%
34%
29%
31%
22%
31%
29%
22% 23%
17%
20% 22%
12%
14%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
2015 2016 2017 2018 2019
Veiksniai, skatinantys gyventojus rūšiuoti*, %
Prisidedu prie aplinkos saugojimo Mažinamas šalinamų atliekų kiekis sąvartyne
Antrinės žaliavos yra žaliavų ir energijos šaltinis Siekiu mažinti atliekų tvarkymo išlaidas
Išrūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai
*Duomenų šaltinis – Aplinkos ministerijos užsakymu vykdyti viešosios nuomonės tyrimai
7. Tarša pavojingomis atliekomis,
bloginama perdirbamų atliekų
kokybė
Įgyvendinimas: skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą atliekų
susidarymo vietoje, plėsti rūšiuojamojo atliekų surinkimo tinklą
6780
13465
5680
383 170 69
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
Maisto atliekų Žaliųjų atliekų Biologinių atliekų
(žaliųjų ir maisto)
Planuojamų įrengti konteinerių skaičius (įskaitant ind. valdų
konteinerius) (iki 2021-12-31), vnt.
Įrengtų konteinerių skaičius (įskaitant ind. valdų
konteinerius), vnt.
6222
5760 5753
658
2042 2021
1696
280
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
Stiklo atliekų Popieriaus/kartono
atliekų
Plastiko atliekų Tekstilės atliekų
Planuojamų įrengti konteinerių kiekis konteinerinėse aikštelėse (iki 2021-12-
31), vnt
Įrengtų konteinerių kiekis konteinėrinėse aikštelėse, vnt.
Mišrių komunalinių atliekų sraute
2016 metais buvo 0,27 %, 2017 m. –
0,31 %, 2018 m. – 0,13 % pavojingų
atliekų.
Atskiras pavojingų atliekų
surinkimas, atliekos tvarkomos
pagal aplinkosauginius
reikalavimus
8. Dabartinė situacija
1,474
1659.6
711.9
313.6 383 274.7 158.4
4,305
4526.5
3350.8
1130.8
3738
1440.8
1705.2
34%
27%
21%
28%
10%
19%
9%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
0
500
1,000
1,500
2,000
2,500
3,000
3,500
4,000
4,500
5,000
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Žaliųjų pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, vertė, mln. Eur
Bendras pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, vertė, mln. Eur
Žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc.
587 523
346
185 191 296 172
3,604 3574
2928
2439 2307
2616
2452
16%
15%
12%
8% 8%
11%
7%
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
16%
18%
20%
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Žaliųjų pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, skaičius
Bendras pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, skaičius
Žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc.
Įgyvendinimas:
Žaliųjų pirkimų ir įmonių
socialinės atsakomybės
skatinimas
Skatinti, kad medžiagos liktų ekonomikos rate ir nebūtų prarasto.
Tai gali būti atskiras atliekų surinkimas, pakartotinio naudojimo centrai, produktų taisymo skatinimas, atliekų perdirbimo ir kompostavimo infrastrūktūros skatinimas, vienų įrenginių perorientavimas į kitus, visuomenės švietimas
RODIKLIAI:
NPP rodikliai – komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui (kg/gyv.), sąvartynuose šalinamų KA atliekų dalis (%), paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbti KA dalis (%).Iš reglamentų – papildomi pajėgumai siekiant perdirbti atliekas, perdirbtos atliekos, panaudotos atliekos, nauji arba atnaujinti atliekų perdirbimo pajėgumai, atskiras atliekų surinkimas.
2019 m. liepos mėn. Aplinkos ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Vilmorus“ atliko viešosios nuomonės tyrimą, kuris parodė, kad bendros atliekų rūšiavimo tendencijos yra teigiamos – didėja atliekas rūšiuojančių žmonių dalis ir didėja bendras informacijos apie rūšiavimą kiekis.
Skatinti gyventojus atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Nuo 2025 metų atskirai rinkti tekstilės atliekas.
Diegti atskiro biologinių atliekų, namų ūkių pagamintų pavojingų atliekų ir tekstilės atliekų surinkimo sistemas
namų ūkiuose susidariusios pavojingos atliekos, tokios kaip pavojingos dažų, lakų, tirpiklių ar valiklių atliekos, taip pat turėtų būti surenkamos atskirai, siekiant išvengti komunalinių atliekų taršos pavojingų medžiagų dalelėmis, kuri gali pabloginti perdirbtų medžiagų kokybę, ir užtikrinti, kad tos pavojingos atliekos būtų tvarkomos laikantis patikimų aplinkosaugos metodų. Tuo atžvilgiu jau yra taikomi specialūs įpareigojimai surinkti namų ūkių elektroninės ir elektros įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekas.
MKA sraute 2018 m (0,13 proc. pavojingų atliekų), 2017 m. (0,31 proc. pavojingų atliekų), 2016 m. (0,27 proc)
Didelę Europos vartojimo dalį (~ 20 % ES BVP) sudaro per viešąjį pirkimą perkamos prekės ir paslaugos., todėl aplinkosauginių kriterijų įtraukimas į konkurso sąlygas skatina žiedinę ekonomiką.