Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Renatos Dagiliūtės pranešimas "Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?".
2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
1. Vytauto Didžiojo universitetas
Ekologinės planetos ribos:
kodėl (ar) svarbūs mūsų
vartojimo įpročiai?
Konferencija „15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link“, Šiauliai.
Dr. Renata Dagiliūtė
2. Visuomenė ir jos
sukurtos sistemos
funkcionuoja globalios,
turinčios ribotus
pajėgumus „tiekti“
vandenį, dirvožemį,
biomasę ir, tuo pačiu
metu, absorbuoti
visuomenės veiklos
keliamą taršą,
ekosistemos ribose
Teikia Priima
Po keliolikos metų žmonijos
poreikiams patenkinti reiks 2
Žemių
3. Ekologinės ribos
• Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030 m. išaugs du kartus lyginant su
2010 (SERI, 2013), o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlrd. 21-ojo
amžiaus pabaigoje (JT DESA, 2015).
• Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos integralumas,
azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita (Steffen et al., 2015).
Steffen et al., Planetary
boundaries: Guiding human
development on a changing
planet. Science, 13 Feb 2015
4. Rockström et al., A safe operating space for humanity. NATURE|Vol 461|24 September 2009
5. Žemės pereikvojimo arba
Aplinkosauginės skolos diena
• 1991 –spalio 12 d.
• 1993 - spalio 21 d.
• 2003 - rugsėjo 22 d.
• 2013 - rugpjūčio 20 d.
• 2014 - rugpjūčio 19 d.
• 2015 - rugpjūčio 13 d.
• 2016 - rugpjūčio 8 d.
http://data.footprintnetwork.org/
6. Ekonominis aspektas
• Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo srauto gamtos išteklių ir
medžiagų, įskaitant vandenį, augalus, medieną, metalus, mineralus ir energiją,
daugeliu atvejų importuojamų į ES.
Žiedinės ekonomikos nauda gali būti didelė - sumažintas aplinkos
spaudimas Europoje ir už jos ribų, sumažinta priklausomybė nuo importo,
nes tarptautinė konkurencija dėl išteklių didėja.
Mažesnės sąnaudos leidžia padidinti Europos pramonės konkurencingumą, kartu
užtikrinant darbo galimybes.
8. Žiedinė Ekonomika:
save palaiko (atsikurianti) ir siekia išlaikyti produktų, komponentų, medžiagų
naudingumą ir vertę;
sumažina naujų medžiagų ir energijos poreikį, tuo pačiu sumažinant aplinkos
spaudimą, susijusį su išteklių gavyba, emisijomis ir atliekomis.
paimk
pagamink
vartok
išmesk
• Linijiniai srautai
Linijinė ekonomika
• Uždari srautai (apytakiniai, cikliniai)
Žiedinė ekonomika
9. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Žiedinė ekonomika. Tikslai
– perdirbama 65 % komunalinių atliekų;
– perdirbama 75 % pakuočių atliekų;
– į sąvartynus išmetamų atliekų kiekis sumažintas 10 %;
– perpus sumažintas maisto atliekų kiekis;
– skatinamas pakartotinis panaudojimas ir pramonės
simbiozė;
– ekologiškesni ilgiau tarnaujantys produktai; atliekų
panaudojimo ir perdirbimo sistemos;
– taikomos ekonominės priemonės, kuriomis siekiama
sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose.
10. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Žiedinė ekonomika.
Bruožai Priemonės
Mažesnis išteklių poreikis ir
naudojimas
Ekologinis projektavimas
Didesnė atsinaujinančių
(perdirbamų) išteklių ir energijos
dalis
Remontas, atnaujinimas ir
perdarymas
Mažesnės emisijos Perdirbimas (vengiant down-
cycling)
Mažesni medžiagų nuostoliai Ekonominės paskatos (finansai) –
mokesčiai, subsidijos ir t.t.
Išsaugota produktų, sudedamųjų
dalių ir medžiagų vertė
Nauji biznio modeliai (collaborative
consumption/ sharing economy)
Eko -inovacijos
Valdymas ir žinios
11. – namų ūkių vartojimas lemia iki 70 % poveikio
aplinkai (Tukker, Jansen, 2006, Tukker et al., 2006).
– prognozuojama, kad iki 2030 m. ES vartojimas
išaugs dvigubai (EEA, 2005).
– sparčiai augantis žmonių skaičius ir
didėjantis vartojimas atsveria ekologinį
veiksmingumą ir bendras gamtos išteklių
naudojimas bei poveikis aplinkai vis tiek didėja:
• pvz.: mobilieji telefonai.
Kodėl vartojimas?
12. • nuo žaliavų išgavimo,
• gamybos,
• naudojimo,
• perdirbimo ir galutinio
deponavimo
• bei transportavimo (Bringezu,
2003).
Vartojimas kelia įvairias aplinkos problemas visu produkto
gyvavimo ciklu:
VartojimasVartojimas
14. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių?
• Maisto pakuotės sudaro apie 105 kg arba 2/3 visų pakuočių atliekų
per metus.
• Auga importuojamo maisto kiekis.
• 1/3 viso maisto keliauja į sąvartynus.
• Daugiau perkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų.
• Dažniau „take away“.
• Auga vandens buteliuose vartojimas (ES vidutiniškai 105 l/gyv.)
• Lietuvoje maisto bent kartą per savaitę išmeta apie 32% gyventojų.
16. Maisto ir gėrimų indėlis į aplinkos
problemas (namų ūkiai ir viešasis
maitinimo sektorius):
• Klimato kaita 22%
• Aplinkos rūgštėjimas 41%
• Pažemio ozono pirmtakai 21%
• Išteklių naudojimas 41%
Vidutiniškai ES išmetama 181
kg/gyv. maisto atliekų:
• 42-43% namų ūkiai
• 39% maisto gamybos pramonėje
17. Iki 1/3
išmetam!
Lietuvoje suvartojamo maisto indėlis į klimato
kaitą
Juozėnaitė, 2012
Jei būtų padaryta prielaida, kad visas Lietuvos gyventojų suvartojamas maistas
yra pagamintas Lietuvoje, ši emisija sudarytų vidutiniškai 18,25% bendros
šalies ŠESD emisijos.
18. • Viešojo maitinimo sektorius - Restoranas X,
Vilnius, maisto atliekos 1 klientui
• Iš viso 14 744 kg:
• miltinių produktų
5924 kg,
• mėsos produktų –
744 kg
• Daugiau žiemą ir
savaitgaliais
Musteikytė, 2016
19. Maisto atliekų išmetimo dažnumas
Žinios apie maisto atliekų sukeliamas
problemas
Musteikytė, 2016
Ilgesnį laiką
užsistovėjusius, bet dar
tinkamus vartoti maisto
produktus išmeta 52%
88% maisto atliekas išmeta į
bendrus buitinių atliekų
konteinerius
22. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių?
• Daugėja buities prietaisų
• Daugėja tų pačių buities prietaisų (2-3 televizoriai,
telefonai)
• Auga energijos poreikis
• Auga atliekų kiekis (ypač pakuočių ir elektros ir
elektroninės įrangos atliekų)
23.
24. • Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas, kg/1 gyv. (Eurostat)
LT 2014 m. išleista į rinką 10,75 kg/gyv.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (2012/19/ES)
Surinkimo tikslas - nuo 2016 m. 45% parduotos EEĮ, nuo 2019 m. 65% parduotos įrangos arba 85% EEĮ
atliekų, t.y., nuo 2019 m. bus surenkama maždaug 10 milijonų tonų arba 20 kg vienam gyventojui EEĮ
atliekų.
25. Vartotojų žinios apie EEĮ
• Įrangos priskyrimas prie elektros ir elektroninės įrangos
Zabulionis, 2015
27. Skirtingų pakuočių perdirbimo įtaka klimato
kaitai
(pagal Pasqualino et al., 2011)
Sultys
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
1 l stiklas 1,5 l HDPE 1 l aseptinis kartonas
kgCO2ekv.
Sąvartynas
Deginimas
Perdirbimas
28. Ar tik vartotojas atsakingas?
• dirbtinis/suplanuotas
senėjimas
Vartotojas „nėra karalius“ dabartinėje gamybos-vartojimo sistemoje
(Akenji, 2014)
Novel entities - The chemical pollution boundary has been expanded and renamed “novel entities” created entirely by us humans. They include emissions of toxic compounds such as synthetic organic pollutants and radioactive materials, but also genetically modified organisms, nanomaterials, and micro-plastics. These can persist in the environment for a very long time, and their effects are potentially irreversible.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra sudėtingas procesas, apimantis esminius pokyčius į gamybos-vartojimo sistemoje, finansinius mechanizmus, vartotojų elgseną, vyriausybės intervenciją, mokesčių politikos ir technologijų, socialines ir verslo inovacijas bei aplinkos poveikių stebėseną ir vertinimą.
Cia reiktu apie rebound ivairius pavyzdzius idet su telefonais ir pan. Su telefonais ir pan.
