Vilniaus mero Artūro Zuoko pristatymas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

1. Valstybė neturi ateities,
jei veikimas yra įtartinas,
o sėkmė – nusikalstama …

2. Ištrauka iš A. Čechovo spektaklio „Dėdė Vania“
(foto M. Sandstrom)

3. 2009 m. sausis, „flyLAL“ bankroto išvakarės...

4. Patarimai tuometiniam Susisiekimo ministrui …
...Strateginis tikslas – siekti, kad Lietuva turėtų oro linijas (nacionalines), kurių
uostas (hub) Lietuvoje ir kurių tikslas 5000 000 (dabar netoli 2 mln. per
metus) pervežamų keleivių per metus. Vilniaus – Kauno oro uostas taptų
didžiausiu keleivių ir krovinių oro uostu regione, aptarnaujančių skrydžius iš
vakarų į rytus – Rusiją, Kiniją, Indiją ir t.t. Sukurti 4500 darbo vietų. Kaip tai
padaryti? Atsiriboti nuo akcininkų problemų ir matyti valstybės tikslus. Taip
laimės visi. Galima kelti ,,flyLAL’’ bankroto bylą, o kartu tai suteiktų galimybę
peržiūrėti akcininkų sandorius už trejus metus ir naikinti tuos, kurie
pablogino ,,flyLAL’’ padėtį.
http://www.zuokas.lt/tinklarastis/2009/01/09/lietuva-tranzito-valstybe/

5. Kiek Lietuvai kainavo neveiklumas ?
2009 m. LR Susisiekimo ministerija (ministras E.Masiulis) užsakė studiją, kurią
atliko „Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“, Ispanija. Studijos
kaina 700 000 lt.
Studijos teigiama, kad bankrutavus „flyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado
tiesiogiai/netiesiogiai – (600/1260) 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln.
litų (70 mln. eurų.) tiesioginių nuostolių (neįskaičiuojant katalizinio( spin-of)
poveikio).
Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro
transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11.700 darbo vietų (2.000 tiesioginių,
4.200 netiesioginių ir ne mažiau kaip 5.500 katalizinės/turizmo) ir ne mažiau
kaip 420 mln. Eurų bendrosios pridėtinės vertės
Nuo 2009 m. Lietuva, pradėjo importuoti oro pervežimo paslaugas. Ekonominė
ir mokestinė nauda atitenka kitų valstybių kompanijoms, Lietuvoje parengti
aviacijos specialistai (pilotai, mechanikai, aptarnaujantis personalas ir t.t.)
dažniausiai dirba ir moka mokesčius užsienyje.

6. Kiek Lietuvai kainavo neveiklumas ?
LR Susisiekimo ministerija per Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo
2010-2012 m. programą skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt (neskaičiuojant
Vilniaus oro uosto sumažintų aptarnavimo tarifų).
Lietuvos savivaldybės skrydžiams skatinti skiria: 2010 m. Kauno miestas
įsipareigojo per trejus metus skrydžių skatinimui skirti 4,7 mln. Lt, Kauno rajonas
– 2,4 mln. Lt.
7 Klaipėdos regiono savivaldybės vienam maršrutui skiria 400 tūkst. Lt per metus.
airLITUANICA už vieną keleivį Vilniaus oro uostui moka 22 Lt (6,4 eur), kai kitos
pigių skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo
programos 2010-2012 m. susitarimą moka 6,2 Lt (1,8 Eur).

7. Lietuva ir dangus… Nacionalinė aviacija - svajonė?
Kazimieras Simonavičius (gimęs apie 1600 m. balandžio 18 d. – 1651 m.) -
artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
bajoras ir karininkas.
Lietuvos aviacija pradėta formuoti 1919 m. sausio 30d., kuriantis Lietuvos
kariuomenei, kai atkurtą valstybingumą reikėjo apginti nuo užsienio priešų.
1926 m. gruodį aviacija turėjo 17 naikintuvų, 31 žvalgybinį lėktuvą, 8
mokomuosius lėktuvus.
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis. 1933 metų liepos 15-ąją pakilę
skrydžiui iš Niujorko į Kauną, didvyriai per 37 valandas ir 11 minučių įveikė 6411
kilometrų ir žuvo netoli Lietuvos. airLITUANICA įkurta šio legendinio skrydžio 80-
čio proga, 2013 metais, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. 2016 m. minėsime
lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio šimtmetį.
Ar mes kuriame Lietuvos ateitį?

8. Aviacijos industrija
Lietuvoje yra net keturi oro uostai – Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių
Kariniai oro uostai -Šiauliuose ir Panevežyje.
Antano Gustaičio aviacijos institutas, kuris bendradarbiauja su su
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija per metus parengia apie
17- 20 pilotų, kurių mokslas kainuoja apie 200 tūkst. litų.
Oro pilotų apmokymo centrai, kurie apmoko ir suteikia kvalifikiaciją
tūkstančiams pilotų iš viso pasaulio.
Oro uostų aptarnavimo paslaugų įmonės, oro cargo paslaugos ir t.t.

9. Aviacijos industrija
Oro paslaugos pagal IATA duomenis sukuria iki 3.4 proc. BVP.
Lietuvoje šiuo metu nesiekia pusės. Tokioms šalims, kaip Lietuva, geras oro
susisiekimas yra būtinas, ypač norit pritraukti užsienio investicijas.
10 proc. pagerintas susisiekimas sukuria 84 mln. lt. per metus BVP padidėjimą .
Pagerintas susisiekimas – tai kryptis, kur vyksta ekonominis aktyvumas, paslaugų
kokybė, skrydžių dažnumas.
Lietuvoje bendras oro transporto poveikis ekonomikai sudėjus visus faktorius
gali būti 11,7000 darbo vietų ir 420 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės.
Vienas milijonas keleivių sukuria beveik 3000 darbo vietų (tiesiogiai 950), o
įvertinus katalizės efektą - 4000 darbo vietų (šaltinis - ACI Europe tyrimas 2004
m.).

10. Kiek kainuoja Lietuvai politikavimas
1,600,000 Lt
1,400,000 Lt
1,200,000 Lt
1,000,000 Lt
800,000 Lt
600,000 Lt
400,000 Lt
200,000 Lt
- Lt
Vilnius 2014
R.Šimašiaus pareiškimai lems toliau krentantį rinkos
pasitikėjimą ir papildomai tai mažins savaitinius
pardavimus dar papildomais -100 000 Lt
Savaitiniai pardavimai w33-w46 2014, Lt
w33 w34 w35 w36 w37 w38 w39 w40 w41 w42 w43 w44 w45 w46
Konservatorių spaudos konferencija po sėkmingiausios pardavimų savaitės lėmė -23%
pardavimų kritimą, t.y. – 300 000Lt per tą savaitę bei kritusius pardavimus sekančiomis
savaitėmis

11. Miestas turi pasakoti istoriją …
Miestas visada turi turėti idėjų. Miestas visada turi pasakoti istoriją, nes
priešingu atveju praranda energiją. Miestas negali gyventi tik praeitimi.
Pasakojimas pirmiausia turi būti apie mus ir teigti dabartį, o kartu rodyti
ateitį. Kai miestas ar valstybė nustoja pasakoti istoriją, ta vieta ištuštėja,
nes žmonės palieka tokią vietą.
Ir mūsų pareiga pasakoti istoriją…