SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 32
LAIKAS KAVAI ARBA ARBATAI ATEINA...
Kai širdyje šventė...
Kai klausaisi nuobodžių eilėraščių...
Kai tavo mintys painios...
Kai, klausydamas muzikos, muši ranka taktą...
Kai muzika nutyla...
Kai paskęsti vienatvėje...
Kai gyveni aukštuomenės gyvenimą...
Kai kalbiesi vėlų vakarą...
Kai lauki genialios minties...
Miegamojo tyloje...
Priimant garbų svečią...
Kai aplankai artimą draugą, grįžusį iš tolimos kelionės...
Kai šviečia saulė...
Kai apniukęs dangus...
Kai stebi valtis, plaukiančias upe...
Miško tankmėje, medžio pavėsyje...
Gėlėms pražystant...
Karštą dieną...
Uždegant smilkalą kieme...
Kai stebi vandens purslus, apgaubiančius žaidžiančius vaikus...
Kai vaikai apleidžia namus...
Kai lankaisi nuošalioje šventykloje...
Pirmasis puodelis praskleidžia mano sukepusias lūpas ir pirštų galiukais paglosto gerklę...
Antrasis - sugriauna mano vienišo liūdesio sienas...
Trečiasis - įsilieja į bedžiūstančias sielos upes...
Ir pripildo jas senųjų raštų išminties...
Po ketvirtojo - per mano poras išgaruoja praeities neteisybių nuoskauda...
Penktasis - išvalo mano kūną...
Šeštasis - kviečia į nemirtingųjų karalystę...
Septintasis - suteikia begalinę palaimą...
O tada gaivus vėjas padeda išsiskleisti mano sparnams, ir aš pakylu...

Laikas Arbatai