1. VAIKŲ KŪRYBIŠKUMUI PALANKIŲ
UGDYMO SĄLYGŲ SUDARYMAS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLOJE
direktorė Regina Kulbokienė ir
psichologė Jūratė Švaplėnienė,
Kauno lopšelis – darželis „Gandriukas“

2.  Ilgalaikiai moksliniai tyrimai parodė, kad įvairaus
amžiaus vaikai slopina savo kūrybinius poreikius, o tai
turi neigiamos įtakos jų fizinei bei dvasinei savijautai
ir sveikatai.
 Penkerių metų vaiko sugebėjimai jau gali būti
užslopinti, todėl aptariame metodus kaip
kūrybiškumą skatinti nuo mažens.

3.  Galbūt reikėtų į pačia sveikatą pažvelgti plačiau. O gal
visgi žmogus nėra pilnutinis žmogus, jei neturi noro
kurti, atrasti nauja, netikėtai pažvelgti į kasdienius
dalykus?
 Pažvelkime į ankstyvąjį vaikų kūrybiškumą ir kaip jis
siejasi su vaiko sveikata.

4.  Slopinant kūrybinę energiją, slopinami mąstymo
sugebėjimai, o pasijutęs vienišas su savo idėjomis
vaikas gali nuklysti į savo vaizduotės pasaulį ir
nebejausti ribos tarp realybės ir fantazijos.
 Tokie stiprūs sutrikimai pasitaiko retai, tačiau
nesugebėjimas prisitaikyti visuomet gresia nuolatine
įtampa ir stresu (plg. D. Grakauskaitė –
Karkockienė, 2006).

5.  Atsakomybė už vaikų ateitį gula ant suaugusiųjų pečių.
 Slopinti fantaziją ir kūrybiškumą yra pavojinga.
 Tai, kas slopinama, niekur neišnyksta – virsta kūryba
arba destrukcija.

6.  Remdamiesi savo praktine patirtimi bei moksliniais
tyrimais, pateiksime praktiškai išbandytų būdų, kaip
padėti skleistis vaikų kūrybiškumui.

7.  Tyrimo tikslas – vaikų kūrybiškumui palankių ugdymo
sąlygų sudarymas ikimokyklinio ugdymo mokykloje.
 Tyrimo uždaviniai:
1) Patyrinėti kaip pedagogai padeda skleistis ugdytinių
kūrybiškumui.
2) Atskleisti kaip grupėse kuriama, skatinanti vaikų
kūrybiškumą, aplinka.
3) Pademonstruoti kūrybinio lavinimo metodus, naudojamus
ikimokyklinio ugdymo mokykloje.
 Naudojami metodai: anketa, stebėjimas, mokslinės
literatūros analizė, apibendrinimas. Tyrimui naudojami D.
Grakauskaitės – Karkockienės, 2006 pateikti metodai.
 Tyrime dalyvavo 24 pedagogai, kurių amžius nuo 24 iki 55
metų amžiaus. 23 - moterys, 1 - vyras.

8. Kaip pedagogai padeda skleistis ugdytinių
kūrybiškumui
1 lentelė. Kaip pedagogai padeda skleistis vaikų kūrybiškumui (N=24).
Eil. nr.
Teiginiai
Būdinga,
vnt. (proc.)
Nebūdinga,
vnt. (proc.)
1.
Kaip aš padedu vaikui išreikšti jo kūrybinius poreikius, gebėjimus? Kokias
kūrybines užduotis, metodus naudoju?
24 (100 proc.)
0 (0 proc.)
2.
Ar atsižvelgiama į kiekvieno vaiko interesus, nuomonę? Kada ir kaip tai darote?
15 (62 proc.)
9 (38 proc.)
3.
Ar jiems teikiama pasirinkimo laisvė? Kada kokiu metu? Kaip tai darote?
18 (75 proc.)
6 (25 proc.)
4.
Ar vaikai skatinami savo žinias taikyti praktikoje? Kaip tai darote?
19 (79 proc.)
5 (21 proc.)
5.
Ar skatinama vaiko emocinė branda (teigiamas savęs vertinimas,
nepriklausomybė, rizikingi sprendimai, kūrybinių sumanymų įgyvendinimas)?
Kaip tai darote?
24 (100 proc.)
0 (0 proc.)

9. Kūrybiškumą skatinanti aplinka
2 lentelė. Kūrybiškumą skatinanti aplinka (N=24).
Eil. nr.
Teiginiai
Būdinga,
vnt. (proc.)
Nebūdinga,
vnt. (proc.)
1.
Leidžiate atsiskleisti ugdytinių divergentiniam mąstymui? Kaip tai darote?
24 (100 proc.)
0 (0proc.)
2.
Sukuriate aplinką, ugdančią vaiko smalsumą
22 (92 proc.)
2 (8 proc.)
3.
Sudarote galimybes praktiškai atsiskleisti kūrybiškumui
24 (100 proc.)
0 (0 proc.)
4.
Pats esate pavyzdys. Kūrybiškai sprendžiate problemas
19 (79 proc.)
5 (21 proc.)
5.
Skatinate vaikus klausti
16 (67 proc.)
8 (33 proc.)

10. Apibendrinimas
 Ankstyvasis vaikų kūrybiškumas siejasi su vaiko
sveikata. Kauno lopšelyje – darželyje ,,Gandriukas“
sveikatos saugojimo kompetencija apima visą ugdymo
procesą.
 Integruojamos įvairios sveikatos temos: fizinis
aktyvumas, sveika mityba, žalingų
įpročių, smurto, patyčių prevencija, vaiko
saugumas, psichinė, dvasinė ir emocinę
sveikata, ugdimosi aplinkos veiksniai.
 Labai svarbi kūno, proto ir jausmų darna.

11.  Vaiką supantys žmonės padeda jam suprasti, kokie jo
laimėjimai yra vertingiausi. Taip skatinama vaiko
emocinė branda (teigiamas savęs
vertinimas, nepriklausomybė, rizikingi
sprendimai, kūrybinių sumanymų įgyvendinimas).
 Svarbi sąlyga – sukurti tinkamą atmosferą, leidžiančią
išsakyti įvairias idėjas ir nuomones.
 Vaikai privalo jaustis saugūs.
 Kritinės pastabos, nurodymai ką ir kaip turi
daryti, nepaliekant laisvės vaikui, slopina
kūrybiškumą.

12.  Išsiaiškinome, kad patys pedagogai kartu imasi
kūrybinės veiklos kartu su vaikais statydami,
lipdydami, piešdami ir pan. Tai ypač tinka ankstyvojo
amžiaus grupėse.
 Pedagogai savo pavyzdžiu mokina vaikus kūrybiškai
spręsti problemas, klausinėti ir domėtis viskuo, kas yra
nauja ir nepažinta.

13. Literatūros sąrašas
1. Brazauskaitė A. (2004). Vaikų dailės terapinis aspektas. Vilnius:
Ciklonas.
2. Dalley T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa,.
3. Rakauskienė – Karkockienė D. (2006). Kūrybiškumo pagrindai. Vilnius:
Logotipas.
4. Gudaitė G. (1991). Muzikos burtai išlieka?? Psichologija tau., N r. 1.
5. Kučinskienė R. (2006). Dailės terapija. Kaunas: Kronta.
6. Lisycinas J.P., Žiliajeva J.P. (1977). Medicina ir menas. Vilnius: Mintis.
7. Rankyčių mankšta padės kalbėti, Mažylis, 1000, Lapkritis Nr. 11.
8. Rapoportas G. Ch. (1977). Menas ir emocijos. Vilnius :Mintis.
9. Williams G. H., Wood M. H. (1977). Developmental art therapy.
University Park press.
10. Бурно М. Е. (1993). Терапия творческим самовыражением.
Москва: Медицина.