Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijos, pristato dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

1. © Swedbank
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga
Nerijus Mačiulis
Swedbank vyriausiasis ekonomistas

2. © Swedbank
Pasaulyje neapibrėžtumas ir rizika padidėjo
2
Neigiamo scenarijaus rizika išaugo:
• Disbalansai Kinijos ekonomikoje padidėjo –
staigus Kinijos ekonomikos augimo
sulėtėjimas turėtų neigiamą poveikį kitoms
besivystančioms rinkoms ir visai Pasaulio
ekonomikai
• Išlieka defliacijos rizika euro zonoje
• Prekybinio karo rizika dėl Rusijos-Ukrainos
krizės negali būti atmesta
Teigiamos rizikos:
• Eurozonos šalių ekonomika vis sparčiau
ropščiasi iš duobės ir įžengia į stipresnio
augimo fazę, kurioje vienų augimas skatina ir
kitų ekonomikų augimą
Rizikos scenarijų tikimybės (proc.)
Pagrindinis,70%
Geresnis,15%
Blogesnis,15%
Pagrindinis,65%
Geresnis,10%
Blogesnis,25%0
10
20
30
40
50
60
70
80
Sausio
prognozės
Balandžio
prognozės

3. © Swedbank
Kinija: Reformos būtinos, bet slopins augimą
3
• Kinija įgyvendina rimčiausius ekonominės
politikos pokyčius per pastaruosius 30 metų
• Siekia pasiekti tvarų augimą ir sumažinti taršą
• Nori suvaldytų perteklines investicijas ir NT
burbulus, mažiau reguliuoti kapitalo srautus
• Politikos formuotojai ketina dar labiau slopinti
kreditavimo augimą, ypač suvaldyti šešėlinę
bankininkystę
• Trumpuoju laikotarpiu visa tai slopins augimą,
išlieka nesuvaldytos ir per greito sulėtėjimo
scenarijaus rizika

4. © Swedbank
Rusijos ekonomika: silpsta, bet turi finansinių rezervų
Rusijos realios disponuojamos pajamos,
mažmeninė prekyba ir nedarbo lygis
-10
-5
0
5
10
15
20
25
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
-4
-2
0
2
4
6
8
10
Nedarbas (dešn. sk.)
Realios disponuojamos pajamos (4 ketv. vidurkis), % YoY
Mažmeninė prekyba, % YoY
Šaltinis: Reuters Ecowin
Valdžios ir centrinio banko rezervai, valdžios
skola, % BVP
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2008 2009 2010 2011 2012 2013
Skola
Nacionalinis Turto Fondas
Centrinio banko rezervai
Šaltinis: Reuters EcoWin

5. © Swedbank
Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/
(metinis pokytis proc.)
2012
JAV 2,8 1,9 (1,9) 3,0 (3,2) 3,1 (3,1)
EZ šalys -0,6 -0,3 (-0,4) 1,3 (1,1) 1,9 (1,9)
Vokietija 0,9 0,5 (0,6) 2,0 (2,1) 2,2 (2,2)
Prancūzija 0,0 0,3 (0,1) 1,1 (0,6) 1,9 (1,9)
Italija -2,4 -1,8 (-1,9) 0,4 (0,1) 1,4 (1,4)
Ispanija -1,6 -1,2 (-1,2) 1,0 (0,9) 1,8 (1,8)
Suomija -1,0 -1,4 (-1,2) 0,2 (0,8) 1,3 (1,8)
JK 0,2 1,7 (1,9) 2,8 (2,9) 2,4 (2,4)
Danija -0,4 0,4 (0,4) 1,6 (2,0) 2,0 (2,1)
Norvegija 3,3 2,1 (1,8) 1,8 (1,7) 2,1 (2,1)
Japonija 1,4 1,5 (1,7) 1,4 (1,8) 1,0 (0,9)
Kinija 7,7 7,7 (7,7) 6,9 (6,9) 6,5 (7,1)
Indija 4,8 4,6 (4,0) 5,5 (6,3) 6,8 (5,8)
Brazilija 1,0 2,3 (2,4) 2,2 (2,8) 2,5 (3,9)
Rusija 3,5 1,3 (1,3) 0,8 (2,0) 0,8 (2,3)
Pasaulis (PPP 2/
) 3,0 2,9 (2,8) 3,4 (3,5) 3,7 (3,8)
Pasaulis (JAV $) 2,5 2,3 (2,3) 2,9 (3,0) 3,3 (3,4)
1/ Sausio prognozės skliausteliuose; šios šalys reprezentuoja 70% pasaulio ekonomikos
2/ Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis Šaltiniai: Statistikos depatamentai ir Swedbank.
2013 2014p 2015p
Pasaulio ekonomikos augimo prognozės
5

6. © Swedbank
Labiausiai tikėtinas scenarijus:
Rusijos-Ukrainos konfliktas neeskaluojamas
Išorė
• Sankcijos Rusijai išlieka panašios į dabartines, t.y.
taikomos tik kai kuriems asmenims ir verslams.
• Sankcijos neturi jokios žymesnės neigiamos įtakos
pagrindinių ES šalių augimui.
• Rusijos ekonomika patiria nedidelę recesiją 2014 m.,
labai lėtą atsigavimą 2015 m. (metinis BVP augimas
abejais metais žemiau 1 proc.), tęsiasi rublio
nuvertėjimas, jaučiama neigiama įtaka kitoms NVS
šalims.
• Naftos rinka: mažėjančios pasaulinės naftos kainos
tendencija tęsiasi (iki 102 JAV dolerių už barelį 2015
m.)
Baltijos šalys
• Eksportas į Rusiją mažėja iš dalies dėl rublio
nevertėjimo, tačiau daugiausiai – dėl tam tikrų
prekybos barjerų. Energijos tiekimas iš Rusijos – be
trikdžių.
• Labiausiai nukentėsiantys sektoriai – pramonė,
transporto paslaugos, visas tranzito sektorius ir
galbūt turizmas.
• Neigiama įtaka jaučiama ir 2015 metais, tačiau
daugumos sektorių augimas tęsiasi. Mažėjantį
eksportą į Rusiją kompensuoja didesni eksporto
srautai į atsigaunančią ES. Dėl prastesnių lūkesčių
tikėtina ir neigiama įtaka ir investicijų augimui.
Valdžios biudžeto deficito didėjimo rizika išlieka
maža.
6
Įtaka per:
• Prekybos kanalą (prekių ir paslaugų eksportas)
• Investicijų kanalas (ypač įmonių, prekiaujančių su Rusija)
• Finansinių srautų (bankai, nekilnojamas turtas – daugiausiai Latvijoje)
• Pasitikėjimo (verslo ir namų ūkių)

7. © Swedbank
Eksportas į Rusiją Rusijos BVP (dešn. sk.)
Šaltiniai: Reuters Ecowin, Estijos bankas, Latvijos bankas, Lietuvos statistikos departamentas
7
Prekių ir paslaugų eksportas į Rusiją, metinis augimas proc. (slenkantis 4 ketv. vidurkis, eurais, to meto
kainomis)
Prekybos kanalas: silpstant Rusijos ekonomikai
eksportas į Rusiją ir kaimynines jos valstybes nukentės
*Lietuvos eksportas apima tik prekių eksportą
Dvi pagrindinės priežastys:
- rusų perkamoji galia (gyventojų pajamos ir rublio kursas) ir,
- tikėtini įvairūs prekybos barjerai, kuriuos nuolat taikys Rusija.
-40
-20
0
20
40
60
80
2002 2004 2006 2008 2010 2012
Estija
2002 2004 2006 2008 2010 2012
Latvija
-25
0
25
50
2002 2004 2006 2008 2010 2012
Lietuva*

8. © Swedbank
Prekybos kanalas: maždaug 15-20 proc. Baltijos šalių
eksporto keliauja į Rusiją, tačiau didžioji dalis yra reeksportas
8
Prekių eksporto kryptis 2013 m., proc. nuo visų prekių eksporto
Visas prekių eksportas sudaro 43
proc. BVP (prekių ir paslaugų – 60%
of GDP)
Visas prekių eksportas sudaro 71
proc. BVP(prekių ir paslaugų – 86
proc. BVP)
Visas prekių eksportas sudaro 64
proc. BVP
(prekių ir paslaugų – 88 proc. BVP)
- Rusija yra svarbi eksporto rinka Lietuvos gamintojams, tačiau nėra pagrindinė
- 85 proc. eksporto yra reeksportas, todėl labiausiai pažeidžiamas – transporto sektorius.
- Eksporto srautai bus sutrikdyti dėl rusų perkamosios galios (pajamų ir rublio kurso) ir galimų barjerų ir kitų trikdžių
eksportui į Rusiją, kurios įves Rusija. Tai nebūtų kažkas naujo, verslas prie to jau yra pripratęs.
RU;
11%
UA; 1%
BY; 0%
LV;
10%
LT; 6%
FI; 16%
Kiti;
55%
Estija
RU;
12%
UA; 1%
BY; 2%
LT;
17%
EE;
13%
FI; 3%
PL; 7%
Kiti;
47%
Latvija
RU;
20%
UA; 4%
BY; 5%
LV;
10%
EE; 8%
FI; 1%
PL; 7%
Kiti;
45%
Lietuva

9. © Swedbank
Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos nemažėja
Lietuvos prekių eksporto dalis tenkanti Rusijai
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
16%
18%
20%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Prekių eksportas į Rusiją
Lietuv iškos kilmės prekių eksportas į Rusiją
Šaltinis: Statistikos departamentas.

10. © Swedbank
40
40
37
34
31
30
27
24
20
20
15
15
13
8
0 10 20 30 40 50
Daržovės
Mašinos ir įrenginiai
Statybinės medžiagos
Optiniai instrumentai
Transporto priemonės
Popierius
Tekstilė
Paruošti maisto produktai
Gyvuliniai produktai
Metalai
Kiti pramonės produktai
Plastikai ir gumos
Chemijos produktai
Medienos produktai
Lietuvos prekių eksportas į Rusiją, 2013 m.,
proc. nuo viso prekių eksporto tam tikrame
sektoriuje
Lietuviškos kilmės
Visas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
10
Kurie sektoriai yra labiausiai pažeidžiami?
Daržovės ir vaisiai: apie
75 proc.
Mėsa ir pienas: apie 10 proc.
Alkoholiniai ir gaivieji
gėrimai: apie 65 proc.
Drabužiai: apie 35 proc.
20 proc. prekių eksporto keliauja į Rusiją, bet tik 4,8 proc. lietuviškas kilmės produktų yra eksportuojama į Rusiją. Reeksportas
yra labai svarbus, net jeigu eksportuojamos prekės nėra pagaminamos Lietuvoje, tarpininkai, saugojimo ir transporto sektoriai
kuria pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad Lietuvos pramoninkai yra mažiau pažeidžiami nei transporto sektorius.

11. © Swedbank
Importas iš Rusijos: ką importuojame ir kaip
lengva tam surasti alternatyvų?
11
Importui iš Rusijos dažniausiai galima surasti alternatyvų. Labiausiai pažeidžiama – Lietuva.
Didžiausia priklausomybė – energijos importas. Inčukalnio saugykla – ne išsigelbėjimas.
Prekių importas iš Rusijos 2013 m., proc. nuo visų prekių importo tam tikrose prekių grupėse
84
25
9
8
6
4
4
4
2
2
2
1
29
0 20 40 60 80 100
Mineraliniai produktai
Taukia ir aliejia
Chemijos produktai
Medionos produktai
Metalai
Plastikai ir gumo
Popierius
Statybinės medžiagos
Paruošti maisto…
Daržovės
Kiti pramonės…
Trasporto priemonės
Viso
Lietuva
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
31
24
9
7
5
5
4
3
2
2
1
6
0 10 20 30 40 50
Medienos produktai
Mineraliniai produktai
Chemijos produktai
Metalai
Popierius
Statybinės medžiagos
Taukai ir aliejai
Odos produktai
Plastikai
Transporto priemonės
Paruošti maisto…
Viso
Estija
Šaltinis: Estijos statistikos departamentas.
29
28
17
9
9
7
4
4
3
2
2
2
9
0 10 20 30 40 50
Taukai ir aliejai
Mineraliniai produktai
Metalai
Medionos produktai
Taurieji metalai
Chemijos produktai
Popierius
Mineralai
Paruošto maisto…
Plastikai ir gymos
Transporto priemonės
Optiniai instrumentai
Viso
Latvija
Šaltinis: Latvijos statistikos departamentas.

12. © Swedbank
Baltijos šalių perspektyvos:
lėtesnis, tačiau vis dar sparčiausias augimas ES

13. © Swedbank
Vidaus paklausa atsvers neigiamą lėtėjančio eksporto
augimo poveikį
• 2014 metų BVP augimo prognozė mažinama 0,4 procentinio punkto, o 2015 metų – 0,2 procentinio punkto.
BVP augimo sudėtinės dalys, %
1.6%
6.0%
3.7% 3.3% 3.3%
4.0%
-4%
-2%
0%
2%
4%
6%
8%
2010 2011 2012 2013 2014p 2015p
Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimas
Investicijos (išsk. atsargas) Atsargos
Grynasis eksportas BVP augimas
Šaltinis: SD, Swedbank

14. © Swedbank
Neigiama Rusijos įtaka bus, bet Baltijos valstybės išliks
sparčiausiai augančios ES
Realus BVP augimas, %
1.6
6.0
3.7
3.3 3.3
4.0
-2
-1
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
2010 2011 2012 2013 2014f 2015f
Rusija Latv ija Lietuv a Estija
Šaltinis: Šalių statistikos biurai ir Swedbank

15. © Swedbank
Tendencijos Baltijos šalyse: darbo rinkoje buvo
perkaitimo ženklų, bet kol kas – jokio didesnės neigiamos
įtakos konkurencingumui
15
Darbo rinkos rodikliai, proc.
Nedarbo lygis Realaus bruto darbo užmokesčio augimas Produktyvumo augimas
Šaltiniai: šalių statistiko departamentai ir Eurostat* Produktyvumo augimas 2013 m yra i9 mėn. vidurkis
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
2005 2007 2009 2011 2013
Estija*
2005 2007 2009 2011 2013
Latvija
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
2005 2007 2009 2011 2013
Lietuva

16. © Swedbank
-50-2502550
2005 2007 2009 2011 2013
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Eksportas Namų ūkių vartojimas
Tendencijos Baltijos šalyse: silpnėjantis
eksporto augimas ir spartus vartojimo augimas (stipri
darbo rinka), tačiau eksporto augimui teigiamos įtakos
turės gerėjančios euro zonos perspektyvos
16
Eksportas, namų ūkių vartojimas ir investicijos, metinis augimas, proc.
-60
-40
-20
0
20
40
60
2007 2009 2011 2013
Estija
2007 2009 2011 2013
Latvija
-60
-40
-20
0
20
40
60
2007 2009 2011 2013
Lietuva
Šaltinis: Eurostat.

17. © Swedbank
Pramonės augimą slopina problemos
naftos perdirbimo sektoriuje
-20
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
25
30
2013 2014
Metinis apdirbamosios gamybos ir
eksportoaugimas, %
Pramonės pasitikėjimo rodiklis
Apdirbamoji gamyba
Apdirbamoji gamyba (be naftos prod.)
Prekių eksportas
Prekių (išsk. naftos prod.) eksportas
Šaltinis: Statistikos departamentas

18. © Swedbank
Nedarbas mažės lėčiau, bet ne tik dėl Rusijos problemų
Darbo rinka
11.4%
8.3%
5.6%
4.3%
5.8%
13.7%
17.8%
15.4%
13.4%
11.8%
10.4% 9.4%
5.0% 6.0%5.0%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
16%
20%
24%
2004 2006 2008 2010 2012 2014p
Nedarbo lygis
Nominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimas
Realus neto (po mokesčių) atlyginimų augimas
Pridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

19. © Swedbank
Didelė dalis laisvų darbo vietų liks neužimtos
Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos
9%
10%
11%
12%
13%
14%
15%
16%
17%
2010 2011* 2012* 2013* 2014*
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Registruotas nedarbas, % Laisvų darbo vietų skaičius, tūskt.
* darbingo amžiaus gyventojų skaičius pakeistas pagal surašymo duomenis
Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Iš visų per du pirmus šių metų mėnesius registruotų bedarbių virš 40 proc. neturėjo profesinio pasirengimo,
keliolika proc. - darbinės patirties, o kas penktas - nedirbo jau du metus ir buvo praradę darbinius įgūdžius.

20. © Swedbank
Panikos nėra, lūkesčiai gerėja
Ekonominių vertinimų rodiklis
-40
-30
-20
-10
0
10
20
30
2012 2013 2014
Ekonom.vertinimų rodiklis Pramonės (40%)
Statybos (5%) Prekybos (5%)
Paslaugų (30%) Vartotojų (20%)
Šaltinis: Statistikos departamentas

21. © Swedbank
Visi Mastrichto kriterijai tenkinami, rizikos nėra
Vidutinės metinės infliacijos sudėtinės dalys (p.p.)
3.7
5.7
10.9
4.5
1.3
4.1
3.1
1.0 0.8
2.5
-2
0
2
4
6
8
10
12
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014p 2015p
Maistas Transportas
Komunalinės paslaugos Kiti
Metinė infliacija (%)
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
• Balandžio 7 dieną Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų komitetas teigiamai įvertino Lietuvos progresą siekiant
įsivesti eurą.
• Werner Langen, komiteto narys, teigė, kad “Lietuvos valdžia demonstruoja ypatingą ryžtą įsivesti eurą kuo greičiau”
• Birželio pradžioje laukiamos Europos Komisijos ir ECB išvados, po to bus būtinas ES parlamento pritarimas ir,
galiausiai, ES finansų ministrų pritarimas.

22. Ačiū už dėmesį!
Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:
www.swedbank-research.com

23. © Swedbank
Pagrindiniai ekonomikos rodikliai, 2012-2015 1/
2012
Realaus BVP augimas, % 3.7 3.3 (3.3) 3.3 (3.7) 4.0 (4.2)
Namų ūkių vartojimo išlaidos 3.9 4.8 (4.7) 4.3 (4.5) 4.5 (4.5)
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 0.6 1.8 (1.7) 2.0 (2.0) 2.5 (2.5)
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas -3.6 12.8 (11.0) 7.0 (8.0) 9.0 (10.0)
Prekių ir paslaugų eksportas 11.8 9.5 (7.6) 3.0 (6.0) 6.0 (6.4)
Prekių ir paslaugų importas 6.1 9.8 (8.8) 6.0 (9.0) 7.8 (8.0)
VKI vidutinis augimas, % 3.1 1.0 (1.0) 0.8 (1.5) 2.5 (3.0)
Nedarbo lygis, % 2/
13.4 11.8 (11.7) 10.4 (10.0) 9.4 (9.0)
Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 0.5 3.7 (5.0) 4.5 (3.8) 3.5 (3.0)
Nominalus BVP, mlrd. LTL 32.9 34.6 (34.5) 36.3 (36.3) 38.7 (38.8)
Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % 15.7 6.5 (6.5) 7.0 (7.0) 7.5 (7.5)
Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % 10.6 7.5 (7.5) 9.0 (9.0) 9.5 (9.5)
Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP 1.0 0.2 (0.2) -1.4 (-1.4) -3.1 (-3.1)
Einamosios sąsk. balansas, % BVP -0.2 0.0 (0.0) -1.8 (-1.8) -3.5 (-3.5)
Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 2.0 2.3 (2.3) 0.4 (0.4) -1.2 (-1.2)
TUI įplaukos, % BVP 1.7 1.5 (1.5) 2.5 (2.5) 3.5 (3.5)
Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 75.4 74.3 (74.5) 71.8 (72.8) 68.4 (69.8)
Valdžios sektoriaus balansas, % BVP 3/
-3.2 -2.4 e (-2.9) -2.1 (-2.0) -1.1 (-1.0)
Valdžios sektoriaus bendroji skola, % BVP 40.5 39.4 (39.7) 42.5 (42.4) 41.0 (40.8)
1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės
2/ Pagal gyventojų užimtumo tyrimą
3/ Pagal Mastrichto kriterijų
2013 2014p 2015p
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas,
Lietuvos bankas ir Swedbank.