Tomas Edisonas laikomas vienu iš vaisingiausių išradėjų istorijoje. JAV jo vardu užpatentuota 1093 išradimai. Apie tris tūkstančius išradimų užpatentuotą kitose šalyse. Daug išradimų užpatentuota Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje

1. Tomas Edisonas
Metai: 1847-02-11 - 1931-10-18
Tautybė: Amerikietis
Amžius: 19
Profesija: Išradėjas, Mokslininkas
Tomas Edisonas (Thomas Edison) - garsus amerikiečių išradėjas, verslininkas, padaręs ar
inicijavęs daugybę išradimų, tokių kaip fonografas, telegrafo patobulinimas, judančių
paveiksliukų kamerą, bei lemputės komercializavimas. Dažnai buvo pravardžiuojamas
burtininku iš Menlo parko (The Wizard of Menlo Park), nes būtent šiame išradimų parke buvo
išrasta daugybę išradimų.
Tomas Edisonas
Tomas Edisonas laikomas vienu iš vaisingiausių išradėjų istorijoje. JAV jo vardu užpatentuota
1093 išradimai. Apie tris tūkstančius išradimų užpatentuotą kitose šalyse. Daug išradimų
užpatentuota Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tomui Edisonui priskiriami
išradimų gausa masinės komunikacijos ir ypač telekomunikacijos srityse. T.Edisonas sukūrė
koncepciją ir įgyvendinimą elektros energijos gamybos ir paskirstymą vartotojams ir gamykloms
ir tai tapo lemiamu vystantis moderniai pramonei visame pasaulyje. Pirmoji išradėjo elektrinė
buvo pastatyta Manheteno saloje, Niujorke JAV.
„Svarbiausias civilizacijos uždavinys - išmokyti žmogų mąstyti“
Tomas Edisonas gimė Milane, Ohajo valstijoje. Jis buvo septintas vaikas Samuelio Edisono
1804-1896 m. (Samuel Edison) turėjusio pravardę „Geležinio kastuvo“ ir Nancy Matthews
Elliott 1810-1871 m. šeimoje. Jis save kildino iš olandų protėvių. Mokykloje T.Edisono protas
dažnai klajodavo ir mokytojas pastorius Engle buvo pavadinęs tuščiagalviu ir elgeta. Po tokių
mokytojo reveransų jis užbaigė savo trijų mėnesių mokymąsi. Vėliau T.Edisonas sakė:
„Mano motine sukūrė mane. Ji buvo tokia įsitikinus, tokia tikra dė manės ir aš jaučiau, kad aš
turėjau gyvenime kažką daryti, kad nenuvilčiau jos.“.
Berniukas daugiau nėjo į mokyklą, o jo motina mokė jį namie. Vaikystėje išsivystė klausos
problemos, kurios kamavo visą likusį gyvenimą. Šio sutrikimo priežastimi galėjo būt lankymasis
pas prostitutę, dėl kurios išsivystė ausies infekciją. Kita priežastimi laikoma traukinyje buvusios
laboratorijos gaisras. Apie tai kiek plačiau rasite šiame tekste.
Berniukas buvo atkaklus, siekiantis savo tikslo. Jau kai tapo garsiu išradėju pasižymėjo didžiuliu
griežtumu ir dažnai net gi buvo sunku bendrauti su žmonėmis.

2. Kai jam suėjo 12 m. Tomas save pradėjo laikyti suaugusiu. Jis pradeda dirbti laikraščių,
užkandžių ir saldainių pardavėjų vietinėje traukinių stotyje. Galima sakyti jis pradėjo visiškai
atskirą verslą, prekiavo vaisiais ir daržovėmis.
Vėliau įkūrė mini-leidybos įmonę, iš kurios gaudavo bent 10 dolerių pelno ir tai buvo gerokai
daugiau negu reikėjo norint pragyventi. Jis taip pat gavo papildomų pajamų iš kitos veiklos,
kurios buvo susijusios su jo nuosava chemine laboratorija, kuri buvo įrengta jo name. Nors
motina ir buvo tolerantiška, tačiau neapsikentė sklindančių nuodų ir Tomas buvo priverstas
perkelti savo laboratoriją į užrakinamą kambarį traukinyje.
Vieną dieną po traukinio truktelėjimo iš tekėjo fosforas ir kilo gaisras. Traukinio kontrolierius
buvo be galo piktas ir berniuką nubaudė griežtu smūgiu. Manoma, kad po smūgio T.Edisonui
prasidėjo klausos problemos.
Vėliau T.Edisonas tapo Telegrafo operatoriumi. Operatoriaus tapimo istorija gana įdomi. Jis
išgelbėjo trijų metų Jimmie MacKenzie, kuris buvo Mount Clemens geležinkelio stoties agento
sūnus. Būdamas be galo dėkingas, jis mokė T.Edisoną būti Telegrafo operatoriumi.
Pirmasis T.Edisono operatoriaus darbas buvo Stratford Junction sankryžoje. 1866 m. . Būdamas
tik devyniolikos metų jis persikėlė į Kentukį, kuriame dirbo siuntų tarnyboje „Western Union“ ir
„Associated Press“ biure, kuriame prižiūrėjo gaunamas naujienas laidu. Vėliau pasiprašė dirbti į
naktinę pamainą, kurioje galėjo atlikti įvairius eksperimentus.
Vieną 1987 m. naktį jis dirbo su sieros rūgšties akumuliatoriais ir įvykus nenumatytiems
nesklandumas sieros rūgtis užtekėjo ant grindų ir viršininko stalo. Kitą rytą eksperimentatorius
buvo išmestas iš darbo.
Vienas iš pirmųjų vadovų buvo dar jaunystėje Franklin Leonard Pope, kuris leido jaunuoliui
dirbti Elizabeth, New Jersey rūsyje. Keletas pirmųjų išradimų ir buvo padaryta čia. Pirmasis jo
patentas buvo elektros balso registratorius (Patentas JAV 90,646).
Tomas toliau eksperimentuodamas išrado automatinį karotuvę ir patobulino telegrafo įtaisus,
tačiau jo vardas išgarsėjo po 1877 m. fonografo išradimo. Šis išradimas buvo toks netikėtas ir
beveik stebuklingas ir Tomas Edisonas tapo žinomas kaip „Melno parko“ įkūrėju Niu Džersyje,
kuriame ir gyveno.
1880 m. pasirodė patobulintas fonografas, kurį sukūrė Alexander Graham Bell, Chichester Bell ir
Charles Tainter. Pamatęs tai T.Edisonas nusprendė sukurti savo tobuliausią fonografą.
Tomas Edisonas mylėjo pinigus ir stengėsi daryti išradimus siekdamas užsidirbti. Galbūt todėl jį
paskatino įkurti pirmąją pramoninę laboratoriją Melno parke. Ketino statyti iš keturgubo
telegrafo fondo. Jis nežinojo ar kas nors pirks jo telegrafą 4000 – 5000 $. Jis davė užklausą į
“Western Union” ir buvo nustebintas iš girdęs 10000$ sumą ir iškart sutiko. Keturgubas
telegrafas buvo pirmasis Tomo Edisono finansiškai didelis pardavimas, o Melno parkas 1876 m.
tapo pirma įstaiga, įkurta specifiniam tikslui: pastoviai gaminti technologines naujoves ir
pagerinimus.
Tomui Edisonui teisiškai buvo priskirti daugybę išradimų pagamintų šiame parke, nors daugumą
jų atliko įdarbinti darbuotojai. Griežto būdų vadovavęs T.Edisonas darbuotojus vertė dirbti ilgai
ir siekti rezultatų. Daugumą darbuotojų buvo inžinieriai.

3. Lemputės išradimas
Dar iki T.Edisono lemputės patento buvo išrasta
lempučių, tačiau jos buvo nepatikimos, trumpą laiką
degė, buvo reikalinga didelė elektros srovė, todėl
tokias lemputes buvo sunku komerciškai taikyti.
T.Edisonas davė savo komandai užduoti sukurti
ilgesnio naudojimo lemputes. Ir galiausiai 1879 m.
lemputė su gana dideliu gaubtu, vakumu, anglinio
bambuko siūlu pasižymėjo gana didele kokybę, kurios
galėjo degti šimtus valandų. Tobulindamas lempute
jisai pirko patentus iš Henry Woodward ir Mathew
Evans, Moses G. Farmer, Joseph Swan, James
Bowman Lindsay, William E. Sawyer, Humphry Davy
ir Heinrich Göbel.
„Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie
neveikia.“
1883 m. spalio 8 d. JAV patentų biuras paskelbė, kad
T.Edisono patentas buvo grįstas William Sawyer
darbu ir todėl yra negaliojantis. Bylinėjimas truko apie
šešis metus iki 1889 m. spalio 6 d., kai teisėjas
paskelbė, kad Edisono elektrinės lemputės
patobulinimas anglies siūleliu yra galiojantis.
Siekdamas išvengti galimo bylinėjimosi su Joseph Swan, kurio patentas Didžiojoje Britanijoje
buvo užregistruotas metais anksčiau negu T.Edisono, pasiūlė sukurti jungtinę kompaniją
pavadinimu Ediswan, kuri gamino ir pardavinėjo laputes Didžiojoje Britanijoje.
1880 m. T.Edisonas užpatentavo elektros pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros
lemputės veikimui ir tais pačiais metais gruodžio 17 d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo
kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882 m., rugsėjo 4 d., Perlo gatvėje,
Manhatane pradėjo veikti pirmoji elektrinė „Pearl Street Station“. Ši elektrinė tiekė 110 V srovę.
Lemputė buvo komerciškai sėkminga ir tai leido T.Edisono laboratorijai po truputi plėstis. Pats
išradėjas norėjo, kad jo laboratorija turėtų beveik kiekvieną įmanomą medžiagos kiekį. 1887 m.
laikraštyje pasirodžiusi informacija atskleidžia, kad Melno Parke esanti laboratorija turėjo
aštuonis tūkstančius rūšių chemikalų., kiekvieno dydžio pincetus, tūbeles, įvairius laidus,
žmogaus,arklio, triušio plaukus, vėžlio kriaukles, sakus, naftą, stručio plunksnos ir kitus dalykus.
Elektros srovių karas
T.Edisono įkurtojo „Edison Electric Illuminating Company“ kuri aptarnavo 59 kleintus buvo
naudojama nuolatinės srovė. Atsiradus perspektyviam projektui, elektros paskirstymo stotelėmis,
nemažai mokslininkų norėjo ją patobulinti. Tarp tobulinančių buvo George Westinghouse ir
Nikolos Teslos (Nikola Tesla). Kintamoji srovė, kurią išrado būtent Nikolas Tesla priešingai nei
nuolatinė, galėjo būti lengviau perduodama ir jungiama prie aukštos įtampos su transformatoriais
ir keliauti per plonesnius ir pigesnius laidus .
1887 buvo Jungtinėse Valstijose buvo 121 Edisono elektrinė, tiekiant nuolatinę srovę klientams.
Kad būtų apribotas kintamos srovės naudojimas ir įtikintų žmones, kad kintama srovė yra
gerokai pavojingesnė, T.Edisonas organizavo propagandinę kampaniją. Bėda buvo ta, kad

4. naudojant T.Edisono elektrines, srovę buvo galima perduoti maždaug 2,4 km atstumu nuo
elektrinės. Tokia stotis buvo tinkamas centriniams verslo rajonams. Kai George Westinghouse
patarė naudoti aukštos įtampos kintamą srovę, kadangi ją buvo galima perduoti šimtus kilometrų
su tam tikru praradimu. Nuo to laiko galima sakyti prasidėjo srovių karas. Nors ir kaip
T.Edisonas stengėsi, tačiau nuolatinė srovė galiausiai pralaimėjo kovą prieš kintamą srovę.
Srovių kovoje net gi buvo naudojami tokie metodai kaip elektros kėdė, gyvūnų kankinimas,
siekiant sukelti žmonėms siaubą.
T.Edisono lemputei po truputi ateinąs galas
Europos sąjunga (ES) priėmė direktyvą, kurioje skelbiama, kad ES narės per ketverius metus turi
atsisakyti kaitinamųjų lempučių, o vietoje jų naudoti energiją taupančias liuminescencines
lempas. Manoma, kad naujosios lemputės turėtų būti dešimt kartų ekonomiškesnės.
Pagal ES direktyva lempučių naikinimas turėtų būti
2009 m. rugsėjo 1 d. panaikintos 100 W kaitinamosios lempos.
2010 m. rugsėjo 1 d. panaikinti 75 W kaitinamąsias lempas.
2011 m. rugsėjo 1 d. panaikinti 60 W kaitinamąsias lempas.
2012 m. rugsėjo 1 d. panaikinti 40 W ir 25W kaitinamąsias lempas.
Keletas naujųjų lempučių
trūkumų:
Didelė kaina, spinduliuojamo
šviesos srauto spektras kol kas
dar ne visai atitinka mums įprastą
kaitrinių lempų spektrą, įsižiebia
ne iš karto, o po kelių sekundžių,
laikui bėgant skleidžiamos
šviesos srautas mažėja, sudužus
viduje esantys gyvsidabrio garai
gali patekti į patalpas, aplinką,
šioms lempoms pagaminti
sunaudojamas žymiai didesnis
energijos kiekis (kartu didėja ir
CO2 kiekis atmosferoje), netinka
šviesos stiprumą reguliuojantiems šviestuvams.
Santykiai su darbuotojais ir T.Edisono pionieriai
Tomas Edisonas savo padėjėjui Nikolui Teslui buvo pažadėjęs 50000 dolerių, jeigu jis sėkmingai
tobulins elektros srovės jėgaines. Kai N.Tesla baigė darbą ir paprašė, kad būtų sumokėta,
T.Edisonas atsakė:
„Kai Jūs tapsinėte pilnaverčiu amerikiečiu – jūs suprasite amerikietiška juoką“.
N.Tesla iš kart atsistatydino. Pas T.Edisoną tesla uždirbdavo 18 dolerių per savaitę ir jam net gi
buvo atsisakyta kelti atlyginimą iki 25 dolerių. Mirus lemputės išradėjui N.Tesla duodamas
interviu, apie Edisoną atsiliepė tik iš neigiamos pusės. Kaltino T.Edisoną neefektyviais
bandymais, panieką savo darbuotojams.
„Genijus – procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito.“ Taip mėgdavo sakyti garsus išradėjas.

5. Pats T.Edisonas būdamas arti mirties pasakė, kad didžiausia jo klaida buvo tai, kad jis nevertino
N.Teslos ir jo darbų.
Yra tik tai 28 vyrai, kuriems buvo suteikta narystė grupėje pavadinto Edisono pionieriai. Narystė
šioje grupėje reiškė didžiulę garbę.1918 m. vasario 11 d. Edisono pionieriai pirmą kartą susitiko
per 71 T.Edisono gimtadienį.
Grupei priklausė
Henry Ford
Edward Goodrich Acheson
Harold Anderson
William Symes Andrews
Charles Batchelor
John I. Beggs
James Burke
George V. Delany [
C. L. Clame
William Kennedy Dickson
Frank Dyer
Charles L. Eidlitz
William J. Hammer
Miller Reese Hutchison
Samuel Insull*
Francis Jehl
Edward Hibberd Johnson
Oscar Junggren
Arthur Kennelly
Isaac Krall
John Kruesi
Lewis Howard Latimer
H. W. Nelson
Charles E. Pattison
Edwin Stanton Porter
Frank J. Sprague
Nikola Tesla
Francis Robbins Upton
Theodore Vandeventer
Šeima
1871 m., gruodžio 25 d. T.Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel (Mary Stilwell), su
kuria susilaukė trijų vaikų:
Mariona Estela Edison (Marion Estelle Edison; 1873 – 1965 m.)
Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis (Thomas Alva Edison Junior; 1876 – 1935 m.)
Viljamas Leslis Edisonas (William Leslie Edison; 1878 – 1937 m.)
1884 m., rugpjūčio 9 d. Marija mirė. Po dvejų metų 1886 m., vasario 24 d., Akrono mieste,
Ohaje Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą - dvidešimtmetę Mina Miler (angl. Mina Miller). Su ja
jis vėl susilaukė trijų vaikų:
Madeleina Edison (Madeleine Edison; 1888 – 1979 m.)
Čarlis Edisonas (Charles Edison; 1890 – 1969 m.)

6. Teodoras Mileris Edisonas (angl. Theodore Miller Edison; 1898 – 1992 m.)
Dar šis tas apie T.Edison
Manoma, kad T.Edisonas nesinaudoja matematinėmis analizėmis už jį tai atliko jo darbuotojai.
T.Edisonas pasisekimai, kaip ir jo draugo Henrio Fordo (Henry Ford), buvo gebėjime
maksimizuoti naudą per masinės gamybos sistemas ir intelektinės nuosavybės teisių įkūrimą. Tai
leido sutelkti dėmesį ties ilgalaikiais ir efektyviais išradimais.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, jis paprašė JAV vyriausybės atkreipti dėmesį į jo talentą,
kuriant gynybinius povandeninius laivus.
Savęs nelaikė mokslininku. „Aš netyrinėjau gamtos dėsnių ir nepadariau didelių mokslinių
atradimų. Aš nenagrinėjau jų taip, kaip nagrinėjo Niutonas, Kepleris,Faradėjus ir Hendris
norėdami sužinoti tiesą. Aš tesu profesionalus
išradėjas. Ieškojau ir bandžiau, tik norėdamas rasti ką nors, turinčio
praktinę vertę.“
Buvo abejingas buities malonumams, niekada negyveno prabangiai,
nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui.
Nikola Tesla, įžymus elektrotechnikas, kandžiai pastebėjo:
,,Jeigu Edisonui reikėtų rasti adatą šieno kūgyje, jis negaištų laiko,
nustatydamas labiausiai įtikimą jos buvimo vietą, bet nedelsdamas, su
liguistu bitės stropumu pradėtų tikrinti šiaudelį po šiaudelio, kol rastų
ieškomą daiktą... Jo metodai buvo nepaprastai neefektyvūs: jis galėdavo
neapsakomai stengtis bei sugaišti laiko ir nieko nepasiekti, jeigu jam
nepadėdavo laimingas atsitiktinumas...“
Šeima, vaikai, namai niekaip neįstengė pakeisti jo gyvenimo būdo.
Ilsėdavosi nepaprastai retai, vila Floridoje būdavo tuščia. Niekuomet
nekultivavo jokių sporto šakų, išskyrus žvejybą ir biliardą.
Tomas Edisonas paniškai bijojo tamsos.
T. Edisono kūrybiškumo paslaptis - Žurnalas Psichologija Tau
Rimantė Adamonienė
{xtypo_dropcap} T {/xtypo_dropcap} rijų mėnesių išsilavinimas, dalinis kurtumas bei
dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromas Edisonui nesutrukdė tapti didžiuoju išradimo
genijumi. Intuityviai pasitelkęs įvairius kūrybinio mąstymo metodus, jis sėkmingai prisidėjo prie
techninės revoliucijos mūsų civilizacijos istorijoje. Ko iš jo galėtumėme pasimokyti?
Išmestas iš mokyklos, smalsumą žinioms malšino
namuose
Tomas Alva Edisonas, genialusis amerikiečių išradėjas ir verslininkas, kalbėti išmoko tik
sulaukęs ketverių metų, tačiau netrukus suaugusiuosius pradėjo kamuoti nesibaigiančių
klausimų „kaip“ ir „kodėl“ virtinėmis. Dėl nuolatinio klausinėjimo, nesugebėjimo susitelkti,
nustygti vietoje ir egocentriško elgesio vaikas greitai buvo pašalintas iš mokyklos. T. Edisono
oficialaus išsimokslinimo trukmė – 3 mėnesiai. Psichologai sutartinai pripažįsta, kad šiais laikais
jo elgsena neabejotinai būtų priskirta ADHD sutrikimui – dėmesio stokos ir hiperaktyvumo
sindromui – ir greičiausiai būtų gydoma medikamentais… Manoma, kad šį elgsenos sutrikimą

7. yra turėję šimtai kūrybingų asmenybių, palikusių žmonijai daugybę neįkainojamų laimėjimų.
Tarp jų, beje, ir Albertas Einšteinas.
1/4
T. Edisono kūrybiškumo paslaptis - Žurnalas Psichologija Tau
Be šio sutrikimo, T. Edisonas kentėjo ir nuo dalinio kurtumo, kurį, kaip manoma, įgijo
vaikystėje,
persirgęs skarlatina. Nepaisydamas jį kamavusių negalių, o gal net dėl jų vyras sugebėjo
padaryti stulbinamą indėlį į pasaulinį technikos progresą. Už T. Edisono pasiekimus žmonija
turėtų būti dėkinga jo motinai Nancy Matthews Edison, kuri išmestą iš mokyklos jaunėlį ėmėsi
mokyti namuose. Ji buvo įsitikinusi, kad keistokas sūnaus elgesys ir fizinė išvaizda (vaikystėje
Tomo kakta buvo neįprastai plati, o galva gerokai didesnė nei vidutinė) buvo išskirtinių protinių
gabumų požymis. Tėvas taip pat prisidėjo prie vaiko švietimo – skatino jį skaityti didžiuosius
klasikus ir duodavo dešimties centų atlygį už kiekvieną perskaitytą knygą. Sulaukęs dvylikos
Tomas buvo perskaitęs ne tik Edvardo Gibono „Romėnų imperijos smukimo ir žlugimo istoriją“,
bet ir įveikęs Pasaulinį mokslo žinyną bei nemaža chemijos mokslinių darbų.
Per savo gyvenimą T. Edisonas padarė dešimtis tūkstančių išradimų, iš kurių 1 093 buvo
užpatentuoti. Vyras kūrė vien naudą žmonijai teikiančias naujoves ir didžiavosi niekada nekūręs
mirtį sėjančių ginklų. Tarp žymiausių kūrėjo išradimų yra patobulinta elektros lemputė,
apšvietimo sistema, fonografas, fluoroskopas, diktofonas, šarminė baterija, kineskopas,
nebylusis kinas ir daugybė kitų išradimų, pakeitusių žmonijos civilizacijos raidą.
Genijus – 99 proc. praikaito
Tai, kad T. Edisonas nebuvo įgijęs formalaus išsilavinimo galėjo būti viena iš išradėjo neriboto
kūrybingumo priežasčių. Įtakos galėjo turėti ir ekscentriška kūrėjo prigimtis, nepripažinusi jokių
tabu. Šiandien žinoma galybė kūrybingumo ugdymo metodų, kurių daugelį intuityviai naudojo
Tomas Edisonas. Kūrėjas pasižymėjo išskirtiniu produktyvumu. Jis net buvo nusistatęs išradimų
kvotas: nereikšmingas išradimas kas dešimt dienų ir svarbus išradimas kas šešis mėnesius. Yra
žinoma, kad smegenys koreliuoja su užsibrėžtais tikslais, todėl toks kvotų nusistatymas
stimuliuoja produktyvumą. Edisonas tikėjo, kad viską galima pasiekti sunkiu darbu. Jo kultinė
sentencija: „genijus – tai 1 procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“ – atskleidžia išradėjo
laimėjimų prigimtį. Jis tikėjo trimis sėkmę lemiančiais dalykais – nuovoka, sunkiu darbu ir
atkaklumu. Jo kūrybingumo varomoji jėga buvo nuolatinis nepasitenkinimas esama situacija.
Edisonas sakė: „Parodykite man savimi patenkintą žmogų ir aš jums parodysiu nevykėlį“.
{xtypo_quote}Tai, kad T. Edisonas nebuvo įgijęs formalaus išsilavinimo galėjo būti viena iš
išradėjo neriboto kūrybingumo priežasčių.{/xtypo_quote}
2/4
T. Edisono kūrybiškumo paslaptis - Žurnalas Psichologija Tau
Tobulino kitų mokslininkų idėjas
Išradėjas buvo itin smalsus ir akylas aplinkos stebėtojas. T. Edisoną domino absoliučiai viskas:
gamta, nepatentuoti išradimai, kitų išradėjų tyrimų medžiaga bei įdomūs jų laimėjimai. Jis save
apibūdindavo ne kaip išradėją, o kaip kempinę, sugeriančią jau egzistuojančias idėjas. Edisonas
manė, kad visa, kas jau yra sukurta, gali būti patobulinta. Kūrėjas teigė, kad „idėja turi būti
originali tik pritaikoma sprendžiant savą problemą.“ Dauguma mokslininkų pripažįsta, kad iš
esmės visos naujovės yra kuriamos jau egzistuojančių reiškinių pagrindu, tad esamų dalykų
pritaikymas kuriant yra neišvengiamas. Kaip teigia mokslas, fiziniame lygmenyje sukurti ką nors
nauja yra neįmanoma, mes tik transformuojame energiją ir materiją, o kadangi materija, kaip ir
mintys, taip pat yra energija, naujos idėjos yra tik transformuotos senos mintys.
Vadovaudamasis šiuo principu, Edisonas naudojo jam prieinamą medžiagą savo novatoriškoms
idėjoms generuoti.
Neapsiribodavo vienu sprendimu
T. Edisono būdas išbandyti visus įmanomus idėjų variantus galėtų būti priskirtas žymaus
kūrybingumo eksperto Michael Michalko sukurtai kūrybingumo ugdymo metodikai SCAMPER
(lietuviškai: pakeisk, sujunk, pritaikyk, išplėsk, pritaikyk kitai paskirčiai, eliminuok, pertvarkyk).

8. Išradėjo tikslas buvo ne rasti sprendimą, o jį sukurti. Kaip ir kiti talentingi kūrėjai Edisonas
keldavo sau daug klausimų, kaip kitaip galėtų išspręsti problemą, ir taip generuodavo daugybę
idėjų. Kaip žinia, bet kuri idėja turi galingą kūrybinį užtaisą. Teisinga linkme rutuliojama idėja
gali
sukelti galybę kitų minčių, tačiau žmogaus sąmonė yra sutvarkyta taip, kad suradus problemos
sprendimo būdą, dažniausiai nustojama ieškoti kitų galimų problemos sprendimo būdų. Neva
„gero“ sprendimo žinojimas užblokuoja kūrybišką mąstymą. Volteras yra pasakęs: „Geras yra p
uikaus
priešas“. Kitas kūrybingumo guru Tomas Monahanas teigia, kad „didžiajai daliai žmonių tobulų
idėjų nekyla todėl, kad kyla gerų, o tada jie nustoja kurti“. Kai žinome problemos sprendimą,
kūrybingumui ateina galas. Tik tuomet, kai neapsiribojama vieno sprendimo žinojimu, atsiranda
galimybė surasti šimtus kitų išeičių. T. Edisonas nesitenkino vienu teisingu sprendimo būdu, bet
ieškodavo visų galimų sprendimų. Kaitrinė elektros lemputė buvo išrasta vien todėl, kad
išradėjas turėjo kantrybės ir užsispyrimo atlikti 9 000 bandymų, kol buvo atrasta tinkama
lemputės siūlelio medžiaga, fonografas išvydo dienos šviesą tik po 50 000 bandymų, šimtai kitų
išradimų pareikalavo dešimčių tūkstančių naujų sprendimų, XIX ir XX amžių sandūroje lėmusių
technikos progreso spurtą. Nuolatiniai geriausio įmanomo sprendimo ieškojimai buvo viena iš
Edisono kūrybingumo varomųjų jėgų.
Atsisakydavo to, kas žinoma
Kitas didžiojo išradėjo kūrybingumo požymis – bet kokių asociacijų ir minčių klišių blokavimas
bei neigimas. Tam iš dalies pasitarnavo oficialaus išsimokslinimo stoka, leidusi Edisonui
3/4
T. Edisono kūrybiškumo paslaptis - Žurnalas Psichologija Tau
išvengti išankstinio nusistatymo mokslu pagrįstų dėsnių atžvilgiu ir kitaip pažvelgti į jau
sukurtas
technikos naujoves. Dauguma žmonių problemas sprendžia, ieškodami jiems žinomų
sprendimų būdų, vadovaudamiesi patirtimi bei turimomis nuostatomis ir taip pasmerkdami save
amžinai riedėti tradicinio mąstymo bėgiais, vis sugrąžinančiais į pradinį tašką. O kūrybingos
asmenybės meta iššūkį asociacijoms ir, kurdamos naujas idėjas, juda pirmyn. Didžioji
kūrybingumo paslaptis – ne tiek naujų idėjų kūrimas, kiek atsisakymas to, kas yra žinoma,
alternatyvų ieškojimas. Prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją Edisonas pavaišindavo jį
lėkšte sriubos. Jei būsimas darbuotojas neparagavęs sriubos į ją įberdavo druskos, į darbą
priimamas nebūdavo – taip išradėjas spręsdavo apie kandidato polinkį į išankstines nuostatas.
Edisono kūrybingumas pasireiškė gebėjimu reiškinius matyti kitaip. Jis įžvelgdavo galimybę
sujungti nesuderinamus reiškinius ir taip sukurti technikos stebuklus. Jis sakė, kad „įkvėpimą
galima atrasti ir šiukšlių krūvoje. Pasitelkus gerą vaizduotę ir sujungus radinius galima ką nors
išrasti“. Taip, sugebėjęs įžvelgti iki tol neatrastas galimybes, Edisonas pradėjo žmonijos
elektrifikacijos amžių – patobulino lemputę, pastatydino pirmąją modernią elektrinę ir sukūrė
elektros tiekimo sistemą. Atlikęs tūkstančius bandymų ir atradęs tinkamą siūlelio medžiagą, jis
ištobulino prieš penkis dešimtmečius išrastą neefektyvią, didelių elektros sąnaudų
reikalaujančią bei vartotojams nepritaikytą lemputę. Taip buvo sukurta pirmoji komerciškai
pasiteisinusi kaitrinė elektros lemputė.
Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo numeryje.
Kiti straipsniai >>>
4
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau
Parašė
{xtypo_dropcap}N{/xtypo_dropcap}aujos idėjos ir objektyvūs sprendimai gimsta iš netradicinio
požiūrio į problemas.
Nusistovėjęs informacijos apdorojimo modelis trukdo
pažvelgti naujai
Jei stebėsite lietaus lašus, krintančius ant žemės, pamatysite, kad jie virsta upeliais, tekančiais

9. įvairiomis kryptimis ir raižančiais žemę nedidelėmis vagelėmis. Kai nustoja lyti, vagelės ir
kanalai lieka, kad kitą kartą prapliupus lietui, jie vėl prisipildytų. Lietaus upeliai tekėdami tomis
pačiomis vagelėmis ir kanalais, kaskart vis labiau įsirėžia į žemės kraštovaizdį. Mūsų
smegenyse irgi susidaro tam tikri kanalai, mąstymo ir informacijos apdorojimo modeliai, kurie
palengvina kasdieninių problemų sprendimus. Be šios įprastinės nusistovėjusios tvarkos
gyvenimas būtų tikras chaosas ir kiekvieną kartą turėtume spręsti tas pačias problemas nuo
pradžios iki galo, ieškodami pirminių jų priežasčių. Rytinis apsirengimas taptų tokia sudėtinga
problema, kad laiku į darbą neatvyktumėme.
Vis dėlto nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai blokuoja mūsų kūrybingumą, naujų idėjų
ir
sprendimų atsiradimą. Ar yra kada kilusi problema, kurios nežinojote kaip spręsti? Esu tikra, kad
taip. Vieni šioje situacijoje vis dar laukia nurodymų iš viršaus, o kiti sprendimus mėgina priimti
patys. Kaip kūrybiškai, nešabloniškai pažvelgti į problemas?
Kūrybiškumas – tai sugebėjimas pažvelgti į daiktus naujai, neįprastai. Mūsų kasdieninę rutininę
veiklą riboja daugelis taisyklių. Dalis jų (pvz., valytis dantis rytais, etiketo taisyklės, kelias į
darbą
ir atgal) yra tapę įpročiais ir atliekami automatiškai, refleksyviai. Reakcijų šabloniškumas,
pasikartojimo ir panašumo nuobodulys priešinami žmogaus prigimtiniam gebėjimui žaisti, kurti.
1/6
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau
Parašė
Skiriamas didysis ir mažasis kūrybiškumas, nors kartais sunku pasakyti, kur baigiasi vienas ir
prasideda kitas. Didysis kūrybiškumas susijęs su dideliais pokyčiais: Archimedo dėsnis, A.
Einšteino reliatyvumo teorija, T. Edisono elektros lemputė, muzikos ir dailės šedevrai ir pan.
Mažasis kūrybiškumas nesukelia didelių pokyčių, tačiau yra labai svarbus kasdieninėje veikloje
– tai naujos, kiekvienam mūsų kylančios idėjos.
Kaip skatinti kūrybiškumą?
Kad būtų skatinamas kūrybiškumas, specialistai pataria mokytis ko nors naujo. Jeigu jūs
buhalteris, pasimokykite šokti, jeigu jūs slaugė, pradėkite domėtis mitologija. Perskaitykite
knygą mažai jums žinoma tema; jeigu visada skaitote tą patį laikraštį, pakeiskite jį kitu. Nauja
informacija susijungia su sena ir įgauna visiškai naujų, nuostabių formų. Sąmoningai siekite
originalumo ir ieškokite naujų, nešabloniškų idėjų. Iškelkite tiek daug įvairių idėjų, kiek tik
galite,
generuokite tiek sprendimų variantų, kiek tik išeis. Stenkitės išstudijuoti visas galimybes, net
jeigu jūs jau numatėte, kuris variantas yra perspektyviausias. Žiūrėkite į patį neįtikinamiausią
sprendimą taip rimtai, kaip ir į akivaizdų. Turimų idėjų skaičius taip pat labai svarbus.
Atminkite,
kad kūrybingi žmonės mąsto produktyviai. V. A. Mocartas sukūrė 600 muzikos kūrinių, tačiau
tik
nedidelė dalis pateko į sceną ir garso įrašų studiją. J. S. Bachas parašydavo po kantatą per
savaitę. T. Edisonas atliko 1093 eksperimentus, A. Einšteinas ne tik paskelbė reliatyvumo
teoriją, bet ir publikavo 248 kitų savo darbų.
{xtypo_quote}Nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai blokuoja mūsų
kūrybingumą.{/xtypo_quote}
Nesijaudinkite dėl to, ką apie jus mano ir kalba aplinkiniai. Stenkitės mąstyti plačiau,
neįstrigdami kultūrinių tradicijų ir įvairių prietarų pinklėse. Klaida, nesėkmė, patirta per pirmą
bandymą išspręsti problemą, turi skatinti naujų sprendimų paiešką.
Pasak kūrybiškumo tyrinėtojų, patyrę pirmąją nesėkmę žmonės reaguoja vienu iš keturių būdų:
1) neigimu (atsisakymu) – tokiu atveju žmogus meta pradėtą darbą ir neigia, kad tai, kas
pradėta, yra vertinga;
2/6
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau

10. Parašė
2) racionalizacija – žmogus vengia nusivylimo. Jis klaidingai vertina rezultatą, laikydamas jį
tikrai vertingu ir kūrybingu;
3) stagnacija – žmogus susitaiko su esama situacija ir net nebando jos neigti arba pateisinti
atlikto darbo. Motyvacija toliau dirbti tokia menka, kad problema taip ir lieka neišspręsta.
Žmogus nepajėgus atlaikyti nesėkmę ir judėti pirmyn. Ši reakcija yra bene destruktyviausia, ji
susijusi su apatija ir nuoboduliu;
4) nauju augimu – tai labiausiai pageidaujama reakcija į nesėkmę. Ji įgyvendinama labai
paprastai – tiesiog tęsiant darbą. Žmogus pradeda ieškoti naujų variantų, pasitelkia savo
resursus, sąmoningai atsisako įprastų, gerai žinomų, todėl saugių problemos sprendimo būdų.
Tokiu atveju žmogus priima sąmoningą sprendimą judėti į priekį.
Netradiciniai daiktų panaudojimo būdai rodo jūsų
kūrybiškumą
Būkite atviri diskusijai, persvarstykite savo pasiūlymus ir idėjas, žvelkite į juos objektyviai, tarsi
iš šalies. Ieškokite paaiškinimų keistiems reiškiniams, su kuriais susiduriate gyvenime.
Nebijokite laužyti įprasto daiktų paskirties įsivaizdavimo, t. y. ieškokite paprastų daiktų
neįprastų
panaudojimo būdų. Pirmasis šį metodą pasiūlė vienas garsiausių kūrybiškumo tyrinėtojų – J. P.
Guilfordas. Jis parodydavo žmogui kokį nors daiktą arba jo nuotrauką ir prašydavo sugalvoti kuo
daugiau ir įvairesnių to daikto panaudojimo būdų, išskyrus jo pagrindinę paskirtį. Kuo daugiau
nestandartinių ir netikėtų variantų žmogus sugalvodavo, tuo aukščiau būdavo vertinamas
žmogaus kūrybiškumas. Išbandykite šį metodą ir jūs. Štai, pavyzdžiui, moliusko kriauklelės
puselę galima panaudoti kaip žvakidę, peiliuką, veidrodėlį (perlamutrinį paviršių), šaukštelį,
papuošalą, sagą, muilinę, skirtuką knygai, namelį vabzdžiui, medžiagą mozaikai ir t. t.
Pagalvokite, kaip netradiciškai būtų galima panaudoti lygintuvą, sagą, sąvaržėlę?
3/6
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau
Parašė
Minčių žemėlapis padeda struktūruoti problemą
Metodas, puikiai tinkantis idėjoms generuoti ir sisteminti, – T. Buzan sukurtas minčių žemėlapis.
Taip aktyvuojamas erdvinis ir vaizdinis mąstymas, kuris padeda naujai pažvelgti į problemą.
Kadangi atvaizduojamas iškilęs klausimas tikrąja ta žodžio prasme, galima ją iš naujo suskirstyti
– išskirti reikšmingus aspektus, nustatyti naujus ryšius ir iškelti antrinius, lydimuosius
klausimus.
Prie žemėlapių vėliau galima sugrįžti, juos papildyti. Šis metodas ypač efektyvus analizuojant
problemas, planuojant renginius, numatant veiklos strategiją, susidarant bendrą sudėtingų
klausimų vaizdą, ruošiantis kalboms, straipsniams ir pan. Minčių žemėlapį galima kurti
individualiai arba su grupe.
Minčių žemėlapį naudinga sukurti tada, kai dar tik pradedate domėtis kokia nors tema.
„Surašykite“ visas savo mintis popieriaus lape ir nuolat tą sąrašą papildykite. Jeigu jaučiate, kad
žemėlapis tampa nebeaiškus, braižykite kitą. Naujų idėjų kartais kyla jau braižant žemėlapį,
lakoniškumas padeda geriau suprasti esminius dalykus.
Kaip braižyti minčių žemėlapį? Paimkite tuščią popieriaus lapą. Geriausiai tinka A4 formatas,
nes galėsite nevaržyti savo kūrybiškumo ir informacijos kiekio. Pradėkite nuo jums rūpimo
klausimo (temos). Lapo centre nupieškite ir užrašykite pagrindinę mintį, kurios pagalba vyks
tolimesni darbai. Minties žemėlapiams rekomenduojama naudoti bent tris skirtingas spalvas
(spalvos sužadina kūrybiškumą). Iš pagrindinės minties ar idėjos paveikslėlio ar užrašo
brėžiame šakas. Pabrėžiant informacijos svarbą pradžioje geriausia naudoti storas linijas.
Pirmosios šakos turi saugoti svarbiausią, abstrakčiausią informaciją. Vėliau kaip šakas
nubraižykite kitas susijusias temas. Šios temos taip pat gali šakotis į smulkesnius punktelius.
Virš linijų didžiosiomis raidėmis užrašykite raktinius žodžius arba nupieškite simbolius. Šaka po
šakos, raktažodis po raktažodžio ir turime minčių žemėlapį. Kaip jį skaityti?

11. Minties žemėlapiai skaitomi nuo lapo centro, kuriame yra užrašyta pagrindinė mintis ar idėja.
Pasirinkite vieną iš pagrindinių šakų. Įsivaizduokite, kad šakos raktažodis yra tarsi knygos
skyrius, kuriame sukaupta daugybė informacijos. Bandykite susieti šaką su prieš tai buvusia.
Taip einama gilyn į medžio viršūnes. Skyrius po skyriaus, kol apeisite ratu pagal laikrodžio
rodyklę. Toks keliavimas po raktažodžius hierarchiniu būdų leidžia lengviau prisiminti, o kuriant
žemėlapį, ir įsisavinti informaciją. Neabejoju, kad atrasite savo unikalų būdą braižyti minčių
žemėlapius.
4/6
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau
Parašė
„Kėdžių“ metodas atveria vaizduotę
Voltas Disnėjus buvo ne tik animacinių filmukų kūrėjas, bet ir „trijų kėdžių“ metodo
pradininkas.
Tai – vaizduotės metodas, kuriam reikalingos trys kėdės. Svajotojo kėdėje sugalvojami patys
fantastiškiausi dalykai – tai, kas įmanoma ir neįmanoma. Sėdint šioje kėdėje galima beveik
viskas - tik negalima galvoti apie savo problemą rimtai. Užsirašykite savo mintis ir idėjas.
Realisto kėdėje įjungiamas sveikas protas. Tegul beprotiškos idėjos būna postūmis jūsų
mintims, tačiau ir dabar ieškokite naujų sprendimų. Išsirinkite patį trumpiausią ir tiksliausią
kelią.
Būkite pragmatiškas. Kritiko kėdėje reikia negailestingai sukritikuoti idėjas. Patikrinkite, ar jose
yra kas nors vertingo. Ar jas galima panaudoti? Ar jos to vertos? Ar jūs apskritai jų norite? Kas
jose nereikalinga ir galima išbraukti? Sekite, kad per ilgai neužsibūtumėte vienoje kėdėje.
Įvairūs vaidmenys – skirtingi mąstymo tipai
Vienas garsiausių šiuolaikinių kūrybinio mąstymo tyrinėtojų E. de Bono pasiūlė šešių skrybėlių
metodą. E. de Bono teigia, kad užsidėję skrybėlę ar kepurę, mes atliekame tam tikrą vaidmenį.
Šešios skirtingos skrybėlės apima šešias mąstymo sritis: faktus, emocijas, pozityvų požiūrį,
negatyvų požiūrį, kūrybiškumą ir mąstymo proceso kontrolę. Mąstydamas apie problemą,
asmuo įsivaizduoja, kad „užsideda” vis kitos spalvos skrybėlę. Jeigu tai daroma grupėje, visi
nariai vienu metu turi užsidėti tos pačios spalvos skrybėlę. Šis metodas skatina į problemą
pažvelgti visapusiškai, iš skirtingų pozicijų.
Balta skrybėlė – tai informacija ir faktai. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti:
Kokių turite duomenų? Kokie duomenys jums reikalingi? Ar galima juos gauti? Balta skrybėlė
neutrali, todėl negalimas vertinimas. Raudona skrybėlė – jausmai ir intuicija. Ką jūs jaučiate
konkrečių idėjų atveju? Nenurodykite jokių priežasčių, tiesiog išsakykite jausmus. Juoda
skrybėlė – kritika ir abejonės. Dalyvis turi saugotis klaidų, būti dėmesingas ir kritiškas. Prilaiko
svajotojus. Geltona skrybėlė – optimizmas. Kokius jūs matote projekto privalumus? Kaip
manote jį įgyvendinti ir patobulinti? Žalia skrybėlė – tai naujos idėjos, originalumas ir
alternatyvos. Mėlyna skrybėlė apibendrina kitų išvadas, nustato prioritetus, kryptį. Ji
kontroliuoja
visą procesą, vadovauja susirinkimui.
E. de Bono naujas idėjas siūlo vertinti naudojantis PIN metodu – t. y. atrasti, kas jų yra pozityvu,
įdomu ir tik tada galvoti, kas gali būti negatyvu. Jokiu būdu negalima pradėti nuo negatyvių
dalykų. Įsiklausykite į savo naujas idėjas, pasidalykite jomis su tais, kurie jas vertintų. Įpraskite
5/6
Kūrybinio mąstymo metodai - Žurnalas Psichologija Tau
Parašė
užduoti įvairius klausimus įprastose situacijose, klauskite: kodėl, kodėl ne, kas galėtų atsitikti,
jei...? Nežiūrėkite į nušvitimą kaip į lengvą problemos sprendimo būdą. Raskite laiko poilsiui,
atsipalaiduokite, raskite laiko sau.
6