2. Kas yra pilietis
• Sąvoka pilietis senovės Graikijoje buvo žinoma jau V
a. pr. Kr. Ne visi Atėnų gyventojai buvo piliečiai.
• Jais negalėjo būti moterys, vergai ir svetimšaliai.
Atėnų piliečiai turėjo teisių ir pareigų.
• Šiuolaikinėje valstybėje žmogus gimsta, ir jam
suteikiama pilietybė.
• 1991 m. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymas.
3. Pilietinės pareigos:
• Svarbiausia pilietinė pareiga – kartu su kitais piliečiais
prisiimti atsakomybę už savo tėvynės gerovę ir
klestėjimą.
• Pareiga, o kartu ir teisė, sulaukus 18 metų dalyvauti
rinkimuose ir rinkti įstatymų leidžiamąją valdžią,
savivaldą.
• Svarbios pareigos – laiku ir sąžiningai mokėti
mokesčius, laikytis įstatymų.
4. Pilietinės pareigos:
• Labai svarbi pilietinė pareiga – kilus pavojui, ginti
savo tėvynę. Ši prievolė atsirado dar antikos laikais.
• Kasdienės pilietinės pareigos:
• tėvų pareiga auginti savo vaikus dorais piliečiais, o
vaikų pareiga – rūpintis savo tėvais senatvėje.
• Saugoti gyvenamąją aplinką.
• Rūpintis savimi, savo tobulėjimu, asmenine sveikata,
rūpintis savo artimaisiais.
5. Praktinės užduotys:
• Pasiskirstykite grupelėmis ir perskaitykite nurodytą
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo dalį.
• I gr. skaito 8 ir 9 straipsnius,
• II gr. skaito 10 ir 11 straipsnius,
• III gr. skaito 12 straipsnį,
• IV gr. skaito 24, 25 ir 27 straipsnius.
• Kiekviena grupė paaiškina išstudijuotą įstatymo dalį.
12. Praktinės užduotys:
• Vieni piliečiai
laikomi aktyviais,
kiti – pasyviais.
Kaip
apibūdintumėte
aktyvų ir pasyvų
pilietį?
• Sugalvokite po
trys pavyzdžius
AktyvusAktyvus
pilietispilietis
PasyvusPasyvus
pilietispilietis
13. Žmogaus teisės ir laisvės
• JTO buvo įkurta 1945 m. spalio 24 d. San Franciske.
Ją kūrė 50 valstybių.
• Šiuo metu į organizacijos veiklą įsijungė 185
valstybės. Jos būstinė Niujorke.
• 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo JTO nare.
• Jungtinių tautų tikslai:
• užtikrinti taiką ir saugumą;
• skatinti draugiškus valstybių tarpusavio santykius ir
bendradarbiavimą;
14. Jungtinių tautų tikslai:
• bendradarbiauti sprendžiant tarptautinius ekonominius,
socialinius, kultūrinius klausimus;
• puoselėti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.
• III tūkstantmečiui JTO iškėlė paplidomų tikslų:
• panaikinti skurdą ir badą;
• užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą;
• skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims;
• sumažinti vaikų mirtingumą;
• įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;
• užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą.
15. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
• 1948 m.JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
• 1966 m. deklaracija buvo paplidyta dviem dokumentais:
• Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu;
• Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu.
• Šiuos dokumentus ratifikavo dauguma pasaulio valstybių.
• 1992 m. spalio 25 d. buvo priimta LR Konstitucija, kuri taip pat
garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.
16. Pagrindinės žmogaus
teisės ir laisvės:
• žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;
• žmogaus laisvė neliečiama;
• žmogaus asmuo neliečiamas;
• žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ( įstatymas ir
teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto
kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo
garbę ir orumą);
• nuosavybė neliečiama;
• žmogaus būstas neliečiamas;
• žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;
17. Pagrindinės žmogaus teisės ir
laisvės:
• žmogaus teisė dirbti;
• žmogaus teisė į poilsį ir laisvalaikį;
• žmogaus teisė į tinkamas darbo sąlygas;
• teisė į nuostolių atlygynimą;
• teisė susituokti;
• teisė į medicininę priežiūrą;
• teisė mokytis;
• žodžio laisvė;
• teisė skleisti ir gauti informaciją;
18. Pagrindinės žmogaus teisės ir
laisvės:
• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra neliečiama;
• asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo
nustatyta tvarka;
• pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąjąj vietą
Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos ir atvykti į Lietuvą;
• piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas,
politines partijas;
• negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į
taikius susirinkimus;
• piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę
puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
• masinių informacijos priemonių cenzūra draudžiama.
19. Praktinės užduotys:
• Susiskirstykite į dvi grupeles ir išnagrinėkite
vieną situaciją.
• Iš pasirinktos situacijos išskirkite neteisėtus
veiksmus.
• Nustatykite, ar buvo pažeistos žmogaus teisės
ir laisvės; jeigu taip, įvardykite jas.
20. I situacija
• Žemės ūkio produkcijai buvo nustatytos per mažos
kainos. Dėl susidariusios padėties žemdirbiai
nusprendė protestuoti. Per protesto akciją jie
blokavo kai kurias kelių Vilnius – Klaipėda, Panevėžys
– Pasvalys – Ryga, Kaunas – Marijampolė- Suvalkai
atkarpas. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
21. II situacija
• Buvo sulaikytas pilietis, įtariamas nusikaltimu.
Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti suimtajam
griežtas medicinos priemones – gydymą
psichiatrinėje ligoninėje. Įtariamasis nebuvo
informuotas apie sulaikymo motyvus, per pirmą
apklausą jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, o
prisipažinimą tyrėjai išgavo netinkamais veiksmais.
Psichiatrinėje ligoninėje suimtajam neatiduodavo
korespondencijos.
22. Praktinės užduotys:
• Išskirkite penkias svarbiausias žmogaus teises
ir laisves.
• Iš penkių žmogaus teisių ir laisvių išsirinkite
tris svarbiausias.
23. Žmogaus teisių ir laisvių
apsaugos sistema
• 1950 m. Europos Taryba patvirtino Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
• Žmogaus teisių įgyvendinimui prižiūrėti buvo
įsteigtos dvi institucijos:
• Europos žmogaus teisių komisija;
• Europos Žmogaus teisių teismas.
• Europos Žmogaus teisių teismui pateikiami skundai
dėl piliečių teisių ir laisvių pažeidimų.
24. Europos Žmogaus teisių teismui dažniausiai
skundžiamasi dėl:
• pažeistos teisės į gyvybę;
• spaudos laisvės varžymo;
• savavališko laisvės atėmimo;
• teisminio nagrinėjimo teisingumo ir trukmės;
• telefoninių pokalbių klausymosi;
• tėvų teisės į vaikų globą ir nuosavybės teisės atėmimo
pažeidimų;
• sulaikytųjų asmenų kankinimo ir žeminimo;
• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės suvaržymo;
• teisės balsuoti pažeidimo.
• Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi.
25. Lietuvos teismų sistema:
• miesto ar rajono apylinkės teismas;
• apygardos teismas;
• Lietuvos Apeliacinis Teismas;
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
• Pasinaudojus visomis teisinėmis galimybėmis, galima kreiptis į
Europos Žmogaus teisių teismą.
• Jei šis Teismas pripažįsta, kad asmens laisvė pažeista, tai
valstybei siūloma susitarti ir bylą baigti taikos sutartimi.
• Priešingu atveju asmeniui priteisiama piniginė kompensacija,
kurią piliečiui privalo sumokėti valstybė.
• Jeigu šisTeismas pripažįsta, kad skundas nepriimtinas, jo
tyrimas laikomas baigtu.
26. Praktinės užduotys:
• Susiskirstykite į tris grupeles ir atsakykite į klausimus,
remdamiesi pateikta byla;
• Kuris teismas nagrinėjo bylą?
• Kokius pažeidimus ir kokį nesutarimą teismas
nagrinėjo? Kokį sprendimą priėmė?
• Kodėl 1991 m. perversmininkų skundas buvo
atmestas?
• Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimus?
27. • Papildomą informaciją apie Europos Žmogaus Teisių
Teismo bylų nagrinėjimą galima rasti interneto
svetainėje http://www.echr.coe.int
• Vilniuje yra įsikūręs Europos Tarybos informacinis
biuras, kurio fonde yra daug bylų, kurios buvo
nagrinėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
28. Demokratinės valstybės pagrindai
• Demokratija apibrėžiama dvejopai:
• kaip iš visuomenės daugumos kylanti valdžia;
• kaip organizacijų, kolektyvų tvarkymosi principas,
pagrįstas aktyvių narių dalyvavimu, vadovaujančių
organų renkamumas, pakeičiamumas,
atsiskaitomumas kolektyvui.
29. Demokratinės valstybės pagrindai
• XX a. pirmojoje pusėje pagal apibūdinimo kriterijus
nusistovėjo trys į demokratiją požiūriai:
• Pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies
valdžia;
• Pagal valdžios tikslus – demokratija yra valdžia,
veikianti žmonių labui ir jų vardu;
• Pagal valdžios formavimą – demokratija yra sistema,
veikianti žmonių labui ir jų vardu.
30. Demokratinės valstybės pagrindai
• Eilinių piliečių galimybės tiesogiai dalyvauti valdyme yra
ribotos.
• Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija.
• Demokratija tapatinama su daugumos (50procentų + 1 balsas)
valia.
• Priimti sprendimai reiškia tik daugumos interesus.
• Demokratinę bendruomenę apibūdina principas, kad žmogus
– svarbiausia vertybė, o valstybė tėra įrankis bendriems
žmonių interesams tenkinti.
31. Demokratinės valstybės pagrindai
• Demokratija gali būti įgyvendinta tik tokioje valstybėje, kuriai
būdinga:
• įstatymo viršenybės principas; jis reiškia, kad valstybės valdžios
institucijos, bet kokie piliečių susivienijimai, atskiri piliečiai turi
veikti pagal priimtus įstatymus, paklusti įstatymui; be to, piliečiai,
kad ir kokios jų būtų pareigos, kilmė, rasė, religija, yra lygūs prieš
įstatymą;
• įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo
principas, šių valdžių savitarpio kontrolė;
• veiksminga įstatymų vykdymo kontrolė;
• daugumos valdžios įgyvendinimas garantuojant mažumos teises.
• Demoktratinėje valstybėje žmogaus galimybė naudotis savo
teisėmis ir atlikti pareigas yra svarbiausias dalykas.
32. Lietuvos demokratijos tradicijos ir
jų tęstinumas
• Demokratija – valdžia, kuri kyla iš visuomenės daugumos valios, kaip piliečių
tarpusavio santykiai, kurie grįsti laisvės, lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam
principais.
• Lietuvos demokratijos tradicijų pradžia bajoriškoji demokratija, kurią puoselėjo
Lenkijos – Lietuvos valstybės bajorai XVI – XVIII a.
• Bajorai buvo vieninteliai ART piliečiai.
• Svarbiausiomis vertybėmis, jungiančiomis šalies piliečius į visuomenę, laikyta
laisvė, solidarumas, tėvynės meilė it ištikimybė jai.
• Tik 7 – 10 proc. visuomenės turėjo pilietines teises, t. y. galėjo dalyvauti valstybės
valdyme.
• Bajorai sprendė valstybinius ir vietinius klausimus savivaldos institucijose –
seimeliuose.
• Demokratijos tradicijas tęsė 1791 m. konstitucija.
• Tai buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje konstitucija.
33. Lietuvos demokratijos
tradicijos ir jų tęstinumas
• Nuo 1795 iki 1915 m. Lietuva buvo okupuota Rusijos
imperijos.
• 1918 – 1920 m. vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos.
• 1920 – 1940 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis.
• 1926 m. birželis – 1926 m. gruodis – demokratiškiausias
Lietuvos valdymo laikotarpis ( prezidentas K. Grinius).
• 1926 m. gruodis – 1940 m. autoritarizmo laikotarpis.
• 1944 – 1990 m. Lietuva – okupuota SSRS.
34. Lietuvos demokratijos tradicijos ir
jų tęstinumas
• 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė
nepriklausomybės atkūrimo aktą.
• 1992 m. spalio mė n. 25 d. priimta LR Konstitucija,
kuri garantuoja pilietines teises ir laisves.
• 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuva buvo priimta į JTO.
• 2004 m. kovo mėn. 29 d. Lietuva buvo priimta į
NATO.
• 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva buvo priimta į ES.
35. Praktinė užduotis
• Susikirstykite į grupes po 4 – 6.
• Kiekviena grupė išvardija po 3 demokratijos
buvimo dabartinėje Lietuvos visuomenėje ir
valstybėje ir po 3 jos stokos pavyzdžius.
• Grupės pristato tai, ką nuveikė.
36. Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Lietuvos Respublikoje aukščiausioji valdžia – įstatymų
leidžiamoji valdžia.
• Ją Lietuvoje įgyvendina Seimas.
• Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia
įstatymus, numato Prezidento rinkimus, tvirtina
valstybės biudžetą, valstybinius mokesčius ir kt.
• Seimą sudaro 141 narys, kuriuos Lietuvos piliečiai
renka kas ketverius metus.
37. Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimo nariais gali būti LR piliečiai ne jaunesni kaip 25
metų, nuolat gyvenantys Lietuvoje, neturintys
įsipareigojimų kitoms valstybėms.
• Pagrindinės Seimo nario pareigos yra siūlyti ir rengti
įstatymų projektus, dalyvauti Seimo posėdžiuose,
komitetuose, susitikinėti su savo rinkėjais.
38. Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai.
• Jie kartu su su opozicijos lyderiu sudaro Seimo valdybą.
• Rengti dokumentus, nagrinėti įvairius paklausimus jiems
padeda Seimo kanceliarija.
• Jos vadovas yra Seimo kancleris, penkiems metams skiriamas
valstybės tarnautojas.
• Seimo nariai įstatymų projektus nagrinėja komitetuose.
39. Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimo nariai gali jungtis į frakcijas – organizuotas
politinių partijų grupes.
• Frakcijai vadovauja seniūnas ar jo pavaduotuojas.
• Seimo dauguma laikomos frakcijos, turinčios daugiau
nei pusę Seimo narių, be to, pasirašiusios sutartį dėl
bendros veiklos ar koalicinės vyriausybės.
• Seimo mažuma – opozicinės frakcijos ir mišri Seimo
narių grupė.
40. Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimas kasmet renkasi į eilinę pavasario ir rudens
sesiją.
• Svarbiems ir neatidėliotiniems sprendimams priimti
šaukiamos neeilinės Seimo sesijos.
• Tai gi LR Seimas yra visos tautos renkama svarbi
valstybės valdžios dalis, kurios paskirtis – leisti
įstatymus ir garantuoti demokratinį valstybės
valdymą.
41. Praktinės užduotys
• Sugrupuokite Seimo funkcijas pagal veiklos
sritis.
• Kuriose fukcijų grupėse Seimo veiklos yra
daugiausia?
• Kokios funkcijos yra svarbiausios? Kodėl taip
manote?
43. Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Lietuvos valstybės įstatymus įgyvendina LR Prezidentas ir LR
Vyriausybė.
• LR Prezidentas yra renkamas visų piliečių penkiariems metams.
• Prezidentu gali būti tik LR pilietis, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, turintis ne mažiau kaip
keturiasdešimt metų, be to atitinkantis visas sąlygas, kurios
keliamos Seimo nariui.
• Kandidatą į Prezidento postą turi paremti ne mažiau kaip 20
tūkst. rinkėjų savo parašais.
• Išrinktas Prezidentu gali būti tik tas asmuo, kuriam savo balsus
atidavė daugiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose.
44. Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Prezidento institucija buvo įsteigta 1919 m. balandžio 4 d.
• Pirmuoju LR Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona.
• Nuo 1920 iki 1926 m. gruodžio 17 d. prezidentą rinko Seimo
nariai.
• Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo prezidentu tapo
Antanas Smetona sustiprino prezidento galias ir įvedė
autoritarinį valdymą.
• Antrasis pasaulinis karas panaikino Lietuvos nepriklausomybę,
o kartu ir prezidento instituciją.
45. Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. spalio 25
d. buvo atkurta ir prezidento institucija.
• Lietuvos prezidentas dirba Prezidentūroje, kuri yra S.
Daukanto aikštėje.
• Prezidento kanceliarija padeda jam atlikti funkcijas ir
rūpinasi Prezidentūros finansine, ūline ir materialine
priežiūra.
54. Praktinės užduotys
• Susipažinkite su LR Prezidento funkcijomis;
• Sugrupuokite prezidento funkcijas pagal
veiklos sritis;
• Kurių funkcijų yra daugiausia?
• Kokios fukcijos yra svarbiausios? Kodėl taip
manote?
55. Praktinės užduotys
• Apsilankykite Prezidentūros
tinklalapyje www.prezident.lt ir
susipažinkite su Lietuvos
Respublikos Prezidentės
darbotvarke, jos biografija.
• Surenkite virtualią ekskursiją po
Prezidentūrą.
56. LR Vyriausybė
• Kita vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė.
• Ji sudaroma iš rinkimus į LR Seimą laimėjusios partijos ar
partijų koalicijos narių, už savo veiklą atsiskaito Seimui.
• LR Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
• Pirmininką Seimui pritarus skiria LR Prezidentas.
• Ministrus skiria Mininstras Pirmininkas, pritarus
Prezidentui.
57. LR Vyriausybė
• Vyriausybė valstybės valdymo reikalus svarsto
posėdžiuose, sprendimai priimami balsuojant.
• Vyriausybės funkcijos:
• tvarko šalies reikalus;
• garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
• rengia ir teikia Seimui svarstyti įvairių įstatymų, šalies
biudžeto projektus;
• drauge su Prezidentu vykdo užsienio politiką;
• palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis ir kt.
58. LR Vyriausybė
• Ministrai už savo veiklą atsakingi Seimui, LR
Prezidentui, pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
• Vyriausybei pavaldžios ne tik ministerijos, bet ir
apskričių viršininkų administracijos.
• Apskričių administracijos apskrityse įgyvendina
valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos
priežiūros, regionų plėtros, žemėtvarkos, žemės
naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kt. srityse.
59. LR Vyriausybė
• Pirmoji LR Vyriausybė savo veiklą pradėjo 1918 m. lapkričio
11 d., mininstru pirmininku buvo Augustinas Voldemaras.
• Tarpukario laikotarpiu veikė 21 vyriausybė, kurios kūrė,
sėkmingai organizavo jaunos valstybės gyvenimą.
• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, darbą atnaujino ir
Lietuvos vyriausybės.
• Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos ministru pirmininku
buvo Danutė Kazimiera Prunskienė.
60. Ministerijų svetainių adresai:
• Aplinkos apsaugos – www.am.lt
• Finansų – www.finmin.lt
• Socialinės apsaugos ir darbo – www.socmin.lt
• Švietimo ir mokslo – www.smm.lt
• Teisingumo – www.tm.lt
• Krašto apsaugos – www.kam.lt
• Sveikatos apsaugos – www.sam.lt
61. Ministerijų svetainių adresai:
• Vidaus reikalų – www.vm.lt
• Užsienio reikalų – www.urm.lt
• Kultūros – www.muza.lt
• Žemės ūkio – www.zum.lt
• Susisiekimo – www.transp.lt
• Ūkio – www.ukmin.lt
• Energetikos – www.enrin.lt
62. • Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis
žodžiu, raštu, telefonu, nusiųsti elektroninį
paklausimą ar skundą į Vyriausybės
kanceliariją ar kitą Vyriausybės
instituciją,siekdamas išspręsti jam rūpimą
klausimą ar gauti paaiškinimą.
63. Praktinės užduotys
• Išanalizuokite pateiktas situacijas ir nustatykite, į kurią
Vyriausybės instituciją reikėtų dėl jų kreiptis:
• Laiku neišmokama vaiko globos pašalpa.
• Duobėti ir nepravažiuojami keliai prie jūsų namų.
• Nuolat vėluojantis paštas.
• Dėl nekokybiškų gydymo paslaugų nukentėjo paciento
sveikata.
• Netoli jūsų namų kaupiamos kenksmingos atliekos.
64. Teisminė valdžia Lietuvos
Respublikoje
• LR teisminę valdžią sudaro Konstitucinis teismas ir teismai,
vykdantys teisingumą.
• Konstitucinio teismo paskirtis – nustatyti, ar įstatymai ir kiti
teisiniai aktai neprieštarauja Konstitucijai ir ar neprieštarauja
Konstitucijai ar įstatymams Prezidento ir Vyriausybės aktai.
• Konstitucinis teismas veikia atskirai nuo kitų valdžios institucijų.
• Pirmas toks teismas atsirado JAV XIX a.pab.
• Europoje jis pirmiausia buvo įsteigtas Austrijoje 1920 m. Vėliau
paplito ir kitose šalyse.
• Konstitucinis teismas Lietuvoje atsirado1993 m.
65. Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje
• LR teismų veikimo principai:
• teisingumą gali vykdyti tik teismas;
• teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo;
• lygybė prieš įstatymą ir teismą;
• teisė į teisminę gynybą;
• viešas bylų nagrinėjimas;
• teismai gali naudoti visas reikiamas technines
priemones įrodymams surinkti ir pateikti.
66. • Taigi teisminę valdžią Lietuvos Respublikoje
garantuoja Konstitucinis Teismas, prižiūrintis,
kad įstatymai ir teisiniai aktai neprieštarautų
Konstitucijai, ir teismų sistema, įgyvendinanti
teisingumą.
67. Praktinės užduotys
• Apsilankykite Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje
www.lrkt.lt ir susipažinkite su Konstitucinio Teismo sudėtimi,
Teismo Pirmininko, teisėjų biografijomis; nustatykite:
• Koks Konstitucinio Teismo teisėjų išsilavinimas?
• Kiek vyriškos ir moteriškos lyties teisėjų?
• Koks teisėjų amžiaus vidurkis?
• Kokie yra paskelbti naujausi Konstitucinio Teismo sprendimai,
nutarimai, išvados?
68. Praktinės užduotys
• Išnagrinėkite Konstituciniam Teismui skirtus LR
Konstitucijos straipsnius ir, jais remdamiesi
nustatykite:
• Kiek teisėjų dirba Konstituciniame Teisme?
• Kokiu būdu jie užima savo pareigas?
• Kokie reikalavimai keliami KT tesėjui?
• Kas gali kreiptis į KT?
69. Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Lietuvos piliečiai jungiasi į politines partijas, norėdami
dalyvauti valstybės valdyme.
• Politinės partijos Vakarų Europoje pradėjo kurtis XIX a. vid.
• Jos steigėsi politinės ideologijos pagrindu.
• XIX a. išryškėjo trys pagrindinės politinės ideologijos-
liberalizmas, konservatizmas, socializmas.
• Pirmoji Lietuvos politinė partija susikūrė 1896 m. – Lietuvos
socialdemokratų partija
• 1902 m. buvo įkurta Lietuvos demokratų partija.
70. Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Liberalizmas – visuomeninė politinė ideologija,
stojanti už asmens laisvę.
• Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis
teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti
pragyvenimo šaltinį.
• Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas visiems
žmonėms naudotis savo laisve.
71. Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Konservatizmas – visuomeninė politinė ideologija,
stojanti už senų tradicijų laikymąsi, už nusistovėjusius
žmonių tarpusavio ryšių išsaugojimą ir puoselėjimą,
už atsargų ir pamatuotą reformų įgyvendinimą.
• Socializmas - visuomeninė politinė ideologija, stojanti
už socialinę lygybę, teisingumą ir solidarumą, už
teisingą gėrybių paskirstymą tarp visuomenės narių.
72. Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Šiuometu Lietuvoje yra 45 politinė partijos.
• Kai kurios iš jų laikomos klasikinėmis, arba tradicinėmis.
• Tai:
• Lietuos socialdemokratų partija;
• LR liberalų sąjūdis;
• Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
• Lietuvos darbo partija.
• Tačiau kuriasi ir naujos partijos:
• Liaudies frontas (J. Paleckis )
• Tautos prisikėlimo partija (A. Valinskas)
• “Drąsos kelias ( N. Venskienės) ir kt.
• Politinė paritja valdžioje turi atstovauti savo rinkėjams.
73. Praktinė užduotis
• Išvardykite Lietuvos visuomenės gyvenimo sritis, kurias
reikėtų tobulinti, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos apsaugą,
socialinę apsaugą.
• Kiekviena grupė rengia vienos arba kelių visuomenės
gyvenimo sričių tobulinimo planą, remdamasi konkrečia
politine ideologija arba politinės partijos programa. Plano
teiginiai surašomi dideliuose popieriaus lapuose.
• Minėtas planas turi atitikti konkrečios politinės partijos
programines nuostatas.
• Kiekviena grupė pristato savo planą.
• Padaromos išvados.
74. Naudingi adresai
• Europos namai - ši nevyriausybinė
organizacija didina supratimą apie Lietuvos
integracijos į Europos Sąjungą procesą. Ji
priklauso plačiam Europiniam tinklu.
Pasiskaitykite apie projektus, kurie, iš esmės,
skirti informacijos sklaidai.
http://www.eurohouse.lt/
75. Naudingi adresai
• Internetinis žurnalas “Sociumas” - Būk informuotas!
Pasidairykite archyve politinių ir socialinių straipsnių
• http://www.sociumas.lt
• LR Vyriausioji rinkimų komisija - Šiame tinklalapyje
yra informacija apie rinkimus Lietuvoje: dalyvius,
rezultatus, įstatiminę struktūrą ir kt. Susipažinkite su
Vyriausiąja rinkimų komisija.
• http://www.vrk.lt
76. Naudingi adresai
• Europos jaunimo portalas –
• http://europa.eu/youth/active_citizenship/in
dex_lt_lt.html
77. Naudingi adresai
• Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija - Šios
nevyriausybinės organizacijos tikslas - skatinti
demokratiją švietimo įstaigose. Yra informacijos apie
pilietiškumo ir demokratijos kursus bei seminarus.
Taip pat galite surasti įdomių publikacijų įvairiomis
kalbomis: lietuvių, anglų, danų ir lenkų.
• http://www.democ.lt
78. Naudingi adresai
• Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) -
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - savarankiška,
savanoriška visuomeninių jaunimo organizacijų ir
visuomeninių jaunimo sąjungų sąjunga. Pagrindinis
šios organizacijos tikslas yra atstovauti jaunimą
valstybinėse institucijose. Ji taip pat dirba
tarptautiniame lygmenyje.
• http://www.lijot.lt
79. Naudingi adresai
• Lietuvos vaikų ir jaunimo centras - Centras skatina
vaikų socializaciją, švietimą ir tarpkultūrinį
supratimą. Panaršykite po šį portalą ir sužinokite,
kaip galite dalyvauti ir būti aktyvūs!
• http://www.lvjc.lt
• Moterų informacinis portalas - Raskite moterų
organizacijų duomenų bazę Lietuvoje ir dalyvaukite
moterų judėjime!
• http://www.lygus.lt
80. Naudingi adresai
• Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir
paramos centras - Centro, esančio Vilniuje, tikslas
yra skatinti savanorišką veiklą visoje Lietuvoje.
• http://www.nisc.lt
• Rinkimų informacija - Pasiskaitykite apie rinkimus
šalyje, kandidatus, politines partijas, procesus ir
rezultatus.
• http://www.balsas.lt
81. Naudingi adresai
• Vilniaus "Apskritas stalas" - Ar Jūs norėtumėte skirti
kelias valandas per dieną savanoriškam darbui? Jūs
galite investuoti Jūsų laiką dirbdami kartu su kitais
jaunais žmonėmis. Tik pasižiūrėkite į organizacijų
sąrašą, kurias jungia ši skėtinė organizacija.
• http://www.vjosas.lt/
83. Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• 2004 m. gegužės1 d. Lietuva įstojo į ES ir įsipareigojo
deleguoti savo atstovus į svarbiausias jos valdžios institucijas.
• Europos Sąjungos Parlamentas – ES įstatymų leidžiamoji
valdžia.
• Jis tvirtina ES biudžetą, vykdo politinę visų ES institucijų
priežiūrą
• Europos Parlamentą sudaro visų valstybių narių politinių
partijų atstovai.
• Jis renkamas tiesiogiai balsuojant kiekvienos valstybės narės
piliečiams.
• Europos parlamentas buvo įsteigtas XX a. 6 – ame deš.
Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.
84. Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• Europos Sąjungos Taryba draugia su ES Parlamentu
leidžia įstatymus.
• Numato ekonominės politikos gaires, sudaro sutartis
su valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis.
• Drauge su Parlamentu tvirtina biudžetą, formuoja
užsienio ir saugumo politikos kryptis.
• ES Taryba įsikūrusi Briuselyje.
85. Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• Europos Sąjungos Viršūnių Taryba – ES valstybių
ir/arba vyriausybių vadovų susitikimai, vykstantys du
kartus per metus pirmininkaujančioje šalyje.
• Lietuvos Prezidentas ir/ar ministras Pirmininkas
privalo jame dalyvauti.
• Į susirinkimus atvyksta Europos Komisijos
pirmininkas.
86. Europos Sąjungos valdžios
institucijos ir Lietuva
• Europos Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija.
• Ji atsakinga už Europos teisių aktų įgyvendinimą ir už Parlamento
ir Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą.
• Komisija atstovauja ES tarptautiniuose reikaluose ir derasi dėl
tarptautinių sutarčių, ypač prekybos ir bendradarbiavimo srityse.
• Komisija gali inicijuoti teisinių aktų projektus, teikia ES
Parlamentui ir Tarybai teisinius aktus.
• Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje.
• Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienosvalstybės narės.
• Komisija skiriama penkeriems metams.
87. Europos Sąjungos valdžios
institucijos ir Lietuva
• Taigi svarbiausios ES politinės institucijos yra
Europos Parlamentas, ES Viršūnių Taryba, ES
Taryba, Europos Komisija. Jos užtikrina darnią
visų ES įstaigų veiklą.
88. Praktinė užduotis
• Apsilankykite ES interneto svetainėje
http://europa.eu.int/index_lt.htm
• Susiskirstę nedidelėmis grupelėmis, pasidomėkite,
kokios informacijos ten galima rasti apie:
• Darbo galimybes;
• ES piliečių teises;
• Jaunimo politiką;
• ES institucijas.
• Parenkite trumpus pranešimus ir juos pristatykite.
89. Naudinga informacija
• ES yra institucija atstovaujanti organizuotos
pilietinės visuomenės interesams, tai –
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas (EESRK).
• Daugiau informacijos: www.eesc.europa.eu
90. • Galiausiai mūsų valstybės valdymo forma, pilietinės
teisės ir privilegijos, kuriomis mes šiandien esame
patenkinti, nustotų galioti jei nebūtų aktyvių piliečių
pilietinėje visuomenėje.
• Valdžia pati savaime nesugebėtų išsaugot to ką
šiandien jau turime ir savo jėgom gyventojų niekaip
nepadarytų aktyviais piliečiais.
