2. Turinys:
Klaipėdiečių tradicijos
• Amatininkų cechai
• Pirklių gildijos
• Jomarkai
• Joninės
• Lietuviškos iškilmės
• Pirmoji jūros šventė
• Smiltynės ir Liaudies šventės
4. Klaipėdiečių tradicijos:
Amatininkų cechai
Amatininkų cechų vidaus tvarka buvo
reguliuojama vadovaujantis įstatais, suteiktais
valstybės valdovo ir patvirtintas miesto
valdybos, bei griežtomis per amžius
susiklosčiusiomis tradicijomis.
Tarpusavio bendravimo bei darbo santykių
srityje taikomos krikščioniškos etikos
nuostatos, rūpinantis pameistrių ir mokinių
darbo sąlygomis (vieno cecho amatininkai
gyveno vienoje gatvėje – apie tai byloja iki šiol
išlikę Kepėjų, Kurpių, Kalvių gatvių pavadinimai),
organizuojant savitarpio šalpą, dalyvaujant nario
laidotuvėse, rūpinantis ir religiniais reikalais.
Kiekvienas cechas bažnyčioje turėjo savo vietą
ir vėliavas.
5. Klaipediečių tradicijos: Pirklių
gildijos
Žinių apie pirklių gildijas yra
išlikusių labai mažai.
Viename šaltinyje užfiksuota,
kad XVII a. Antrojoje pusėje
gildijos valdybos nariai į
susirinkimus privalėjo atvykti
apsivilkę ilgais apsiaustais,
papuoštais kailiais.
Kiekvienas stojantysis į gildiją
privalėjo įsigyti bokalą su ant jo
pritvirtintu ženklu su savininko
pavarde.
6. Klaipėdiečių tradicijos
Miesto tarybos priimti nutarimai būdavo
viešai paskelbiami rotušėje, apie tai
miestiečiams pranešdavo rotušės varpas.
Prieš rotušę buvo vykdomi ir teismo
nuosprendžiai. Ilgą laiką bausmių vieta su
kartuvėmis buvo dabartinėje Turgaus ir Tiltų
gatvių sankryžoje.
7. Jomarkai
Iš pradžių jomarkas vykdavo liepos 13d.
(Šv.Margaritos dieną), bet vėliau mugė
buvo perkelta į rugpjūčio 15d.- Marijos
dangun žengimo dieną.
Mugė tęsdavosi 14 dienų. Tuo metu
miestas pagyvėdavo , pagrindinėje
Turgaus gatvėje būdavo statomos
prekybinės stoginės, šėtros.
Taip pat atvykdavo pirkliai iš
Karaliaučiaus, Elbingo, Berlyno.
Mugėje valstiečiai be mokesčio
galėdavo prekiauti savo gaminiais ir
žemės ūkio produktais.
Per muges ugniagesiai organizuodavo
parodomąsias varžybas, vykdavo
koncertai, šokiai.
8. Joninės
Spaudoje aptinkame, kad joninės Klaipėdos
krašte pradėtos švęsti pagal Gdansko miesto
papročius.
Masiškiausios šventės vykdavo Šaulių namų
sode bei kitose kavinėse ir
restoranuose,kurie turėjo vasaros sodus.
Vakaro metu šventiškai bengališkomis
ugnimis apšviestame sode grodavo orkestras,
būdavo organizuojami įvairūs žaidimai,
loterijos, vakaras baigdavosi sode su
žibintais, grojant trimitų muzikai, ir
fejerverku.
Tą dieną nė vienas miestietis stengdavosi
nelikti namie, visi pėsčiomis, karietomis ar
valtimis vykdavo į užmiesčio karčemas, kur
vykdavo koncertai, būdavo kūrenami laužai,
Kuršių mariose apšviečiami lampionais.
9. Lietuviškos iškilmės
Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, buvo švenčiamos
Lietuvos valstybinės šventės, minimos Klaipėdos krašto
prijungimo metinės – tuo metu vadintos Klaipėdos krašto
atvadavimo metinėmis.
Sausio 15d. Jos prasidėdavo kapinėse prie žuvusiųjų
paminklo gedulingu maršu ir giesmėmis,tylos minute būdavo
pagerbiami žuvusieji, sakomos klabos, padedami vainikai.
Po to „Viktorijos“ viešbutyje vykdavo iškilmingi pietūs.
Vakare Šaulių namuose būdavo rengiamas minėjimas.Jo
metu paprastai vaidintas patriotinis spektaklis,
dalyvaudavo lietuvių giedotojų chorai.
10. Pirmoji jūros šventė
1934 m. Rugpjūčio 11 – 12
dienomis lietuvių organizacijų
iniciatyva buvo surengta pirmoji
jūros šventė.
Ji buvo labiau skirta Didžiosios
Lietuvos gyventojams, siekiant
supažindinti juo su Klaipėda,
atkreipti dėmesį į krašto ir
uosto problemas.
Nors buvo planuojama Jūros
dieną paversti tradicine švente,
tačiau vėliau nepavyko jos
surengti.
11. Smiltynės ir Liaudies šventės
Vokiečių draugijos rengdavo vasaros šventes su
iškilmingomis eisenomis per miestą, koncertais
Teatro aikštėje.
Smiltynėje sekmadieniais pradėtos rengti vaikų
šventės su klounais, varžybomis, šokiais, žaidimais,
fejerverkais.
Sporto draugijos rengdavo kasmetines sporto
šventes, kurių metu vykdavo varžybos, koncertai,
organizuojami pasilinksminimai.
12. Smiltynės ir Liaudies šventės
• Miesto kavinės ir restoranai taip
pat organizuodavo įvairius
kultūrinius renginius, šventes.
• Kai kuriuose restoranuose veikė
profesonalios kabareto trupės,
buvo kviečiami muzikantai,
šokėjai, dainininkai, humoristai iš
įvairių Europos šalių.
• Per didžiąsias šventes buvo
patiekiamas ne tik šventinis
meniu, bet ir kuriamos orginalios
muzikinės programos.