SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 4
Descargar para leer sin conexión
Informacinis
      tendencijų
       biuletenis
                      2008 kovas


                                         Kapitalizmas, kuriam ne tas pats                              rankos pirštų. Tačiau tai nereiškia, kad Vakarų
                                                                                                       tendencijos praeis pro šalį. Tarptautinių korporacijų
                                         Ar jau bumas?                                                 padaliniai jau dabar aktyviai imasi CSR Lietuvoje.
                                           Dar neseniai didžiosios pasaulio kompanijos socialinę       Jų pavyzdžiu bus priverstos sekti verslo interesų
                                           verslo atsakomybę (CSR) suprato kaip labdarą,               užsienyje turinčios stambios vietinio kapitalo
                                           nebūtinai atnešančią apčiuopiamos naudos verslui.           kompanijos, dar vėliau – ir smulkios bei vidutinės
                                                                                                       įmonės. Taip dabar madingas CSR terminas taps
                                           Tačiau padėtis pasikeitė – korporacijų bosai įsitikinę,
                                                                                                       verslo kasdienybe.
                                           kad socialiai atsakingas verslas kuria pridėtinę
                                           vertę. Jei taupysi degalus, ne tik gelbėsi planetą nuo
                                           globalinio atšilimo, bet sumažinsi sąnaudas. Nori         Tarp kūjo ir priekalo
                                           stabdyti taršą ir kartu uždirbti – paleisk ekologiškų       Nereikia stebėtis, kad įmonių vadovų ir CSR
                                           produktų liniją.                                            formuotojų požiūriai į socialiai atsakingą verslą
                                           Šiemet The Economist paskelbti vadovų apklausos             dažnai išsiskiria. CSR kūrėjams kyla didelių ir
                                           rezultatai rodo pasaulinį CSR bumą. Jei prieš trejetą       brangiai kainuojančių užmojų, kai vadovams rūpi
                                           metų socialiai atsakingam verslui prioritetą teikė          vienas klausimas – kiek iš to galėsime uždirbti? Jei
                                           trečdalis įmonių, tai dabar tokių padaugėjo beveik          įmonės galva nematys naudos, CSR projektai gali
                                           dvigubai. CSR pagrindų mokoma verslo mokyklose,             mirti dar negimę.
                                           o knygynuose pasirodė nemažai šiai temai skirtų             Suvokti vertę verslui CSR formuotojams dar nėra
                                           knygų.                                                      viskas. Ypač didelis iššūkis – suvaldyti įvairius
                                           O kaip Lietuvoje? Visuomenei kenksmingo                     skirtingus interesus. Juk įmonei nusprendus apsodinti
                                           verslo pavyzdžių daug ieškoti nereikia – įmonės             mišką, vienaip šią žinią įvertins žaliųjų aktyvistai,
                                           pričiumpamos mokančios algas vokeliuose, o                  o kitaip – stropiai įmonės išlaidas skaičiuojantys
                                           vadovai – neleistinai perkantys savo įmonių akcijas.        akcininkai. Skirtingas pozicijas gali turėti valdžios
                                           Vakarų kompanijų vadovai dėl tokio elgesio būtų             institucijos, verslo partneriai ar konkurentai.
                                           priversti atsisveikinti su savo kėdėmis, o įmonėms          Į CSR entuziastus kritikos strėles laido ir pasaulyje
              UAB „Euro RSCG PR“           tektų brangiai sumokėti už sugadintą reputaciją.            pripažinti akademikai, iš kurių patirties semiasi
       A. Jakšto g. 12, 01105 Vilnius      Lietuvoje nuo socialiai neatsakingos veiklos                nemažai verslininkų. „Socialinė verslo atsakomybė
Tel. 8 5 2042416, faks. 8 5 2042419        nukentėjusias įmones suskaičiuoti užtektų vienos
            El. p. info@eurorscg-pr.lt
                                                                                                       yra didinti pelną“, – yra pasakęs Miltonas


                                                                                                                                                               1
Kompanijų pajamos 2005 m.                  Friedmanas, vienas žymiausių pasaulio ekonomistų.             Harvardo universiteto mokslininkai net pabandė
                     Šaltinis: Fortune
                                           Kritikų teigimu, demokratinėje valstybėje socialiniais        visas universalias etikos normas sujungti (Global
  Valstybių išlaidos 2005 m.               reikalais turi rūpintis žmonių rinkti politikai, o verslo     Business Standards Codex). Kodekse verslui siūloma
                      Šaltinis: OECD
                                           misija – gaminti visuomenei naudingas prekes                  laikytis visuotinai pripažintų pagarbos nuosavybei,
 1.   Jungtinės Valstijos      4900        ir paslaugas, kurti naujas darbo vietas, mokėti               patikimumo, skaidrumo, kilnumo, pilietiškumo ir kitų
 2.   Japonija                 1572        mokesčius.                                                    principų.
 3.   Vokietija                1304
                                           Be to, leidžiant pinigus CSR projektams nukenčia              Tačiau ar pats etikos kodeksas garantuoja, kad
 4.   Prancūzija               1205
 5.   Jungtinė Karalystė       1068        akcininkai. Juk vadovus jie samdo dėl didesnės                įmonė yra socialiai atsakinga? Liūdnas Enron
 6.   Italija                   907        investicijų grąžos, o ne tikėdamiesi, kad įmonių              pavyzdys. Bendrovė laikėsi net ne vieno sofistikuoto
 7.   Kinja                     526        bosai lengva ranka išrašys sąskaitą naujos krepšinio          etikos kodekso, tačiau dėl vadovybės machinacijų,
 8.   Kanada                    508
                                           mokyklos statybai.                                            papirkinėjimų buvo priversta žlugti, o tūkstančiai
 9.   Ispanija                  466
10.   Pietų Korėja              355                                                                      darbuotojų liko gatvėje. Sukčiavęs makleris vos
11.   Rusija                    352                                                                      nepaskandino Societe Generale, vieno didžiausių
12.   Exxon Mobil               339      Įrankis išvengti pavojų                                         Europos bankų.
13.   Meksika                   336
                                           Verslo sėkmė priklauso nuo įmonės vertybių ir                 Etikos kodeksus, CSR programas įmonės dažniausiai
14.   Wal-Mart                  315
15.   Royal Dutch Shell         307        vadybos mišinio. Įmonė rizikuoja, jei tik moka                kuria, kai joms sekasi. Atėjus blogiems laikams
16.   Nyderlandai               305        uždirbti pinigus, tačiau nesiremia vertybėmis. Ir             visa tai greitai pamirštama. Tuomet etinius
17.   Australija                302        atvirkščiai – plačiai išplėtota visuomeninė veikla            įsipareigojimus kompanijai primena atleidžiami
18.   BP                        267        negarantuoja sėkmingo verslo, jei vadybos lygis yra
19.   Brazilija                 213                                                                      darbuotojai ar tiekėjai, kuriems vėluojama apmokėti
20.   Švedija                   212
                                           žemas. Akivaizdu, kad įmonėms šias kryptis reikia             sąskaitas.
21.   GM                        193        plėtoti vienu metu, o į CSR žiūrėti, kaip į verslo riziką
22.   Belgija                   193        mažinantį veiksnį.
23.   Chevron                   190                                                                    Nuo ko pradėti?
24.   Daimler Chrysler          186        Socialiai atsakingam verslui neabejingos įmonės
25.   Toyota                    186        mažiau rizikuoja nukentėti nuo prekių boikoto,                Jau dabar didžiausios pasaulio kompanijos yra
26.   Ford                      177        negatyvių spaudos publikacijų ar žaliųjų protestų.            finansiškai stipresnės, o galbūt ir įtakingesnės
27.   Norvegija                 168
                                           Juk interneto amžiuje naivu tikėtis, kad apie                 už daugelį valstybių vyriausybių. Tačiau
28.   ConocoPhillips            167
29.   GE                        158        padarytą žalą visuomenei niekas nesužinos, o                  išaugusi verslo įmonių galia iškėlė ir didesnius
30.   Austrija                  157        galybė visuomeninių organizacijų tik ir laukia progos         reikalavimus – vartotojai iš jų pradeda reikalauti
31.   Total                     152        susiremti su blogai besielgiančiomis korporacijomis.          tokios atsakomybes, kaip iš vyriausybių ir politikų.
32.   Danija                    141                                                                      Interneto blogai, socialiniai tinklai vartotojų rankose
33.   ING                       138
34.   Šveicarija                132
                                                                                                         taip pat sutelkė milžinišką galią, kuri gali ne tik
                                         Ir geriems, ir blogiems laikams                                 padėti kurti, bet ir nepataisomai sugriauti kompanijų
35.   Citigroup                 131
36.   Axa                       129        Etikos normų paisymas galėtų būti pamatas, ant                įvaizdį. Apklausos rodo, kad esant reikalui vartotojai
37.   Allianz                   121        kurio įmonė stato socialiai atsakingą verslą. Kažko           pasiryžę prekių boikotui, o studentai rinkdamiesi
38.   Vokswagen                 118
                                           originalaus kurti galbūt ir neverta, juk pasaulyje            pirmąjį darbą pirmiausia atsižvelgia, kaip darbdavys
39.   Lenkija                   118
40.   Fortis                    113        taikoma nemažai skirtingų etiško elgesio kodeksų.             laikosi CSR principų.



                                                                                                                                                                   2
Taigi prieš pradedant CSR reikia atlikti daug              (Žinių radijas, 2008-02-13); „Dėl „Bitės“ šūkio „Aš
   namų darbų. Įmonės turi išsiaiškinti visų įtaką jos        galiu“ skundžiasi pirmieji jo sumanytojai“ (www.vz.lt,
   veiklai darančių šalių (klientų, tiekėjų, akcininkų,       2008-02-13; ); „Vaidai dėl reklaminio šūkio nerimsta“
   valsybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų,      (www.vz.lt, 2008-02-14); „Bitė“ dėl šūkio neteks
   etc.) poziciją, ištirti tendencijas ir jas susieti su      kliento“ (Lietuvos rytas, 2008-02-14).
   verslu, išryškinti pagrindines CSR idėjas, suburti         Dalis vartotojų reklamą įvertino ne kaip intrigą,
   kompetetingą už CSR veiklos įgyvendinimą atsakingą         o kaip 2004-aisiais nutrūkusio socialinio projekto
   komandą, užsitikrinti aukščiausių įmonės vadovų            atnaujinimą. Pilietinių iniciatyvų centras nepraleido
   palaikymą. Taip pat būtina turėti aiškų CSR veiksmų        progos priminti apie savo veiklą ir šliūkštelėjo dar
   planą bei visuomenei pranešti, kaip tas planas             daugiau alyvos į ugnį.
   vykdomas. Tik tada ateina laikas vykdyti vidinės
   komunikacijos, viešųjų ryšių, reklamos programas.          Vargu ar atnaujintą prekės ženklą pristatanti
                                                              bendrovė tikėjosi būtent tokios reakcijos. Dar
   Kaip yra pažymėjęs Marks&Spencer vadovas Stuartas          daugiau – bent dalis intrigos kampanijai skirtų
   Rose‘as, vykdant CSR politiką reikia žengti pusę           lėšų nuėjo vėjais, tą dalį galima prilyginti vartotojų,
   žingsnio. Jei bus žengiama sparčiau, rizikuojama,          projektą įvertinusių kaip ankstesnės socialinės
   kad sumenks pardavimai, o jei lėčiau – iškils pavojus      iniciatyvos tąsą, proporcijai.
   prarasti lyderystę.
                                                              Menkai tikėtina, kad Bitė Lietuva sąmoningai
                                                              pasinaudojo socialinio projekto prekės ženklu, kuo ją
                                                              kaltino Pilietinių iniciatyvų centras – jos pačios ženklą
                                                              žino ir vertina kur kas daugiau vartotojų. Greičiausiai
Iš arčiau                                                     kurdama kaitos planus įmonė tiesiog neįvertino
                                                              ankstesnės patirties rinkoje.
Jei gali „Aš galiu“, gali ir Bitė Lietuva
                                                              Ko rinkodaros specialistai galėtų išmokti iš šio
   Vasarį įvykusi telekomunikacijų bendrovės Bitė
                                                              pavyzdžio? To, kad liaudies patarlė apie mažą
   Lietuva prekės ženklo kaita buvo logiškas žingsnis
                                                              akmenį, kartais išverčiantį didelį vežimą, ne iš piršto
   įmonę įsigijus finansiniam investuotojui Mid Europe
                                                              laužta. Ir to, kad net mažiausius akmenukus kelyje
   Partners. Tačiau šaukštu deguto šiaip jau pavyzdinėje
                                                              būtina pastebėti ir pasirūpinti, kaip juos aplenkti.
   kaitos kampanijoje tapo atnaujinto bendrovės prekės
   ženklo panašumas su jau egzistuojančiu ženklu „Aš
   galiu“.                                                  Vaistai nuo amnezijos – socialinė atsakomybė
   Štai kelios antraštės žiniasklaidoje: „Bitės“ reklamos     Lietuvos prekybos milžinę apėmusi amnezija. Gali
   kūrėjai pristigo idėjų“ (Vilniaus diena, 2008-02-09);      taip pagalvoti, kai matai Maxima LT atstovus,
   „Atsinaujinusi „Bitė“ savęs su projektu „Aš galiu“         atsižegnojančius nuo prieštaringai vertinamos
   nesieja“ (www.delfi.lt, 2008-02-11); „Skandalas             75 mln. litų PVM susigrąžinimo istorijos. Negi taip jau
   apipintas pasikeitimais“ (Kauno diena, 2008-02-12);        blogai?
   „Bitė Lietuva“ apkaltinta pavadinimo plagijavimu“


                                                                                                                          3
Įmonė save bando parodyti kaip socialiai atsakingą,             žiniasklaidos kanalų ir jų vartotojams tampant vis
                                              žerte žeria informaciją apie savo geradarybes.                  kritiškesniais, ta laiko atkarpa tik trumpės.
                                              Tai kalėdinę sriubą verda, prieš rūkymą agituoti
                                              skirtus atšvaitus parduoda ar jaunuosius talentus
                                              ir „Išsipildymo“ akciją remia. Daug gali vardinti. O        Iš toliau
                                              nuoseklumo šioj vietoj – ne fontanai.
                                                                                                          •   Reklamos industrija pernelyg piknaudžiauja
                                              Kalbėjimą išimtinai vien apie gerus darbus gali
                                                                                                              aplinkosaugos problemomis, įsitikinęs Euro RSCG
                                              vadinti paprasčiausiu informaciniu triukšmu.
                                                                                                              Worldwide vadovas Davidas Jonesas. „Dabar
                                              Karts nuo karto jį pertraukia blogosios naujienos.              kiekvienas apsėstas „žaliosios“ revoliucijos. Klimato
                                              Tačiau jas, ir ypač - apie save, patys esam linkę               pokyčiai yra svarbu, tačiau visuomenė šią problemą
                                              pamiršti ir niekam nebepriminti. Tik nevertai.                  pradeda vertinti ciniškai. Reklamos kūrėjai per dažnai
                                              Jei remsimės prielaida, kad sugrąžinto PVM milijonai            kelia aplinkosaugos klausimą, neįsipareigodami
                                              iš tikrųjų atiteko labdarai, tuomet keista, kodėl               konkretiems pokyčiams“, – Ispanijoje vykusiame
                                              blogoms naujienoms nebuvo užbėgta už akių.                      forume pareiškė D. Jonesas. Tai veda prie to,
                                              Paprastai tariant, suteikus tokios vertės paramą                kad siekdamos išskirtinumo kompanijos pradeda
                                              apie tai papasakoti ir kitiems ne tik nėra blogo tono           atsiriboti nuo pabodusių (ir galbūt nenuoširdžių)
                                              ženklas, bet ir sveikintina priemonė. Pirma, geras              terminų, kaip CSR. Anot The Economist, socialiai
                                              pavyzdys patraukia. Antra, skaidrumas naikina                   atsakingo verslo programoms įmonės jau spėjo
                                              abejones, gandus ir nepagrįstus kaltinimus. Sakot,              prikurti naujų įmantrių vardų – “how we do business
                                              pinigai nebe verslininkų, o labdaros fondo sąskaitoje?          committee”, “corporate citizenship”, “accountability
                                              Skamba naiviai. Nes ką jau ką, bet muziką užsakyti,             and triple-bottom-line leadership”.
                                              jei tik turi pinigų, lietuviai moka.                        •   Lėtėjanti ekonomikos plėtra vers Vakarų įmones
                                              Tuo atveju, jei minėtos lėšos nebūtų sėkmingai                  peržiūrėti marketingo strategijas. Euro RSCG
                                              panaudotos anksčiau skelbtiems visuomenei                       Worldwide prognozuoja, kad verslas daugiau lėšų
                                              naudingiems tikslams, būtų nesuprantama pozicija                skirs marketingo priemonėms, kurių efektyvumą
                                              kategoriškai tai neigti, ką visi drąsiai galėtume               galima nesunkiai išmatuoti. Didesnė marketingo
                                              vadinti klaida.                                                 biudžetų dalis turėtų atitekti tiesioginei rinkodarai,
                                                                                                              vartotojus labiau bus bandoma pasiekti prekybos
                                              Stiprus ne tas, kuris neklysta, o gebantis iš klaidų
                                                                                                              vietose. Ši tendencija palanki CSR– auganti
                                              mokytis ir taisytis. Toks vienas iš pamatinių CSR
                                                                                                              interneto įtaka yra vienas iš pagrindinių CSR plėtros
     Informaciniame biuletenyje pateiktos     principų. Nieko naujo? Lietuvoje – taip. Ir teoriškai,
                                                                                                              katalizatorių.
tendencijų apžvalgos yra tik informacinio     ir praktiškai. Žodžiai girdėti, tik nuosekliai netaikomi.
      pobūdžio ir negali būti laikomos kaip   Na, bent kol kas.                                           •   Už „gamtą tausojančias“ prekes moterys linkę mokėti
          universalios rekomendacijos. Dėl                                                                    daugiau, rodo Euro RSCG London atlikto tyrimo
 tikslesnės informacijos prašome kreiptis     O kalbėti apie klaidas tikrai verta būtent savo
                                                                                                              duomenys. 51 proc. moterų ir 39 proc. vyrų yra
      į ryšių su visuomene agentūrą „Euro     iniciatyva. Nes jei negatyvi informacija egzistuoja,
                                                                                                              pasiryžę plačiau atverti pinigines environmentally
     RSCG PR“ telefonu +370 5 204 2416        tai tik laiko klausimas, kada ji taps vieša. Daugėjant
    arba el. paštu praktika@eurorscg-pr.lt                                                                    friendly produktams.


                                                                                                                                                                       4

Más contenido relacionado

Similar a Euro Rscg P Raktika 2008 Kovas

Articolo CSR PO Aktyvus Vaikas
Articolo CSR PO Aktyvus VaikasArticolo CSR PO Aktyvus Vaikas
Articolo CSR PO Aktyvus VaikasPierluigi Orati
 
Kiek kainuoja socialinė atsakomybė
Kiek kainuoja socialinė atsakomybėKiek kainuoja socialinė atsakomybė
Kiek kainuoja socialinė atsakomybėLRVS. lt
 
Socialinis verslas kaimo bendruomenėms
Socialinis verslas kaimo bendruomenėmsSocialinis verslas kaimo bendruomenėms
Socialinis verslas kaimo bendruomenėmsMindaugas Danys
 
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVO
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVOSocialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVO
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVOMindaugas Danys
 
Socialine atsakomybe
Socialine atsakomybeSocialine atsakomybe
Socialine atsakomybeguest062a28
 
KD'09 Studentų eros priedas
KD'09 Studentų eros priedasKD'09 Studentų eros priedas
KD'09 Studentų eros priedasDeejay87
 

Similar a Euro Rscg P Raktika 2008 Kovas (8)

Articolo CSR PO Aktyvus Vaikas
Articolo CSR PO Aktyvus VaikasArticolo CSR PO Aktyvus Vaikas
Articolo CSR PO Aktyvus Vaikas
 
Kiek kainuoja socialinė atsakomybė
Kiek kainuoja socialinė atsakomybėKiek kainuoja socialinė atsakomybė
Kiek kainuoja socialinė atsakomybė
 
Versli Lietuva renginys Vilniuje (leidinys)
Versli Lietuva renginys Vilniuje (leidinys)Versli Lietuva renginys Vilniuje (leidinys)
Versli Lietuva renginys Vilniuje (leidinys)
 
Socialinis verslas kaimo bendruomenėms
Socialinis verslas kaimo bendruomenėmsSocialinis verslas kaimo bendruomenėms
Socialinis verslas kaimo bendruomenėms
 
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVO
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVOSocialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVO
Socialines inovacijos, verslumas ir lesu paieska NVO
 
Socialine atsakomybe
Socialine atsakomybeSocialine atsakomybe
Socialine atsakomybe
 
EIMIN 2023 metų darbai
EIMIN 2023 metų darbaiEIMIN 2023 metų darbai
EIMIN 2023 metų darbai
 
KD'09 Studentų eros priedas
KD'09 Studentų eros priedasKD'09 Studentų eros priedas
KD'09 Studentų eros priedas
 

Euro Rscg P Raktika 2008 Kovas

  • 1. Informacinis tendencijų biuletenis 2008 kovas Kapitalizmas, kuriam ne tas pats rankos pirštų. Tačiau tai nereiškia, kad Vakarų tendencijos praeis pro šalį. Tarptautinių korporacijų Ar jau bumas? padaliniai jau dabar aktyviai imasi CSR Lietuvoje. Dar neseniai didžiosios pasaulio kompanijos socialinę Jų pavyzdžiu bus priverstos sekti verslo interesų verslo atsakomybę (CSR) suprato kaip labdarą, užsienyje turinčios stambios vietinio kapitalo nebūtinai atnešančią apčiuopiamos naudos verslui. kompanijos, dar vėliau – ir smulkios bei vidutinės įmonės. Taip dabar madingas CSR terminas taps Tačiau padėtis pasikeitė – korporacijų bosai įsitikinę, verslo kasdienybe. kad socialiai atsakingas verslas kuria pridėtinę vertę. Jei taupysi degalus, ne tik gelbėsi planetą nuo globalinio atšilimo, bet sumažinsi sąnaudas. Nori Tarp kūjo ir priekalo stabdyti taršą ir kartu uždirbti – paleisk ekologiškų Nereikia stebėtis, kad įmonių vadovų ir CSR produktų liniją. formuotojų požiūriai į socialiai atsakingą verslą Šiemet The Economist paskelbti vadovų apklausos dažnai išsiskiria. CSR kūrėjams kyla didelių ir rezultatai rodo pasaulinį CSR bumą. Jei prieš trejetą brangiai kainuojančių užmojų, kai vadovams rūpi metų socialiai atsakingam verslui prioritetą teikė vienas klausimas – kiek iš to galėsime uždirbti? Jei trečdalis įmonių, tai dabar tokių padaugėjo beveik įmonės galva nematys naudos, CSR projektai gali dvigubai. CSR pagrindų mokoma verslo mokyklose, mirti dar negimę. o knygynuose pasirodė nemažai šiai temai skirtų Suvokti vertę verslui CSR formuotojams dar nėra knygų. viskas. Ypač didelis iššūkis – suvaldyti įvairius O kaip Lietuvoje? Visuomenei kenksmingo skirtingus interesus. Juk įmonei nusprendus apsodinti verslo pavyzdžių daug ieškoti nereikia – įmonės mišką, vienaip šią žinią įvertins žaliųjų aktyvistai, pričiumpamos mokančios algas vokeliuose, o o kitaip – stropiai įmonės išlaidas skaičiuojantys vadovai – neleistinai perkantys savo įmonių akcijas. akcininkai. Skirtingas pozicijas gali turėti valdžios Vakarų kompanijų vadovai dėl tokio elgesio būtų institucijos, verslo partneriai ar konkurentai. priversti atsisveikinti su savo kėdėmis, o įmonėms Į CSR entuziastus kritikos strėles laido ir pasaulyje UAB „Euro RSCG PR“ tektų brangiai sumokėti už sugadintą reputaciją. pripažinti akademikai, iš kurių patirties semiasi A. Jakšto g. 12, 01105 Vilnius Lietuvoje nuo socialiai neatsakingos veiklos nemažai verslininkų. „Socialinė verslo atsakomybė Tel. 8 5 2042416, faks. 8 5 2042419 nukentėjusias įmones suskaičiuoti užtektų vienos El. p. info@eurorscg-pr.lt yra didinti pelną“, – yra pasakęs Miltonas 1
  • 2. Kompanijų pajamos 2005 m. Friedmanas, vienas žymiausių pasaulio ekonomistų. Harvardo universiteto mokslininkai net pabandė Šaltinis: Fortune Kritikų teigimu, demokratinėje valstybėje socialiniais visas universalias etikos normas sujungti (Global Valstybių išlaidos 2005 m. reikalais turi rūpintis žmonių rinkti politikai, o verslo Business Standards Codex). Kodekse verslui siūloma Šaltinis: OECD misija – gaminti visuomenei naudingas prekes laikytis visuotinai pripažintų pagarbos nuosavybei, 1. Jungtinės Valstijos 4900 ir paslaugas, kurti naujas darbo vietas, mokėti patikimumo, skaidrumo, kilnumo, pilietiškumo ir kitų 2. Japonija 1572 mokesčius. principų. 3. Vokietija 1304 Be to, leidžiant pinigus CSR projektams nukenčia Tačiau ar pats etikos kodeksas garantuoja, kad 4. Prancūzija 1205 5. Jungtinė Karalystė 1068 akcininkai. Juk vadovus jie samdo dėl didesnės įmonė yra socialiai atsakinga? Liūdnas Enron 6. Italija 907 investicijų grąžos, o ne tikėdamiesi, kad įmonių pavyzdys. Bendrovė laikėsi net ne vieno sofistikuoto 7. Kinja 526 bosai lengva ranka išrašys sąskaitą naujos krepšinio etikos kodekso, tačiau dėl vadovybės machinacijų, 8. Kanada 508 mokyklos statybai. papirkinėjimų buvo priversta žlugti, o tūkstančiai 9. Ispanija 466 10. Pietų Korėja 355 darbuotojų liko gatvėje. Sukčiavęs makleris vos 11. Rusija 352 nepaskandino Societe Generale, vieno didžiausių 12. Exxon Mobil 339 Įrankis išvengti pavojų Europos bankų. 13. Meksika 336 Verslo sėkmė priklauso nuo įmonės vertybių ir Etikos kodeksus, CSR programas įmonės dažniausiai 14. Wal-Mart 315 15. Royal Dutch Shell 307 vadybos mišinio. Įmonė rizikuoja, jei tik moka kuria, kai joms sekasi. Atėjus blogiems laikams 16. Nyderlandai 305 uždirbti pinigus, tačiau nesiremia vertybėmis. Ir visa tai greitai pamirštama. Tuomet etinius 17. Australija 302 atvirkščiai – plačiai išplėtota visuomeninė veikla įsipareigojimus kompanijai primena atleidžiami 18. BP 267 negarantuoja sėkmingo verslo, jei vadybos lygis yra 19. Brazilija 213 darbuotojai ar tiekėjai, kuriems vėluojama apmokėti 20. Švedija 212 žemas. Akivaizdu, kad įmonėms šias kryptis reikia sąskaitas. 21. GM 193 plėtoti vienu metu, o į CSR žiūrėti, kaip į verslo riziką 22. Belgija 193 mažinantį veiksnį. 23. Chevron 190 Nuo ko pradėti? 24. Daimler Chrysler 186 Socialiai atsakingam verslui neabejingos įmonės 25. Toyota 186 mažiau rizikuoja nukentėti nuo prekių boikoto, Jau dabar didžiausios pasaulio kompanijos yra 26. Ford 177 negatyvių spaudos publikacijų ar žaliųjų protestų. finansiškai stipresnės, o galbūt ir įtakingesnės 27. Norvegija 168 Juk interneto amžiuje naivu tikėtis, kad apie už daugelį valstybių vyriausybių. Tačiau 28. ConocoPhillips 167 29. GE 158 padarytą žalą visuomenei niekas nesužinos, o išaugusi verslo įmonių galia iškėlė ir didesnius 30. Austrija 157 galybė visuomeninių organizacijų tik ir laukia progos reikalavimus – vartotojai iš jų pradeda reikalauti 31. Total 152 susiremti su blogai besielgiančiomis korporacijomis. tokios atsakomybes, kaip iš vyriausybių ir politikų. 32. Danija 141 Interneto blogai, socialiniai tinklai vartotojų rankose 33. ING 138 34. Šveicarija 132 taip pat sutelkė milžinišką galią, kuri gali ne tik Ir geriems, ir blogiems laikams padėti kurti, bet ir nepataisomai sugriauti kompanijų 35. Citigroup 131 36. Axa 129 Etikos normų paisymas galėtų būti pamatas, ant įvaizdį. Apklausos rodo, kad esant reikalui vartotojai 37. Allianz 121 kurio įmonė stato socialiai atsakingą verslą. Kažko pasiryžę prekių boikotui, o studentai rinkdamiesi 38. Vokswagen 118 originalaus kurti galbūt ir neverta, juk pasaulyje pirmąjį darbą pirmiausia atsižvelgia, kaip darbdavys 39. Lenkija 118 40. Fortis 113 taikoma nemažai skirtingų etiško elgesio kodeksų. laikosi CSR principų. 2
  • 3. Taigi prieš pradedant CSR reikia atlikti daug (Žinių radijas, 2008-02-13); „Dėl „Bitės“ šūkio „Aš namų darbų. Įmonės turi išsiaiškinti visų įtaką jos galiu“ skundžiasi pirmieji jo sumanytojai“ (www.vz.lt, veiklai darančių šalių (klientų, tiekėjų, akcininkų, 2008-02-13; ); „Vaidai dėl reklaminio šūkio nerimsta“ valsybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, (www.vz.lt, 2008-02-14); „Bitė“ dėl šūkio neteks etc.) poziciją, ištirti tendencijas ir jas susieti su kliento“ (Lietuvos rytas, 2008-02-14). verslu, išryškinti pagrindines CSR idėjas, suburti Dalis vartotojų reklamą įvertino ne kaip intrigą, kompetetingą už CSR veiklos įgyvendinimą atsakingą o kaip 2004-aisiais nutrūkusio socialinio projekto komandą, užsitikrinti aukščiausių įmonės vadovų atnaujinimą. Pilietinių iniciatyvų centras nepraleido palaikymą. Taip pat būtina turėti aiškų CSR veiksmų progos priminti apie savo veiklą ir šliūkštelėjo dar planą bei visuomenei pranešti, kaip tas planas daugiau alyvos į ugnį. vykdomas. Tik tada ateina laikas vykdyti vidinės komunikacijos, viešųjų ryšių, reklamos programas. Vargu ar atnaujintą prekės ženklą pristatanti bendrovė tikėjosi būtent tokios reakcijos. Dar Kaip yra pažymėjęs Marks&Spencer vadovas Stuartas daugiau – bent dalis intrigos kampanijai skirtų Rose‘as, vykdant CSR politiką reikia žengti pusę lėšų nuėjo vėjais, tą dalį galima prilyginti vartotojų, žingsnio. Jei bus žengiama sparčiau, rizikuojama, projektą įvertinusių kaip ankstesnės socialinės kad sumenks pardavimai, o jei lėčiau – iškils pavojus iniciatyvos tąsą, proporcijai. prarasti lyderystę. Menkai tikėtina, kad Bitė Lietuva sąmoningai pasinaudojo socialinio projekto prekės ženklu, kuo ją kaltino Pilietinių iniciatyvų centras – jos pačios ženklą žino ir vertina kur kas daugiau vartotojų. Greičiausiai Iš arčiau kurdama kaitos planus įmonė tiesiog neįvertino ankstesnės patirties rinkoje. Jei gali „Aš galiu“, gali ir Bitė Lietuva Ko rinkodaros specialistai galėtų išmokti iš šio Vasarį įvykusi telekomunikacijų bendrovės Bitė pavyzdžio? To, kad liaudies patarlė apie mažą Lietuva prekės ženklo kaita buvo logiškas žingsnis akmenį, kartais išverčiantį didelį vežimą, ne iš piršto įmonę įsigijus finansiniam investuotojui Mid Europe laužta. Ir to, kad net mažiausius akmenukus kelyje Partners. Tačiau šaukštu deguto šiaip jau pavyzdinėje būtina pastebėti ir pasirūpinti, kaip juos aplenkti. kaitos kampanijoje tapo atnaujinto bendrovės prekės ženklo panašumas su jau egzistuojančiu ženklu „Aš galiu“. Vaistai nuo amnezijos – socialinė atsakomybė Štai kelios antraštės žiniasklaidoje: „Bitės“ reklamos Lietuvos prekybos milžinę apėmusi amnezija. Gali kūrėjai pristigo idėjų“ (Vilniaus diena, 2008-02-09); taip pagalvoti, kai matai Maxima LT atstovus, „Atsinaujinusi „Bitė“ savęs su projektu „Aš galiu“ atsižegnojančius nuo prieštaringai vertinamos nesieja“ (www.delfi.lt, 2008-02-11); „Skandalas 75 mln. litų PVM susigrąžinimo istorijos. Negi taip jau apipintas pasikeitimais“ (Kauno diena, 2008-02-12); blogai? „Bitė Lietuva“ apkaltinta pavadinimo plagijavimu“ 3
  • 4. Įmonė save bando parodyti kaip socialiai atsakingą, žiniasklaidos kanalų ir jų vartotojams tampant vis žerte žeria informaciją apie savo geradarybes. kritiškesniais, ta laiko atkarpa tik trumpės. Tai kalėdinę sriubą verda, prieš rūkymą agituoti skirtus atšvaitus parduoda ar jaunuosius talentus ir „Išsipildymo“ akciją remia. Daug gali vardinti. O Iš toliau nuoseklumo šioj vietoj – ne fontanai. • Reklamos industrija pernelyg piknaudžiauja Kalbėjimą išimtinai vien apie gerus darbus gali aplinkosaugos problemomis, įsitikinęs Euro RSCG vadinti paprasčiausiu informaciniu triukšmu. Worldwide vadovas Davidas Jonesas. „Dabar Karts nuo karto jį pertraukia blogosios naujienos. kiekvienas apsėstas „žaliosios“ revoliucijos. Klimato Tačiau jas, ir ypač - apie save, patys esam linkę pokyčiai yra svarbu, tačiau visuomenė šią problemą pamiršti ir niekam nebepriminti. Tik nevertai. pradeda vertinti ciniškai. Reklamos kūrėjai per dažnai Jei remsimės prielaida, kad sugrąžinto PVM milijonai kelia aplinkosaugos klausimą, neįsipareigodami iš tikrųjų atiteko labdarai, tuomet keista, kodėl konkretiems pokyčiams“, – Ispanijoje vykusiame blogoms naujienoms nebuvo užbėgta už akių. forume pareiškė D. Jonesas. Tai veda prie to, Paprastai tariant, suteikus tokios vertės paramą kad siekdamos išskirtinumo kompanijos pradeda apie tai papasakoti ir kitiems ne tik nėra blogo tono atsiriboti nuo pabodusių (ir galbūt nenuoširdžių) ženklas, bet ir sveikintina priemonė. Pirma, geras terminų, kaip CSR. Anot The Economist, socialiai pavyzdys patraukia. Antra, skaidrumas naikina atsakingo verslo programoms įmonės jau spėjo abejones, gandus ir nepagrįstus kaltinimus. Sakot, prikurti naujų įmantrių vardų – “how we do business pinigai nebe verslininkų, o labdaros fondo sąskaitoje? committee”, “corporate citizenship”, “accountability Skamba naiviai. Nes ką jau ką, bet muziką užsakyti, and triple-bottom-line leadership”. jei tik turi pinigų, lietuviai moka. • Lėtėjanti ekonomikos plėtra vers Vakarų įmones Tuo atveju, jei minėtos lėšos nebūtų sėkmingai peržiūrėti marketingo strategijas. Euro RSCG panaudotos anksčiau skelbtiems visuomenei Worldwide prognozuoja, kad verslas daugiau lėšų naudingiems tikslams, būtų nesuprantama pozicija skirs marketingo priemonėms, kurių efektyvumą kategoriškai tai neigti, ką visi drąsiai galėtume galima nesunkiai išmatuoti. Didesnė marketingo vadinti klaida. biudžetų dalis turėtų atitekti tiesioginei rinkodarai, vartotojus labiau bus bandoma pasiekti prekybos Stiprus ne tas, kuris neklysta, o gebantis iš klaidų vietose. Ši tendencija palanki CSR– auganti mokytis ir taisytis. Toks vienas iš pamatinių CSR interneto įtaka yra vienas iš pagrindinių CSR plėtros Informaciniame biuletenyje pateiktos principų. Nieko naujo? Lietuvoje – taip. Ir teoriškai, katalizatorių. tendencijų apžvalgos yra tik informacinio ir praktiškai. Žodžiai girdėti, tik nuosekliai netaikomi. pobūdžio ir negali būti laikomos kaip Na, bent kol kas. • Už „gamtą tausojančias“ prekes moterys linkę mokėti universalios rekomendacijos. Dėl daugiau, rodo Euro RSCG London atlikto tyrimo tikslesnės informacijos prašome kreiptis O kalbėti apie klaidas tikrai verta būtent savo duomenys. 51 proc. moterų ir 39 proc. vyrų yra į ryšių su visuomene agentūrą „Euro iniciatyva. Nes jei negatyvi informacija egzistuoja, pasiryžę plačiau atverti pinigines environmentally RSCG PR“ telefonu +370 5 204 2416 tai tik laiko klausimas, kada ji taps vieša. Daugėjant arba el. paštu praktika@eurorscg-pr.lt friendly produktams. 4