3. Pagrindinė šių be galo skirtingų augalų
jungiamoji grandis yra ypatinga reproduktyvinė
struktūra – žiedas (flos, arba anthos).
Magnolia – magnolija Salix – gluosnis Festuca – eraičinas
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
4. Žiedas – specializuotas, nešakotas, riboto augimo,
pakitęs - sutrumpėjusia ašimi ūglis.
Tipišku atveju žiedą sudaro žiedsostis ir prie jo
prisitvirtinę, tarpusavyje suartėję sterilūs (apyžiedis)
ir fertilūs (kuokeliai bei vaislapėliai) elementai.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
5. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
ABC žiedo vystymosi modelis
(suformuluotas 1991 m.
mokslininkų Enrico Coen ir Elliot Meyerowitz)
kuokeliai vaislapėliaivainiklapiaitaurėlapiai
10. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
11. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
12. Vyriškieji ir moteriškieji gametofitai ir susiformuoja labai
greitai, po 2-3 mitotinio mikrosporų ir makrosporų
dalinimusi.
Jie sudaryti tik iš kelių ląstelių:
žiedadulkėse yra vyriški gametofitai iš 2 ląstelių,
o sėklapradžiuose yra moteriški gametofitai iš 8 ląstelių
(gemalinis maišelis).
Gametofitai neturi gametangių
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAISVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
14. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su
kiaušialąste, kitas – su
dviem poliariniais
branduoliais.
Po apsivaisinimo iš
mezginės ir joje esančių
sėklapradžių atsiranda
vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
15. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su dviem poliariniais branduoliais.
Po apsivaisinimo iš mezginės ir joje esančių sėklapradžių atsiranda vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
18. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
Apdulkinimas – žiedadulkių patekimo ant piestelės
purkos procesas.
19. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio
gamtininkų Čarlzas Darvinasgamtininkų Čarlzas Darvinas savo
laiške Dž. Hukeriui (J. D. Hooker)
gaubtasėklių augalų liekanų staigų
padidėjimą mezozojaus eros kreidos
periodo vidurio paleobotaniniuose
mėginiuose pavadino “nepakenčiama
paslaptimi” (abominable mistery).
Charles Robert
Darwin, 1809-1882
20.
21.
22.
23. 1) žiedai stambūs, pavieniai arba smulkūs, žiedynuose;
2) baltos spalvos, neryškūs;
3) stiprus vaisinis arba rūgimo kvapas;
4) įvairūs mitybiniai kūneliai žiedų dalių paviršiuje;
Seniausi apdulkintojai yra vabalai
Magnolia – magnolija Daucus – morka
Apdulkinimas
24. 1) žiedai ryškiaspalviai, paprastai mėlyni ar geltoni;
2) specifiniai ženklai (ornamentas), rodantys nektaro
buvimo vietą, dažnai matomi tik ultravioletinėje šviesoje;
3) saldus kvapas;
4) nektarinės vainikėlio vamzdelio viduje.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Taraxacum – kiaulpienė
Apdulkinimas
UV šviesoje
25. 5) sudėtingi priėjimai, verčiantys
vabzdį įlįsti ir išlįsti specialiu
maršrutu, kad dulkinės ir purkos
prisiglaustų prie kūno tam tikrose
vietose ir reikalinga tvarka;
6) specialios nutūpimo aikštelės;
7) forma, panaši į pateles.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Lamium – notrelė
Apdulkinimas
26. 1) žiedų spalva įvairi (raudona, geltona, mėlyna, violetinė);
2) naktinių drugių apdulkinami žiedai balti;
3) stiprus saldus kvapas, naktinių drugių apdulkinami žiedai
kvepia tik po saulėlydžio;
4) giliai esančios nektarinės, pasiekiamos tik drugių.
Dažni apdulkintojai yra drugeliai
Leucanthemum –
baltagalvė
Apdulkinimas
27. 1) žiedai ryškių, kontrastingų
spalvų, dažnai raudoni;
2) žiedai tvirti, dažnai piltuviški;
3) be kvapo;
4) gausus, bet vandeningas
nektaras (apie 5 % cukrų).
Paukščiai (kolibriai, kai
kurios papūgos)
apdulkina kai kuriuos
tropikinius augalus
(Fuchsia, Aloë, Canna,
Acacia, kai kurie kaktusai)
Eucalyptus – eukaliptas
Apdulkinimas
28. Šiuolaikinės morfogenetinės vaisių klasifikacijos
pagrindas – vaislapyno, iš kurio atsiranda vaisius, tipas:
1) apokarpiniai;
2) monokarpiniai;
5) lizikarpiniai.
3) sinkarpiniai;
4) parakarpiniai;
Vailapynas
33. Po dvigubo apvaisinimo
iš sėklapradžių išsivysto sėklos,
o iš piestelės mezginės išauga vaisius (tikrasis).
Kitos žiedų dalys taip pat gali tapti vaisių dalimis.
Vaisiai
34. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės (1 vaislapėlis arba
keli suaugę vaislapėliai)
Vaisiai
kaulavaisis
(slyva – Prunus)
35. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
1) atsidarančius;
Vaisiai
legumen
capsula
(žirnis – Pisum)
(vilnamedis – Gossypium)
36. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
2) Skeltinius (šizokarpiai);
Vaisiai
(notrelė – Lamium)
37. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
3) uždaruosius
Vaisiai
achene – šiuo
atveju lukštavaisis
(saulėgrąža – Helianthus)
39. Vaisiai
Žiedsostis ir hipantija išauga, virsta
spalvingu, sultingu erškėtvaisis.
Sudarytas iš sutelktinių
achene (riešutėliai) -
daugiariešutvaisis
(erškėtis – Rosa)
3) uždaruosius
40. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
bacca - uoga
Solanum lycopersicum
Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
41. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
agurkvaisis
42. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
citrinvaisis (hesperidium)
43. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
sutelktinis daugiakaulavaisius
44. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
daugiariešutvaisius – šiuo
atveju fraga
45. 3) sudėtinius vaisius arba vaisynus –
susidaro iš tankių žiedynų
Ananas – ananasas
vaisius - sorozis
Vaisiai
46. 3) vaisynas – susidaro iš tankių žiedynų
Ficus carica (figa)
vaisynas - sikonis
Vaisiai
47. Vaisių tipai (sėklos juodos). A–E, sultingi neatsidarantys: A, kaulavaisis, 1-sėklis; B, kaulavaisis, 5-sėklis;
C, obuolys; D, viršutinė uoga; E, apatinė uoga; F–K, sausi atsidarantys; F, daugiasėklis lapavaisis; G,
lapavaisis su 2 sparnuotomis sėklomis; H, šizokarpis; I, ankštis; J, trūkvaisis; K, ankštara; L–P, dėžutės:
L, lokulicidinė; M, septicidinė; N, poricidinė; O, cirkumscisinė; P, šizokarpinė; Q–U, sausi neatsidarantys,
šalia pavaiduoti jų pjūviai: Q, lukštavaisis iš viršutinės mezginės; R, lukštavaisis iš apatinės mezginės su
skristuku; S, grūdvaisis; T, riešutėlis; U, sparnavaisis; V–X, sutelktiniai: V, erškėtvaisis; W, fraga; X,
kaulavaisynas; Y & Z, sudėtiniai vaisiai: Y, sikonis;
48. Vaisių ir sėklų plitimo (sklaidos) procesas
vadinamas diseminacija.
Ji vyksta dalyvaujant įvairiems abiotiniams ir
biotiniams veiksniams.
Vaisių platinimas
51. Svarbiausi vaisių ar sėklų sklaidos biotiniai agentai –
gyvūnai. Platinimas gyvūnų pagalba – zoochorija.
Žmogus šiais laikais yra vienas efektyviausių platintojų,
šis reiškinys vadinamas antropochorija
Vaisių platinimas
52. Platinimo agentai yra labai įvairūs:
žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, skruzdėlės, sliekai, moliuskai.
Vaisių platinimas
54. Epizoochorija – pasyvus, maistui nenaudojamų augalų
vaisių ar sėklų platinimas.
Tokiems augalams būdingi ant įvairių žiedo ar žiedyno
dalių susiformavę kabliukai, kuriais jie prisitvirtina prie
gyvūnų odos ar plaukų.
Kai kurių augalų sėklos prilimpa išskiriamų gleivių dėka.
Varnalėšos (Arctium )
kabliški skraistlapiai
Vaisių platinimas
55. Endozoochorijos atveju augalų vaisiai ir sėklos suėdami,
pereina virškinimo traktą ir platinami kartu su ekskrementais.
Hipophae –
šaltalankis
Vaisiai maistingi, sultingi,
ryškiaspalviai, malonaus kvapo.
Sėklos su kieta luobele.
Endozoochorijos agentais
dažniausiai būna
paukščiai, šikšnosparniai,
beždžionės, graužikai,
meškos ir kiti plėšrūnai.
Vaisių platinimas
56. Sinzoochorija – maistui naudojamų augalų platinimas,
kai vaisiai ar sėklos nepatenka į virškinimo traktą.
Dažniausi agentai yra skruzdėlės, kurios platina daugelio
lapuočių miškuose augančių neaukštų žolių sėklas.
Sėkloms būdingos
elojosomos – gūbrelių
pavidalo prielipai,
kuriuose kaupiamos
aliejinės medžiagos.
Vaisių platinimas
57. Sinzoochorijos būdu
plinta lazdyno riešutai ir
ąžuolo gilės.
Šių vaisių forma aptaki,
paviršius slidus,
todėl paukščiai, voverės ar
pelės kartais pameta
nešamus vaisius,
nesunaudoja jų sukauptų
atsargų.
Quercus – ąžuolas
Vaisių platinimas
58. Augalų sėklų sklaida gali vykti ir nedalyvaujant
jokiems tarpininkams.
Toks diasporų diseminacijos būdas – autochorija
Impatiens – sprigė
Vaisių platinimas
59. Žiedynai
Žiedynų sandaros elementai:
1) iš bamblių ir tarpubamblių
sudaryta pagrindinė ašis;
2) taip pat iš bamblių ir tarpubamblių
sudarytos nešakotos ar šakotos
šoninės ašys;
3) šoninių ašių riboto augimo
atsišakojimai su viršūniniais žiedais –
žiedkočiai;
4) bamblių vietose esantys lapai –
pažiedės;
5) žiedai.
60. Žiedynų tipai
Raceminių žiedynų
kiekviena ašis susidaro
monopodiškai iš vienos
apikalinės meristemos.
Raceminių žiedynų viršūniniai
žiedai yra patys jauniausi ir
pradeda žydėti vėliausiai.
Ciminių žiedynų šoninės
ašys susidaro simpodiškai iš
skirtingų apikalinių
meristemų.
Ciminių žiedynų viršūniniai
žiedai pradeda žydėti patys
pirmieji.
72. Praeito šimtmečio augalų
sistemose magnolijūnai
skirstomi į dvi klases:
Magnolijainiai –
Magnoliopsida
Lelijainiai –
Liliopsida
SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA – MAGNOLIJŪNAI
74. Požymis Magnoliopsida Liliopsida
Gemalas Paprastai su dviem sėklaskiltėmis,
kurios sėklos dygimo metu iškyla į
dirvos paviršių
Paprastai su viena sėklaskilte, kuri
sėklos dygimo metu lieka dirvoje
Lapai Paprasti arba sudėtiniai, beveik visada
su aiškiais lapkočiais ir lapalakščiais
Visada paprasti, jų lapkočiai ir
lapalakščiai dažniausiai nėra aiškūs
Gyslotumas Plunksniškas arba pirštiškas Lygiagretus arba lankiškas
Anatominė
sandara
Ašinėms struktūroms būdingas brazdas
ir antrinis storėjimas; apytakos sistema
sifonostelės ar eustelės tipo; floema su
parenchima; žievė ir šerdis labai aiškios
Ašinės struktūros be brazdo, antrinis
storėjimas nebūdingas; apytakos
sistema ataktostelės tipo; floema be
parenchimos;žievė ir šerdis neaiškios
Šaknys Pirminė gemalo šaknelė virsta
pagrindine šaknimi, nuo kurios išauga
šoninės šaknys; vienamečių augalų
šaknys liemeninės
Pirminė gemalo šaknelė nunyksta,
jos vietoje išauga pridėtinės šaknys;
vienamečių šaknys kuokštinės
Gyvenimo
forma
Sumedėję augalai arba iš jų neotenijos
būdu atsiradusios žolės
Žolės arba antrinės kilmės sumedėję
augalai
Žiedai Dažniausiai penkianariai arba
keturnariai, labai retai trinariai
Dažniausiai trinariai, labai retai
keturnariai arba dvinariai
75.
76. Klasė MAGNOLIOPSIDA – MAGNOLIJANIAI
1.23,000 r. Asteraceae,
2.19,500 r. Orchidaceae,
3.18,000 r. Fabaceae.
Pasaulyje stambiausios šeimos
1.Asteraceae,
2.Poaceae,
3.Cyperaceae/Rosaceae
Lietuvoje stambiausios šeimos
77. Laurus nobilis – kilnusis lauramedis (Lauraceae)
Visžalis krūmas ar
medelis, kilęs iš
Juodosios jūros
pakrantės
Lapai odiški, turi daug
eterinių aliejų
Vaisius – kaulavaisis !!!
Poklasis Magnolijažiedžiai – Magnoliidae
O kas yra bacca laurus?
85. Poklasis Notreliažiedžiai – Lamiidae
Olea europaea – europinis alyvmedis (Oleaceae)
Kilęs iš Viduržemio jūros regiono.
Taip pat auginamas Amerikoje,
Pietų Afrikoje, Australijoje.
Apie 10 metrų aukščio
visžalis medis
Kaulavaisiuose –
alyvuogėse yra 60-70 %
aliejų, taip pat baltymų,
angliavandenių,
vitaminų, mineralinių
medžiagų
88. Lelijažiedžiai (Liliidae)
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų.
Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus
septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai
didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius.
Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o
komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai.
90. Lelijiniai (Liliaceae)
Miškinė lelija
(Lilium martagon)
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae)
šeimos augalų gentis, kuriai priklauso
daugiametės svogūninės žolės, turinčios
kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus
stiebus. Vaisius – dėžutė.
107. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kvietys
(Triticum aestivum)
Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė)
Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra
laukinės, o visos kitos – kultūrinės.
Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir
pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys
auginamos beveik visame Žemės rutulyje,
tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.
Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno
labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai
rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio
archeologiniuose paminkluose.
Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių
veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis
kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra
išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
108. A. Paprastasis kvietys(Triticum aestivum); B. Sėjamasis rugys
(Secale cereale); C. Kvietrugys (Triticosecale).
http://waynesword.palomar.edu/ecoph12.htm
109. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kukurūzas
(Zea mays)
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau
paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje.
Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima
antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš
pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip
pašarinė lauko kultūra.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso
apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
Šeimoje yra 202 gentys, apie 2600 rūšių. Turbūt trečia pagal ekonominę naudą gaubtasėklių šeima.
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja
prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame
dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae
poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties
lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) –
vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje
Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė).
Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal
atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio
poklasio atstovų.
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja
prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame
dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae
poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties
lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) –
vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje
Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė).
Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal
atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio
poklasio atstovų.
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. Vaisius – dėžutė.
Gentyje yra apie 110 laukinių ir dekoratyvinių rūšių. Lietuvoje natūraliai auga miškinė lelija (Lilium martagon), o kitos rūšys auginamos darželiuose, kapinėse:
Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)
Baltoji lelija (Lilium candidum)
Tigrinė lelija (Lilium lancifolium)
Šeimai priklauso apie 25 000 rūšių augalų iš 700 genčių. Tai stambiausia lelijainių
klasės šeima. Lietuvoje savaime auga 39 rūšių atstovai iš 19 genčių. Paplitę visame
pasaulyje, bet didžiausia rūšių įvairovė aptinkama drėgnuose Amerikos ir Azijos
atogrąžų miškuose. Gegužraibinių šeimos augalai yra labai įvairios sandaros daugiametės žolės, paplitusios
įvairiose augavietėse. Atogrąžose gausu ant medžių kamienų ir šakų augančių
epifitų, lianų, epilitų. Vidutinio klimato juostoje visi gegužraibiniai yra dirvožeminiai
augalai. Šioje šeimoje yra chlorofilo neturinčių saprotrofų (rusvoji lizduolė – Neottia
nidus-avis). Šeimoje yra virš 800 genčių ir virš 25000 rūšių; kasmet aprašoma iki 800 naujų rūšių
Daugelis gegužraibinių turi šakniastiebius (skiautalūpis – Epipactis), šakniagumbius
(gegūnė – Dacthylorhiza), o epifitams būdingos orinės šaknys. Tokios
kabančios ore šaknys pasidengusios specifiniu audiniu – velamenu, kurio negyvos
tuščiavidurės ląstelės sugeria drėgmę iš oro.
Velamenu padengtos orinės atogražų epifitinių orchidinių šaknys
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Dažniausiai žiedadulkės būna sulipusios į
kamuolėlius, vadinamus polinijomis. Kiekviena polinija turi kotelį ir lipnią pagalvėlę.
Purkos yra trys, tačiau funkcionuoja tik dvi. Trečioji purka yra nusileidusi žemiau
dulkinių, o jos snapelis išskiria pagalvėlės medžiagas. Polinija, kotelis ir pagalvėlė
kartu vadinami polinarijumi. Vabzdys, nutūpęs ant lūpos, siekia nektaro ir paliečia
polinarijus, kurie pagalvėlėmis prilimpa prie apdulkintojo kūno. Vabzdžiui skrendant,
polinarijų koteliai nulinksta. Vabzdžiui nutūpus ant kito žiedo, polinarijus patenka ant
purkos.
Gegužraibiniams būdingas vaisius – dėžutė, kartais uoga. Šių augalų dulkių
pavidalo sėklos yra smulkiausios iš augalų. Viename vaisiuje gali susidaryti iki 74
milijonų sėklų, Lietuvoje augantys gegužraibiniai dėžutėje subrandina iki 100 000
sėklų. Kadangi jos smulkios ir lengvos, jas gerai išnešioja vėjas. Pradinėse raidos
stadijose gegužraibinių sėklos endospermo neturi, jų sėklaskiltė labai besiredukavusi,
o gemalas menkai išsivystęs. Sėklos sudygsta tik į gemalą įsiskverbus specifiniams
grybams simbiontams. Visi gegužraibinių šeimos augalai pradinėse raidos stadijose
yra obligatiniai mikotrofai. Sėklos dygsta apie 5–20 metų, tuo metu jų masė padidėja
iki dviejų tūkstančių kartų.
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra laukinės, o visos kitos – kultūrinės. Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys auginamos beveik visame Žemės rutulyje, tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.
Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio archeologiniuose paminkluose.
Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso
apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
Aroninių šeimos arealas gana platus, šeimoje yra apie 100 genčių ir apie 3,000 rūšių. Nauji duomenys rodo, kad į šią šeimą verta įtraukti ir Lemnaceae šeimą. Daugiamečiai žoliniai augalai su šakniastiebiais.
Juos atpažinti galima iš savito žiedo formavimosi. Žiedai glaudžiai susitelkę ant burbuolės, kurią supa apsauginis dengiamasis lapas. Kai kurios rūšys (anturiai ir kalijos) turi dideles ir spalvingas makštis.
Daug rūšių auginama kaip dekoratyviniai kambariniai augalai.
Daugiametis žolinis augalas su storais šliaužiančiais šakniastiebiais.
Lapai dideli, širdiški. Papėdlapio vidinė pusė balta, išorinė žalia.
Žiedynas – burbuolė trumpa, cilindriška. Žydi gegužės-birželio mėn.
Vaisius – raudonos uogos su daug sėklų. Subrendę vaisiai būna gleivėti, todėl prilimpa prie vandeninių paukščių kojų bei plunksnų ir taip išplatinami. Vaisius ir sėklas gali išplatinti ir vandens srovės.
Auga pelkėtose vietose, žemapelkėse, juodalksnynuose ir kt.