2. Krizės požymiai
• BVP augimo lėtėjimas
• Bedarbystės augimas
• Įmonių rezultatų
prastėjimas ir akcijų rinkos
korekcija
• Ekonominių rodiklių
blogėjimas
• Burbulų sprogimai
3. Valiutų rinkos ypatumai
• Nėra jokios bazinės vertybės, tik santykis tarp
skirtingų ekonomikų
• Didelis svertas ir absoliutus likvidumas
• Aukštas volatilumas (nepastovumas) ir
sąlyginai nedideli judėjimai
• Didelė automatizuotos prekybos įtaka
8. Valiutų rinkos pagrindiniai indikatoriai
• Bazinė palūkanų norma
• Infliacijos rodikliai (PPI, CPI)
• Bedarbystės ir naujų darbo vietų sukūrimo
ataskaitos
(Unemployment claims, non-farm payrolls)
• Vartotojų nuotaikų (sentimento) indeksai
(JAV – Customer confidence, Europoje- Ifo, ZEW ir kt.)
• Gamybos rodikliai
12. Quantative easing programa
• Sumažinus bazinę palūkanų normą beveik iki
nulio ką daryti toliau, kaip skatinti ekonomiką,
kaip gerinti užimtumą ?
• Akivaizdu, kad gelbėti ekonomiką galima
papildomomis investicijomis ir kilo klausimas
kokiu būdu tos investicijos ateis į rinką
• Quantative easing programa ir yra naujas pinigų
emisijos būdas – obligacijos keičiamos i pinigus,
2013 tai sudarė apie 80 mlrd. USD per mėnesį
• EU iki 2016 metų bus išpirkta obligacijų už 1,1
Trln. EUR (po 60 Mlrd. per mėn.)
14. Quantative easing programa
• Taigi, terminologija, kurią naudojo rinkos dalyviai per
paskutinį dešimtmetį atrodo taip:
• Iki 2008 -> Interest rate
Nuo pat plaukiojančio valiutų kurso įvedimo 70-taisiais metais iki bazinės palūkanų
normos sumažinimo beveik iki nulio (0,25 %) visos prognozės buvo grindžiamos
bazinės palūkanų normos pokyčiais
• 2008 -> TARP programa
Bankų gelbėjimo laikotarpis. TARP programa – tai buvo extra priemonės extra
momentu – išgelbėti bankus nuo neišvengiamo bankroto.
• 2008-2013 -> Quantative easing
• 2013 m. pabaiga -> QE tapering (QE mažinimas)
• QE programa buvo užbaigta 2014 m. spalio mėn.
• Vėl grįžta palūkanų normų terminologija ?
15. QE programos etapai
QE1 (2008, gruodis - 2010, liepa)
• 2008 m. lapkričio 25 d., Federalis rezervų bankas paskelbė kad
nupirks iš bankų narių vertybinių popierių už 800 mlrd. JAV
dolerių, tokių kaip nekilnojamuoju turtu paremtų vertybinių
popierių (angl. Mortgage-backed securities (MBS)), bankų bei
valstybės obligacijų (T-bonds).
• Faktiškai MBS’u buvo išpirkta kur kas daugiau: vien iš stovinčių
ant bankroto slenksčio Fannie Mae ir Freddie Mac buvo
nupirkta už 175 mlrd. JAV dolerių, iš kitų rinkos dalyvių dar už
1.25 trln. JAV dolerių. Tai leido bankams, kurie pirko MBS,
ištaisyti savo balansus
• FED‘as sustabdė pirkimus 2010 m. liepos mėn. kai ekonomika
parodė atsigavimo ženklus
• Bet jau po dviejų mėnesių paaiškėjo kad ekonomika stagnuoja
ir pirkimai buvo atnaujinti
16. QE programos etapai
QE2 (2010, lapkritis - 2011, liepa)
2010 m. Lapkričio 3, FED’as paskelbė, kad iki 2011 m. antro
ketvirčio pabaigos quantitative easing programa bus išplėsta ir
bus nupirkta iždo obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių. Šiai
programai buvo priskirtas pavadinimas QE2. FED’as akcentavo
norą stimuliuoti infliaciją, kas savo ruožtu turėjo skatinti
ekonominį atsigavimą, darant prielaidą, kad vien žinojimas apie
kainų augimą skatins vartojimą.
17. QE programos etapai
Operacija TWIST
(2011, rugsejis - 2012, gruodis)
2011m., rugsėjo mėn. Federalinis rezervų bankas pradėjo operaciją
Twist. Tai buvo vertybinių popierių pirkimo programa panaši į QE2, bet
su keliais ypatumais: vietoje trumpalaikių obligacijų, kurių išpirkimo
terminas artėjo, buvo perkamos ilgalaikės obligacijos (Treasury bills).
Operacijos Twist tikslas buvo sumažinti ilgalaikių iždo obligacijų
palūkanas, todėl ir visos rinkos palūkanų normas. Taip pat buvo
padidintas pirkimas MBS, su tikslu palaikyti nekilnojamojo turto rinką.
18. QE programos etapai
QE3 (2012, rugsėjis – 2014, spalis)
• 2012 m. rugsėjo 13 d. FED’as paskelbė QE3. Buvo nuspręsta pirkti
MBS’us už $40 mlrd. JAV dolerių ir pratęsti Operaciją Twist,
padidinant ją iki 85 mlrd. JAV dolerių per menesį.
• Buvo pranešta, kad bazinė palūkanų norma liks arti nulio iki 2015
metų.
• QE bus tesiama iki tol, kol darbo rinka neatsigaus "iš esmės“.
• Fed tikslas buvo paskatinti ekonomiką, o ne išvengti jos
susitraukimo.
• Ši programa neturėjo nei apibrėžto pabaigos termino, nei galutinio
išpirkimo dydžio. Dėl to ji gavo dar vieną pavadinimą „begalinis QE“
• Iki 2013 m. rugsėjo mėn. Obligacijos FED‘o balanse išaugo nuo
$2,58 trln. JAV dolerių iki 3,66 trln. JAV dolerių (šaltinis: Bloomberg).
24. „Pinigų spausdinimo“ pasekmės
QE programa padėjo sukurti:
• Mažesnes palūkanų normas įmonėms ir hipotekai, kas
padėjo išlaikyti stabilias namų kainas
• Aukštesnės akcijų rinkos kainos, aukštesnis P/E
indeksas S&P 500 indekso akcijoms
• Padidėję infliacijos rodikliai ir investuotojų lūkesčiai dėl
didesnės infliacijos ateityje
• Pagyvėjęs naujų darbo vietų sukūrimas
• Išaugęs BVP
25. Valiutų rinkos pamokos
• Rinka pastoviai bandoma manipuliuoti. Bet
daroma tai viešai ir to nereikia bijoti bet galima
tuo pasinaudoti
• Pats faktas QE paskelbimo nėra pirkimo ar
pardavimo signalas ir turi prasmę tik ilgalaikei
strategijai
• Jei jūsų strategija yra paremta naujienomis -
veikite sulaukus naujienos. Rinka parodys kryptį,
Jums spręsti ar judėti rinkos kryptimi ar bandyti
sulaukti korekcijos
30. Case study – konkrečių atvejų
analizė
Vytautas Keturka
Finansų rinkos analitikas,
prekiautojas
Notas del editor
http://blogs.worldbank.org/developmenttalk/currency-cyclicality-emerging-markets-rhetoric-and-euro-crisis
we compute a currency cyclicality index (CCI), which equals the correlation between the cyclical component of GDP and the cyclical component of the exchange rate. The index tells us whether a currency has a tendency to appreciate in good times and depreciate in bad times, or the other way around. Using a financial jargon, we christen as procyclical the currencies that appreciate in good times and depreciate in bad ones (positive CCI) and countercyclical those that, instead, appreciate in bad times and depreciate in good ones (negative CCI). The CCI, computed for a large number of countries over a long window of time (1975-2013) is depicted in Chart 1
http://blogs.worldbank.org/developmenttalk/currency-cyclicality-emerging-markets-rhetoric-and-euro-crisis
we compute a currency cyclicality index (CCI), which equals the correlation between the cyclical component of GDP and the cyclical component of the exchange rate. The index tells us whether a currency has a tendency to appreciate in good times and depreciate in bad times, or the other way around. Using a financial jargon, we christen as procyclical the currencies that appreciate in good times and depreciate in bad ones (positive CCI) and countercyclical those that, instead, appreciate in bad times and depreciate in good ones (negative CCI). The CCI, computed for a large number of countries over a long window of time (1975-2013) is depicted in Chart 1
currency price changes and interest rates to date
Dabar žiurint į šiuos istorinius ivykius galima konstatuoti kad poveikis ekonomikai šio beprecedentinio stimuliavimo paketo ekonomikai buvo gan rybuotas, bet tai išpute viena iš didžaiusiu burbulų akcijų rinkoje.