SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 30
Tipinis valiutų elgesys
krizių metu
Valerijus Ovsianikas
Finansų rinkų analitikas
Krizės požymiai
• BVP augimo lėtėjimas
• Bedarbystės augimas
• Įmonių rezultatų
prastėjimas ir akcijų rinkos
korekcija
• Ekonominių rodiklių
blogėjimas
• Burbulų sprogimai
Valiutų rinkos ypatumai
• Nėra jokios bazinės vertybės, tik santykis tarp
skirtingų ekonomikų
• Didelis svertas ir absoliutus likvidumas
• Aukštas volatilumas (nepastovumas) ir
sąlyginai nedideli judėjimai
• Didelė automatizuotos prekybos įtaka
Oficialios valiutų atsargos nuo 1995,
procentais
Pasaulio valiutų atsargos
• 2014 metais valiutų rezervus sudarė:
• JAV doleriai - 62,9 %
• Eurai – 22,2 %
• JK svarai – 3,8 %
• Japonijos jienos–4%
Currency Cyclicality Index (CCI),
1975-2013
Šaltinis: Pasaulio banko ataskaita
Currency Cyclicality Index (CCI),
1975-2013
Šaltinis: Pasaulio banko ataskaita
Valiutų rinkos pagrindiniai indikatoriai
• Bazinė palūkanų norma
• Infliacijos rodikliai (PPI, CPI)
• Bedarbystės ir naujų darbo vietų sukūrimo
ataskaitos
(Unemployment claims, non-farm payrolls)
• Vartotojų nuotaikų (sentimento) indeksai
(JAV – Customer confidence, Europoje- Ifo, ZEW ir kt.)
• Gamybos rodikliai
Valiutų rinkos pagrindiniai ekonominiai
indikatoriai
Šaltinis: www.tradingeconimocs.com
Valiutų kurso pokyčiai ir bazines
palūkanų normos
Skaičiavimai atlikti pagal 2015 m. balandžio 10 d. duomenis
Federalinio rezervų banko bazinė
palūkanų norma nuo 2000 metų
• Šaltinis: www.tradingeconomics.com
Quantative easing programa
• Sumažinus bazinę palūkanų normą beveik iki
nulio ką daryti toliau, kaip skatinti ekonomiką,
kaip gerinti užimtumą ?
• Akivaizdu, kad gelbėti ekonomiką galima
papildomomis investicijomis ir kilo klausimas
kokiu būdu tos investicijos ateis į rinką
• Quantative easing programa ir yra naujas pinigų
emisijos būdas – obligacijos keičiamos i pinigus,
2013 tai sudarė apie 80 mlrd. USD per mėnesį
• EU iki 2016 metų bus išpirkta obligacijų už 1,1
Trln. EUR (po 60 Mlrd. per mėn.)
Kaip tai veikė ?
Quantative easing programa
• Taigi, terminologija, kurią naudojo rinkos dalyviai per
paskutinį dešimtmetį atrodo taip:
• Iki 2008 -> Interest rate
Nuo pat plaukiojančio valiutų kurso įvedimo 70-taisiais metais iki bazinės palūkanų
normos sumažinimo beveik iki nulio (0,25 %) visos prognozės buvo grindžiamos
bazinės palūkanų normos pokyčiais
• 2008 -> TARP programa
Bankų gelbėjimo laikotarpis. TARP programa – tai buvo extra priemonės extra
momentu – išgelbėti bankus nuo neišvengiamo bankroto.
• 2008-2013 -> Quantative easing
• 2013 m. pabaiga -> QE tapering (QE mažinimas)
• QE programa buvo užbaigta 2014 m. spalio mėn.
• Vėl grįžta palūkanų normų terminologija ?
QE programos etapai
QE1 (2008, gruodis - 2010, liepa)
• 2008 m. lapkričio 25 d., Federalis rezervų bankas paskelbė kad
nupirks iš bankų narių vertybinių popierių už 800 mlrd. JAV
dolerių, tokių kaip nekilnojamuoju turtu paremtų vertybinių
popierių (angl. Mortgage-backed securities (MBS)), bankų bei
valstybės obligacijų (T-bonds).
• Faktiškai MBS’u buvo išpirkta kur kas daugiau: vien iš stovinčių
ant bankroto slenksčio Fannie Mae ir Freddie Mac buvo
nupirkta už 175 mlrd. JAV dolerių, iš kitų rinkos dalyvių dar už
1.25 trln. JAV dolerių. Tai leido bankams, kurie pirko MBS,
ištaisyti savo balansus
• FED‘as sustabdė pirkimus 2010 m. liepos mėn. kai ekonomika
parodė atsigavimo ženklus
• Bet jau po dviejų mėnesių paaiškėjo kad ekonomika stagnuoja
ir pirkimai buvo atnaujinti
QE programos etapai
QE2 (2010, lapkritis - 2011, liepa)
2010 m. Lapkričio 3, FED’as paskelbė, kad iki 2011 m. antro
ketvirčio pabaigos quantitative easing programa bus išplėsta ir
bus nupirkta iždo obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių. Šiai
programai buvo priskirtas pavadinimas QE2. FED’as akcentavo
norą stimuliuoti infliaciją, kas savo ruožtu turėjo skatinti
ekonominį atsigavimą, darant prielaidą, kad vien žinojimas apie
kainų augimą skatins vartojimą.
QE programos etapai
Operacija TWIST
(2011, rugsejis - 2012, gruodis)
2011m., rugsėjo mėn. Federalinis rezervų bankas pradėjo operaciją
Twist. Tai buvo vertybinių popierių pirkimo programa panaši į QE2, bet
su keliais ypatumais: vietoje trumpalaikių obligacijų, kurių išpirkimo
terminas artėjo, buvo perkamos ilgalaikės obligacijos (Treasury bills).
Operacijos Twist tikslas buvo sumažinti ilgalaikių iždo obligacijų
palūkanas, todėl ir visos rinkos palūkanų normas. Taip pat buvo
padidintas pirkimas MBS, su tikslu palaikyti nekilnojamojo turto rinką.
QE programos etapai
QE3 (2012, rugsėjis – 2014, spalis)
• 2012 m. rugsėjo 13 d. FED’as paskelbė QE3. Buvo nuspręsta pirkti
MBS’us už $40 mlrd. JAV dolerių ir pratęsti Operaciją Twist,
padidinant ją iki 85 mlrd. JAV dolerių per menesį.
• Buvo pranešta, kad bazinė palūkanų norma liks arti nulio iki 2015
metų.
• QE bus tesiama iki tol, kol darbo rinka neatsigaus "iš esmės“.
• Fed tikslas buvo paskatinti ekonomiką, o ne išvengti jos
susitraukimo.
• Ši programa neturėjo nei apibrėžto pabaigos termino, nei galutinio
išpirkimo dydžio. Dėl to ji gavo dar vieną pavadinimą „begalinis QE“
• Iki 2013 m. rugsėjo mėn. Obligacijos FED‘o balanse išaugo nuo
$2,58 trln. JAV dolerių iki 3,66 trln. JAV dolerių (šaltinis: Bloomberg).
EUR/USD reakcija į QE programą
QE programa ir akcijų rinka
S&P indeksas QE programos metu
QE programos poveikis USD indeksui
EUR/USD elgesys krizės metu
„Pinigų spausdinimo“ pasekmės
QE programa padėjo sukurti:
• Mažesnes palūkanų normas įmonėms ir hipotekai, kas
padėjo išlaikyti stabilias namų kainas
• Aukštesnės akcijų rinkos kainos, aukštesnis P/E
indeksas S&P 500 indekso akcijoms
• Padidėję infliacijos rodikliai ir investuotojų lūkesčiai dėl
didesnės infliacijos ateityje
• Pagyvėjęs naujų darbo vietų sukūrimas
• Išaugęs BVP
Valiutų rinkos pamokos
• Rinka pastoviai bandoma manipuliuoti. Bet
daroma tai viešai ir to nereikia bijoti bet galima
tuo pasinaudoti
• Pats faktas QE paskelbimo nėra pirkimo ar
pardavimo signalas ir turi prasmę tik ilgalaikei
strategijai
• Jei jūsų strategija yra paremta naujienomis -
veikite sulaukus naujienos. Rinka parodys kryptį,
Jums spręsti ar judėti rinkos kryptimi ar bandyti
sulaukti korekcijos
Infliacijos rodikliai (PPI, CPI)
Bedarbystės ir naujų darbo vietų sukūrimo
ataskaitos
Vartotojų nuotaikos
Gamybos rodikliai
Case study – konkrečių atvejų
analizė
Vytautas Keturka
Finansų rinkos analitikas,
prekiautojas

Más contenido relacionado

La actualidad más candente

La actualidad más candente (8)

2015.02 Euro perspektyvos
2015.02 Euro perspektyvos2015.02 Euro perspektyvos
2015.02 Euro perspektyvos
 
krize 8
krize 8krize 8
krize 8
 
20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavos20150521 prezentacija zaliavos
20150521 prezentacija zaliavos
 
2014.12.17 pasaulio ekonomika mauricas
2014.12.17 pasaulio ekonomika mauricas2014.12.17 pasaulio ekonomika mauricas
2014.12.17 pasaulio ekonomika mauricas
 
krize 3
krize 3krize 3
krize 3
 
NK rezultatai, 2021-IVk.
NK rezultatai, 2021-IVk.NK rezultatai, 2021-IVk.
NK rezultatai, 2021-IVk.
 
Finansų rinkų apžvalga 777
Finansų rinkų apžvalga 777Finansų rinkų apžvalga 777
Finansų rinkų apžvalga 777
 
Fact sheet 2015 m.
Fact sheet 2015 m.Fact sheet 2015 m.
Fact sheet 2015 m.
 

Destacado (12)

4033 alvarez bonazzola_leandro_ignacio_tp10
4033 alvarez bonazzola_leandro_ignacio_tp104033 alvarez bonazzola_leandro_ignacio_tp10
4033 alvarez bonazzola_leandro_ignacio_tp10
 
Matriz de eval. matemática i ing.civil
Matriz de eval. matemática i  ing.civilMatriz de eval. matemática i  ing.civil
Matriz de eval. matemática i ing.civil
 
ARENA ONE Demo Day 2016 - bDigital
ARENA ONE Demo Day 2016 - bDigitalARENA ONE Demo Day 2016 - bDigital
ARENA ONE Demo Day 2016 - bDigital
 
4033 alvarez leandro_tp9
4033 alvarez leandro_tp94033 alvarez leandro_tp9
4033 alvarez leandro_tp9
 
ARENA ONE Demo Day 2016 - Investree
ARENA ONE Demo Day 2016 - InvestreeARENA ONE Demo Day 2016 - Investree
ARENA ONE Demo Day 2016 - Investree
 
FAYAZ ADVETI-CERTIFICATE
FAYAZ ADVETI-CERTIFICATEFAYAZ ADVETI-CERTIFICATE
FAYAZ ADVETI-CERTIFICATE
 
El chocolate
El chocolateEl chocolate
El chocolate
 
семинар №1
семинар №1семинар №1
семинар №1
 
Renovacion de secundaria 2017
Renovacion  de secundaria 2017Renovacion  de secundaria 2017
Renovacion de secundaria 2017
 
Renovacion de secundaria 2016
Renovacion de secundaria 2016Renovacion de secundaria 2016
Renovacion de secundaria 2016
 
Cuadro de merito de inicial 2017
Cuadro de merito de inicial 2017Cuadro de merito de inicial 2017
Cuadro de merito de inicial 2017
 
Cas 04 2017
Cas 04   2017Cas 04   2017
Cas 04 2017
 

Más de Investuok

Raimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąRaimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąInvestuok
 
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Investuok
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįInvestuok
 
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsRokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsInvestuok
 
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Investuok
 
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Investuok
 
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasTautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasInvestuok
 
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiIgorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiInvestuok
 
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaMarius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaInvestuok
 
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąVaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąInvestuok
 
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįArnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįInvestuok
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeInvestuok
 
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTEvaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTInvestuok
 
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąDeividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąInvestuok
 
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Investuok
 
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųMarius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųInvestuok
 
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąGediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąInvestuok
 
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuAndrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuInvestuok
 
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusRobert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusInvestuok
 
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasAlgimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasInvestuok
 

Más de Investuok (20)

Raimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializacijąRaimondas Kuodis apie finansializaciją
Raimondas Kuodis apie finansializaciją
 
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...Laura Kornelija Inamedinova  apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
Laura Kornelija Inamedinova apie tai, kaip vertinti ICO rizikingumą pagal ko...
 
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelįAušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
Aušra Maldeikienė apie Lietuvos ekonominę modelį
 
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizėsRokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
Rokas Grajauskas apie tai kada laukti kitos krizės
 
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.Aare Tammemae  apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
Aare Tammemae apie ateities CFO finansinių įrankių krepšelį.
 
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
Saulius Lenauskas apie tai, kaip rinkose uždirbti pesimistui?
 
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijasTautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
Tautvydas Marčiulaitis apie tai, ar dar verta investuoti į brangias akcijas
 
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientaiIgorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
Igorius Pancerevas apie tai, kaip dabar investuoja stambiausi bankų klientai
 
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizikaMarius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
Marius Dubnikovas apie tai kas šiandien svarbiau investuojant, pelnas ar rizika
 
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinkąVaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
Vaidotas Rūkas apie Baltijos akcijų rinką
 
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtįArnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
Arnoldas Antanavičius apie Vilniaus naujos statybos būstų rinkos padėtį
 
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas LietuvojeAndrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
Andrius Škarnulis apie kreditavimo tendencijas Lietuvoje
 
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NTEvaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
Evaldas Remeikis apie investavimą į p2p vs investavimą į NT
 
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategijąDeividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
Deividas Tumas apie investavimo į p2p strategiją
 
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
Joana Baublytė Kulvietė apie investavimo į alternatyvias finansavimo platform...
 
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenųMarius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
Marius Šlepetis apie skolų išieškojimą iš fizinių asmenų
 
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformąGediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
Gediminas Kapočius apie investavimą per Copy FX platformą
 
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimuAndrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
Andrius Znutas apie asmeninį pinigų skolinimą su NT įkeitimu
 
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojusRobert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
Robert Juodka apie paskolų pirkimo ir pardavimo galimybes bei pavojus
 
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijasAlgimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
Algimantas Variakojis apie smulkių įmonių paskolas ir obligacijas
 

krize 6 1

  • 1. Tipinis valiutų elgesys krizių metu Valerijus Ovsianikas Finansų rinkų analitikas
  • 2. Krizės požymiai • BVP augimo lėtėjimas • Bedarbystės augimas • Įmonių rezultatų prastėjimas ir akcijų rinkos korekcija • Ekonominių rodiklių blogėjimas • Burbulų sprogimai
  • 3. Valiutų rinkos ypatumai • Nėra jokios bazinės vertybės, tik santykis tarp skirtingų ekonomikų • Didelis svertas ir absoliutus likvidumas • Aukštas volatilumas (nepastovumas) ir sąlyginai nedideli judėjimai • Didelė automatizuotos prekybos įtaka
  • 4. Oficialios valiutų atsargos nuo 1995, procentais
  • 5. Pasaulio valiutų atsargos • 2014 metais valiutų rezervus sudarė: • JAV doleriai - 62,9 % • Eurai – 22,2 % • JK svarai – 3,8 % • Japonijos jienos–4%
  • 6. Currency Cyclicality Index (CCI), 1975-2013 Šaltinis: Pasaulio banko ataskaita
  • 7. Currency Cyclicality Index (CCI), 1975-2013 Šaltinis: Pasaulio banko ataskaita
  • 8. Valiutų rinkos pagrindiniai indikatoriai • Bazinė palūkanų norma • Infliacijos rodikliai (PPI, CPI) • Bedarbystės ir naujų darbo vietų sukūrimo ataskaitos (Unemployment claims, non-farm payrolls) • Vartotojų nuotaikų (sentimento) indeksai (JAV – Customer confidence, Europoje- Ifo, ZEW ir kt.) • Gamybos rodikliai
  • 9. Valiutų rinkos pagrindiniai ekonominiai indikatoriai Šaltinis: www.tradingeconimocs.com
  • 10. Valiutų kurso pokyčiai ir bazines palūkanų normos Skaičiavimai atlikti pagal 2015 m. balandžio 10 d. duomenis
  • 11. Federalinio rezervų banko bazinė palūkanų norma nuo 2000 metų • Šaltinis: www.tradingeconomics.com
  • 12. Quantative easing programa • Sumažinus bazinę palūkanų normą beveik iki nulio ką daryti toliau, kaip skatinti ekonomiką, kaip gerinti užimtumą ? • Akivaizdu, kad gelbėti ekonomiką galima papildomomis investicijomis ir kilo klausimas kokiu būdu tos investicijos ateis į rinką • Quantative easing programa ir yra naujas pinigų emisijos būdas – obligacijos keičiamos i pinigus, 2013 tai sudarė apie 80 mlrd. USD per mėnesį • EU iki 2016 metų bus išpirkta obligacijų už 1,1 Trln. EUR (po 60 Mlrd. per mėn.)
  • 14. Quantative easing programa • Taigi, terminologija, kurią naudojo rinkos dalyviai per paskutinį dešimtmetį atrodo taip: • Iki 2008 -> Interest rate Nuo pat plaukiojančio valiutų kurso įvedimo 70-taisiais metais iki bazinės palūkanų normos sumažinimo beveik iki nulio (0,25 %) visos prognozės buvo grindžiamos bazinės palūkanų normos pokyčiais • 2008 -> TARP programa Bankų gelbėjimo laikotarpis. TARP programa – tai buvo extra priemonės extra momentu – išgelbėti bankus nuo neišvengiamo bankroto. • 2008-2013 -> Quantative easing • 2013 m. pabaiga -> QE tapering (QE mažinimas) • QE programa buvo užbaigta 2014 m. spalio mėn. • Vėl grįžta palūkanų normų terminologija ?
  • 15. QE programos etapai QE1 (2008, gruodis - 2010, liepa) • 2008 m. lapkričio 25 d., Federalis rezervų bankas paskelbė kad nupirks iš bankų narių vertybinių popierių už 800 mlrd. JAV dolerių, tokių kaip nekilnojamuoju turtu paremtų vertybinių popierių (angl. Mortgage-backed securities (MBS)), bankų bei valstybės obligacijų (T-bonds). • Faktiškai MBS’u buvo išpirkta kur kas daugiau: vien iš stovinčių ant bankroto slenksčio Fannie Mae ir Freddie Mac buvo nupirkta už 175 mlrd. JAV dolerių, iš kitų rinkos dalyvių dar už 1.25 trln. JAV dolerių. Tai leido bankams, kurie pirko MBS, ištaisyti savo balansus • FED‘as sustabdė pirkimus 2010 m. liepos mėn. kai ekonomika parodė atsigavimo ženklus • Bet jau po dviejų mėnesių paaiškėjo kad ekonomika stagnuoja ir pirkimai buvo atnaujinti
  • 16. QE programos etapai QE2 (2010, lapkritis - 2011, liepa) 2010 m. Lapkričio 3, FED’as paskelbė, kad iki 2011 m. antro ketvirčio pabaigos quantitative easing programa bus išplėsta ir bus nupirkta iždo obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių. Šiai programai buvo priskirtas pavadinimas QE2. FED’as akcentavo norą stimuliuoti infliaciją, kas savo ruožtu turėjo skatinti ekonominį atsigavimą, darant prielaidą, kad vien žinojimas apie kainų augimą skatins vartojimą.
  • 17. QE programos etapai Operacija TWIST (2011, rugsejis - 2012, gruodis) 2011m., rugsėjo mėn. Federalinis rezervų bankas pradėjo operaciją Twist. Tai buvo vertybinių popierių pirkimo programa panaši į QE2, bet su keliais ypatumais: vietoje trumpalaikių obligacijų, kurių išpirkimo terminas artėjo, buvo perkamos ilgalaikės obligacijos (Treasury bills). Operacijos Twist tikslas buvo sumažinti ilgalaikių iždo obligacijų palūkanas, todėl ir visos rinkos palūkanų normas. Taip pat buvo padidintas pirkimas MBS, su tikslu palaikyti nekilnojamojo turto rinką.
  • 18. QE programos etapai QE3 (2012, rugsėjis – 2014, spalis) • 2012 m. rugsėjo 13 d. FED’as paskelbė QE3. Buvo nuspręsta pirkti MBS’us už $40 mlrd. JAV dolerių ir pratęsti Operaciją Twist, padidinant ją iki 85 mlrd. JAV dolerių per menesį. • Buvo pranešta, kad bazinė palūkanų norma liks arti nulio iki 2015 metų. • QE bus tesiama iki tol, kol darbo rinka neatsigaus "iš esmės“. • Fed tikslas buvo paskatinti ekonomiką, o ne išvengti jos susitraukimo. • Ši programa neturėjo nei apibrėžto pabaigos termino, nei galutinio išpirkimo dydžio. Dėl to ji gavo dar vieną pavadinimą „begalinis QE“ • Iki 2013 m. rugsėjo mėn. Obligacijos FED‘o balanse išaugo nuo $2,58 trln. JAV dolerių iki 3,66 trln. JAV dolerių (šaltinis: Bloomberg).
  • 19. EUR/USD reakcija į QE programą
  • 20. QE programa ir akcijų rinka
  • 21. S&P indeksas QE programos metu
  • 22. QE programos poveikis USD indeksui
  • 24. „Pinigų spausdinimo“ pasekmės QE programa padėjo sukurti: • Mažesnes palūkanų normas įmonėms ir hipotekai, kas padėjo išlaikyti stabilias namų kainas • Aukštesnės akcijų rinkos kainos, aukštesnis P/E indeksas S&P 500 indekso akcijoms • Padidėję infliacijos rodikliai ir investuotojų lūkesčiai dėl didesnės infliacijos ateityje • Pagyvėjęs naujų darbo vietų sukūrimas • Išaugęs BVP
  • 25. Valiutų rinkos pamokos • Rinka pastoviai bandoma manipuliuoti. Bet daroma tai viešai ir to nereikia bijoti bet galima tuo pasinaudoti • Pats faktas QE paskelbimo nėra pirkimo ar pardavimo signalas ir turi prasmę tik ilgalaikei strategijai • Jei jūsų strategija yra paremta naujienomis - veikite sulaukus naujienos. Rinka parodys kryptį, Jums spręsti ar judėti rinkos kryptimi ar bandyti sulaukti korekcijos
  • 27. Bedarbystės ir naujų darbo vietų sukūrimo ataskaitos
  • 30. Case study – konkrečių atvejų analizė Vytautas Keturka Finansų rinkos analitikas, prekiautojas

Notas del editor

  1. http://blogs.worldbank.org/developmenttalk/currency-cyclicality-emerging-markets-rhetoric-and-euro-crisis we compute a currency cyclicality index (CCI), which equals the correlation between the cyclical component of GDP and the cyclical component of the exchange rate.  The index tells us whether a currency has a tendency to appreciate in good times and depreciate in bad times, or the other way around. Using a financial jargon, we christen as procyclical the currencies that appreciate in good times and depreciate in bad ones (positive CCI) and countercyclical those that, instead, appreciate in bad times and depreciate in good ones (negative CCI).  The CCI, computed for a large number of countries over a long window of time (1975-2013) is depicted in Chart 1
  2. http://blogs.worldbank.org/developmenttalk/currency-cyclicality-emerging-markets-rhetoric-and-euro-crisis we compute a currency cyclicality index (CCI), which equals the correlation between the cyclical component of GDP and the cyclical component of the exchange rate.  The index tells us whether a currency has a tendency to appreciate in good times and depreciate in bad times, or the other way around. Using a financial jargon, we christen as procyclical the currencies that appreciate in good times and depreciate in bad ones (positive CCI) and countercyclical those that, instead, appreciate in bad times and depreciate in good ones (negative CCI).  The CCI, computed for a large number of countries over a long window of time (1975-2013) is depicted in Chart 1
  3. currency price changes and interest rates to date
  4. Dabar žiurint į šiuos istorinius ivykius galima konstatuoti kad poveikis ekonomikai šio beprecedentinio stimuliavimo paketo ekonomikai buvo gan rybuotas, bet tai išpute viena iš didžaiusiu burbulų akcijų rinkoje.