1
Ch’umst’a (resumen)
El “Yatiri” es una
personalidad muy
respetada en el mundo
aymara. Su oficio consiste
en pronosticar sobre
aspectos como salud,
trabajo, condición
económica, problemas
familiares, entre otros
muchos. Sin embargo su
trabajo no se reduce a lo
dicho sino que también
tiene el don de aconsejar y
curar las enfermedades,
tanto espirituales como
físicas.
Para cumplir su tarea, el
“Yatiri” pide permiso a las
deidades andinas como la
Pachamama, los
Achachilas, las Wak’as y
otras fuerzas. Asimismo,
cuenta con el auspicio de
la coca, que le sirve para
sus quehaceres como la
lectura para predecir.
No cualquiera tiene el don
de ser yatiri. Es necesario
ser escogido por las
deidades. Entre los que
podemos mencionar están
los que fueron llegados
por el rayo, los que tienen
más de cinco dedos, los
que nacieron de pie, entre
otros.
Algunos ingredientes
empleados por el “yatiri”
son: copal, plantas, lanas
de color, dulces, alcohol,
grasas, conchas,
campanilla. También se
suele emplear animales
para la curación (gallo
rojo, perro negro, llama
blanca, conejo, fetos, etc.)
Y A T I R I
“Aymar saräwinak maynit maynikam
yatiykipt’asipxañanakasataki”
Qillq.: Elias Reynaldo Ajata Rivera1
Aymar marka taypinx yatirix wali yäqatawa. Jupax mayninakar
yanapt’iriwa, kunayman tuqitw jiskt’asiraksna: k’umar jakañxata,
irnaqawxata, qullqichawxata, chacha-warmi sarnaqäwxata,
juk’ampinakata. Yatirin irnaqäwipax inalmam uñxatas jutir luräwinak
yatiyañawa. Ukatakix taripx apnaqasipuniwa.
Janir inalmam unxatkasax yatirix kunayman apunakaruw mayisi:
Pachamamaru, Achachilanakaru, Wak’anakaru ukjamarak jan uñjkay
ch’amanakarusa. Uk lurx ukjakiw jiskt’asirir jaysañatak inalmam
thawtaraki. Yaqhip tuqinx kuka laphin janq’u uñnaqapaw wali
sarañapatakix aski, sapxiwa, ukampirus maysanakanx ch’iyar
ajanuparakiw askit uñt’ata. Maysa tuqutx, jiskt’asirix tarinw nayrach
(qullqi) uskuñaparaki, ukax yatirin paylläwipaw qhiparux tukxarakini.
Yatirix janiw inalmam unxatañak yatkarakiti, jan ukax kunats mä usux
uñsti ukjamarak kunjamats qullasispa uk amuyañatakis wali khusawa,
jupat qullasp jan ukax yaqhacha, uks jiskt’asirirux sañ yatirakiwa.
Yatirix kunayman yänak apnaqi: alinaka, lik’i, kupala, millu, qata, waji,
kunayman samin t’arwanaka, muxsa tikanaka, ch’urunaka, alkula2
,
* PARA CITAR: Ajata, Elias (2013). Yatiri [versión digital]. El Alto, Bolivia: KURMI AJAYU.
1
Universidad Pública de El Alto (UPEA) jach’a yatxatañ utan yatiqäwinakap tukuyawiyi.
2
jisk’alla kampana yqh.
Yamakis jupax ajay usunaks janchi usunaks qullaqarakiwa. Ukatakix, uywanaks
mayipxarakispawa: wila k’ank’a, ch’iyar anu, janq’u qarwa, sullunaka. Niyak qullañ
tukuyxasax, yanapiriruw apnaqat qullanak mä yäqat chiqar (chinkäna, jawira, p’iya, k’allk’a,
wasar chiqanaka) jaqtaniñapatak khitharaki.
Yatiriptañatakix janiw aliq ukjamakïkiti, jan ukax pachan ajllitäñapawa. Ukjamïpanx q’ixu
q’ixun puritanaka, ispanaka, kayullanaka, suxtallanakakirakiw3
(jan ukax juk’amp
luk’ananinaka) yatiriptapxaspa. Jichhurunakax jach’a markanakanx khithis yatirit sas
sarnaqxakirakiwa, chiqpach yatirinakax wali thaqhatapxiwa.
Aru qhanancha
YATIRI. s. Médico somático-espiritual andino.
QULLQICHÄWI. s. Economía, manejo económico.
K’UMARA. qh. Sano.
TARI. s. Tejido cuadrangular de tamaño mediano que sirve para guardar la coca.
NAYRACHA. s. Moneda que se coloca en el “tari” para la lectura de coca.
YANAPT’AÑA. l. ayudar.
UYWA. s. Animal.
SULLU. s. Feto abortado.
2
Yatirinakax taqi aka yänakanipxaspawa jan ukast janiraki. Ukampirus aka yänakax kunatakiy munasch ukatjamarakiwa: q’uwachataki,
phisqkhuqataki, ch’allataki, yqh.
3
Janiw akanakax taqpachäkiti, juk’amp tuqinakatw yatiriptañax utjaraki.
3
CH’URU. s. Concha.
KAYULLA. s. Persona cuyos pies han salido antes que la cabeza en su nacimiento.
Jiskt’anaka
1. Kunxats yatirir jiskt’sna.
2. Khithinakas yatiripxaspa.
3. Khithinakarus yatirix janir inalmam uñxatkasax mayisi.
4. Kuna yänaks yatirix apnaqi.
5. Jumax, yatirin jakäwipxatx kuns amuykipt’ta.
¡J a l l a l l a!

Yatiri

  • 1.
    1 Ch’umst’a (resumen) El “Yatiri”es una personalidad muy respetada en el mundo aymara. Su oficio consiste en pronosticar sobre aspectos como salud, trabajo, condición económica, problemas familiares, entre otros muchos. Sin embargo su trabajo no se reduce a lo dicho sino que también tiene el don de aconsejar y curar las enfermedades, tanto espirituales como físicas. Para cumplir su tarea, el “Yatiri” pide permiso a las deidades andinas como la Pachamama, los Achachilas, las Wak’as y otras fuerzas. Asimismo, cuenta con el auspicio de la coca, que le sirve para sus quehaceres como la lectura para predecir. No cualquiera tiene el don de ser yatiri. Es necesario ser escogido por las deidades. Entre los que podemos mencionar están los que fueron llegados por el rayo, los que tienen más de cinco dedos, los que nacieron de pie, entre otros. Algunos ingredientes empleados por el “yatiri” son: copal, plantas, lanas de color, dulces, alcohol, grasas, conchas, campanilla. También se suele emplear animales para la curación (gallo rojo, perro negro, llama blanca, conejo, fetos, etc.) Y A T I R I “Aymar saräwinak maynit maynikam yatiykipt’asipxañanakasataki” Qillq.: Elias Reynaldo Ajata Rivera1 Aymar marka taypinx yatirix wali yäqatawa. Jupax mayninakar yanapt’iriwa, kunayman tuqitw jiskt’asiraksna: k’umar jakañxata, irnaqawxata, qullqichawxata, chacha-warmi sarnaqäwxata, juk’ampinakata. Yatirin irnaqäwipax inalmam uñxatas jutir luräwinak yatiyañawa. Ukatakix taripx apnaqasipuniwa. Janir inalmam unxatkasax yatirix kunayman apunakaruw mayisi: Pachamamaru, Achachilanakaru, Wak’anakaru ukjamarak jan uñjkay ch’amanakarusa. Uk lurx ukjakiw jiskt’asirir jaysañatak inalmam thawtaraki. Yaqhip tuqinx kuka laphin janq’u uñnaqapaw wali sarañapatakix aski, sapxiwa, ukampirus maysanakanx ch’iyar ajanuparakiw askit uñt’ata. Maysa tuqutx, jiskt’asirix tarinw nayrach (qullqi) uskuñaparaki, ukax yatirin paylläwipaw qhiparux tukxarakini. Yatirix janiw inalmam unxatañak yatkarakiti, jan ukax kunats mä usux uñsti ukjamarak kunjamats qullasispa uk amuyañatakis wali khusawa, jupat qullasp jan ukax yaqhacha, uks jiskt’asirirux sañ yatirakiwa. Yatirix kunayman yänak apnaqi: alinaka, lik’i, kupala, millu, qata, waji, kunayman samin t’arwanaka, muxsa tikanaka, ch’urunaka, alkula2 , * PARA CITAR: Ajata, Elias (2013). Yatiri [versión digital]. El Alto, Bolivia: KURMI AJAYU. 1 Universidad Pública de El Alto (UPEA) jach’a yatxatañ utan yatiqäwinakap tukuyawiyi.
  • 2.
    2 jisk’alla kampana yqh. Yamakisjupax ajay usunaks janchi usunaks qullaqarakiwa. Ukatakix, uywanaks mayipxarakispawa: wila k’ank’a, ch’iyar anu, janq’u qarwa, sullunaka. Niyak qullañ tukuyxasax, yanapiriruw apnaqat qullanak mä yäqat chiqar (chinkäna, jawira, p’iya, k’allk’a, wasar chiqanaka) jaqtaniñapatak khitharaki. Yatiriptañatakix janiw aliq ukjamakïkiti, jan ukax pachan ajllitäñapawa. Ukjamïpanx q’ixu q’ixun puritanaka, ispanaka, kayullanaka, suxtallanakakirakiw3 (jan ukax juk’amp luk’ananinaka) yatiriptapxaspa. Jichhurunakax jach’a markanakanx khithis yatirit sas sarnaqxakirakiwa, chiqpach yatirinakax wali thaqhatapxiwa. Aru qhanancha YATIRI. s. Médico somático-espiritual andino. QULLQICHÄWI. s. Economía, manejo económico. K’UMARA. qh. Sano. TARI. s. Tejido cuadrangular de tamaño mediano que sirve para guardar la coca. NAYRACHA. s. Moneda que se coloca en el “tari” para la lectura de coca. YANAPT’AÑA. l. ayudar. UYWA. s. Animal. SULLU. s. Feto abortado. 2 Yatirinakax taqi aka yänakanipxaspawa jan ukast janiraki. Ukampirus aka yänakax kunatakiy munasch ukatjamarakiwa: q’uwachataki, phisqkhuqataki, ch’allataki, yqh. 3 Janiw akanakax taqpachäkiti, juk’amp tuqinakatw yatiriptañax utjaraki.
  • 3.
    3 CH’URU. s. Concha. KAYULLA.s. Persona cuyos pies han salido antes que la cabeza en su nacimiento. Jiskt’anaka 1. Kunxats yatirir jiskt’sna. 2. Khithinakas yatiripxaspa. 3. Khithinakarus yatirix janir inalmam uñxatkasax mayisi. 4. Kuna yänaks yatirix apnaqi. 5. Jumax, yatirin jakäwipxatx kuns amuykipt’ta. ¡J a l l a l l a!