Este documento describe una investigación sobre la deshidratación solar del isañu (Tropaeolum tuberosum) con tres objetivos: 1) agregar valor al isañu a través de la deshidratación, 2) revalorizar culturalmente el isañu, y 3) revalorizar económicamente este tubérculo. Se construyó un deshidratador solar a escala piloto que tuvo éxito deshidratando isañu por radiación solar.
1. UNIVERSIDAD INDÍGENA BOLIVIANA AYMARA “TUPAK KATARI”
CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS
SAWILLA
CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI
Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki.
YATXATIRI : Zacarias Mamani
YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado
Chuqi yapu – Bolivia
2014
2. UNIVERSIDAD INDÍGINA BOLIVIANA AYMARA
“TUPAK KATARI”
CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS
SAWILLA
CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI
Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki.
YATXATIRI : Zacarias Mamani
YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado
TRIBUNAL DE GRADO
Ing. Verónica Bertha Clemente Maldonado ………………………
Ing. Antonia Ausberta Márquez Mamani ………………………
Lic. Filomena Nina Huarcacho ………………………
JAYSATA
TAMA IRPIRI ………………………….
8. v
UYUYA JARA
Uyuya Nº 1: Científica jalanuqxata ............................................................................. 4
Uyuya Nº 2: Apillana ullukuna Isañuna ch’amanchiripa sich’i jamuqana kikipayata ... 7
Uyuya Nº 3: Pacha lurt’awi sapa mayni .................................................................... 18
Uyuya Nº 4: Medición lurt’ata 22 sillp’anakata de diametro, thuru ukharaki jach’aru 24
Uyuya Nº 5: Humedad perdida por cada 30 k’ata .................................................... 27
Uyuya Nº 6: El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC ... 29
Uyuya Nº 7: Isañu wañsuyaña muxsakiptayañampi k’arakiptayañampi yapt’asa ..... 31
Uyuya Nº 8: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 32
Uyuya Nº 9: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 33
Uyuya Nº 10: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 34
Uyuya Nº 11: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 35
Uyuya Nº 12: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 36
Uyuya Nº 13: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 37
Uyuya Nº 14: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 38
Uyuya Nº 15: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 39
Uyuya Nº 16: Sugerencias al producto ..................................................................... 40
Uyuya Nº 17: Análisis microbiológico ....................................................................... 41
Uyuya Nº 18: Costo de materia prima y aditivos ...................................................... 42
Uyuya Nº 19: Costo de depreciación ........................................................................ 43
Uyuya Nº 20: Costo de mano de obra ...................................................................... 43
Uyuya Nº 21: Costo de depreciación mas mano de obra ......................................... 44
Uyuya Nº 22: Costo total .......................................................................................... 44
9. vi
SALTA JARA
Salta Nº 1: Sunina, qhirwana ukhamaraki junt’una isañuna achuqatapa khaysa Cochabamba Bolivia tuqina ......................................................................................... 9
Salta Nº 2: Deshidratador solar y sus factores claves .............................................. 11
Salta Nº 3: Deshidratador carpa ............................................................................... 12
Salta Nº 4: Tipo armario ........................................................................................... 13
Salta Nº 5: Deshidratador túnel ................................................................................ 14
Salta Nº 6: Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar ....... 17
Salta Nº 7: Dimensiones de deshidratador solar ..................................................... 23
Salta Nº 8: Dimensión del deshidratador solar ......................................................... 23
Salta Nº 9: Curva de deshidratado de Isaño ............................................................ 28
Salta Nº 10: El comportamiento de temperatura versos el tiempo ........................... 30
Julli jara
Julli Nº 1: Khuchurusa isañu wañt’ayaña .................................................................. 19
Julli Nº 2: Isañu wañachiri tukt’ayata ........................................................................ 22
JAMUQA JARA
Jamuqa Nº 1: Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas transversales de Isaño ................................................................... 26
Jamuqa Nº 2: Isañu uñt’irinaka ................................................................................. 32
Jamuqa Nº 3: Isañu manq’irinaka ............................................................................. 33
Jamuqa Nº 4: Aceptabilidad de Isaño para probar ................................................... 34
Jamuqa Nº 5: Encuesta sobre sabor del producto ................................................... 35
Jamuqa Nº 6: Agradable del producto ...................................................................... 36
Jamuqa Nº 7: Encuesta sobre el olor ....................................................................... 37
10. vii
Jamuqa Nº 8: Jaqina manq’atapa ............................................................................ 38
Jamuqa Nº 9: Consumo aparente del Isaño ............................................................. 39
Jamuqa Nº 10: Sugerencias al producto encuestado ............................................... 40
YAPXATA JARA
Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskt’awi .......................................................................... 52
Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata ....................................... 53
YAPXATA JULLI
Julli Nº 1: pesado de la materia prima ....................................................................... 54
Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable ................................... 54
Julli Nº 3: lavado y desinfectado ................................................................................ 55
Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas .......................................... 55
Julli Nº 5: Isañu recién cosechado de surco .............................................................. 56
Julli Nº 6: Isañu ali ..................................................................................................... 56
Julli Nº 7: Oreado de isañu ........................................................................................ 57
11. viii
ARU JISK’APTA
PROINPA: Programa de Investigación de la Papa
NB: Norma Boliviana (Cochabamba, Bolivia).
UNIBOL AYMARA TUPAK KATARI: Universidad Indigina Boliviana Aymara Tupak Katari.
GAB: Ecuacion de Guggenheir Anderson de Boer.
PPM: Partes por millon
12. ix
RESÚMEN
La presente investigación es descriptiva en el campo de deshidratación del isañu. El trabajo tiene el objetivo de proporcionar al Isañu (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado a través de la deshidratación solar y revalorizar cultural y económicamente este tubérculo.
El deshitratador solar se construyo a escala piloto y que fue éxito en el experimento del deshidratado por radiación solar del isañu se realizó en los predios de UNIBOL Aymara Tupak Katari. Se Obtuvo un rendimiento del 15,25% de deshidratado del isañu. El 57% de los estudiantes de nivel secundario del Colegio Roberto Patón de Calamarca, tienen preferencia por el isañu deshidratado que aceptaron como para el consuño en la encuesta realizado. El análisis microbiológico del Isaño se realizó en el laboratorio Municipal de La Paz que reportaron que el producto es inocuo según la norma resolución ministerial Nº591-2008-SA/DM reglamento sanitario de Perú. En cuanto al costo del producto deshidratado tenemos que por cada 15 g corresponde 1,50 Bs.
ABSTRACT
The present investigation is descriptive in the field of dehydration of the isañu. The work has the objective of providing to the Isañu (Tropaeolum tuberosum) a value added through the solar dehydration and to revalue cultural and economically this tuber.
The dehydrated solar you builds to scale pilot and that it was success in the experiment of the one dehydrated by solar radiation of the isañu was carried out in the properties of UNIBOL Aymara Tupak Katari. A yield of 15,25% was obtained of having dehydrated the isañu. 57% of the students of secondary level of Roberto Patón School of Calamarca, has preference for the dehydrated isañu. The microbiologic analysis of the Isaño was carried out in the Municipal laboratory of La
13. x
Paz that they reported the food inocuity according to norms. As for the cost of the dehydrated product 1,50 Bs. corresponds for each 15 g.
AMUYU LAKSU
Aka yatxatawisti descriptiva ukhamarakiwa aksa campo de deshidratación del isañu uksana. Aka irnaqawixa mä amtanirakiwa Isañuru churaña (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado aksa deshidratador solar ukampi ukhamaraki wastata sarawinakata ukhamaraki qullqi tuqinsa aka tubérculo uksa jach’anchayaña.
Jisk’a lupimpi wañsuyirixa akasti suma uñañchasiwaraki aksa experimento del deshidratado por radiación solar del isañu ukaxa aksa UNIBOL Aymara Tupak Katari uksana lurasiwa. Rendimiento 15,25% de deshidratado ukatxa uñjasiwarakiwa. Khaysa yatiqaña utanxa Colegio Roberto Patón de Calamarca 57% ukja yatiqirinakaxa manq’apxiristwa sapxaraki. Aka análisis microbiológico khaysa laboratorio Municipal de La Paz uñañt’asirakiwa inocuidad del alimento según normas ukhamaraki sapxarakiwa. Chani tuqinakatxa aka achu deshitratado ukatxa sapa 15 g ukaxa 1,50 Bs. Ukjarakiwa.
23. 10
heterogéneos uksana, niya yanapt’asinxa imasina taqi kasta yapuchawinakana (PROINPA, 2006).
Niyapinixa isañuna sartawipaxa aynacht’añampiwa, niyatixa cualidades ukjamarakixa plagas ukanakapaxa, aski achuqawi yapuchawi tuqina, qhatunxa aski amta jani utjki uka pisaqtayarakispawa (Grau et al. 2003).
Isañuxa jisk’a uraqinakana yapuchasirakiwa, jani ukasti ch’uqi yapu thiyamanakaru yapuchatakirakiwa wali jach’anchataki (Grau et al. 2003).
Peru markaxa jach’a uraqina yapuchawinakani isañuxa, niya jilararaki 700 hectáreas; datos estadísticos Bolivia uksata ukjamaraki Peru tuqita janiwa utjkiti, ukampirusa yaqhipa amtanakaxa kunkanchayiwa yapuchawitxa jilpacha pataka hectáreas Bolivia tuqinxa ukjamaraki phisqha tunka hectáreas ukjaki, aka datos unakaxa añcha juk’akiwa, chiqanchayasinxa niyapiniwa Bolivia uksanxa isañuxa niya kikipawa Peru tuqinkirimpi. Bolivia aka datos de rendimiento campo aksa yapuchirinakatxa uñjasirakiwa 30 – 60 toneladas mä hectárea ukana, uñstayaraki wali aski achuqawi (Cadima et al. 2003b).
2.10. Wañsuyata juyrana utjañapaxa wakisiskakipiniwa
Alakipawi tuqinxa wali askinakwa uñañchayaraki, aka ch’arana alimentos ukanakxa mayjakiptawi aksa deshidratado uksaruxa, akaxa mä valor agregado ukwa churasiraki kunatixa materia prima apnaqaskani uksaru, ukjamarusa juk’a chaninirakiwa aksa apaña tuqiru ukjamaraki imaña tuqinsa ukampirusa phisnakitapata. Jichha urunakanxa walja alimentos deshidratados ukaxa wakisirakiwa yaqha manq’añanaka wakicht’añataki, kunatixa proteínas, vitaminas, minerales, fibra dietética y antioxidantes ukanakanirakiwa (Revista Chilena Nutrición, 2006).
2.11. Deshidratador solar
Deshidratador solar mä despositivo ukarakiwa kunatixa (wañarayiwa juyranaka) mayjakiptayi humedad de los alimentos walja urunaka imaña yanapt’arakistu (Energia solar, 2009-2014).
24. 11
2.11.1. Factores claves de un deshidratador solar
Aka los factores claves aksa deshidratador solar tuqitakixa akanakarakiwa:
1. 40 a 70ºC temperatura thaya junt’u
2. Aire con un bajo contenido de humedad.
3. Thaya mä khuskaki makipawi
2.11.2. Tipos de deshidratado o secador solar
Salta Nº 2
Deshidratador solar y sus factores claves
Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005
Aka deshidratador solar uksanxa kunatixa junt’tatki ukjaxa, temperatura ukasti juk’ata juk’ata makhataraki, sapa 20ºC yapxattasa jark’asaraki vapor de agua ukatxa niya kimsa ukjanpi yapxattaraki humedad relativa ukaxa, pisiqtañapatakixa aka alimentos
29. 16
KIMSIRI PHAT’A
KUNJAMASA IRNAQT’ATANI
3.1. Kawkjankanisa yatxatawixa
Aka yatxatawixa lurt’asiwayiwa aksa Universidad Indígena Boliviana Aymara “Tupak Katari” ayllu Cuyahuani Municipio de Huarina de la Provincia Omasuyos del Departamento de La Paz uksa tuqina, materia prima ukaxa apanitarakiwa khaysa Provincia Aroma cuarta Seccion Calamarca comunidad Ajoya uksa tuqita
3.1.1. Yatxatawja
Ayllu Cuyahuani jach’a thakhi Chuqi Yapu Copacabana ukjana uñjasiraki ukampirusa k’irunirakiwa yaqha ayllunakampi sañani: aynaru ayllu Copancara, alayaru ayllu Utavi, inti jalsu ayllu ayllu Peñas ukjamaraki inti jalanta ayllu Isala Cojata.
3.2. Sara thakhi
3.2.1. Uñakipañxata
Uñañchayasiniwa kunatixa jikxatatakani aksa yant’a tuqita suma uñjasa akanaka: junt’upa, pachapa ukata mak’ipa.
Aka yatxatawixa mä thakhinchawimpi lurt’asiwarakiwa.
3.2.2. Qillqaqawi kunjamatixa luraski ukata
Aka yatxatawitakixa aksa isañu tuqitxa, kunatxa uñañcht’ayasiraki taqi kasta lurt’awi deshidratador solar uksampi.
30. 17
Salta Nº 6
Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar
Arkta: Jiwasana lurata
Kumjamatixa uñjaski aksa Uyuya tuqita aksa isañu deshidratado tuqita irnaqawi.
Almacenado 20, 30 ukhamaraki 40 oC, 3 urunaka Envasado y sellado Deshidratado Jarsuta q’umacha Isañu jani walinaka Suma palljaña Isañu - H2O - Solución de hipoclorito de sodio 50ppm Isaño + residuo 0.50cm Thuru muruq’u Suwachata Khuchjawi
36. 23
Salta Nº 7
Dimensiones de deshidratador solar
Salta Nº 8
Dimensión del deshidratador solar
0.50 cm
1 m
62 cm
25 cm
38 cm
50 cm
La superficie del secador solar con las medidas correspondientes
Deshidratador solar ukana medita uka, kunjamasa alayaru
ukjamaraki paya thiyamatsa uñjasirakiwa, kawch’aru lurt’atasa
uka
Arkta: Jiwasana lurata
Arkta: Jiwasana lurata
38. 25
Apthapisiwarakiwa jani ajllirasa 22 rodajas ukxa, sapa maynitkamaxa apsusiwarakiwa
mä promedio 2,67cm de diámetro, 10,45 cm jach’aruxa ukjamaraki 0,5 cm lankhu
sillp’ixa.
Uñañchasiwayiwa aksa tabla de formulación de Ministerio de Salud y Deportes 2012
uksaru, qhananchiwa aka tubérculo deshidratado Hi = 83.90% y Hf 14.91% ukjawa
mak’ipaxa.
82.22% ukjawa mak’iapaxa
Isañuna mak’ipa pisiqtatapa.
Ukjamarusa se calculó el rendimiento del producto deshidratado.
El rendimiento del producto es 15.51%, la perdida de la humedad es 68.99% del
Isaño.
Aksa deshidratado de isañu aka uñaqawitxa akanakwa apsutaraki.
39. 26
4.2.1. Wakicht’a yatxatawi aksa humedad tuqita
Jamuqa Nº 1
Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas
transversales de Isaño
Arkta: Jiwasana lurata
1.- Akaxa mayiri jalja tuqinxa, lupi qhanampixa isañuna uma utjki ukaxa
jump’suwa.
2.- Payiri jaljarakiwa nayririruxa arktaraki kunatixa uma utjki uka pisiqtayasa,
ukampirusa ch’aranaki ukaxa juk’ata pisiqtaraki.
3.- Kimsiri chiqanxa uñjasirakiwa isañuna taypina chiqajaspawa, akaxa
arktaraki payiriru uka ch’aranaxa juk’ata juk’ata wañsuraki, ukniriwa qhipa
qhipa qhipapunixi.
4.- Aka pusiri jakhuwinxa mä chimpu uñjasiwa, ukaxa saña muniwa aynachata
misturaki kunatixa uma utjki uka, akasti jump’irakiwa misturaki ukjamata juk’ata
juk’ata wañsuraki, akaxa makiparakiwa 39,5ºC Temperatura de promedio
ukjampi aksa deshidratador solar uksana.
1
2
3
c
4
40. 27
Taqi akanakaxa aksa Modelo matemático GAB, sarakistuwa kawniri wañsuwinsa
aksa alimentos tuqinxa, aynachatwa mistuni ukatwa juk’ata juk’ata wañsuraki sasina,
ukatwa aka isañu wañsuyawinxa ukjamarjama wakicht’ataraki.
Aka humedad isañuna wañsuwinxa tantiyt’asiwarakiwa, humedad aksa peso tuqiru
uñañchayasa, sapa 30 k’ata ukjanwa medición ukaxa lurt’asiwaraki kimsuru jurnalana
kunarsatixa deshidratado de isañu ukaxa luraskana ukja, mä temperatura 33,9ºC
promedio ukjampi.
Uyuya Nº 5
Humedad perdida por cada 30 k’ata
Nº
Tiempo (min)
Humedad (g) Nº Tiempo (min) Humedad (g)
1 0 min 100 20 590 min 56,49
2 30 min 97,71 21 620 min 54,2
3 60 min 95,42 22 650 min 51,91
4 90 min 93,13 23 680 min 49,62
5 120 min 90,84 24 710 min 47,33
6 150 min 88,55 25 740 min 45,04
7 180 min 86,26 26 770 min 42,75
8 210 min 83,97 27 800 min 40,46
9 240 min 81,68 28 830 min 38,17
10 170 min 79,39 29 860 min 35,88
11 300 min 77,1 30 890 min 33,59
12 330 min 74,81 31 920 min 31,3
13 370 min 72,52 32 950 min 29,01
14 410 min 70,23 33 980 min 26,72
15 440 min 67,94 34 1010 min 24,43
16 470 min 65,65 35 1040 min 22,14
17 500 min 63,36 36 1070 min 19,85
18 530 min 61,07 37 1100 min 17,56
19 560 min 58,78
Taqpacha 1130 min 15,27
Arkta: Jiwasana lurata
41. 28
Humedad ukaxa pisiqtawipaxa sapa 30 minutos ukja aksa isañu deshidratado
luraskana uksanxa, akasti 15,27 gramos ukjaruwa qhipqhiparuxa puritaraki.
Taqpacha kunaymana lurawinxa pachasti 1130 minutos ukjarakiwa makipawaraki.
Salta Nº 9
Curva de deshidratado de Isaño
0
20
40
60
80
100
120
0 min
60 min
120 min
180 min
240 min
300 min
370 min
440 min
500 min
560 min
620 min
680 min
740 min
800 min
860 min
920 min
980 min
1040 min
1100 min
Humedad
Tiempo
Humedad (g)
Arkta: Jiwasana Lurata
Isañu 100 gramos ukjatxa, sapa 30 minutos ukjanxa mä
khuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki aksa deshidratador solar
ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa utjkarakiti.
30 minutos ukjanxa mä qhuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki
aksa deshidratador solar ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa
42. 29
Uyuya Nº 6
El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC
Arkta: Jiwasana lurata
Tiempo T °C
8:00 h 20
8:30 h 24,5
9:00 h 28,6
9:30 h 31,3
10:00 h 35,3
10:30 h 37,8
11:00 h 40
11:30 h 40
12:00 h 40
12:30 h 40
13:00 h 40
13:30 h 40
14:00 h 40
14:30 h 40
15:00 h 38
15:30 h 35
16:00 h 30
16:30 h 25
17:00 h 19,8
Tiempo ukaxa 8:00 alwata 17:00 jayp’ukamawa uñjasiwayixa,
ukatxa amtasiwarakiwa uka horario ukjana, taqpachatxa
temperatura 33,9ºC promedio ukatxa apsusiwayi.
43. 30
Salta Nº 10
El comportamiento de temperatura versos el tiempo
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Teperatura en °C
Tiempo en horas
T °C
Aksanxa uñjasiwa temperatura alwatxa kunjamasa makati sapa 30
k’atana ukjata ukjakama, ukjamaraki 11:00 a.m. 14:00 p.m. janiwa
kunasa mayjakiptkiti ukatxa jayp’u tuqiruxa juk’ata juk’ata jithiqxaraki
sapa 30 k’atana ukjatkama.
Arkta: Jiwasana Lurata
59. 46
PHISQHIRI PHAT’A
AMTA TUKUYA IXWANAKAMPI
5.1. Amta tukuya
Kunjamatixa aksa resultados obtenidos uksa tuqitxa aka isañuruxa mä valor
agregado ukaxa churasispawa ukjamawa uñacht’asiwayiwa, kunatixa deshidratado
ukaxa lurt’atachixa akasti manq’asirakispawa markachirinakana ukjamaraki
alakipataspa.
Aka deshidratador solar ukaxa kunjampachasa lurt’asiwayarakiwa akxa mä
innovación tecnológica en relación a los deshidratados conocido ukjamachixaya,
ukampirusa ukja chanitakkiwa aksa alimentos wañsuwi tuqinxa.
Aksa curvas de deshidratado de isañu uksa tuqinxa determinacion ukaxa
uñjasiwayiwa aka temperatura de promedio de 39,5ºC ukjampi
Aksa evaluación sensorial uksanxa yatxatasiwaraki aka kimsa muestras ukatxa
kawnirirusa walikispawa sapxaraki, 57% ukjawa walikiwa sapxaraki, 71% ukjaxa
janchisatakixa qullarakichixaya sapxaraki, 40% papas fritas ukjama aljaspana sasa
sugerencias ukja ucht’apxaraki ukatxa 27% característica ukanakaxa
walicht’asiskakpana sapxaraki.
Aksa análisis microbiológico del Laboratorio Municipal de La Paz uksa tuqitxa, un
producto con bajos niveles de micro organismos patógenos e inocuos según
Resolución Ministerial Nº591-2008-SA/DM Reglamento Sanitario de Perú sasawa
qhanancharaki.
Aksa chani tuqita sapa mä bolsitas 15 gramos ukatxa 1,5 Bolivianos ukjarakiwa
uñakipasiwayi.
60. 47
5.2. Ixwanaka
Estudios de aplicación de isañu seca como un alimento funcional uksa tuqitxa
juk’ampi yatxataskañaki
Deshidratador solar yaqha kasta achunakampi yant’aña aka deshidratado uka
lurañataki, sañani Tomate.
Aka escalamiento para producir a escala industrial aplicando el modelo de GAB uka
wakicht’aña jani aynacht’askañataki.
Optimizar los parámetros de producción de deshidratado de Isañu, akanakasti taqi
kasta pankanaka uñakipasa.
Wali suma uñakipaña aksa las cualidades nutricionales de los alimentos
deshidratados uksa tuqita juk’ampirusa aksa isañu tuqita mä aski manq’añapataki.
Kunaymana aksa secado de Isaño en bandeja con otras medidas de espesor de
rodajas y diferentes velocidades de aire wakicht’aña ukjamaraki yant’aña.
Suma aksa valor medicinal del isañu uksata yatxataña ukjamata mä suma yatxatawi
qillt’añataki.
61. 48
ULLATA PANKANAKA
SANDOVAL, A. (2007). Elaboración de harina precocida de papa solanun tuberosum,
en autoclave, con las variedades Superchola y Gabriela, consumo humano.
Universidad Técnica de Ambato. Disponible en:
http://fcial.uta.edu.ec/archivos/HPapaPrecocida.pdf.
Universidad Nacional Abierta y Adistancia – UNAD. (2005). Evaluación Sensorial.
Recuperadodehttp://www.pymeslacteas.com.ar/userfiles/image/4902Evaluacion%20s
ensorial.PDF.
VEGA, A.; ANDRÉS, A y FITO P (2005) modelado de la cinética de secado del
pimiento rojo (Capsicum annuum l. cv lamuyo). Información tecnológica- vol. 16 Nº6:
Págs.: 3-11.
Energía solar.mx (2009-2014). ¿Qué es un secador o deshidratador solar?. Ventajas
de las secadores solares. Recuperado de http://www.energiasolar.mx/secador-solar/
es-secador-o-deshidratador-solar-ventajas-las-secadoras-solares.html
Mercydery (2011). El Isaño. Recuperado de
http://www.buenastareas.com/ensayos/El-Isa%C3%B1o/2752658.html.
Condori Vera M.D. (2011). isaño - Mercy Deri Condori Vera. Recuperado de
http://www.google.com.bo/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&cad=rja&u
act=8&ved=0CCMQFjAB&url=http%3A%2F%2Fmercycond.files.wordpress.com%2F2
011%2F10%2Fisac3b1o.docx&ei=cf7FU5G0C42xyATozILIBg&usg=AFQjCNEBy2K5
cvxacnX9jXFO6ZbApTybcw&bvm=bv.71126742,d.aWw.
62. 49
Archivos Latinoamericanos de Nutrición. (2014). Determinación de la calidad
microbiológica de alimentos servidos en comedores de empresas privadas.
Recuperado de http://www.scielo.org.ve/scielo.php?pid=s0004-
06222000000200011&script=sci_arttext
VEGA, A; TELLO, C y LEMUS, M. (2007). Simulación matemática del proceso de
secado de la Gracilaria Chilena (Gracielaria chilensis). Revista chilena de ingeniería,
vol. 15 Nº 1, pp. 55-64.
ANTEZANA, L. F. 2001. Determinación del rendimiento potencial de cultivares
priorizados de papa (Solanum tuberosum), oca (Oxalis tuberosa) e Isaño
(Tropaeolum tuberosum), en el departamento de Cochabamba. Tesis Ing. Agr.
Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales y Veterinarias “Dr. Martín
Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 117p.
GARCÍA, W., E. GUEVARA. 2002. Evaluación de un inhibidor de brotación de
papalisa en almacén.
GONZALES, R., F. TERRAZAS. 2001. Mejoramiento de los sistemas de
almacenamiento de papalisa y oca en Candelaria. En: Informe anual 2000-01
Fundación PROINPA. Cochabamba, Bolivia. 5p.
PATIÑO, F. 2000. Rendimiento potencial de papa nativa (Solanum tuberosum ssp.
andigena y stenotonum), papalisa (Ullucus tuberosus), oca (Oxalis tuberosa) e isaño
(Tropaeolumtuberosum), en la localidad de Candelaria (prov. Chapare,
Cochabamba). Tesis Ing. Agr. Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales
y Veterinarias “Dr. Martín Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 94p.
Gonzales, S., Almanza, J., Oros, R. & A. Devaux. 2003. Producción de oca (Oxalis
tuberosa), papalisa (Ullucus tuberosus) e Isaño (Tropaeolum tuberosum): Avances
63. 50
en la investigación del manejo agronómico. Documento de trabajo No.22.Fundación
PROINPA. Programa Colaborativo de Manejo, Conservación y Uso de la
Biodiversidad de Raíces y Tubérculos Andinos (PBRTAs). Proyecto Papa Andina,
Cochabamba. 50 p.
Grau, A., R. Ortega Dueñas, C. Nieto Cabrera & M. Hermann. 2003. Mashua
(Tropaeolumtuberosum Ruíz and Pav.) promoting the conservation and use of
underutilized and neglected crops. 25. International Potato Center, Lima,
Perú/International Plant Genetic Resources Institute, Roma. 65 p.
BALDEÓN, E. (2004). Evaluación de las propiedades fisicoquímicas de la caigua
(Cyclanthera pedata L.) deshidratada como fuente de fibra dietética. Tesis de post
grado Especialidad de tecnología de alimentos UNALM.
BARBOSA, G Y VEGA, H. (2000). Deshidratación de Alimentos. Editorial Acribia,
S.A. Zaragoza- España.
CAMPOS, D.; NORATTO, G.; CHIRINOS, R.; ARBIZU, C.; ROCA., W y CISNEROS-ZEVALLOS,
L. (2006). Antioxidant capacity and secondary metabolites in four
species of Andean tuber crops: native potato (Solanum sp.), mashua (Tropaeolum
tuberosum Ruiz & Pavón), Oca (Oxalis tuberosa Molina) and ulluco (Ullucus
tuberosus caldas). Journal of the Science of Food and Agriculture 86: 1481-1488.
CHIRINOS, R.; CAMPOS, D.; ARBIZU, C.; ROGEZ, H.; REES J-F; LARONDELLE.,
NORATTO, G y CISNEROS-ZEVALLOS, L. (2006). Effect of genotype, maturity
stage and post-harvest storage on phenolic compounds, carotenoid content and
antioxidant capacity, of Andean mashua tubers (Tropaeolum tuberosum Ruiz &
Pavón). Journal of the Science of Food and Agriculture 87: 437-446.
Mejía Cañas C. A. (2012). Los diferentes conceptos de valor. Recuperado de
http://www.planning.com.co/bd/archivos/Febrero2012.pdf.
64. 51
ESPINOZA, S.; MONTEGHIRFO, M.; ALVAREZ, J y ARNAO, I. (2002). Análisis
electroforético unidimensional y bidimensional de las proteínas de Tropaeolum
tuberosum (Mashua). Centro de investigación de Bioquímica y nutrición, laboratorio
de química bioorgánica. (UNMSM).
HUAMÁN, M. (2001). Predicción de la actividad de agua utilizando el modelo
matemático de GAB en el proceso de deshidratación osmótica del capuli (Physalis
peruviana). Tesis para optar el titulo de magíster scientiae en la Universidad Nacional
Agraria la Molina. Perú.
NAVAS, G.; VEGA DE ROJAS, B y SORIARE, L. (1993). La mashua (Tropaeolum
tuberosum) fuente potencial de carbohidratos. Escuela Politécnica Nacional. Instituto
de investigación Tecnológica. Simposio en carbohidratos. pp.233-237.
RIOS, C. (2004). Contribución al estudio de algunos compuestos bioactivos y de la
capacidad antioxidante presente en diez genotipos de mashua (Tropaeolum
tuberosum Ruiz & Pavon) y a la evaluación de su estabilidad. Tesis para optar el
grado académico de ingeniero en industrias alimentarías en la Universidad Nacional
Agraria La Molina. Perú.
TOOR, K y SAVAGE, P. (2006).Effect of semi-drying on the antioxidant components
of tomatoes.Food Chemistry 94, 90-9.
65. 52
YAPXATA
Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskht’awi
Jikkt’iri: Univ. Zacarias Mamani
Carrera: Ingeniería en Industria de Alimento
I.- Jiskt’awinakxa suma ullart’ama ukatxa x ukampi chimpuntarakma kawniri
jaysawiya wakiskirichi.
1.- ¿Jumaxa isañu uñt’tati?
Jisa Janiwa
Jaysawixa janiwachi ukaxa makipama 3 jikt’awiru, janukasti sarantaskakima.
2.- ¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa maq’tati?
Jisa Janiwa
3.- ¿Mallt’aña nunasmati?
Jisa Janiwa
Jaysawixa janiwachi ukaxa janiwa wakisirixiti jist’askañaki, janukasti sarantaskakima ukatxa suma
ullart’ama II uka.
II.- Isañuxa Suni (Peru-Bolivia) uksana achuriwa, yatxatatanakaxa es medicinal
próstata, hígado, disminuye el cáncer y tiene alto valor nutricional sasawa
sapxaraki.
4.- ¿Kunjamakisa q’aphipaxa?
K’ask’a Musk’a Jaxu Jani q’aphipi
5.- ¿Kunjamakisa olor ukaxa?
Munañjama Jani munañjama
6.- ¿Kunjamakisa jumatakixa samipaxa?
Askiwa Janiwa askikiti
7.- ¿Aka lurt’ata maq’aña munasmati?
Jisa Janiwa
Jaysawixa jisa ukaxa sarantaskakima janukasti makipama 8 ukaru.
8.- ¿Kunatsa manq’aña munasma?
Sumapata Qullatapata Valor nutricional ukanipata
9.- ¿Aka achuru kuna sugerencia churasma?
Papas fritas ukjama aljaspana Características uka walicht’aspana
Información nutricional ukanipana Walikiskiwa
Janiwa yatkti
Arkta: Jiwasana lurata
c c
c
c
c c
c
c c c
66. 53
Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata
67. 54
Julli Nº 1: pesado de la materia prima
Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable
Khithita: Nayana apsuta, 2014
Khithita: Nayana apsuta, 2014
68. 55
Julli Nº 3: lavado y desinfectado
Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas
Khithita: Nayana apsuta, 2014
Khithita: Nayana apsuta, 2014