SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 70
Descargar para leer sin conexión
UNIVERSIDAD INDÍGENA BOLIVIANA AYMARA “TUPAK KATARI” 
CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS 
SAWILLA 
CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI 
Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki. 
YATXATIRI : Zacarias Mamani 
YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado 
Chuqi yapu – Bolivia 
2014
UNIVERSIDAD INDÍGINA BOLIVIANA AYMARA 
“TUPAK KATARI” 
CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS 
SAWILLA 
CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI 
Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki. 
YATXATIRI : Zacarias Mamani 
YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado 
TRIBUNAL DE GRADO 
Ing. Verónica Bertha Clemente Maldonado ……………………… 
Ing. Antonia Ausberta Márquez Mamani ……………………… 
Lic. Filomena Nina Huarcacho ……………………… 
JAYSATA 
TAMA IRPIRI ………………………….
Jach’anchst’a Taqi munasiña chuymampi mamajaruwa Genara Mamani Aduviri jach’ancht'atarakiwa, janiwa armt’kamati, nayatakixa wali askinaka luratamata.
i 
Jallallt’a 
Suma awkisaru jallallt’a suma jakaña churatapata. Jumawa nanakaruxa ch’amanchapxista nayraqataru sarantañataki. 
Mamajaru tatajaru taqichuymampi jallallt’atawa kunatixa jupanakawa aka yatxatawi tukt’ayaña yanapt’apxitu. 
Yatichirinakajaru yuspajara taqpacha yanapt’awi aksa tesina lurawiru ukjamaraki iwxt’awinakatsa. 
Jiliri irpirinakaru yuspajara iwxt’anakatsa ukhamaraki kunkacht’awitsa aka tesina thakhiparjama sarañapataki, jallallt’atawa Unibol Aymara jilir irpirinakaru. 
Yatiqiri masinakajaru yuspajara taqpacha yanapt’awinakatsa ukjamaraki animos ukanakatsa aksa tesina irnaqawina.
ii 
JARA 
MAYIRI PHAT’A .......................................................................................................... 1 
Qallta ........................................................................................................................... 1 
1.1. Jani walt’a qhanstaya ..................................................................................... 2 
1.2. Amtanaka ....................................................................................................... 2 
1.2.1. Jach’a amta ............................................................................................. 2 
1.2.2. Jisk’a amtanaka ....................................................................................... 2 
1.3. Qhananchja .................................................................................................... 3 
PAYIRI PHAT’A ........................................................................................................... 4 
YATXATA CHIQAÑCHA ............................................................................................. 4 
2. Isañuna uñstatapa ............................................................................................. 4 
2.1. Yaqha sutinakampi uñt’ata ............................................................................. 4 
2.2. Kasta kastanaka ............................................................................................. 5 
2.3. Distribución .................................................................................................... 5 
2.4. Botánica uñtayañxata ..................................................................................... 5 
2.5. Ch’amanchiri waqaychañxata ........................................................................ 6 
2.6. Ch’amanchiri chaninchañxata ........................................................................ 8 
2.7. Nayra apanaqawinakata ................................................................................. 8 
2.8. Ecología de adaptación .................................................................................. 8 
2.9. Yapuchañaxa wakisiskakiwa .......................................................................... 9 
2.10. Wañsuyata juyrana utjañapaxa wakisiskakipiniwa .................................... 10 
2.11. Deshidratador solar ................................................................................... 10 
2.11.1. Factores claves de un deshidratador solar ......................................... 11 
2.11.2. Tipos de deshidratado o secador solar............................................... 11 
2.11.2.1. Tipo carpa ....................................................................................... 12 
2.11.2.2. Tipo armario .................................................................................... 13 
2.11.2.3. Tipo túnel ........................................................................................ 14 
2.12. Calidad microbiológica .............................................................................. 15 
2.13. Tata inti ..................................................................................................... 15 
KIMSIRI PHAT’A ....................................................................................................... 16 
KUNJAMASA IRNAQT’ATANI ................................................................................... 16
iii 
3.1. Kawkjankanisa yatxatawixa .......................................................................... 16 
3.1.1. Yatxatawja ............................................................................................. 16 
3.2. Sara thakhi ................................................................................................... 16 
3.2.1. Uñakipañxata ......................................................................................... 16 
3.2.2. Qillqaqawi kunjamatixa luraski ukata ..................................................... 16 
3.2.2.1. Isañu ............................................................................................... 18 
3.2.2.2. Suma palljaña ................................................................................. 18 
3.2.2.3. Jarsuta q’umacha ............................................................................ 18 
3.2.2.4. Suwachata ...................................................................................... 19 
3.2.2.5. Khuchjawi ........................................................................................ 19 
3.2.2.6. Deshidratado ................................................................................... 19 
3.2.2.7. Envasado y sellado ......................................................................... 19 
3.3. Materia prima ............................................................................................... 19 
3.4. Equipos, materiales, instrumentos e indumentarias ..................................... 20 
3.4.1. Equipos ..................................................................................................... 20 
3.4.2. Instrumentos ............................................................................................. 20 
3.4.3. Indumentarias ........................................................................................... 20 
PUSIRI PHAT’A ......................................................................................................... 21 
YATXATA UÑAKIPAWI ............................................................................................. 21 
4. Aksa yatxata lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina .............................................................. 21 
4.1. Deshidratador solar ...................................................................................... 21 
4.1.1. Deshidratador solar askinakapa ............................................................ 21 
4.1.2. Materiales ukaxa akanakarakiwa aka deshidratador solar uka lurt’añataki 21 
4.1.2.1. Malla milimetrada ............................................................................ 21 
4.1.2.2. Malla milimetrada2 ........................................................................... 21 
4.1.2.3. Nylon Transparente ......................................................................... 22 
4.1.2.4. Madera ............................................................................................ 22 
4.1.2.5. Cartón prensado ............................................................................. 22 
4.1.2.6. Culer ............................................................................................... 22
iv 
4.2. Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxatawi ....................... 24 
4.2.1. Wakicht’a yatxatawi aksa humedad tuqita ............................................. 26 
4.3. Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipawi ........................................ 31 
4.3.1. Taqi kastanakampi wakicht’ata jist’awinakataki ..................................... 31 
4.4. Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipawi ................ 41 
4.5. Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxatawi ................................................. 42 
4.5.1. Chani ..................................................................................................... 42 
4.5.1.1. Mayjt’iri chani .................................................................................. 42 
4.5.1.2. Jani mayjt’ri chani ............................................................................ 42 
4.5.1.2.1. Costo de depreciación ................................................................. 42 
4.5.1.2.2. Costo de mano de obra ............................................................... 43 
4.5.1.3. Taqi jani mayjt’iri chani .................................................................... 44 
4.5.2. Taqi chani .............................................................................................. 44 
4.5.3. Costo unitario......................................................................................... 44 
PHISQHIRI PHAT’A .................................................................................................. 46 
AMTA TUKUYA IXWANAKAMPI ............................................................................... 46 
5.1. Amta tukuya ................................................................................................. 46 
5.2. Ixwanaka ...................................................................................................... 47 
ULLATA PANKANAKA .............................................................................................. 48 
YAPXATA .................................................................................................................. 52
v 
UYUYA JARA 
Uyuya Nº 1: Científica jalanuqxata ............................................................................. 4 
Uyuya Nº 2: Apillana ullukuna Isañuna ch’amanchiripa sich’i jamuqana kikipayata ... 7 
Uyuya Nº 3: Pacha lurt’awi sapa mayni .................................................................... 18 
Uyuya Nº 4: Medición lurt’ata 22 sillp’anakata de diametro, thuru ukharaki jach’aru 24 
Uyuya Nº 5: Humedad perdida por cada 30 k’ata .................................................... 27 
Uyuya Nº 6: El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC ... 29 
Uyuya Nº 7: Isañu wañsuyaña muxsakiptayañampi k’arakiptayañampi yapt’asa ..... 31 
Uyuya Nº 8: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 32 
Uyuya Nº 9: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 33 
Uyuya Nº 10: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 34 
Uyuya Nº 11: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 35 
Uyuya Nº 12: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 36 
Uyuya Nº 13: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 37 
Uyuya Nº 14: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 38 
Uyuya Nº 15: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 39 
Uyuya Nº 16: Sugerencias al producto ..................................................................... 40 
Uyuya Nº 17: Análisis microbiológico ....................................................................... 41 
Uyuya Nº 18: Costo de materia prima y aditivos ...................................................... 42 
Uyuya Nº 19: Costo de depreciación ........................................................................ 43 
Uyuya Nº 20: Costo de mano de obra ...................................................................... 43 
Uyuya Nº 21: Costo de depreciación mas mano de obra ......................................... 44 
Uyuya Nº 22: Costo total .......................................................................................... 44
vi 
SALTA JARA 
Salta Nº 1: Sunina, qhirwana ukhamaraki junt’una isañuna achuqatapa khaysa Cochabamba Bolivia tuqina ......................................................................................... 9 
Salta Nº 2: Deshidratador solar y sus factores claves .............................................. 11 
Salta Nº 3: Deshidratador carpa ............................................................................... 12 
Salta Nº 4: Tipo armario ........................................................................................... 13 
Salta Nº 5: Deshidratador túnel ................................................................................ 14 
Salta Nº 6: Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar ....... 17 
Salta Nº 7: Dimensiones de deshidratador solar ..................................................... 23 
Salta Nº 8: Dimensión del deshidratador solar ......................................................... 23 
Salta Nº 9: Curva de deshidratado de Isaño ............................................................ 28 
Salta Nº 10: El comportamiento de temperatura versos el tiempo ........................... 30 
Julli jara 
Julli Nº 1: Khuchurusa isañu wañt’ayaña .................................................................. 19 
Julli Nº 2: Isañu wañachiri tukt’ayata ........................................................................ 22 
JAMUQA JARA 
Jamuqa Nº 1: Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas transversales de Isaño ................................................................... 26 
Jamuqa Nº 2: Isañu uñt’irinaka ................................................................................. 32 
Jamuqa Nº 3: Isañu manq’irinaka ............................................................................. 33 
Jamuqa Nº 4: Aceptabilidad de Isaño para probar ................................................... 34 
Jamuqa Nº 5: Encuesta sobre sabor del producto ................................................... 35 
Jamuqa Nº 6: Agradable del producto ...................................................................... 36 
Jamuqa Nº 7: Encuesta sobre el olor ....................................................................... 37
vii 
Jamuqa Nº 8: Jaqina manq’atapa ............................................................................ 38 
Jamuqa Nº 9: Consumo aparente del Isaño ............................................................. 39 
Jamuqa Nº 10: Sugerencias al producto encuestado ............................................... 40 
YAPXATA JARA 
Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskt’awi .......................................................................... 52 
Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata ....................................... 53 
YAPXATA JULLI 
Julli Nº 1: pesado de la materia prima ....................................................................... 54 
Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable ................................... 54 
Julli Nº 3: lavado y desinfectado ................................................................................ 55 
Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas .......................................... 55 
Julli Nº 5: Isañu recién cosechado de surco .............................................................. 56 
Julli Nº 6: Isañu ali ..................................................................................................... 56 
Julli Nº 7: Oreado de isañu ........................................................................................ 57
viii 
ARU JISK’APTA 
PROINPA: Programa de Investigación de la Papa 
NB: Norma Boliviana (Cochabamba, Bolivia). 
UNIBOL AYMARA TUPAK KATARI: Universidad Indigina Boliviana Aymara Tupak Katari. 
GAB: Ecuacion de Guggenheir Anderson de Boer. 
PPM: Partes por millon
ix 
RESÚMEN 
La presente investigación es descriptiva en el campo de deshidratación del isañu. El trabajo tiene el objetivo de proporcionar al Isañu (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado a través de la deshidratación solar y revalorizar cultural y económicamente este tubérculo. 
El deshitratador solar se construyo a escala piloto y que fue éxito en el experimento del deshidratado por radiación solar del isañu se realizó en los predios de UNIBOL Aymara Tupak Katari. Se Obtuvo un rendimiento del 15,25% de deshidratado del isañu. El 57% de los estudiantes de nivel secundario del Colegio Roberto Patón de Calamarca, tienen preferencia por el isañu deshidratado que aceptaron como para el consuño en la encuesta realizado. El análisis microbiológico del Isaño se realizó en el laboratorio Municipal de La Paz que reportaron que el producto es inocuo según la norma resolución ministerial Nº591-2008-SA/DM reglamento sanitario de Perú. En cuanto al costo del producto deshidratado tenemos que por cada 15 g corresponde 1,50 Bs. 
ABSTRACT 
The present investigation is descriptive in the field of dehydration of the isañu. The work has the objective of providing to the Isañu (Tropaeolum tuberosum) a value added through the solar dehydration and to revalue cultural and economically this tuber. 
The dehydrated solar you builds to scale pilot and that it was success in the experiment of the one dehydrated by solar radiation of the isañu was carried out in the properties of UNIBOL Aymara Tupak Katari. A yield of 15,25% was obtained of having dehydrated the isañu. 57% of the students of secondary level of Roberto Patón School of Calamarca, has preference for the dehydrated isañu. The microbiologic analysis of the Isaño was carried out in the Municipal laboratory of La
x 
Paz that they reported the food inocuity according to norms. As for the cost of the dehydrated product 1,50 Bs. corresponds for each 15 g. 
AMUYU LAKSU 
Aka yatxatawisti descriptiva ukhamarakiwa aksa campo de deshidratación del isañu uksana. Aka irnaqawixa mä amtanirakiwa Isañuru churaña (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado aksa deshidratador solar ukampi ukhamaraki wastata sarawinakata ukhamaraki qullqi tuqinsa aka tubérculo uksa jach’anchayaña. 
Jisk’a lupimpi wañsuyirixa akasti suma uñañchasiwaraki aksa experimento del deshidratado por radiación solar del isañu ukaxa aksa UNIBOL Aymara Tupak Katari uksana lurasiwa. Rendimiento 15,25% de deshidratado ukatxa uñjasiwarakiwa. Khaysa yatiqaña utanxa Colegio Roberto Patón de Calamarca 57% ukja yatiqirinakaxa manq’apxiristwa sapxaraki. Aka análisis microbiológico khaysa laboratorio Municipal de La Paz uñañt’asirakiwa inocuidad del alimento según normas ukhamaraki sapxarakiwa. Chani tuqinakatxa aka achu deshitratado ukatxa sapa 15 g ukaxa 1,50 Bs. Ukjarakiwa.
1 
MAYIRI PHAT’A 
Qallta 
Isañu achuxa Suni uksatawa, uksa uraqinakwa jichhürunakamaxa achuraki, pusi achunakata suninkiriwa (ch’uqi, ulluku, apilla ukjamaraki isañu), ch’uqikiwa uraqpachana jach’anchasiwayi, puriwayi pusi chiqaru wali arsuta trigo, arroz ukjamaraki tunqu ukjana ch’uqixa uñjasiraki, ukjamwa qhanañcharaki Mercydery 2011 ukjamaraki PROINPA 2003 uksansa. 
Isañuxa ch’uqjamarakiwa achuqaraki, ukatsti Peru, Bolivia ukjamaraki Ecuador uksa tuqinwa yapuchasiraki, ukjamarusa Aymara ukatxa qhichwa uksa arunakanxa yaqhakasta uñt’asiraki, nombre científico Tropaeolum tuberosum, niya apilla kikipakiwa achuqaraki ukampirusa 3,500 metro sobre el nivel mar ukjanwa yapuchasiraki. 
Mä maranwa yapuchasirakiwa, aksa jallu pachana ukatxa alinakapasti q’iwi q’iwinakanirakiwa wali alinakanipatxa jani wali alinakata jark’aqasiraki, aka achuxa walja achuqaraki. 
Akaxa nayra achuwa manq’apxanwa achachilanakasa akaxa wali suma achunwa jupanakatakixa, mä achu wali aski janchisataki aka isañuxa wali aski ch’amanchirinakaniwa, aymaranaka ukjamaraki qhichwanaka jupanakatakisti mä aski suma manq’a ch’amanchiri ukjamawa, isañuxa kusa qullaraki k’iwchataki, maymuru ukjamaraki llak’a t’aq’aki, ukjamaraki lisu jaqinakaru jark’arakiwa. 
Jichha maranakanxa yaqha kasta ñanqha manq’anakaxa aka isañu achuru qhiparstayarakiwa, ukatwa yapuchawipanxa wali pisiqtaraki, ukjamaraki isañuxa chhaqhtañampixarakiwa. 
Aka irnaqawixa uñanchayaniwa lupimpi isañu wañsuyaña ukata yatxatañataki kunjamatsa jaysapxaspa markachirinakaxa manq’añataki, ukata jani inamaya wartaskañataki.
2 
1.1. Jani walt’a qhanstaya 
Khaysa ayllu Ajoya Chuqi Yapu markana, Provincia Aroma de Cuarta Seccion Calamarca uksana jikxataski, uka tuqinxa isañuxa juk’akirakiwa yapuchasiraki, yaqhipanakasti khuchhirurakiwa warkatxapxaraki, jani ukaxa yakha uywanakarusa churxapxakiwa. 
Ajoya uksanxa janiwa suma taqikastanaka uñt’askiti aksa isañu tuqinxa ukampirusa janiwa kumaymana manq’aña wakicht’ataxa markachirinakatakixa uñjaskiti. 
¿Aksa isañutxa kunjamatsa aski suma apnaqawixa sartayataspa? 
¿Kunjamatsa isañuxa mä suma manq’añaru tukuyataspaxa? 
1.2. Amtanaka 
1.2.1. Jach’a amta 
Chuqi yapu markana, provincia aroma, ayllu ajoya isañu (Tropaeolum tuberosum) deshidratador solar ukampi wañsuyasiñataki. 
1.2.2. Jisk’a amtanaka 
 Lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina. 
 Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxataña. 
 Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipaña. 
 Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipaña. 
 Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxataña.
3 
1.3. Qhananchja 
Nayra pachamwa isañusa kuna yaqha pata pampanakana achuri achunakasa manq’asxaña wakisi, jichhaxa isañuxa janikiwa Ajoya uksa tuqinsa manq’ataxiti marka markachirinakanxa. 
Ajoya markana jakasirinakaxa isañu yapuchasaxa juk’ampi qullqi iraqasipxani, janiwa chanipata chaniparukixaniti. Aka yatxatawixa jach’anchayaniwa aka Ajoya aylluna achuyata isañunaka, ukatxa kuna qullqisa iraqt’asitaskarakiniwa taqi uksa pata pampanakana jakasiri phamillanakana, ukjamarusa taqinisa irnaqañaniwa uñjasiñäni. 
Aka deshidratado solar en bandejas ukaxa mä aski sartawiwa kunatixa lupimpi wañsuyatachixaya, ukampirusa Ajoya uka markaxa pä askinakxaya uñañchayarakchixa lupi qhana ukatxa isañu, aka deshidratador solar ukaxa mä aski irnaqawiwa markachirinakataki, markachirinakaxa aka deshitradador solar ukampixa kumaymana achunakwa wañt’ayapxarakispa.
4 
PAYIRI PHAT’A 
YATXATA CHIQAÑCHA 
2. Isañuna uñstatapa 
Isañuxa aksa Los Andes chika jalja tuqina achuriraki (10 – 10 grados centígrados de Latitud Sur). Qullu qullu taypinakansa achuqaskakispawa, uñjasirakiwa aksa Ecuador, Perú ukjamaraki Bolivia tuqina (Mercydery, 2011). 
Uyuya Nº 1 
Científica jalanuqxata 
Arkta: Perú ecológico, 2007 
National Research Council, 1989 
2.1. Yaqha sutinakampi uñt’ata 
Aymara : Isau, issanu, kkayacha, Apilla, Isau, Isaña, Isaño, Kayacha, Miswha. 
Español : Mashua (mafua, mauja, maxua). 
Perú : Mashuar, añu, anyu. 
Colombia : Cubios, navios, navo. 
Bolivia : Isaño, isañu, apilla. Científica jalanuqxata 
Reino 
Plantae 
División 
Magnoliophyta 
Clase 
Magnoliopsida 
Orden 
Brassicales 
Familia 
Tropaeolaceae 
Género 
Tropaeolum 
Especie 
T. tuberosum 
Ruiz & Pavon 1802
5 
Inglés : Mashua, anu. 
(National Research Council, 1989) 
2.2. Kasta kastanaka 
Pataka juk’ampi kastanaka isañunakawa uñt’asiraki, ajllitaraki germoplasma tuqita aksa Ecuador y Peru uksana utjaraki, ukatxa sami kastanakaxa uñt’asiraki akanaka: Occe añu, Yana añu, Puca añu, Ckello añu janukasti Sapallu añu, Checche añu y Muru añu. (Mercy Deri, 2011). 
2.3. Distribución 
En zona de Los Andes o cordillera de Los Andes, Colombia tuqita Argentina uksa markakama ch’iqitataraki. Wali kusa Nueva Zelanda uksakama apatarakiwa (Daniel Giannoni, 2007). 
Nueva Zelanda uksanxa, manq’añanxa manq’atarakiwa kankt’ata, ukatxa laphinakapasa manq’atarakiwa, panqaranakapampacha waliki ukanaka (Nacional Research Council, 1989). 
2.4. Botánica uñtayañxata 
Mä achu herbácea ukjamarakiwa, tallos cilíndricos y hábitos rastreros como el mastuerzo, chiqapakiwa jilaraki kunawsatixa alaski ukjaxa tallo ukaxa wali alinakampi k’irsutaki, kunawsatixa puqurataxi ukxa (Mercydery, 2011). 
Laphinakapaxa alternas ukjamarakiwa, kimsa phisqha lóbulos, nervaduras pronunciadas ukampi kuna. Panqaranakaxa sapa sapanakawa taqi saminakani anaranjadas o rojisos, estambres jakhunakaxa mayjakiptarakiwa 8 – 13. Wali suma panqart’araki 8 uruta 13 urukama. Achuxa esquizocarpo ukjamarakiwa, kunatixa wali jathani botánica achuqt’araki. Akaxa makiparaki taqpacha tubérculos Andinos tuqina aksa el fenómeno de la fascinación ukana (Mercydery, 2011) 
Tubérculo sataki ukaxa, ullukumpi niya kipkakipxiwa ukatxa uñxatataxa mayjarakiwa juch’uspacha, janiwa muruq’ukiti manqhaxa niya janq’uru uñtata, taqikasta saminakani: Gris ch’ixi , janq’u, q’illu, chupika, morado ukjamaraki ch’iyara, niya
6 
taqpachaxa ch’ixi raysuta, morado ukjamaraki purpura, jilpacha tanthaptata discal ukjana, aka achuxa ch’allawjankiriwa ukjamaraki mayja q’aphiniwa yaqhipanakatakixa ullukutsipansa jani munkañaspawa (Mercydery, 2011) 
Daniel Giannoni, (2007) qhanancharakiwa: Alipaxa laphinakani ukjamaraki panqaranakani 5 chupika sepalo sata ukampi ukatxa 5 q’illu pétalo ukampi, aka achuxa achuqaraki phisqha tunka phisqhani centímetros ukch’a alayaru, samipasti janq’uta q’illuru ukjamaraki sirira mayjakiptarakispa. 
Alberto Aguilar R. (1997), qhanancht’araki; isañu yapuchaña tuqitxa janiwa suma yatxatawixa uraqi yapuchatatxa uñanchayaskiti, ukjamaraki achuqawipatsa, achuqawinxa waykaqarakiwa uraqxa ch’uqita, apillata ukjamaraki ullukuta, wali juk’akiwa yapuchasiraki, ukjamatxa juk’a yatxatata tuberculos suni tuqinkirinakata. 
Mä ali herbácea 20 ukata 80 centímetros ukch’araki alayaruxa jilsuraki, tallos aéreo, juch’usa muruq’uraki 2 mm diámetro ukjamaraki, ramificados de color purpura, laphinakapasti ch’iyara ch’uxña k’ajkiri uksana ch’iyara ch’uxñaxa envés uksana, panqaranakasti sapa mayni taqi kasta saminakani anaranjaruta chupikkama, (Hernández y León, 1992). 
2.5. Ch’amanchiri waqaychañxata 
Isañuxa wali carbohidratos ukanirakiwa (11 por ciento en base fresca) ukjamaraki wali ácido ascórbico ukaniraki (67 miligramos por cada fresca 100 gramos) proteína utjki ukaxa mayjakipt’arakispawa 6.9 aksa 15.9 % ukjampi chaninchata en base seca ukjakama. Mä aski utjirinirakiwa tropeoláceas akaxa “glucosinolatos” ukarakiwa, responsable ukarakispawa aka especie qullaña tuqitaki (Nuclear Regulatory Commission, 1989). 
Isañuxa wali aski ch’amanchiriwa ukjamaraki 20% de sólido ukjamaraki proteína niya 16% ukja materia wañt’ayataru, niyapuni aptataspawa khuchhina ukjamaraki wakaqallunakana manq’apataki juk’a chanimpi wali aski achuqatapata, ukampirusa
7 
Arkta: PROINPA 2006 
proteína ukaxa wali, sapa mayja achunaka tuqita mayjakiptaraki (National Research Council, 1989). 
Mashwa (isañu) walja aminoácidos esenciales ukanakaniwa ukjamaraki lisina, walja aminoácidos limitantes cereales uksanxa legumenosas ukansa (Espinoza et al., 2002). 
Uyuya Nº 2 
Apillana, ullukuna ukhamaraki Isañuna ch’amanchiripa uñakipata 
Parámetro Apilla Ulluku Isañu 
Humedad (%) 
77.73 
84.34 
88.70 
Cenizas (%) 
3.39 
5.93 
4.81 
Proteína (%) 
4.60 
10.01 
9.17 
Fibra (%) 
2.16 
2.63 
5.86 
Extracto etéreo (%) 
1.66 
1.24 
4.61 
Carbohidrato total (%) 
88.19 
80.12 
75.40 
Ca (%) 
0.14 
0.263 
0.32 
P (%) 
0.14 
0.263 
0.32 
Mg (%) 
0.0065 
0.107 
0.11 
Na (%) 
0.018 
0.03 
0.044 
K (%) 
1.30 
2.48 
1.99 
Cu (ppm) 
2.25 
10.71 
9.00 
Fe (ppm) 
48.85 
59.42 
42.00 
Mn (ppm) 
5.35 
9.19 
7.00 
Zn (ppm) 
5.95 
23.94 
48.00 
I (ppm) 
3.65 
- 
- 
Almidón (%) 
42.17 
70.50 
46.92 
Azúcar total (%) 
9.68 
6.63 
42.81 
Azúcares reductores (%) 
7.62 
- 
35.83 
Energía (Kcal/100g) 
399.0 
412.0 
440.0 
Vitamina C (mg/100 g mf) 
34.53 
26.03 
77.37 
Eq. Retinol / 100 mf 
- 
- 
73.56 
Acido oxálico/100 g mf 
82.93 
- 
-
8 
2.6. Ch’amanchiri chaninchañxata 
Industrial uksa tuqinxa mä ingrediente antibiótico ukjamarakiwa juk’aqtayarakiwa testosterona, iwxt’ataraki pisiqtayañataki ukjamaraki próstata k’iwcha, maymuru qullañataki (Mercy Deri, 2011). 
Mashwa (isañu) janiwa makjamakiti, ukatpi inka jaqinakaxa chachanakana manq’apawa sasa manq’atanxa ukjamarusa palla pallanakaruwa churatarakinxa jani warminaka uñch’ukiskañapataki, kunatixa qhawiri mistupka ukxaja (PROINPA 2003). 
2.7. Nayra apanaqawinakata 
Tuberculus uraqita apsuta ukspachaxa wali jaxu k’allk’urakiwa ukatjamarakiwa juk’aki maq’asiraki, isañuxa muxsañapatakixa qawichañawa, (jani kamsasa markachirinakaxa ukanakaxa). Kunatixa yatipki muxsa tuqiru mayjt’ayasa. Thayacha tukuyata kunatixa wallxtayata ukatxa chhullunkht’aya ukjamaraki misk’iru jani ukasti miel de caña ukanpi chilltata. Yaqhipa urasasti wajataki niya apilljama apnaqasiraki, niya suma mallt’xasinsti walja urunakatxa. Bolivia uksanxa isañuxa khuchhina manq’apataki lik’intañapataki apnaqasirakiwa (Terrazas & Valdivia, 1998). 
Isañuruxa uñanchayasiwa propiedades anafrodisíacas ukjamaraki k’iwcha ukjamaraki maymuru qullañataki. Depurador ukjama apnaqasitarakiwa, vinaria usunaka qullañataki ukjamaraki jart’araki hemorragias ukjamaraki (cicatriza heridas internas y externas) manqha usuchjatanaka pata usuchjatanaka jakayaraki (Cárdenas 1989, Espinoza et al. 1996). 
2.8. Ecología de adaptación 
Jilpacha akja 3500 – 4100 metros sobre nivel del mar ukjana achuqaraki. Jichha pachanakanxa khaysa Venezuela uksata aksa Bolivia markana yapuchasirakiwa. Waljpachaxa tantachthaptaraki aksa zonas agroecológicas suni ukjamaraki puna aynachana Peru Bolivia uksana, aski tuqi ch’uqimpi niya kittasa yaqha tuberculus ukanakampi yapuchasiraki (PROINPA, 2006).
9 
Salta Nº 1 
Sunina, qhirwana ukjamaraki junt’una isañuna achuqatapa khaysa Cochabamba Bolivia tuqina 
Arkta: PROINPA, 2003 
K’ita isañuxa pisi uraqinakana yapuchasirakispa, jani fertilizantes ukjamaraki pestisida ukanaka uskusina, jani akanakampixa, aski achuqawipaxa payakiptarakispa ch’uqita sipansa, ullukumpi, ch’uqimpi ukjamaraki apillampi askinakapatxa qhanancht’asirakispawa uñakipata bematicida ukjamaraki insecticidas kunatixa utjki achumxa (PROINPA, 2003). 
Munasirakiwa uraqi jastata, de pH ligeramente ácidos entre 5 - 6, niyasa ukjamarusa jilakiparaki pH 5.3-7.5 ukjanakana (Ximena cadena, 2006). 
2.9. Yapuchañaxa wakisiskakiwa 
Sunikiri tuberculus ukanakaxa isañuxa janiwa kimsa jach’a markanakana suma jach’anchataki. Jach’anchata taqi kasta tubérculos ukanakaxa yapuchawipanxa aksa Los Andes uksana, kunakitixa jani chhaqtatapata achuqawipanxa ambientes
10 
heterogéneos uksana, niya yanapt’asinxa imasina taqi kasta yapuchawinakana (PROINPA, 2006). 
Niyapinixa isañuna sartawipaxa aynacht’añampiwa, niyatixa cualidades ukjamarakixa plagas ukanakapaxa, aski achuqawi yapuchawi tuqina, qhatunxa aski amta jani utjki uka pisaqtayarakispawa (Grau et al. 2003). 
Isañuxa jisk’a uraqinakana yapuchasirakiwa, jani ukasti ch’uqi yapu thiyamanakaru yapuchatakirakiwa wali jach’anchataki (Grau et al. 2003). 
Peru markaxa jach’a uraqina yapuchawinakani isañuxa, niya jilararaki 700 hectáreas; datos estadísticos Bolivia uksata ukjamaraki Peru tuqita janiwa utjkiti, ukampirusa yaqhipa amtanakaxa kunkanchayiwa yapuchawitxa jilpacha pataka hectáreas Bolivia tuqinxa ukjamaraki phisqha tunka hectáreas ukjaki, aka datos unakaxa añcha juk’akiwa, chiqanchayasinxa niyapiniwa Bolivia uksanxa isañuxa niya kikipawa Peru tuqinkirimpi. Bolivia aka datos de rendimiento campo aksa yapuchirinakatxa uñjasirakiwa 30 – 60 toneladas mä hectárea ukana, uñstayaraki wali aski achuqawi (Cadima et al. 2003b). 
2.10. Wañsuyata juyrana utjañapaxa wakisiskakipiniwa 
Alakipawi tuqinxa wali askinakwa uñañchayaraki, aka ch’arana alimentos ukanakxa mayjakiptawi aksa deshidratado uksaruxa, akaxa mä valor agregado ukwa churasiraki kunatixa materia prima apnaqaskani uksaru, ukjamarusa juk’a chaninirakiwa aksa apaña tuqiru ukjamaraki imaña tuqinsa ukampirusa phisnakitapata. Jichha urunakanxa walja alimentos deshidratados ukaxa wakisirakiwa yaqha manq’añanaka wakicht’añataki, kunatixa proteínas, vitaminas, minerales, fibra dietética y antioxidantes ukanakanirakiwa (Revista Chilena Nutrición, 2006). 
2.11. Deshidratador solar 
Deshidratador solar mä despositivo ukarakiwa kunatixa (wañarayiwa juyranaka) mayjakiptayi humedad de los alimentos walja urunaka imaña yanapt’arakistu (Energia solar, 2009-2014).
11 
2.11.1. Factores claves de un deshidratador solar 
Aka los factores claves aksa deshidratador solar tuqitakixa akanakarakiwa: 
1. 40 a 70ºC temperatura thaya junt’u 
2. Aire con un bajo contenido de humedad. 
3. Thaya mä khuskaki makipawi 
2.11.2. Tipos de deshidratado o secador solar 
Salta Nº 2 
Deshidratador solar y sus factores claves 
Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 
Aka deshidratador solar uksanxa kunatixa junt’tatki ukjaxa, temperatura ukasti juk’ata juk’ata makhataraki, sapa 20ºC yapxattasa jark’asaraki vapor de agua ukatxa niya kimsa ukjanpi yapxattaraki humedad relativa ukaxa, pisiqtañapatakixa aka alimentos
12 
ukanakatakixa thayaxa maysata maysakama makipañapataki munasirakiwa, walispawa mä ventilación ukampi ukata makipañapataki thayaxa chiminiya tuqu ukjamata juk’a pachanaka munasiraki, alimentos ukanakaxa uchatarakispa malla melimetrada ukxaru (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). 
2.11.2.1. Tipo carpa 
Mä modelo sencillo ukjamarakiwa, phisaki ukjamaraki jasaki apañataki, ukjamaraki kawkniri alimento uksa wañt’ayañataki ukjamaraki alampre ukanakampi lurt’ata mä carpatriangular uñtata, k’irsuta plásticos transparentes ukanakampi (nylon polietileno), jach’ani jisk’anirakispawa (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). 
Salta Nº 3 
Deshidratador carpa 
Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 
Ventilaciones jisk’anakaxa uñjasirakiwa aynachana, uksa paypacha thiyamanakana ukjamaraki alayana, jist’antata malla mosquetero ukampi jani chhichhinkallasti mantañapataki, 20 cm uraqitpacha niya ukxa, ukatxa nylon ukampi imakipata, kunatixa uchasiraki wañt’añapataki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
13 
2.11.2.2. Tipo armario 
Akaxa mä modelo ukjamrakiwa, kunatixa alimento ukanaka, akasti mä suma junt’u munasirakiwa. Walja bandejas ukanakanirakiwa, thaya junt’usti aynachnama makipaniraki ukatxa alaynama mistuwayxaraki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). 
Salta Nº 4 
Tipo armario 
Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 
K’achata k’achata junt’uptaraki 25° ukata 30° ukjaru puriñkama, jiwasana junt’usata jilpacha ukjamaru. Ukjakama ukatxa cámara uksaru mantaraki, extractor eléctrico de aire alayana uñjaski ukaxa ch’amsuraki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
14 
2.11.2.3. Tipo túnel 
Aka modelo ukaxa jisk’a emprendimientos industriales ukatakiwa apnaqasirakixa, uñjasirakiwa túnel horizontal elevado aka hierro ukanakampi lurt’ata, patatxa nylon polietileno ukampi imxatata, walja bandejas ukanakanirakiwa (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). 
Salta Nº 5 
Deshidratador túnel 
Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 
Thayasti maysata maysakama misturaki akasti extractor de aire ukampi ch’amsuta, mosquetero qanampi imt’ataraki jani kuna chhichhinkallasa mantañapataki, wañsuyañatkixa 20°C ukata 25°C ukja junt’uru jiwasana junt’usata juk’ampiwa akasti wañsuyiri ukaxa suma apnaqasiñapataki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
15 
2.12. Calidad microbiológica 
Aka wañt’ayata alimentos ukanakaxa wali askirakiwa ukampirusa janiwa microoganismos ukanakaxa amcha utjkarakiti, utjchi ukasa juk’akirakiwa kunatixa lupimpi wañsuyatachixaya (Maite Pelayo, 2008) 
2.13. Tata inti 
Inti tataxa jiwasanakatakixa wali askirakiwa kunatixa intipana jiwasaxa sarnaqtana ukjamaraki phaxsi qhanampi kuna, tata inti ukjamaraki phaxsi mama ukanakarakiwa jiwasaruxa awatirakistu arumasti phaxsi mamaraki, aymaranakaxa intiru ukjamaraki phaxsiru wali jach’ancharaktana (G. Mamani Aduviri, 2013).
16 
KIMSIRI PHAT’A 
KUNJAMASA IRNAQT’ATANI 
3.1. Kawkjankanisa yatxatawixa 
Aka yatxatawixa lurt’asiwayiwa aksa Universidad Indígena Boliviana Aymara “Tupak Katari” ayllu Cuyahuani Municipio de Huarina de la Provincia Omasuyos del Departamento de La Paz uksa tuqina, materia prima ukaxa apanitarakiwa khaysa Provincia Aroma cuarta Seccion Calamarca comunidad Ajoya uksa tuqita 
3.1.1. Yatxatawja 
Ayllu Cuyahuani jach’a thakhi Chuqi Yapu Copacabana ukjana uñjasiraki ukampirusa k’irunirakiwa yaqha ayllunakampi sañani: aynaru ayllu Copancara, alayaru ayllu Utavi, inti jalsu ayllu ayllu Peñas ukjamaraki inti jalanta ayllu Isala Cojata. 
3.2. Sara thakhi 
3.2.1. Uñakipañxata 
Uñañchayasiniwa kunatixa jikxatatakani aksa yant’a tuqita suma uñjasa akanaka: junt’upa, pachapa ukata mak’ipa. 
Aka yatxatawixa mä thakhinchawimpi lurt’asiwarakiwa. 
3.2.2. Qillqaqawi kunjamatixa luraski ukata 
Aka yatxatawitakixa aksa isañu tuqitxa, kunatxa uñañcht’ayasiraki taqi kasta lurt’awi deshidratador solar uksampi.
17 
Salta Nº 6 
Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar 
Arkta: Jiwasana lurata 
Kumjamatixa uñjaski aksa Uyuya tuqita aksa isañu deshidratado tuqita irnaqawi. 
Almacenado 20, 30 ukhamaraki 40 oC, 3 urunaka Envasado y sellado Deshidratado Jarsuta q’umacha Isañu jani walinaka Suma palljaña Isañu - H2O - Solución de hipoclorito de sodio 50ppm Isaño + residuo 0.50cm Thuru muruq’u Suwachata Khuchjawi
18 
Uyuya Nº 3 
Pacha lurt’awi sapa mayni Lurawi Pacha/K’ata Observación 
Materia prima wakicht’a 
3 
Suma palljawi 
13 
Suma q’umachawi 
15 
Suwachata 
1200 
De 8 Horas a 17 Horas (2 Uruna) 
Khuchjawi 
10 
Deshidratado 
1800 
De 8 Horas a 17 Horas (3 Uruna) 
Envase y Sellado 
12 
Almacenado 
4 
Taqpacha 
3057 
Arkta: Jiwasana lurata 
Taqpacha wakicht’awinxa phisqha urunrakwa taqpachaxa jikikiptasiwayi, akasti 3057 ukja k’atanakanwa kunaymana lurawinakaja lurt’asiwaraki. 
3.2.2.1. Isañu 
Ch’uqi, ulluku akjamaraki apilla ukatxa apsusiwayiwa isañu uka deshidratado solar uksata yatxatañataki 
3.2.2.2. Suma palljaña 
Ajllirawi lurasiwa mä amtampi, jalxtayaña laq’uta, ch’imqhata, ch’uxñarata ukjamaraki jullurata ukanaka, aka ajllirawixa lurasiwa jach’anaka ukjamaraki jisk’anaka. 
3.2.2.3. Jarsuta q’umacha 
Jariqasiwarakiwa kumaymana q’añunaka qhipartañapataki, ukjamaraki sipillumpiwa phiskhurasiwayaraki, ukjamaraki desinfección lurasirakiwa aka hipoclorito de sodio a 50 ppm mä 10 k’ata akaxa microbios ukanaka pisiqtayañapataki.
19 
3.2.2.4. Suwachata 
Suwachañaxa lurasiwarakiwa aksa deshidratador solar ukampi akaxa 
sumakiskañapataki ukjamaraki jani wali q’añunakasa mayjachañapataki, ukampirusa 
isañuna jaxupasa pisiqtañapataki, sañani suma muxsañapataki. 
3.2.2.5. Khuchjawi 
Kumjamakitixa ukjama (muruq’u), isañuxa sillp’anaka 2 mm ukch’a thuru 
khuchjatawa, kunjamakitixa achuxa ukjama uñjasiraki. 
3.2.2.6. Deshidratado 
Uñañchayasirakiwa mä pisiqtawi kunatixa isañuna umapa utjki uka aka deshidratador 
solar ukampi wañt’ayasiwaraki. 
3.2.2.7. Envasado y sellado 
Aka lurawi tukuyataruxa jani mayjakiptañapataki microoganismos ukanakaxa, 
wint’atarakiwa nylon polietelino wali suma jist’antata jani oxigeno mantañapataki. 
Julli Nº 1 
Khuchurusa isañu wañt’ayaña 
Arkta: Nayana apsuta, 2014 
3.3. Materia prima 
 Isañu
20 
3.4. Equipos, materiales, instrumentos e indumentarias 
Akanakaraki apnaqasiwayaraki kunawsatixa aka yatxatawi luraskana ukja. 
3.4.1. Equipos 
 Secador solar 
 Balanza analítica 
 Atamiri 
 Cronometro 
3.4.2. Instrumentos 
 Termómetro ambiente 
 Cámara fotográfica 
 Hoja de datos 
 Cuaderno de apuntes 
3.4.3. Indumentarias 
 Barda polvo blanco 
 Barbijo 
 Gorro 
 Guantes 
 Bota
21 
PUSIRI PHAT’A 
YATXATA UÑAKIPAWI 
4. Aksa yatxata lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa 
kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina 
Deshidratador solar ukaxa uñaqt’asiwayiwa akanakata: secador de carpa, túnel 
ukjamaraki armario ukanakarjamawa lurt’ata. 
4.1. Deshidratador solar 
Akaxa mä maquina ukjamarakiwa jaqukiparaki humedad de los alimentos con 
radiación solar ukampi ukjamarusa juk’a chanitakirakiwa. 
4.1.1. Deshidratador solar askinakapa 
Deshidratador solar askinakapaxa akanakawa: 
1. Junt’u thaya mä temperatura máxima de 40 a 42ºC 
2. Thaya mä juk’a contenido de humedad 
3. Movimiento constante del aire e impulsado por el culer. 
4.1.2. Materiales ukaxa akanakarakiwa aka deshidratador solar uka lurt’añataki 
4.1.2.1. Malla milimetrada 
Aka malla milimetrada ukaxa 0.5x0.5 mm diámetro aksa acero inoxidable 
ukjamarakiwa. 
4.1.2.2. Malla milimetrada2 
Aka malla milimetrada ukaxa 1x1 diámetro ukjamanirakiwa, ucht’atarakiwa 
thiyamanakaru uskutarakiwa, akaxa jani mantayañapataki: chhichhillanka, t’una 
q’añunaka ukatxa juk’ampinaka, thaya sapakiwa mantayaraki ukjamata maysaxata 
makipawayaxaraki.
22 
4.1.2.3. Nylon Transparente 
Nylon ukaxa k’irsutarakiwa deshidratador solar ukaru akasti lupi qhanakwa 
makipayaraki. 
4.1.2.4. Madera 
Akaxa 1x1.50 centímetros de diámetro ukjanirakiwa ch’iyarampi samincht’ata jani 
k’urxañapataki, ukjamarusa kunayman material ukanakatixa liq’xatataki ukanaka 
jiyxasirakiwa. 
4.1.2.5. Cartón prensado 
Akaxa mä jant’aku ukjamarakiwa ch’iyara samincht’ata suma lupi qhana 
katthapiñapataki, akasti 1.50 metro por 0.50 centímetro ukch’arakiwa. 
4.1.2.6. Culer 
Mä maquina ukjamarakiwa, deshidratador solar uksana thaya utjki uka anqaru 
apsuñapataki aksa culer ukampi. 
Akniri jamuqanxa uñjaraksnawa deshidratador solar tukt’ayata. 
Julli Nº 2 
Isañu wañachiri tukt’ayata 
Arkta: Nayana apsuta, 2014
23 
Salta Nº 7 
Dimensiones de deshidratador solar 
Salta Nº 8 
Dimensión del deshidratador solar 
0.50 cm 
1 m 
62 cm 
25 cm 
38 cm 
50 cm 
La superficie del secador solar con las medidas correspondientes 
Deshidratador solar ukana medita uka, kunjamasa alayaru 
ukjamaraki paya thiyamatsa uñjasirakiwa, kawch’aru lurt’atasa 
uka 
Arkta: Jiwasana lurata 
Arkta: Jiwasana lurata
24 
4.2. Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxatawi 
Uyuya Nº 4 
Medición lurt’ata 22 sillp’anakata de diametro, thuru ukharaki jach’aru 
Nº Muestra 
Diámetro 
(cm) 
Longitud 
(cm) 
Espesor de 
rodajas (cm) 
1 Isaño 1,8 7 0,5 
2 Isaño 2,1 8,5 0,5 
3 Isaño 3,3 9 0,5 
4 Isaño 3,2 10 0,5 
5 Isaño 3,5 11 0,5 
6 Isaño 2 12 0,5 
7 Isaño 3,1 13 0,5 
8 Isaño 1,8 13,5 0,5 
9 Isaño 3,4 13 0,5 
10 Isaño 3 12 0,5 
11 Isaño 2,2 11 0,5 
12 Isaño 2,3 8,5 0,5 
13 Isaño 2,4 9 0,5 
14 Isaño 2,5 11,5 0,5 
15 Isaño 2,6 8 0,5 
16 Isaño 2,7 8,5 0,5 
17 Isaño 2,8 10 0,5 
18 Isaño 2,9 10,5 0,5 
19 Isaño 2,5 13 0,5 
20 Isaño 3,5 13,5 0,5 
21 Isaño 3 9,5 0,5 
22 Isaño 2,2 8 0,5 
Promedio 2,67 10,45 0,5 
Arkta: Jiwasana lurata
25 
Apthapisiwarakiwa jani ajllirasa 22 rodajas ukxa, sapa maynitkamaxa apsusiwarakiwa 
mä promedio 2,67cm de diámetro, 10,45 cm jach’aruxa ukjamaraki 0,5 cm lankhu 
sillp’ixa. 
Uñañchasiwayiwa aksa tabla de formulación de Ministerio de Salud y Deportes 2012 
uksaru, qhananchiwa aka tubérculo deshidratado Hi = 83.90% y Hf 14.91% ukjawa 
mak’ipaxa. 
82.22% ukjawa mak’iapaxa 
Isañuna mak’ipa pisiqtatapa. 
Ukjamarusa se calculó el rendimiento del producto deshidratado. 
El rendimiento del producto es 15.51%, la perdida de la humedad es 68.99% del 
Isaño. 
Aksa deshidratado de isañu aka uñaqawitxa akanakwa apsutaraki.
26 
4.2.1. Wakicht’a yatxatawi aksa humedad tuqita 
Jamuqa Nº 1 
Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas 
transversales de Isaño 
Arkta: Jiwasana lurata 
1.- Akaxa mayiri jalja tuqinxa, lupi qhanampixa isañuna uma utjki ukaxa 
jump’suwa. 
2.- Payiri jaljarakiwa nayririruxa arktaraki kunatixa uma utjki uka pisiqtayasa, 
ukampirusa ch’aranaki ukaxa juk’ata pisiqtaraki. 
3.- Kimsiri chiqanxa uñjasirakiwa isañuna taypina chiqajaspawa, akaxa 
arktaraki payiriru uka ch’aranaxa juk’ata juk’ata wañsuraki, ukniriwa qhipa 
qhipa qhipapunixi. 
4.- Aka pusiri jakhuwinxa mä chimpu uñjasiwa, ukaxa saña muniwa aynachata 
misturaki kunatixa uma utjki uka, akasti jump’irakiwa misturaki ukjamata juk’ata 
juk’ata wañsuraki, akaxa makiparakiwa 39,5ºC Temperatura de promedio 
ukjampi aksa deshidratador solar uksana. 
1 
2 
3 
c 
4
27 
Taqi akanakaxa aksa Modelo matemático GAB, sarakistuwa kawniri wañsuwinsa 
aksa alimentos tuqinxa, aynachatwa mistuni ukatwa juk’ata juk’ata wañsuraki sasina, 
ukatwa aka isañu wañsuyawinxa ukjamarjama wakicht’ataraki. 
Aka humedad isañuna wañsuwinxa tantiyt’asiwarakiwa, humedad aksa peso tuqiru 
uñañchayasa, sapa 30 k’ata ukjanwa medición ukaxa lurt’asiwaraki kimsuru jurnalana 
kunarsatixa deshidratado de isañu ukaxa luraskana ukja, mä temperatura 33,9ºC 
promedio ukjampi. 
Uyuya Nº 5 
Humedad perdida por cada 30 k’ata 
Nº 
Tiempo (min) 
Humedad (g) Nº Tiempo (min) Humedad (g) 
1 0 min 100 20 590 min 56,49 
2 30 min 97,71 21 620 min 54,2 
3 60 min 95,42 22 650 min 51,91 
4 90 min 93,13 23 680 min 49,62 
5 120 min 90,84 24 710 min 47,33 
6 150 min 88,55 25 740 min 45,04 
7 180 min 86,26 26 770 min 42,75 
8 210 min 83,97 27 800 min 40,46 
9 240 min 81,68 28 830 min 38,17 
10 170 min 79,39 29 860 min 35,88 
11 300 min 77,1 30 890 min 33,59 
12 330 min 74,81 31 920 min 31,3 
13 370 min 72,52 32 950 min 29,01 
14 410 min 70,23 33 980 min 26,72 
15 440 min 67,94 34 1010 min 24,43 
16 470 min 65,65 35 1040 min 22,14 
17 500 min 63,36 36 1070 min 19,85 
18 530 min 61,07 37 1100 min 17,56 
19 560 min 58,78 
Taqpacha 1130 min 15,27 
Arkta: Jiwasana lurata
28 
Humedad ukaxa pisiqtawipaxa sapa 30 minutos ukja aksa isañu deshidratado 
luraskana uksanxa, akasti 15,27 gramos ukjaruwa qhipqhiparuxa puritaraki. 
Taqpacha kunaymana lurawinxa pachasti 1130 minutos ukjarakiwa makipawaraki. 
Salta Nº 9 
Curva de deshidratado de Isaño 
0 
20 
40 
60 
80 
100 
120 
0 min 
60 min 
120 min 
180 min 
240 min 
300 min 
370 min 
440 min 
500 min 
560 min 
620 min 
680 min 
740 min 
800 min 
860 min 
920 min 
980 min 
1040 min 
1100 min 
Humedad 
Tiempo 
Humedad (g) 
Arkta: Jiwasana Lurata 
Isañu 100 gramos ukjatxa, sapa 30 minutos ukjanxa mä 
khuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki aksa deshidratador solar 
ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa utjkarakiti. 
30 minutos ukjanxa mä qhuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki 
aksa deshidratador solar ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa
29 
Uyuya Nº 6 
El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC 
Arkta: Jiwasana lurata 
Tiempo T °C 
8:00 h 20 
8:30 h 24,5 
9:00 h 28,6 
9:30 h 31,3 
10:00 h 35,3 
10:30 h 37,8 
11:00 h 40 
11:30 h 40 
12:00 h 40 
12:30 h 40 
13:00 h 40 
13:30 h 40 
14:00 h 40 
14:30 h 40 
15:00 h 38 
15:30 h 35 
16:00 h 30 
16:30 h 25 
17:00 h 19,8 
Tiempo ukaxa 8:00 alwata 17:00 jayp’ukamawa uñjasiwayixa, 
ukatxa amtasiwarakiwa uka horario ukjana, taqpachatxa 
temperatura 33,9ºC promedio ukatxa apsusiwayi.
30 
Salta Nº 10 
El comportamiento de temperatura versos el tiempo 
0 
5 
10 
15 
20 
25 
30 
35 
40 
45 
Teperatura en °C 
Tiempo en horas 
T °C 
Aksanxa uñjasiwa temperatura alwatxa kunjamasa makati sapa 30 
k’atana ukjata ukjakama, ukjamaraki 11:00 a.m. 14:00 p.m. janiwa 
kunasa mayjakiptkiti ukatxa jayp’u tuqiruxa juk’ata juk’ata jithiqxaraki 
sapa 30 k’atana ukjatkama. 
Arkta: Jiwasana Lurata
31 
4.3. Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipawi 
Unidad Educativo Roberto Pérez Patón jikxatasirakiwa Departamento de La Paz 
Provincia Aroma de Cuarta Sección Calamarca uksa tuqina, matrícula 2014 uksanxa 
taqpacha yatiqirinakaxa 180 ukjarakiwa nivel secundario ukaxa, jist’awinakatakixa 
akanakamwa nivel secundaria uksanakatxa ajllitamxa: cuarto, quinto, sexto 
ukjamaraki séptimo, taqpachanixa 85 yatiqirinakapxanwa. 
Pusi cursos uksatxa tunka yatiqirinakawa jiskt’añatakixa ajllitanxa, taqpachanixa pusi 
tunka ukjanipxamwa, taqpachanitakiwa jiskht’awinakaxa wakicht’atanxa, kimsa 
muestra ukataki kumjamatixa Uyuya tuqina uñjasi. 
4.3.1. Taqi kastanakampi wakicht’ata jist’awinakataki 
Uyuya Nº 7 
Isañu wañsuyaña muxsakiptayañampi k’arakiptayañampi yapt’asa 
Nuestra 
Materia 
Prima 
Cantidad Aditivo Cantidad 
1 Isaño 100g Jayu 5g 
2 Isaño 100g Azúcar 5g 
3 Isaño 100g --------- ---------- 
Arkta: Jiwasana lurata 
Mä kasta jiskt’awikiwa kimsa muestra ukatakixa wakicht’atana, 100 gramo ukaruxa 5 
gramos jayu uchatana, payiriruxa ukjamaraki azúcar ukatxa kimsirirusti isañu 
ukakraki wakicht’atanxa, akaxa deshidratado solar uksa tuqi wakicht’ataraki. 
Kimsa muestra ukatxa aka factores sensoriales del isañu deshidratado kawnirisa 
walispaxa sapxarakispaxa.
32 
1. ¿JUMAXA ISAÑU UÑT’TATI? 
Uyuya Nº 8 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Jumaxa 
isañu 
uñt’tati? 
Control Porcentaje 
Jisa 29 72 
Janiwa 11 28 
Taqpacha 40 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Akja 40 jiskt’ataxa 29 ukjaniwa uñt’aptawa sapxaraki ukatxa 11 ukjaniwa janiwa 
uñt’apti sapxaraki. 
Jamuqa Nº 2 
Isañu uñt’irinaka 
Jisa 
72% 
Janiwa 
28% 
¿Jumaxa isañu uñt’tati? 
 72% ukja yatiqirinakawa isañxa uñt’apwa sapxaraki. 
 28% ukja yatiqirinakaxa isañxa janiwa uñt’apkiti sapxaraki.
33 
2. ¿JUMAXA ISAÑU UÑT’STA UKAXA MANQ’TATI? 
Uyuya Nº 9 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
Arkta: Jiwasana lurata 
Akja 29 jiskht’atasti 5 jisa uñt’asinxa manq’tuwa sapxaraki ukatsti 24 janiwa 
uñt’asinxa manq’kti sapxaraki. 
¿Jumaxa isañu 
uñt’sta ukaxa 
manq’tati? 
Control Porcentaje 
Jisa 5 17 
Janiwa 24 83 
Taqpacha 29 100 
Jisa 
17% 
Janiwa 
83% 
¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa 
maq’tati? 
 83% ukja yatiqirinakawa uñt’asinxa janiwa manq’apkti 
sapxaraki. 
 17% ukja yatiqirinakawa uñt’asinxa manq’aptuwa sapxaraki. 
Jamuqa Nº 3 
Isañu manq’irinaka
34 
3. ¿MALLT’AÑA MUNASMATI? 
Uyuya Nº 10 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Mallt’aña 
munasmati? 
Control Porcentaje 
Jisa 37 92 
Janiwa 3 8 
Taqpacha 40 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Akja 40 jiskht’atasti 37 ukjaniwa mallt’aña munapxtha sapxaraki ukatsti 3 janiwa 
mallt’aña munapkiti sapxaraki. 
Jamuqa Nº 4 
Aceptabilidad de Isaño para probar 
Jisa 
92% 
Janiwa 
8% 
¿Mallt’aña nunasmati? 
 92% ukja yatiqirinakawa mallt’aña munapxtha sapxaraki. 
 8% ukja yatiqirinakawa janiwa mallt’aña munapkiti sapxaraki.
35 
K’ask’a 
21% 
Muxsa 
38% 
Jaxu 
19% 
Jani 
q’aphini 
22% 
¿Kunjamakisa sabor ukaxa? 
4. ¿KUNJAMAKISA SABOR UKAXA? 
Uyuya Nº 11 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Kunjamakisa 
sabor ukaxa? 
Control Porcentaje 
K’ask’a 8 21 
Muxsa 14 38 
Jaxu 7 19 
Jani q’aphini 8 22 
Taqpacha 37 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Akja 37 ukjaru jiskht’ataxa: 8 k’ask’a, 14 muxsa, 7 jaxu ukatxa 8 jani q’aphini 
sapxaraki. 
Jamuqa Nº 5 
Encuesta sobre sabor del producto 
 38% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa musq’awa aka isañu wañt’ayataxa sapxaraki. 
 22% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa jani q’aphinirakiwa isañu wañt’ayataxa sapxaraki. 
 21% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa k’ask’awa aka isañu wañt’ayataxa sapxaraki. 
 19% ukja yatiqirinakaru jiskt’taxa isañu wañt’ayataxa jaxuwa sasina sapxaraki.
36 
5. ¿KUNJAMAKISA Q’APHI UKAXA? 
Uyuya Nº 12 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Kunjamakisa 
q’aphi ukaxa? 
Control Porcentaje 
Munañjama 20 54 
Jani munañjama 17 46 
Taqpacha 37 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Aka 37 ukjaru jiskht’ataxa: 20 munañjawa sapxarakiwa ukatxa 17 jani munañjamakiti 
sapxarakiwa. 
Jamuqa Nº 6 
Agradable del producto 
Munañja 
ma 
54% 
Jani 
munañjam 
a 
46% 
¿Kunjamakisa k'aphipaxa ukaxa? 
 54% ukja yatiqirinakaru jiskht’ataxa munañjamawa 
sapxarakiwa. 
 46% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa janiwa munañjakiti 
sapxarakiwa.
37 
6. ¿KUNJAMAKISA JUMATAKIXA SAMIPAXA? 
Uyuya Nº 13 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Kunjamakisa 
jumatakixa 
samipaxa? 
Control Porcentaje 
Askiwa 22 59 
Janiwa askikiti 15 41 
Taqpacha 37 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Aka isañuna samipata jikt’ataxa: 22 ukjanixa askiwa ukatxa 15 janiwa askikiti 
sapxarakiwa. 
Jamuqa Nº 7 
Encuesta sobre el olor 
Askiwa 
59% 
Janiwa 
askikiti 
41% 
¿kunjamakisa jumatakixa 
samipaxa? 
 Mä 59% ukxa yatiqirikaru jiskt’ataxa samipaxa askikiskiwa 
sasawa sapxaraki. 
 Mä 41% ukxa yatiqirinakaru jiskt’ataxa samipaxa janiwa 
askikiti aka deshidratado isañu ukaxa sapxaraki.
38 
7. ¿AKA LURT’ATA MAQ’AÑA MUNASMATI? 
Uyuya Nº 14 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Aka lurt’ata 
maq’aña 
munasmati? 
Control Porcentaje 
Jisa 21 57 
Janiwa 16 43 
Taqpacha 37 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Aka jiskht’awiruxa akjama sasawa jaysapxaraki: 21 ukjaxa jisa ukatxa 16 janiwa 
manq’añana munapkiristi sasa. 
Jisa 
57% 
Janiwa 
43% 
¿Aka lurt’ata mak’aña munasmati? 
 Mä 57% ukja yatiqirinakaru jiskht’ataxa manq’añana 
munapxiristhwa sapxaraki. 
 Mä 43% yatiqirinakaru jiskht’ataxa janiwa manq’aña munkiristi 
sapxarakiwa. 
Jamuqa Nº 8 
Jaqina manq’atapa
39 
Sumapat 
a 
5% 
Qullatapa 
ta 
71% 
Valor 
nutricion 
al 
ukanipata 
24% 
¿Kunatsa manq’aña munasma? 
 Mä 71% ukjanixa qullatapata manq’irista sapxaraki. 
 Mä 24% ukjaru jiskht’ataxa valor nutricional ukanipata muniristha 
sapxaraki. 
 Aka 5% sumapamwa manq’aña muntha saraki. 
8. ¿KUNATSA MANQ’AÑA MUNASMA? 
Uyuya Nº 15 
Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño 
¿Kunatsa manq’aña 
munasma? 
Control Porcentaje 
Sumapata 1 5 
Qullatapata 15 71 
Valor nutricional 
ukanipata 
5 24 
Taqpacha 21 100 
Arkta: Jiwasana lurata 
Jaysawinakasti akjamanakarakiwa: 1 saraki sumapata, 15 qullatapata ukatxa 5 valor 
nutricional ukanipata manq’aña munirista sapxaraki. 
Jamuqa Nº 9 
Consumo aparente del Isaño
40 
Papas 
fritas 
ukjama 
alxaspan 
a 
40% 
Caracterí 
sticas uka 
walicht’a 
spana 
27% 
Informaci 
ón 
nutricion 
al 
ukanipan 
a 
22% 
Walikiski 
wa 
8% 
Janiwa 
yatkti 
3% 
¿Aka achuru kuna iwxa churasma? 
9. ¿AKA ACHURU KUNA IWXA CHURASMA? 
Uyuya Nº 16 
Producto ukaru iwxanaka 
Akanakarakiwa iwxanakaxa: 15 papa fritas ukjama aljaspana, 10 características uka 
walicht’aspana, 8 información nutricional ukanipana, 3 walikiskiwa ukatxa 1 janiwa 
yatkti sasawa saraki. 
Jamuqa Nº 10 
Producto encuestado iwxt’ata 
¿Aka achuru kuna 
iwxa churasma? 
Control Porcentaje 
Papas fritas ukjama 
aljaspana 
15 40 
Características uka 
walicht’aspana 
10 27 
Información nutricional 
ukanipana 
8 22 
Walikiskiwa 3 8 
Janiwa yatkti 1 3 
Taqpacha 37 100 
Arkta: Jiwasana lurata
41 
4.4. Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipawi 
Khaysa Laboratorio Municipal de La Paz 300 gramos ukjawa apataraki, kimsiri 
muestra jaysata aksa yatiqirinakata mä jiskht’awina aka análisis sensorial tuqita. 
Uyuya Nº 17 
Análisis microbiológico 
Arkta: Gobierno Autónomo Municipal de La Paz, Dirección de Laboratorio 
Municipal, Unidad de laboratorio de Alimentos y Bebidas, 2014 
 Taqpacha Meso filos 2x10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitarakiwa, kamachi ukaxa 
1x10ˆ4 UFC/g ukxaqwa jay saraki. 
 Taqpacha Coliformes ˂1X10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitarakiwa, kamachi ukaxa 
1x10ˆ1 UFC/g ukjaqwa walikispawa saraki. 
PARÁMETROS RESULTADOS 
LÍMITE DE 
REFERENCIA 
Recuento Total de 
Mesofilos 
2x10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ4 UFC/g 
Recuento Coliformes 
Totales 
˂ 1X10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ1 UFC/g 
Recuento Coli Fecal ------------------- ------------------- 
Salmonella spp. AUSENCIA AUSENCIA 
Recuento de 
staphylococcus aureus 
Coagulasa positiva 
˂ 1X10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ1 UFC/g 
Rcto. Mohos y levaduras --------------------- ------------------- 
Escherichia coli ˂ 1x10ˆ2 UFC/ml ˂ 3 UFC/g 
 Jiskht’ataxa taqi kasta sugerencia sapxaraki: 40% papas fritas ukjama aljaspana, 27% 
características ukaxa walicht’aspana, 22% información nutricional ukanipana, 8% 
walikiskiwa ukatxa 3% janiwa yatipkti sapxaraki.
42 
 Aka staphylococcus aureus Coagulasa positiva ˂1X10ˆ2 UFC/ml, kamachi 
ukaxa 1x10ˆ1 UFC/g ukjakwa walikiskiwa saraki. 
 Aka Escherichia coli ˂1x10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitaraki, kamachi ukaxa ˂3 
UFC/g ukxawa saraki. 
Aka kamachi Resolución Ministerial Nº591-2008-SA/DM reglamento sanitario de 
Perú tuqnama uñakipasiwarakiwa, aka muestra ukaxa walikiskiwa sarakiwa, 
laboratorio uksatxa taqpacha Coliformes janiwa mirtawixa utjkiti sasawa 
uñañchayaraki. 
4.5. Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxatawi 
4.5.1. Chani 
4.5.1.1. Mayjt’iri chani 
Uyuya Nº 18 
Costo de materia prima y aditivos 
Nº Detalle Unidad Cantidad C/U 
Total 
(Bs) 
1 Isañu g 300 0,01 1,72 
2 Agua l 3 0 0 
3 
Hipoclorito de 
sodio 
g 0,06 0,01 0,001 
Taqpacha 1,72 
Akanxa Chani mayjt’iri ukanakakirakiwa jakhthapita. 
4.5.1.2. Jani mayjt’ri chani 
4.5.1.2.1. Costo de depreciación 
Arkta: Jiwasana lurata
43 
Uyuya Nº 19 
Costo de depreciación 
Nº Detalle Unidad Cantidad P/U Total 
Vida 
útil 
Año Mes Semana 
Total 
(Bs) 
1 
Secador 
Solar 
Maq. 1 220 220 3 73,33 6,11 1,22 1,22 
2 Cuchillo Pieza 1 20 20 4 5 0,42 0,08 0,08 
3 Cuchara Pieza 1 3 3 5 0,6 0,05 0,01 0,01 
4 Bañador Pieza 1 25 25 1 25 2,08 0,42 0,42 
5 Cepillo Pieza 1 5 5 1 5 0,42 0,08 0,08 
6 
Balanza 
Analítica 
Pieza 1 350 350 2 175 14,58 2,92 2,92 
Taqpacha 4,73 
Aksa Uyuya tuqinxa taqpacha depreciación ukanakawa uñjasiraki. 
4.5.1.2.2. Costo de mano de obra 
Uyuya Nº 20 
Costo de mano de obra 
Nº Detalle Unidad Cantidad P/U Mes Semana 
Total 
(Bs) 
1 Mano de obra Personal 1 180 45 9 9 
Taqpacha 9 
Phisqha urumxa qawqhasa payllata mä irnaqiriruxa uka aksa Uyuya tuqinxa 
qhanstayaraki. 
Arkta: Jiwasana lurata 
Arkta: Jiwasana lurata
44 
4.5.1.3. Taqi jani mayjt’iri chani 
Uyuya Nº 21 
Costo de depreciación mas mano de obra 
Nº Costos fijos 
Total 
(Bs) 
1 Depreciación 4,73 
2 Mano de obra 9 
Taqpacha 13,73 
Aksa Uyuya tuqinxa depreciación ukataxa mano de obra jakhthapisiwayaraki. 
4.5.2. Taqi chani 
Uyuya Nº 22 
Taqi chani 
Nº Costo Total 
Total 
(Bs) 
1 Costos fijos 13,73 
2 
Costos 
variables 
1,72 
Taqpacha 15,45 
Aka costos taqpachaxa 15,45 Bolivianos ukjarakiwa jakthapita. 
4.5.3. Costo unitario 
Taqpacha 10 unidades akjarakiwa apst’asiwaraki ukata costo unitario ukaxa akjamwa 
uñakipasiwaraki: 
Arkta: Jiwasana lurata 
Arkta: Jiwasana lurata
45 
Aka 10 unidades ukanakaxa mä bolsitas de nylon ukaru wint’atarakiwa sapa maynisti 
15 gramos ukjanirawa, sapa unidad ukaxa 1 Boliviano con 50 centavos ukjarakiwa 
chanipaxa. 
Gramo tuqiru apsutaxa, 0,103 Boliviano ukjarakiwa chanipaxa 1 gramo ukanxa.
46 
PHISQHIRI PHAT’A 
AMTA TUKUYA IXWANAKAMPI 
5.1. Amta tukuya 
Kunjamatixa aksa resultados obtenidos uksa tuqitxa aka isañuruxa mä valor 
agregado ukaxa churasispawa ukjamawa uñacht’asiwayiwa, kunatixa deshidratado 
ukaxa lurt’atachixa akasti manq’asirakispawa markachirinakana ukjamaraki 
alakipataspa. 
Aka deshidratador solar ukaxa kunjampachasa lurt’asiwayarakiwa akxa mä 
innovación tecnológica en relación a los deshidratados conocido ukjamachixaya, 
ukampirusa ukja chanitakkiwa aksa alimentos wañsuwi tuqinxa. 
Aksa curvas de deshidratado de isañu uksa tuqinxa determinacion ukaxa 
uñjasiwayiwa aka temperatura de promedio de 39,5ºC ukjampi 
Aksa evaluación sensorial uksanxa yatxatasiwaraki aka kimsa muestras ukatxa 
kawnirirusa walikispawa sapxaraki, 57% ukjawa walikiwa sapxaraki, 71% ukjaxa 
janchisatakixa qullarakichixaya sapxaraki, 40% papas fritas ukjama aljaspana sasa 
sugerencias ukja ucht’apxaraki ukatxa 27% característica ukanakaxa 
walicht’asiskakpana sapxaraki. 
Aksa análisis microbiológico del Laboratorio Municipal de La Paz uksa tuqitxa, un 
producto con bajos niveles de micro organismos patógenos e inocuos según 
Resolución Ministerial Nº591-2008-SA/DM Reglamento Sanitario de Perú sasawa 
qhanancharaki. 
Aksa chani tuqita sapa mä bolsitas 15 gramos ukatxa 1,5 Bolivianos ukjarakiwa 
uñakipasiwayi.
47 
5.2. Ixwanaka 
Estudios de aplicación de isañu seca como un alimento funcional uksa tuqitxa 
juk’ampi yatxataskañaki 
Deshidratador solar yaqha kasta achunakampi yant’aña aka deshidratado uka 
lurañataki, sañani Tomate. 
Aka escalamiento para producir a escala industrial aplicando el modelo de GAB uka 
wakicht’aña jani aynacht’askañataki. 
Optimizar los parámetros de producción de deshidratado de Isañu, akanakasti taqi 
kasta pankanaka uñakipasa. 
Wali suma uñakipaña aksa las cualidades nutricionales de los alimentos 
deshidratados uksa tuqita juk’ampirusa aksa isañu tuqita mä aski manq’añapataki. 
Kunaymana aksa secado de Isaño en bandeja con otras medidas de espesor de 
rodajas y diferentes velocidades de aire wakicht’aña ukjamaraki yant’aña. 
Suma aksa valor medicinal del isañu uksata yatxataña ukjamata mä suma yatxatawi 
qillt’añataki.
48 
ULLATA PANKANAKA 
SANDOVAL, A. (2007). Elaboración de harina precocida de papa solanun tuberosum, 
en autoclave, con las variedades Superchola y Gabriela, consumo humano. 
Universidad Técnica de Ambato. Disponible en: 
http://fcial.uta.edu.ec/archivos/HPapaPrecocida.pdf. 
Universidad Nacional Abierta y Adistancia – UNAD. (2005). Evaluación Sensorial. 
Recuperadodehttp://www.pymeslacteas.com.ar/userfiles/image/4902Evaluacion%20s 
ensorial.PDF. 
VEGA, A.; ANDRÉS, A y FITO P (2005) modelado de la cinética de secado del 
pimiento rojo (Capsicum annuum l. cv lamuyo). Información tecnológica- vol. 16 Nº6: 
Págs.: 3-11. 
Energía solar.mx (2009-2014). ¿Qué es un secador o deshidratador solar?. Ventajas 
de las secadores solares. Recuperado de http://www.energiasolar.mx/secador-solar/ 
es-secador-o-deshidratador-solar-ventajas-las-secadoras-solares.html 
Mercydery (2011). El Isaño. Recuperado de 
http://www.buenastareas.com/ensayos/El-Isa%C3%B1o/2752658.html. 
Condori Vera M.D. (2011). isaño - Mercy Deri Condori Vera. Recuperado de 
http://www.google.com.bo/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&cad=rja&u 
act=8&ved=0CCMQFjAB&url=http%3A%2F%2Fmercycond.files.wordpress.com%2F2 
011%2F10%2Fisac3b1o.docx&ei=cf7FU5G0C42xyATozILIBg&usg=AFQjCNEBy2K5 
cvxacnX9jXFO6ZbApTybcw&bvm=bv.71126742,d.aWw.
49 
Archivos Latinoamericanos de Nutrición. (2014). Determinación de la calidad 
microbiológica de alimentos servidos en comedores de empresas privadas. 
Recuperado de http://www.scielo.org.ve/scielo.php?pid=s0004- 
06222000000200011&script=sci_arttext 
VEGA, A; TELLO, C y LEMUS, M. (2007). Simulación matemática del proceso de 
secado de la Gracilaria Chilena (Gracielaria chilensis). Revista chilena de ingeniería, 
vol. 15 Nº 1, pp. 55-64. 
ANTEZANA, L. F. 2001. Determinación del rendimiento potencial de cultivares 
priorizados de papa (Solanum tuberosum), oca (Oxalis tuberosa) e Isaño 
(Tropaeolum tuberosum), en el departamento de Cochabamba. Tesis Ing. Agr. 
Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales y Veterinarias “Dr. Martín 
Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 117p. 
GARCÍA, W., E. GUEVARA. 2002. Evaluación de un inhibidor de brotación de 
papalisa en almacén. 
GONZALES, R., F. TERRAZAS. 2001. Mejoramiento de los sistemas de 
almacenamiento de papalisa y oca en Candelaria. En: Informe anual 2000-01 
Fundación PROINPA. Cochabamba, Bolivia. 5p. 
PATIÑO, F. 2000. Rendimiento potencial de papa nativa (Solanum tuberosum ssp. 
andigena y stenotonum), papalisa (Ullucus tuberosus), oca (Oxalis tuberosa) e isaño 
(Tropaeolumtuberosum), en la localidad de Candelaria (prov. Chapare, 
Cochabamba). Tesis Ing. Agr. Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales 
y Veterinarias “Dr. Martín Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 94p. 
Gonzales, S., Almanza, J., Oros, R. & A. Devaux. 2003. Producción de oca (Oxalis 
tuberosa), papalisa (Ullucus tuberosus) e Isaño (Tropaeolum tuberosum): Avances
50 
en la investigación del manejo agronómico. Documento de trabajo No.22.Fundación 
PROINPA. Programa Colaborativo de Manejo, Conservación y Uso de la 
Biodiversidad de Raíces y Tubérculos Andinos (PBRTAs). Proyecto Papa Andina, 
Cochabamba. 50 p. 
Grau, A., R. Ortega Dueñas, C. Nieto Cabrera & M. Hermann. 2003. Mashua 
(Tropaeolumtuberosum Ruíz and Pav.) promoting the conservation and use of 
underutilized and neglected crops. 25. International Potato Center, Lima, 
Perú/International Plant Genetic Resources Institute, Roma. 65 p. 
BALDEÓN, E. (2004). Evaluación de las propiedades fisicoquímicas de la caigua 
(Cyclanthera pedata L.) deshidratada como fuente de fibra dietética. Tesis de post 
grado Especialidad de tecnología de alimentos UNALM. 
BARBOSA, G Y VEGA, H. (2000). Deshidratación de Alimentos. Editorial Acribia, 
S.A. Zaragoza- España. 
CAMPOS, D.; NORATTO, G.; CHIRINOS, R.; ARBIZU, C.; ROCA., W y CISNEROS-ZEVALLOS, 
L. (2006). Antioxidant capacity and secondary metabolites in four 
species of Andean tuber crops: native potato (Solanum sp.), mashua (Tropaeolum 
tuberosum Ruiz & Pavón), Oca (Oxalis tuberosa Molina) and ulluco (Ullucus 
tuberosus caldas). Journal of the Science of Food and Agriculture 86: 1481-1488. 
CHIRINOS, R.; CAMPOS, D.; ARBIZU, C.; ROGEZ, H.; REES J-F; LARONDELLE., 
NORATTO, G y CISNEROS-ZEVALLOS, L. (2006). Effect of genotype, maturity 
stage and post-harvest storage on phenolic compounds, carotenoid content and 
antioxidant capacity, of Andean mashua tubers (Tropaeolum tuberosum Ruiz & 
Pavón). Journal of the Science of Food and Agriculture 87: 437-446. 
Mejía Cañas C. A. (2012). Los diferentes conceptos de valor. Recuperado de 
http://www.planning.com.co/bd/archivos/Febrero2012.pdf.
51 
ESPINOZA, S.; MONTEGHIRFO, M.; ALVAREZ, J y ARNAO, I. (2002). Análisis 
electroforético unidimensional y bidimensional de las proteínas de Tropaeolum 
tuberosum (Mashua). Centro de investigación de Bioquímica y nutrición, laboratorio 
de química bioorgánica. (UNMSM). 
HUAMÁN, M. (2001). Predicción de la actividad de agua utilizando el modelo 
matemático de GAB en el proceso de deshidratación osmótica del capuli (Physalis 
peruviana). Tesis para optar el titulo de magíster scientiae en la Universidad Nacional 
Agraria la Molina. Perú. 
NAVAS, G.; VEGA DE ROJAS, B y SORIARE, L. (1993). La mashua (Tropaeolum 
tuberosum) fuente potencial de carbohidratos. Escuela Politécnica Nacional. Instituto 
de investigación Tecnológica. Simposio en carbohidratos. pp.233-237. 
RIOS, C. (2004). Contribución al estudio de algunos compuestos bioactivos y de la 
capacidad antioxidante presente en diez genotipos de mashua (Tropaeolum 
tuberosum Ruiz & Pavon) y a la evaluación de su estabilidad. Tesis para optar el 
grado académico de ingeniero en industrias alimentarías en la Universidad Nacional 
Agraria La Molina. Perú. 
TOOR, K y SAVAGE, P. (2006).Effect of semi-drying on the antioxidant components 
of tomatoes.Food Chemistry 94, 90-9.
52 
YAPXATA 
Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskht’awi 
Jikkt’iri: Univ. Zacarias Mamani 
Carrera: Ingeniería en Industria de Alimento 
I.- Jiskt’awinakxa suma ullart’ama ukatxa x ukampi chimpuntarakma kawniri 
jaysawiya wakiskirichi. 
1.- ¿Jumaxa isañu uñt’tati? 
Jisa Janiwa 
Jaysawixa janiwachi ukaxa makipama 3 jikt’awiru, janukasti sarantaskakima. 
2.- ¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa maq’tati? 
Jisa Janiwa 
3.- ¿Mallt’aña nunasmati? 
Jisa Janiwa 
Jaysawixa janiwachi ukaxa janiwa wakisirixiti jist’askañaki, janukasti sarantaskakima ukatxa suma 
ullart’ama II uka. 
II.- Isañuxa Suni (Peru-Bolivia) uksana achuriwa, yatxatatanakaxa es medicinal 
próstata, hígado, disminuye el cáncer y tiene alto valor nutricional sasawa 
sapxaraki. 
4.- ¿Kunjamakisa q’aphipaxa? 
K’ask’a Musk’a Jaxu Jani q’aphipi 
5.- ¿Kunjamakisa olor ukaxa? 
Munañjama Jani munañjama 
6.- ¿Kunjamakisa jumatakixa samipaxa? 
Askiwa Janiwa askikiti 
7.- ¿Aka lurt’ata maq’aña munasmati? 
Jisa Janiwa 
Jaysawixa jisa ukaxa sarantaskakima janukasti makipama 8 ukaru. 
8.- ¿Kunatsa manq’aña munasma? 
Sumapata Qullatapata Valor nutricional ukanipata 
9.- ¿Aka achuru kuna sugerencia churasma? 
Papas fritas ukjama aljaspana Características uka walicht’aspana 
Información nutricional ukanipana Walikiskiwa 
Janiwa yatkti 
Arkta: Jiwasana lurata 
c c 
c 
c 
c c 
c 
c c c
53 
Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata
54 
Julli Nº 1: pesado de la materia prima 
Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable 
Khithita: Nayana apsuta, 2014 
Khithita: Nayana apsuta, 2014
55 
Julli Nº 3: lavado y desinfectado 
Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas 
Khithita: Nayana apsuta, 2014 
Khithita: Nayana apsuta, 2014
56 
Julli Nº 5: Isañu recién cosechado de surco 
Julli Nº 6: Isañu ali 
Khithita: Nayana apsuta, 2014 
Khithita: Nayana apsuta, 2014
57 
Julli Nº 7: Oreado de isañu 
Khithita: Nayana apsuta, 2014

Más contenido relacionado

La actualidad más candente

Nominas y seguros sociales en la administracion local (1)
Nominas y seguros sociales  en la administracion local (1)Nominas y seguros sociales  en la administracion local (1)
Nominas y seguros sociales en la administracion local (1)Saura1
 
Libro.manual.lactancia.materna.dtsc
Libro.manual.lactancia.materna.dtscLibro.manual.lactancia.materna.dtsc
Libro.manual.lactancia.materna.dtscgelomejia
 
Manual ensayo de materiales
Manual ensayo de materialesManual ensayo de materiales
Manual ensayo de materialesJuan Soto
 
Portafolio de ntics jaime
Portafolio de ntics jaimePortafolio de ntics jaime
Portafolio de ntics jaimejaifer148
 
Evap anexo 02 cacra
Evap anexo 02 cacraEvap anexo 02 cacra
Evap anexo 02 cacrasamincillo
 
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicas
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicasInclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicas
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicasSantos Borregón Sanz
 
Situacion de salud_panama_2013_0
Situacion de salud_panama_2013_0Situacion de salud_panama_2013_0
Situacion de salud_panama_2013_0UDI
 
Manual de Convivencia Colegio Divino Salvador
Manual de Convivencia Colegio Divino SalvadorManual de Convivencia Colegio Divino Salvador
Manual de Convivencia Colegio Divino Salvadorjimmy.leal
 

La actualidad más candente (17)

Codex
CodexCodex
Codex
 
Nominas y seguros sociales en la administracion local (1)
Nominas y seguros sociales  en la administracion local (1)Nominas y seguros sociales  en la administracion local (1)
Nominas y seguros sociales en la administracion local (1)
 
Libro.manual.lactancia.materna.dtsc
Libro.manual.lactancia.materna.dtscLibro.manual.lactancia.materna.dtsc
Libro.manual.lactancia.materna.dtsc
 
Observatorio de Cafés en el Quindío 2015
Observatorio de Cafés en el Quindío 2015Observatorio de Cafés en el Quindío 2015
Observatorio de Cafés en el Quindío 2015
 
Manual ensayo de materiales
Manual ensayo de materialesManual ensayo de materiales
Manual ensayo de materiales
 
Entrenador baloncesto cast 1
Entrenador baloncesto  cast 1Entrenador baloncesto  cast 1
Entrenador baloncesto cast 1
 
Gc limpieza
Gc limpiezaGc limpieza
Gc limpieza
 
Guias ensayos de geotecnia
Guias ensayos de geotecniaGuias ensayos de geotecnia
Guias ensayos de geotecnia
 
Modulo 2
Modulo 2Modulo 2
Modulo 2
 
Portafolio de ntics jaime
Portafolio de ntics jaimePortafolio de ntics jaime
Portafolio de ntics jaime
 
Manual De Contaminacion
Manual De ContaminacionManual De Contaminacion
Manual De Contaminacion
 
Evap anexo 02 cacra
Evap anexo 02 cacraEvap anexo 02 cacra
Evap anexo 02 cacra
 
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicas
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicasInclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicas
Inclusión y sistema educativo. Orientaciones_practicas
 
Situacion de salud_panama_2013_0
Situacion de salud_panama_2013_0Situacion de salud_panama_2013_0
Situacion de salud_panama_2013_0
 
Borrador manual de procedimientoe educacion especial
Borrador manual de procedimientoe educacion especialBorrador manual de procedimientoe educacion especial
Borrador manual de procedimientoe educacion especial
 
Libro de calidad de leche
Libro de calidad de lecheLibro de calidad de leche
Libro de calidad de leche
 
Manual de Convivencia Colegio Divino Salvador
Manual de Convivencia Colegio Divino SalvadorManual de Convivencia Colegio Divino Salvador
Manual de Convivencia Colegio Divino Salvador
 

Similar a Isañu

Guía de recolección de datos para adultos hospitalizados
Guía de recolección de datos para adultos hospitalizadosGuía de recolección de datos para adultos hospitalizados
Guía de recolección de datos para adultos hospitalizadosvalentinteamo
 
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdf
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdfAgricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdf
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdfMaivaCalixte
 
Practicas prepofesionales en palma
Practicas prepofesionales en palmaPracticas prepofesionales en palma
Practicas prepofesionales en palmaJhon Ramos Gonzales
 
Veterinaria manual necropsia del cerdo
Veterinaria   manual necropsia del cerdoVeterinaria   manual necropsia del cerdo
Veterinaria manual necropsia del cerdoJohn Solis
 
Manual Cto GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto   GinecologíA Y ObstetriciaManual Cto   GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto GinecologíA Y Obstetriciamedic
 
ginecología y obstetricia
ginecología y obstetriciaginecología y obstetricia
ginecología y obstetriciaYarielis Guerra
 
Manual Cto 6ed GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto 6ed   GinecologíA Y ObstetriciaManual Cto 6ed   GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto 6ed GinecologíA Y Obstetriciajenniefer
 
Manual Cto Ginecologia Y Obstetricia
Manual Cto Ginecologia Y ObstetriciaManual Cto Ginecologia Y Obstetricia
Manual Cto Ginecologia Y ObstetriciaHéctor Ríos
 
Energía de la biomasa
Energía de la biomasaEnergía de la biomasa
Energía de la biomasaeHabilita
 
Antecedentes Y Marco Teorico V2
Antecedentes Y Marco Teorico V2Antecedentes Y Marco Teorico V2
Antecedentes Y Marco Teorico V2Diego
 
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalaje
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalajeCatálogo arapack - fabricantes de envases y embalaje
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalajeArapack
 
Catálogo de manipulados de plástico
Catálogo de manipulados de plásticoCatálogo de manipulados de plástico
Catálogo de manipulados de plásticoArapack
 

Similar a Isañu (20)

Guía de recolección de datos para adultos hospitalizados
Guía de recolección de datos para adultos hospitalizadosGuía de recolección de datos para adultos hospitalizados
Guía de recolección de datos para adultos hospitalizados
 
Producción de Cedro Rojo.
Producción de Cedro Rojo.Producción de Cedro Rojo.
Producción de Cedro Rojo.
 
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdf
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdfAgricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdf
Agricultura Orgánica en RD Guía Técnica.pdf
 
Idae, biomasa
Idae, biomasaIdae, biomasa
Idae, biomasa
 
Practicas prepofesionales en palma
Practicas prepofesionales en palmaPracticas prepofesionales en palma
Practicas prepofesionales en palma
 
Upa 2011 lorena alum, javiera altamirano
Upa 2011   lorena alum, javiera altamiranoUpa 2011   lorena alum, javiera altamirano
Upa 2011 lorena alum, javiera altamirano
 
Veterinaria manual necropsia del cerdo
Veterinaria   manual necropsia del cerdoVeterinaria   manual necropsia del cerdo
Veterinaria manual necropsia del cerdo
 
Manual
ManualManual
Manual
 
Manual Cto GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto   GinecologíA Y ObstetriciaManual Cto   GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto GinecologíA Y Obstetricia
 
Manual cto 6ed ginecología y obstetricia
Manual cto 6ed   ginecología y obstetriciaManual cto 6ed   ginecología y obstetricia
Manual cto 6ed ginecología y obstetricia
 
ginecología y obstetricia
ginecología y obstetriciaginecología y obstetricia
ginecología y obstetricia
 
Manual Cto 6ed GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto 6ed   GinecologíA Y ObstetriciaManual Cto 6ed   GinecologíA Y Obstetricia
Manual Cto 6ed GinecologíA Y Obstetricia
 
Manual Cto Ginecologia Y Obstetricia
Manual Cto Ginecologia Y ObstetriciaManual Cto Ginecologia Y Obstetricia
Manual Cto Ginecologia Y Obstetricia
 
Null
NullNull
Null
 
Torres fernando capsulas
Torres fernando capsulasTorres fernando capsulas
Torres fernando capsulas
 
Energía de la biomasa
Energía de la biomasaEnergía de la biomasa
Energía de la biomasa
 
Antecedentes Y Marco Teorico V2
Antecedentes Y Marco Teorico V2Antecedentes Y Marco Teorico V2
Antecedentes Y Marco Teorico V2
 
Manual nueces de_nogal
Manual nueces de_nogalManual nueces de_nogal
Manual nueces de_nogal
 
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalaje
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalajeCatálogo arapack - fabricantes de envases y embalaje
Catálogo arapack - fabricantes de envases y embalaje
 
Catálogo de manipulados de plástico
Catálogo de manipulados de plásticoCatálogo de manipulados de plástico
Catálogo de manipulados de plástico
 

Último

Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptx
Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptxTrastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptx
Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptxAnaPaulinaGarciaOliv
 
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorial
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorialuroanalisis PDF diagnóstico laboratorial
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorialANDYCHURAHUANCAVARGA
 
catabolismo. degradacion sintesis biosintesis
catabolismo. degradacion sintesis biosintesiscatabolismo. degradacion sintesis biosintesis
catabolismo. degradacion sintesis biosintesisricardo481321
 
Mejora tu vida con la dieta FODMAP nutricion.pdf
Mejora tu vida con la dieta FODMAP  nutricion.pdfMejora tu vida con la dieta FODMAP  nutricion.pdf
Mejora tu vida con la dieta FODMAP nutricion.pdfFridaCuesta
 
Lonchera preescolar y escolar. Su importancia
Lonchera preescolar y escolar. Su importanciaLonchera preescolar y escolar. Su importancia
Lonchera preescolar y escolar. Su importanciaDanielRQ2
 
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptx
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptxLípidos, estructura funcion y clasificación.pptx
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptxBeltrn10
 
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enf
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enfgrasas (lípidos). Trabajo práctico de enf
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enfSoloAbby
 
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024hola460498
 
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdf
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdfBatidos y jugos saludables FrutiFresh.pdf
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdfAndrés Tunubalá
 
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptx
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptxCompuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptx
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptxluisestebancalvohern1
 
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdf
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdfPlanta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdf
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdfEmanuelMuoz11
 
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcohol
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcoholELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcohol
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcoholalejandroguzman330559
 
Dieta FODMAP nutricion para mejorar tu salud
Dieta FODMAP  nutricion para mejorar tu saludDieta FODMAP  nutricion para mejorar tu salud
Dieta FODMAP nutricion para mejorar tu saludFridaCuesta
 

Último (13)

Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptx
Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptxTrastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptx
Trastornos del sueño GERIATRIA medicina.pptx
 
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorial
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorialuroanalisis PDF diagnóstico laboratorial
uroanalisis PDF diagnóstico laboratorial
 
catabolismo. degradacion sintesis biosintesis
catabolismo. degradacion sintesis biosintesiscatabolismo. degradacion sintesis biosintesis
catabolismo. degradacion sintesis biosintesis
 
Mejora tu vida con la dieta FODMAP nutricion.pdf
Mejora tu vida con la dieta FODMAP  nutricion.pdfMejora tu vida con la dieta FODMAP  nutricion.pdf
Mejora tu vida con la dieta FODMAP nutricion.pdf
 
Lonchera preescolar y escolar. Su importancia
Lonchera preescolar y escolar. Su importanciaLonchera preescolar y escolar. Su importancia
Lonchera preescolar y escolar. Su importancia
 
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptx
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptxLípidos, estructura funcion y clasificación.pptx
Lípidos, estructura funcion y clasificación.pptx
 
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enf
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enfgrasas (lípidos). Trabajo práctico de enf
grasas (lípidos). Trabajo práctico de enf
 
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024
Archivo de Noshy Distribuidores Abril 2024
 
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdf
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdfBatidos y jugos saludables FrutiFresh.pdf
Batidos y jugos saludables FrutiFresh.pdf
 
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptx
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptxCompuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptx
Compuestos Bioactivos pitahaya y arándanos.pptx
 
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdf
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdfPlanta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdf
Planta Attack Presentación Proyecto INNOVATEC.pdf
 
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcohol
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcoholELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcohol
ELABORACION DE GOMITAS , dulces, terapeuticas y con alcohol
 
Dieta FODMAP nutricion para mejorar tu salud
Dieta FODMAP  nutricion para mejorar tu saludDieta FODMAP  nutricion para mejorar tu salud
Dieta FODMAP nutricion para mejorar tu salud
 

Isañu

  • 1. UNIVERSIDAD INDÍGENA BOLIVIANA AYMARA “TUPAK KATARI” CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS SAWILLA CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki. YATXATIRI : Zacarias Mamani YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado Chuqi yapu – Bolivia 2014
  • 2. UNIVERSIDAD INDÍGINA BOLIVIANA AYMARA “TUPAK KATARI” CARRERA INGENIERÍA EN INDUSTRIA DE ALIMENTOS SAWILLA CHUQI YAPU MARKANA, PROVINCIA AROMA, AYLLU AJOYA ISAÑU (Tropaeolum tuberosum) DESHIDRATADOR SOLAR UKAMPI WAÑSUYASIÑATAKI Sawilla, Técnico Productivo Superior Titulo manq’añanakata wakt’ayata tuqita katuqañataki. YATXATIRI : Zacarias Mamani YANAPT’IRI : Prof. Dr. Gustavo Adolfo Miraval Alvarado TRIBUNAL DE GRADO Ing. Verónica Bertha Clemente Maldonado ……………………… Ing. Antonia Ausberta Márquez Mamani ……………………… Lic. Filomena Nina Huarcacho ……………………… JAYSATA TAMA IRPIRI ………………………….
  • 3. Jach’anchst’a Taqi munasiña chuymampi mamajaruwa Genara Mamani Aduviri jach’ancht'atarakiwa, janiwa armt’kamati, nayatakixa wali askinaka luratamata.
  • 4. i Jallallt’a Suma awkisaru jallallt’a suma jakaña churatapata. Jumawa nanakaruxa ch’amanchapxista nayraqataru sarantañataki. Mamajaru tatajaru taqichuymampi jallallt’atawa kunatixa jupanakawa aka yatxatawi tukt’ayaña yanapt’apxitu. Yatichirinakajaru yuspajara taqpacha yanapt’awi aksa tesina lurawiru ukjamaraki iwxt’awinakatsa. Jiliri irpirinakaru yuspajara iwxt’anakatsa ukhamaraki kunkacht’awitsa aka tesina thakhiparjama sarañapataki, jallallt’atawa Unibol Aymara jilir irpirinakaru. Yatiqiri masinakajaru yuspajara taqpacha yanapt’awinakatsa ukjamaraki animos ukanakatsa aksa tesina irnaqawina.
  • 5. ii JARA MAYIRI PHAT’A .......................................................................................................... 1 Qallta ........................................................................................................................... 1 1.1. Jani walt’a qhanstaya ..................................................................................... 2 1.2. Amtanaka ....................................................................................................... 2 1.2.1. Jach’a amta ............................................................................................. 2 1.2.2. Jisk’a amtanaka ....................................................................................... 2 1.3. Qhananchja .................................................................................................... 3 PAYIRI PHAT’A ........................................................................................................... 4 YATXATA CHIQAÑCHA ............................................................................................. 4 2. Isañuna uñstatapa ............................................................................................. 4 2.1. Yaqha sutinakampi uñt’ata ............................................................................. 4 2.2. Kasta kastanaka ............................................................................................. 5 2.3. Distribución .................................................................................................... 5 2.4. Botánica uñtayañxata ..................................................................................... 5 2.5. Ch’amanchiri waqaychañxata ........................................................................ 6 2.6. Ch’amanchiri chaninchañxata ........................................................................ 8 2.7. Nayra apanaqawinakata ................................................................................. 8 2.8. Ecología de adaptación .................................................................................. 8 2.9. Yapuchañaxa wakisiskakiwa .......................................................................... 9 2.10. Wañsuyata juyrana utjañapaxa wakisiskakipiniwa .................................... 10 2.11. Deshidratador solar ................................................................................... 10 2.11.1. Factores claves de un deshidratador solar ......................................... 11 2.11.2. Tipos de deshidratado o secador solar............................................... 11 2.11.2.1. Tipo carpa ....................................................................................... 12 2.11.2.2. Tipo armario .................................................................................... 13 2.11.2.3. Tipo túnel ........................................................................................ 14 2.12. Calidad microbiológica .............................................................................. 15 2.13. Tata inti ..................................................................................................... 15 KIMSIRI PHAT’A ....................................................................................................... 16 KUNJAMASA IRNAQT’ATANI ................................................................................... 16
  • 6. iii 3.1. Kawkjankanisa yatxatawixa .......................................................................... 16 3.1.1. Yatxatawja ............................................................................................. 16 3.2. Sara thakhi ................................................................................................... 16 3.2.1. Uñakipañxata ......................................................................................... 16 3.2.2. Qillqaqawi kunjamatixa luraski ukata ..................................................... 16 3.2.2.1. Isañu ............................................................................................... 18 3.2.2.2. Suma palljaña ................................................................................. 18 3.2.2.3. Jarsuta q’umacha ............................................................................ 18 3.2.2.4. Suwachata ...................................................................................... 19 3.2.2.5. Khuchjawi ........................................................................................ 19 3.2.2.6. Deshidratado ................................................................................... 19 3.2.2.7. Envasado y sellado ......................................................................... 19 3.3. Materia prima ............................................................................................... 19 3.4. Equipos, materiales, instrumentos e indumentarias ..................................... 20 3.4.1. Equipos ..................................................................................................... 20 3.4.2. Instrumentos ............................................................................................. 20 3.4.3. Indumentarias ........................................................................................... 20 PUSIRI PHAT’A ......................................................................................................... 21 YATXATA UÑAKIPAWI ............................................................................................. 21 4. Aksa yatxata lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina .............................................................. 21 4.1. Deshidratador solar ...................................................................................... 21 4.1.1. Deshidratador solar askinakapa ............................................................ 21 4.1.2. Materiales ukaxa akanakarakiwa aka deshidratador solar uka lurt’añataki 21 4.1.2.1. Malla milimetrada ............................................................................ 21 4.1.2.2. Malla milimetrada2 ........................................................................... 21 4.1.2.3. Nylon Transparente ......................................................................... 22 4.1.2.4. Madera ............................................................................................ 22 4.1.2.5. Cartón prensado ............................................................................. 22 4.1.2.6. Culer ............................................................................................... 22
  • 7. iv 4.2. Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxatawi ....................... 24 4.2.1. Wakicht’a yatxatawi aksa humedad tuqita ............................................. 26 4.3. Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipawi ........................................ 31 4.3.1. Taqi kastanakampi wakicht’ata jist’awinakataki ..................................... 31 4.4. Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipawi ................ 41 4.5. Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxatawi ................................................. 42 4.5.1. Chani ..................................................................................................... 42 4.5.1.1. Mayjt’iri chani .................................................................................. 42 4.5.1.2. Jani mayjt’ri chani ............................................................................ 42 4.5.1.2.1. Costo de depreciación ................................................................. 42 4.5.1.2.2. Costo de mano de obra ............................................................... 43 4.5.1.3. Taqi jani mayjt’iri chani .................................................................... 44 4.5.2. Taqi chani .............................................................................................. 44 4.5.3. Costo unitario......................................................................................... 44 PHISQHIRI PHAT’A .................................................................................................. 46 AMTA TUKUYA IXWANAKAMPI ............................................................................... 46 5.1. Amta tukuya ................................................................................................. 46 5.2. Ixwanaka ...................................................................................................... 47 ULLATA PANKANAKA .............................................................................................. 48 YAPXATA .................................................................................................................. 52
  • 8. v UYUYA JARA Uyuya Nº 1: Científica jalanuqxata ............................................................................. 4 Uyuya Nº 2: Apillana ullukuna Isañuna ch’amanchiripa sich’i jamuqana kikipayata ... 7 Uyuya Nº 3: Pacha lurt’awi sapa mayni .................................................................... 18 Uyuya Nº 4: Medición lurt’ata 22 sillp’anakata de diametro, thuru ukharaki jach’aru 24 Uyuya Nº 5: Humedad perdida por cada 30 k’ata .................................................... 27 Uyuya Nº 6: El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC ... 29 Uyuya Nº 7: Isañu wañsuyaña muxsakiptayañampi k’arakiptayañampi yapt’asa ..... 31 Uyuya Nº 8: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 32 Uyuya Nº 9: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño .................................. 33 Uyuya Nº 10: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 34 Uyuya Nº 11: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 35 Uyuya Nº 12: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 36 Uyuya Nº 13: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 37 Uyuya Nº 14: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 38 Uyuya Nº 15: Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ................................ 39 Uyuya Nº 16: Sugerencias al producto ..................................................................... 40 Uyuya Nº 17: Análisis microbiológico ....................................................................... 41 Uyuya Nº 18: Costo de materia prima y aditivos ...................................................... 42 Uyuya Nº 19: Costo de depreciación ........................................................................ 43 Uyuya Nº 20: Costo de mano de obra ...................................................................... 43 Uyuya Nº 21: Costo de depreciación mas mano de obra ......................................... 44 Uyuya Nº 22: Costo total .......................................................................................... 44
  • 9. vi SALTA JARA Salta Nº 1: Sunina, qhirwana ukhamaraki junt’una isañuna achuqatapa khaysa Cochabamba Bolivia tuqina ......................................................................................... 9 Salta Nº 2: Deshidratador solar y sus factores claves .............................................. 11 Salta Nº 3: Deshidratador carpa ............................................................................... 12 Salta Nº 4: Tipo armario ........................................................................................... 13 Salta Nº 5: Deshidratador túnel ................................................................................ 14 Salta Nº 6: Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar ....... 17 Salta Nº 7: Dimensiones de deshidratador solar ..................................................... 23 Salta Nº 8: Dimensión del deshidratador solar ......................................................... 23 Salta Nº 9: Curva de deshidratado de Isaño ............................................................ 28 Salta Nº 10: El comportamiento de temperatura versos el tiempo ........................... 30 Julli jara Julli Nº 1: Khuchurusa isañu wañt’ayaña .................................................................. 19 Julli Nº 2: Isañu wañachiri tukt’ayata ........................................................................ 22 JAMUQA JARA Jamuqa Nº 1: Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas transversales de Isaño ................................................................... 26 Jamuqa Nº 2: Isañu uñt’irinaka ................................................................................. 32 Jamuqa Nº 3: Isañu manq’irinaka ............................................................................. 33 Jamuqa Nº 4: Aceptabilidad de Isaño para probar ................................................... 34 Jamuqa Nº 5: Encuesta sobre sabor del producto ................................................... 35 Jamuqa Nº 6: Agradable del producto ...................................................................... 36 Jamuqa Nº 7: Encuesta sobre el olor ....................................................................... 37
  • 10. vii Jamuqa Nº 8: Jaqina manq’atapa ............................................................................ 38 Jamuqa Nº 9: Consumo aparente del Isaño ............................................................. 39 Jamuqa Nº 10: Sugerencias al producto encuestado ............................................... 40 YAPXATA JARA Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskt’awi .......................................................................... 52 Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata ....................................... 53 YAPXATA JULLI Julli Nº 1: pesado de la materia prima ....................................................................... 54 Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable ................................... 54 Julli Nº 3: lavado y desinfectado ................................................................................ 55 Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas .......................................... 55 Julli Nº 5: Isañu recién cosechado de surco .............................................................. 56 Julli Nº 6: Isañu ali ..................................................................................................... 56 Julli Nº 7: Oreado de isañu ........................................................................................ 57
  • 11. viii ARU JISK’APTA PROINPA: Programa de Investigación de la Papa NB: Norma Boliviana (Cochabamba, Bolivia). UNIBOL AYMARA TUPAK KATARI: Universidad Indigina Boliviana Aymara Tupak Katari. GAB: Ecuacion de Guggenheir Anderson de Boer. PPM: Partes por millon
  • 12. ix RESÚMEN La presente investigación es descriptiva en el campo de deshidratación del isañu. El trabajo tiene el objetivo de proporcionar al Isañu (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado a través de la deshidratación solar y revalorizar cultural y económicamente este tubérculo. El deshitratador solar se construyo a escala piloto y que fue éxito en el experimento del deshidratado por radiación solar del isañu se realizó en los predios de UNIBOL Aymara Tupak Katari. Se Obtuvo un rendimiento del 15,25% de deshidratado del isañu. El 57% de los estudiantes de nivel secundario del Colegio Roberto Patón de Calamarca, tienen preferencia por el isañu deshidratado que aceptaron como para el consuño en la encuesta realizado. El análisis microbiológico del Isaño se realizó en el laboratorio Municipal de La Paz que reportaron que el producto es inocuo según la norma resolución ministerial Nº591-2008-SA/DM reglamento sanitario de Perú. En cuanto al costo del producto deshidratado tenemos que por cada 15 g corresponde 1,50 Bs. ABSTRACT The present investigation is descriptive in the field of dehydration of the isañu. The work has the objective of providing to the Isañu (Tropaeolum tuberosum) a value added through the solar dehydration and to revalue cultural and economically this tuber. The dehydrated solar you builds to scale pilot and that it was success in the experiment of the one dehydrated by solar radiation of the isañu was carried out in the properties of UNIBOL Aymara Tupak Katari. A yield of 15,25% was obtained of having dehydrated the isañu. 57% of the students of secondary level of Roberto Patón School of Calamarca, has preference for the dehydrated isañu. The microbiologic analysis of the Isaño was carried out in the Municipal laboratory of La
  • 13. x Paz that they reported the food inocuity according to norms. As for the cost of the dehydrated product 1,50 Bs. corresponds for each 15 g. AMUYU LAKSU Aka yatxatawisti descriptiva ukhamarakiwa aksa campo de deshidratación del isañu uksana. Aka irnaqawixa mä amtanirakiwa Isañuru churaña (Tropaeolum tuberosum) un valor agregado aksa deshidratador solar ukampi ukhamaraki wastata sarawinakata ukhamaraki qullqi tuqinsa aka tubérculo uksa jach’anchayaña. Jisk’a lupimpi wañsuyirixa akasti suma uñañchasiwaraki aksa experimento del deshidratado por radiación solar del isañu ukaxa aksa UNIBOL Aymara Tupak Katari uksana lurasiwa. Rendimiento 15,25% de deshidratado ukatxa uñjasiwarakiwa. Khaysa yatiqaña utanxa Colegio Roberto Patón de Calamarca 57% ukja yatiqirinakaxa manq’apxiristwa sapxaraki. Aka análisis microbiológico khaysa laboratorio Municipal de La Paz uñañt’asirakiwa inocuidad del alimento según normas ukhamaraki sapxarakiwa. Chani tuqinakatxa aka achu deshitratado ukatxa sapa 15 g ukaxa 1,50 Bs. Ukjarakiwa.
  • 14. 1 MAYIRI PHAT’A Qallta Isañu achuxa Suni uksatawa, uksa uraqinakwa jichhürunakamaxa achuraki, pusi achunakata suninkiriwa (ch’uqi, ulluku, apilla ukjamaraki isañu), ch’uqikiwa uraqpachana jach’anchasiwayi, puriwayi pusi chiqaru wali arsuta trigo, arroz ukjamaraki tunqu ukjana ch’uqixa uñjasiraki, ukjamwa qhanañcharaki Mercydery 2011 ukjamaraki PROINPA 2003 uksansa. Isañuxa ch’uqjamarakiwa achuqaraki, ukatsti Peru, Bolivia ukjamaraki Ecuador uksa tuqinwa yapuchasiraki, ukjamarusa Aymara ukatxa qhichwa uksa arunakanxa yaqhakasta uñt’asiraki, nombre científico Tropaeolum tuberosum, niya apilla kikipakiwa achuqaraki ukampirusa 3,500 metro sobre el nivel mar ukjanwa yapuchasiraki. Mä maranwa yapuchasirakiwa, aksa jallu pachana ukatxa alinakapasti q’iwi q’iwinakanirakiwa wali alinakanipatxa jani wali alinakata jark’aqasiraki, aka achuxa walja achuqaraki. Akaxa nayra achuwa manq’apxanwa achachilanakasa akaxa wali suma achunwa jupanakatakixa, mä achu wali aski janchisataki aka isañuxa wali aski ch’amanchirinakaniwa, aymaranaka ukjamaraki qhichwanaka jupanakatakisti mä aski suma manq’a ch’amanchiri ukjamawa, isañuxa kusa qullaraki k’iwchataki, maymuru ukjamaraki llak’a t’aq’aki, ukjamaraki lisu jaqinakaru jark’arakiwa. Jichha maranakanxa yaqha kasta ñanqha manq’anakaxa aka isañu achuru qhiparstayarakiwa, ukatwa yapuchawipanxa wali pisiqtaraki, ukjamaraki isañuxa chhaqhtañampixarakiwa. Aka irnaqawixa uñanchayaniwa lupimpi isañu wañsuyaña ukata yatxatañataki kunjamatsa jaysapxaspa markachirinakaxa manq’añataki, ukata jani inamaya wartaskañataki.
  • 15. 2 1.1. Jani walt’a qhanstaya Khaysa ayllu Ajoya Chuqi Yapu markana, Provincia Aroma de Cuarta Seccion Calamarca uksana jikxataski, uka tuqinxa isañuxa juk’akirakiwa yapuchasiraki, yaqhipanakasti khuchhirurakiwa warkatxapxaraki, jani ukaxa yakha uywanakarusa churxapxakiwa. Ajoya uksanxa janiwa suma taqikastanaka uñt’askiti aksa isañu tuqinxa ukampirusa janiwa kumaymana manq’aña wakicht’ataxa markachirinakatakixa uñjaskiti. ¿Aksa isañutxa kunjamatsa aski suma apnaqawixa sartayataspa? ¿Kunjamatsa isañuxa mä suma manq’añaru tukuyataspaxa? 1.2. Amtanaka 1.2.1. Jach’a amta Chuqi yapu markana, provincia aroma, ayllu ajoya isañu (Tropaeolum tuberosum) deshidratador solar ukampi wañsuyasiñataki. 1.2.2. Jisk’a amtanaka  Lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina.  Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxataña.  Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipaña.  Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipaña.  Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxataña.
  • 16. 3 1.3. Qhananchja Nayra pachamwa isañusa kuna yaqha pata pampanakana achuri achunakasa manq’asxaña wakisi, jichhaxa isañuxa janikiwa Ajoya uksa tuqinsa manq’ataxiti marka markachirinakanxa. Ajoya markana jakasirinakaxa isañu yapuchasaxa juk’ampi qullqi iraqasipxani, janiwa chanipata chaniparukixaniti. Aka yatxatawixa jach’anchayaniwa aka Ajoya aylluna achuyata isañunaka, ukatxa kuna qullqisa iraqt’asitaskarakiniwa taqi uksa pata pampanakana jakasiri phamillanakana, ukjamarusa taqinisa irnaqañaniwa uñjasiñäni. Aka deshidratado solar en bandejas ukaxa mä aski sartawiwa kunatixa lupimpi wañsuyatachixaya, ukampirusa Ajoya uka markaxa pä askinakxaya uñañchayarakchixa lupi qhana ukatxa isañu, aka deshidratador solar ukaxa mä aski irnaqawiwa markachirinakataki, markachirinakaxa aka deshitradador solar ukampixa kumaymana achunakwa wañt’ayapxarakispa.
  • 17. 4 PAYIRI PHAT’A YATXATA CHIQAÑCHA 2. Isañuna uñstatapa Isañuxa aksa Los Andes chika jalja tuqina achuriraki (10 – 10 grados centígrados de Latitud Sur). Qullu qullu taypinakansa achuqaskakispawa, uñjasirakiwa aksa Ecuador, Perú ukjamaraki Bolivia tuqina (Mercydery, 2011). Uyuya Nº 1 Científica jalanuqxata Arkta: Perú ecológico, 2007 National Research Council, 1989 2.1. Yaqha sutinakampi uñt’ata Aymara : Isau, issanu, kkayacha, Apilla, Isau, Isaña, Isaño, Kayacha, Miswha. Español : Mashua (mafua, mauja, maxua). Perú : Mashuar, añu, anyu. Colombia : Cubios, navios, navo. Bolivia : Isaño, isañu, apilla. Científica jalanuqxata Reino Plantae División Magnoliophyta Clase Magnoliopsida Orden Brassicales Familia Tropaeolaceae Género Tropaeolum Especie T. tuberosum Ruiz & Pavon 1802
  • 18. 5 Inglés : Mashua, anu. (National Research Council, 1989) 2.2. Kasta kastanaka Pataka juk’ampi kastanaka isañunakawa uñt’asiraki, ajllitaraki germoplasma tuqita aksa Ecuador y Peru uksana utjaraki, ukatxa sami kastanakaxa uñt’asiraki akanaka: Occe añu, Yana añu, Puca añu, Ckello añu janukasti Sapallu añu, Checche añu y Muru añu. (Mercy Deri, 2011). 2.3. Distribución En zona de Los Andes o cordillera de Los Andes, Colombia tuqita Argentina uksa markakama ch’iqitataraki. Wali kusa Nueva Zelanda uksakama apatarakiwa (Daniel Giannoni, 2007). Nueva Zelanda uksanxa, manq’añanxa manq’atarakiwa kankt’ata, ukatxa laphinakapasa manq’atarakiwa, panqaranakapampacha waliki ukanaka (Nacional Research Council, 1989). 2.4. Botánica uñtayañxata Mä achu herbácea ukjamarakiwa, tallos cilíndricos y hábitos rastreros como el mastuerzo, chiqapakiwa jilaraki kunawsatixa alaski ukjaxa tallo ukaxa wali alinakampi k’irsutaki, kunawsatixa puqurataxi ukxa (Mercydery, 2011). Laphinakapaxa alternas ukjamarakiwa, kimsa phisqha lóbulos, nervaduras pronunciadas ukampi kuna. Panqaranakaxa sapa sapanakawa taqi saminakani anaranjadas o rojisos, estambres jakhunakaxa mayjakiptarakiwa 8 – 13. Wali suma panqart’araki 8 uruta 13 urukama. Achuxa esquizocarpo ukjamarakiwa, kunatixa wali jathani botánica achuqt’araki. Akaxa makiparaki taqpacha tubérculos Andinos tuqina aksa el fenómeno de la fascinación ukana (Mercydery, 2011) Tubérculo sataki ukaxa, ullukumpi niya kipkakipxiwa ukatxa uñxatataxa mayjarakiwa juch’uspacha, janiwa muruq’ukiti manqhaxa niya janq’uru uñtata, taqikasta saminakani: Gris ch’ixi , janq’u, q’illu, chupika, morado ukjamaraki ch’iyara, niya
  • 19. 6 taqpachaxa ch’ixi raysuta, morado ukjamaraki purpura, jilpacha tanthaptata discal ukjana, aka achuxa ch’allawjankiriwa ukjamaraki mayja q’aphiniwa yaqhipanakatakixa ullukutsipansa jani munkañaspawa (Mercydery, 2011) Daniel Giannoni, (2007) qhanancharakiwa: Alipaxa laphinakani ukjamaraki panqaranakani 5 chupika sepalo sata ukampi ukatxa 5 q’illu pétalo ukampi, aka achuxa achuqaraki phisqha tunka phisqhani centímetros ukch’a alayaru, samipasti janq’uta q’illuru ukjamaraki sirira mayjakiptarakispa. Alberto Aguilar R. (1997), qhanancht’araki; isañu yapuchaña tuqitxa janiwa suma yatxatawixa uraqi yapuchatatxa uñanchayaskiti, ukjamaraki achuqawipatsa, achuqawinxa waykaqarakiwa uraqxa ch’uqita, apillata ukjamaraki ullukuta, wali juk’akiwa yapuchasiraki, ukjamatxa juk’a yatxatata tuberculos suni tuqinkirinakata. Mä ali herbácea 20 ukata 80 centímetros ukch’araki alayaruxa jilsuraki, tallos aéreo, juch’usa muruq’uraki 2 mm diámetro ukjamaraki, ramificados de color purpura, laphinakapasti ch’iyara ch’uxña k’ajkiri uksana ch’iyara ch’uxñaxa envés uksana, panqaranakasti sapa mayni taqi kasta saminakani anaranjaruta chupikkama, (Hernández y León, 1992). 2.5. Ch’amanchiri waqaychañxata Isañuxa wali carbohidratos ukanirakiwa (11 por ciento en base fresca) ukjamaraki wali ácido ascórbico ukaniraki (67 miligramos por cada fresca 100 gramos) proteína utjki ukaxa mayjakipt’arakispawa 6.9 aksa 15.9 % ukjampi chaninchata en base seca ukjakama. Mä aski utjirinirakiwa tropeoláceas akaxa “glucosinolatos” ukarakiwa, responsable ukarakispawa aka especie qullaña tuqitaki (Nuclear Regulatory Commission, 1989). Isañuxa wali aski ch’amanchiriwa ukjamaraki 20% de sólido ukjamaraki proteína niya 16% ukja materia wañt’ayataru, niyapuni aptataspawa khuchhina ukjamaraki wakaqallunakana manq’apataki juk’a chanimpi wali aski achuqatapata, ukampirusa
  • 20. 7 Arkta: PROINPA 2006 proteína ukaxa wali, sapa mayja achunaka tuqita mayjakiptaraki (National Research Council, 1989). Mashwa (isañu) walja aminoácidos esenciales ukanakaniwa ukjamaraki lisina, walja aminoácidos limitantes cereales uksanxa legumenosas ukansa (Espinoza et al., 2002). Uyuya Nº 2 Apillana, ullukuna ukhamaraki Isañuna ch’amanchiripa uñakipata Parámetro Apilla Ulluku Isañu Humedad (%) 77.73 84.34 88.70 Cenizas (%) 3.39 5.93 4.81 Proteína (%) 4.60 10.01 9.17 Fibra (%) 2.16 2.63 5.86 Extracto etéreo (%) 1.66 1.24 4.61 Carbohidrato total (%) 88.19 80.12 75.40 Ca (%) 0.14 0.263 0.32 P (%) 0.14 0.263 0.32 Mg (%) 0.0065 0.107 0.11 Na (%) 0.018 0.03 0.044 K (%) 1.30 2.48 1.99 Cu (ppm) 2.25 10.71 9.00 Fe (ppm) 48.85 59.42 42.00 Mn (ppm) 5.35 9.19 7.00 Zn (ppm) 5.95 23.94 48.00 I (ppm) 3.65 - - Almidón (%) 42.17 70.50 46.92 Azúcar total (%) 9.68 6.63 42.81 Azúcares reductores (%) 7.62 - 35.83 Energía (Kcal/100g) 399.0 412.0 440.0 Vitamina C (mg/100 g mf) 34.53 26.03 77.37 Eq. Retinol / 100 mf - - 73.56 Acido oxálico/100 g mf 82.93 - -
  • 21. 8 2.6. Ch’amanchiri chaninchañxata Industrial uksa tuqinxa mä ingrediente antibiótico ukjamarakiwa juk’aqtayarakiwa testosterona, iwxt’ataraki pisiqtayañataki ukjamaraki próstata k’iwcha, maymuru qullañataki (Mercy Deri, 2011). Mashwa (isañu) janiwa makjamakiti, ukatpi inka jaqinakaxa chachanakana manq’apawa sasa manq’atanxa ukjamarusa palla pallanakaruwa churatarakinxa jani warminaka uñch’ukiskañapataki, kunatixa qhawiri mistupka ukxaja (PROINPA 2003). 2.7. Nayra apanaqawinakata Tuberculus uraqita apsuta ukspachaxa wali jaxu k’allk’urakiwa ukatjamarakiwa juk’aki maq’asiraki, isañuxa muxsañapatakixa qawichañawa, (jani kamsasa markachirinakaxa ukanakaxa). Kunatixa yatipki muxsa tuqiru mayjt’ayasa. Thayacha tukuyata kunatixa wallxtayata ukatxa chhullunkht’aya ukjamaraki misk’iru jani ukasti miel de caña ukanpi chilltata. Yaqhipa urasasti wajataki niya apilljama apnaqasiraki, niya suma mallt’xasinsti walja urunakatxa. Bolivia uksanxa isañuxa khuchhina manq’apataki lik’intañapataki apnaqasirakiwa (Terrazas & Valdivia, 1998). Isañuruxa uñanchayasiwa propiedades anafrodisíacas ukjamaraki k’iwcha ukjamaraki maymuru qullañataki. Depurador ukjama apnaqasitarakiwa, vinaria usunaka qullañataki ukjamaraki jart’araki hemorragias ukjamaraki (cicatriza heridas internas y externas) manqha usuchjatanaka pata usuchjatanaka jakayaraki (Cárdenas 1989, Espinoza et al. 1996). 2.8. Ecología de adaptación Jilpacha akja 3500 – 4100 metros sobre nivel del mar ukjana achuqaraki. Jichha pachanakanxa khaysa Venezuela uksata aksa Bolivia markana yapuchasirakiwa. Waljpachaxa tantachthaptaraki aksa zonas agroecológicas suni ukjamaraki puna aynachana Peru Bolivia uksana, aski tuqi ch’uqimpi niya kittasa yaqha tuberculus ukanakampi yapuchasiraki (PROINPA, 2006).
  • 22. 9 Salta Nº 1 Sunina, qhirwana ukjamaraki junt’una isañuna achuqatapa khaysa Cochabamba Bolivia tuqina Arkta: PROINPA, 2003 K’ita isañuxa pisi uraqinakana yapuchasirakispa, jani fertilizantes ukjamaraki pestisida ukanaka uskusina, jani akanakampixa, aski achuqawipaxa payakiptarakispa ch’uqita sipansa, ullukumpi, ch’uqimpi ukjamaraki apillampi askinakapatxa qhanancht’asirakispawa uñakipata bematicida ukjamaraki insecticidas kunatixa utjki achumxa (PROINPA, 2003). Munasirakiwa uraqi jastata, de pH ligeramente ácidos entre 5 - 6, niyasa ukjamarusa jilakiparaki pH 5.3-7.5 ukjanakana (Ximena cadena, 2006). 2.9. Yapuchañaxa wakisiskakiwa Sunikiri tuberculus ukanakaxa isañuxa janiwa kimsa jach’a markanakana suma jach’anchataki. Jach’anchata taqi kasta tubérculos ukanakaxa yapuchawipanxa aksa Los Andes uksana, kunakitixa jani chhaqtatapata achuqawipanxa ambientes
  • 23. 10 heterogéneos uksana, niya yanapt’asinxa imasina taqi kasta yapuchawinakana (PROINPA, 2006). Niyapinixa isañuna sartawipaxa aynacht’añampiwa, niyatixa cualidades ukjamarakixa plagas ukanakapaxa, aski achuqawi yapuchawi tuqina, qhatunxa aski amta jani utjki uka pisaqtayarakispawa (Grau et al. 2003). Isañuxa jisk’a uraqinakana yapuchasirakiwa, jani ukasti ch’uqi yapu thiyamanakaru yapuchatakirakiwa wali jach’anchataki (Grau et al. 2003). Peru markaxa jach’a uraqina yapuchawinakani isañuxa, niya jilararaki 700 hectáreas; datos estadísticos Bolivia uksata ukjamaraki Peru tuqita janiwa utjkiti, ukampirusa yaqhipa amtanakaxa kunkanchayiwa yapuchawitxa jilpacha pataka hectáreas Bolivia tuqinxa ukjamaraki phisqha tunka hectáreas ukjaki, aka datos unakaxa añcha juk’akiwa, chiqanchayasinxa niyapiniwa Bolivia uksanxa isañuxa niya kikipawa Peru tuqinkirimpi. Bolivia aka datos de rendimiento campo aksa yapuchirinakatxa uñjasirakiwa 30 – 60 toneladas mä hectárea ukana, uñstayaraki wali aski achuqawi (Cadima et al. 2003b). 2.10. Wañsuyata juyrana utjañapaxa wakisiskakipiniwa Alakipawi tuqinxa wali askinakwa uñañchayaraki, aka ch’arana alimentos ukanakxa mayjakiptawi aksa deshidratado uksaruxa, akaxa mä valor agregado ukwa churasiraki kunatixa materia prima apnaqaskani uksaru, ukjamarusa juk’a chaninirakiwa aksa apaña tuqiru ukjamaraki imaña tuqinsa ukampirusa phisnakitapata. Jichha urunakanxa walja alimentos deshidratados ukaxa wakisirakiwa yaqha manq’añanaka wakicht’añataki, kunatixa proteínas, vitaminas, minerales, fibra dietética y antioxidantes ukanakanirakiwa (Revista Chilena Nutrición, 2006). 2.11. Deshidratador solar Deshidratador solar mä despositivo ukarakiwa kunatixa (wañarayiwa juyranaka) mayjakiptayi humedad de los alimentos walja urunaka imaña yanapt’arakistu (Energia solar, 2009-2014).
  • 24. 11 2.11.1. Factores claves de un deshidratador solar Aka los factores claves aksa deshidratador solar tuqitakixa akanakarakiwa: 1. 40 a 70ºC temperatura thaya junt’u 2. Aire con un bajo contenido de humedad. 3. Thaya mä khuskaki makipawi 2.11.2. Tipos de deshidratado o secador solar Salta Nº 2 Deshidratador solar y sus factores claves Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 Aka deshidratador solar uksanxa kunatixa junt’tatki ukjaxa, temperatura ukasti juk’ata juk’ata makhataraki, sapa 20ºC yapxattasa jark’asaraki vapor de agua ukatxa niya kimsa ukjanpi yapxattaraki humedad relativa ukaxa, pisiqtañapatakixa aka alimentos
  • 25. 12 ukanakatakixa thayaxa maysata maysakama makipañapataki munasirakiwa, walispawa mä ventilación ukampi ukata makipañapataki thayaxa chiminiya tuqu ukjamata juk’a pachanaka munasiraki, alimentos ukanakaxa uchatarakispa malla melimetrada ukxaru (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). 2.11.2.1. Tipo carpa Mä modelo sencillo ukjamarakiwa, phisaki ukjamaraki jasaki apañataki, ukjamaraki kawkniri alimento uksa wañt’ayañataki ukjamaraki alampre ukanakampi lurt’ata mä carpatriangular uñtata, k’irsuta plásticos transparentes ukanakampi (nylon polietileno), jach’ani jisk’anirakispawa (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). Salta Nº 3 Deshidratador carpa Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 Ventilaciones jisk’anakaxa uñjasirakiwa aynachana, uksa paypacha thiyamanakana ukjamaraki alayana, jist’antata malla mosquetero ukampi jani chhichhinkallasti mantañapataki, 20 cm uraqitpacha niya ukxa, ukatxa nylon ukampi imakipata, kunatixa uchasiraki wañt’añapataki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
  • 26. 13 2.11.2.2. Tipo armario Akaxa mä modelo ukjamrakiwa, kunatixa alimento ukanaka, akasti mä suma junt’u munasirakiwa. Walja bandejas ukanakanirakiwa, thaya junt’usti aynachnama makipaniraki ukatxa alaynama mistuwayxaraki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). Salta Nº 4 Tipo armario Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 K’achata k’achata junt’uptaraki 25° ukata 30° ukjaru puriñkama, jiwasana junt’usata jilpacha ukjamaru. Ukjakama ukatxa cámara uksaru mantaraki, extractor eléctrico de aire alayana uñjaski ukaxa ch’amsuraki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
  • 27. 14 2.11.2.3. Tipo túnel Aka modelo ukaxa jisk’a emprendimientos industriales ukatakiwa apnaqasirakixa, uñjasirakiwa túnel horizontal elevado aka hierro ukanakampi lurt’ata, patatxa nylon polietileno ukampi imxatata, walja bandejas ukanakanirakiwa (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005). Salta Nº 5 Deshidratador túnel Arkta: Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005 Thayasti maysata maysakama misturaki akasti extractor de aire ukampi ch’amsuta, mosquetero qanampi imt’ataraki jani kuna chhichhinkallasa mantañapataki, wañsuyañatkixa 20°C ukata 25°C ukja junt’uru jiwasana junt’usata juk’ampiwa akasti wañsuyiri ukaxa suma apnaqasiñapataki (Fundación Celestina Pérez de Almada, 2005).
  • 28. 15 2.12. Calidad microbiológica Aka wañt’ayata alimentos ukanakaxa wali askirakiwa ukampirusa janiwa microoganismos ukanakaxa amcha utjkarakiti, utjchi ukasa juk’akirakiwa kunatixa lupimpi wañsuyatachixaya (Maite Pelayo, 2008) 2.13. Tata inti Inti tataxa jiwasanakatakixa wali askirakiwa kunatixa intipana jiwasaxa sarnaqtana ukjamaraki phaxsi qhanampi kuna, tata inti ukjamaraki phaxsi mama ukanakarakiwa jiwasaruxa awatirakistu arumasti phaxsi mamaraki, aymaranakaxa intiru ukjamaraki phaxsiru wali jach’ancharaktana (G. Mamani Aduviri, 2013).
  • 29. 16 KIMSIRI PHAT’A KUNJAMASA IRNAQT’ATANI 3.1. Kawkjankanisa yatxatawixa Aka yatxatawixa lurt’asiwayiwa aksa Universidad Indígena Boliviana Aymara “Tupak Katari” ayllu Cuyahuani Municipio de Huarina de la Provincia Omasuyos del Departamento de La Paz uksa tuqina, materia prima ukaxa apanitarakiwa khaysa Provincia Aroma cuarta Seccion Calamarca comunidad Ajoya uksa tuqita 3.1.1. Yatxatawja Ayllu Cuyahuani jach’a thakhi Chuqi Yapu Copacabana ukjana uñjasiraki ukampirusa k’irunirakiwa yaqha ayllunakampi sañani: aynaru ayllu Copancara, alayaru ayllu Utavi, inti jalsu ayllu ayllu Peñas ukjamaraki inti jalanta ayllu Isala Cojata. 3.2. Sara thakhi 3.2.1. Uñakipañxata Uñañchayasiniwa kunatixa jikxatatakani aksa yant’a tuqita suma uñjasa akanaka: junt’upa, pachapa ukata mak’ipa. Aka yatxatawixa mä thakhinchawimpi lurt’asiwarakiwa. 3.2.2. Qillqaqawi kunjamatixa luraski ukata Aka yatxatawitakixa aksa isañu tuqitxa, kunatxa uñañcht’ayasiraki taqi kasta lurt’awi deshidratador solar uksampi.
  • 30. 17 Salta Nº 6 Diagrama de proceso de deshidratado de Isaño en secador solar Arkta: Jiwasana lurata Kumjamatixa uñjaski aksa Uyuya tuqita aksa isañu deshidratado tuqita irnaqawi. Almacenado 20, 30 ukhamaraki 40 oC, 3 urunaka Envasado y sellado Deshidratado Jarsuta q’umacha Isañu jani walinaka Suma palljaña Isañu - H2O - Solución de hipoclorito de sodio 50ppm Isaño + residuo 0.50cm Thuru muruq’u Suwachata Khuchjawi
  • 31. 18 Uyuya Nº 3 Pacha lurt’awi sapa mayni Lurawi Pacha/K’ata Observación Materia prima wakicht’a 3 Suma palljawi 13 Suma q’umachawi 15 Suwachata 1200 De 8 Horas a 17 Horas (2 Uruna) Khuchjawi 10 Deshidratado 1800 De 8 Horas a 17 Horas (3 Uruna) Envase y Sellado 12 Almacenado 4 Taqpacha 3057 Arkta: Jiwasana lurata Taqpacha wakicht’awinxa phisqha urunrakwa taqpachaxa jikikiptasiwayi, akasti 3057 ukja k’atanakanwa kunaymana lurawinakaja lurt’asiwaraki. 3.2.2.1. Isañu Ch’uqi, ulluku akjamaraki apilla ukatxa apsusiwayiwa isañu uka deshidratado solar uksata yatxatañataki 3.2.2.2. Suma palljaña Ajllirawi lurasiwa mä amtampi, jalxtayaña laq’uta, ch’imqhata, ch’uxñarata ukjamaraki jullurata ukanaka, aka ajllirawixa lurasiwa jach’anaka ukjamaraki jisk’anaka. 3.2.2.3. Jarsuta q’umacha Jariqasiwarakiwa kumaymana q’añunaka qhipartañapataki, ukjamaraki sipillumpiwa phiskhurasiwayaraki, ukjamaraki desinfección lurasirakiwa aka hipoclorito de sodio a 50 ppm mä 10 k’ata akaxa microbios ukanaka pisiqtayañapataki.
  • 32. 19 3.2.2.4. Suwachata Suwachañaxa lurasiwarakiwa aksa deshidratador solar ukampi akaxa sumakiskañapataki ukjamaraki jani wali q’añunakasa mayjachañapataki, ukampirusa isañuna jaxupasa pisiqtañapataki, sañani suma muxsañapataki. 3.2.2.5. Khuchjawi Kumjamakitixa ukjama (muruq’u), isañuxa sillp’anaka 2 mm ukch’a thuru khuchjatawa, kunjamakitixa achuxa ukjama uñjasiraki. 3.2.2.6. Deshidratado Uñañchayasirakiwa mä pisiqtawi kunatixa isañuna umapa utjki uka aka deshidratador solar ukampi wañt’ayasiwaraki. 3.2.2.7. Envasado y sellado Aka lurawi tukuyataruxa jani mayjakiptañapataki microoganismos ukanakaxa, wint’atarakiwa nylon polietelino wali suma jist’antata jani oxigeno mantañapataki. Julli Nº 1 Khuchurusa isañu wañt’ayaña Arkta: Nayana apsuta, 2014 3.3. Materia prima  Isañu
  • 33. 20 3.4. Equipos, materiales, instrumentos e indumentarias Akanakaraki apnaqasiwayaraki kunawsatixa aka yatxatawi luraskana ukja. 3.4.1. Equipos  Secador solar  Balanza analítica  Atamiri  Cronometro 3.4.2. Instrumentos  Termómetro ambiente  Cámara fotográfica  Hoja de datos  Cuaderno de apuntes 3.4.3. Indumentarias  Barda polvo blanco  Barbijo  Gorro  Guantes  Bota
  • 34. 21 PUSIRI PHAT’A YATXATA UÑAKIPAWI 4. Aksa yatxata lupimpi jisk’a wañsuyaña lurt’aña ukata uka wañsuyañaxa kunjamsa apnaqasini uka uñañchayasina Deshidratador solar ukaxa uñaqt’asiwayiwa akanakata: secador de carpa, túnel ukjamaraki armario ukanakarjamawa lurt’ata. 4.1. Deshidratador solar Akaxa mä maquina ukjamarakiwa jaqukiparaki humedad de los alimentos con radiación solar ukampi ukjamarusa juk’a chanitakirakiwa. 4.1.1. Deshidratador solar askinakapa Deshidratador solar askinakapaxa akanakawa: 1. Junt’u thaya mä temperatura máxima de 40 a 42ºC 2. Thaya mä juk’a contenido de humedad 3. Movimiento constante del aire e impulsado por el culer. 4.1.2. Materiales ukaxa akanakarakiwa aka deshidratador solar uka lurt’añataki 4.1.2.1. Malla milimetrada Aka malla milimetrada ukaxa 0.5x0.5 mm diámetro aksa acero inoxidable ukjamarakiwa. 4.1.2.2. Malla milimetrada2 Aka malla milimetrada ukaxa 1x1 diámetro ukjamanirakiwa, ucht’atarakiwa thiyamanakaru uskutarakiwa, akaxa jani mantayañapataki: chhichhillanka, t’una q’añunaka ukatxa juk’ampinaka, thaya sapakiwa mantayaraki ukjamata maysaxata makipawayaxaraki.
  • 35. 22 4.1.2.3. Nylon Transparente Nylon ukaxa k’irsutarakiwa deshidratador solar ukaru akasti lupi qhanakwa makipayaraki. 4.1.2.4. Madera Akaxa 1x1.50 centímetros de diámetro ukjanirakiwa ch’iyarampi samincht’ata jani k’urxañapataki, ukjamarusa kunayman material ukanakatixa liq’xatataki ukanaka jiyxasirakiwa. 4.1.2.5. Cartón prensado Akaxa mä jant’aku ukjamarakiwa ch’iyara samincht’ata suma lupi qhana katthapiñapataki, akasti 1.50 metro por 0.50 centímetro ukch’arakiwa. 4.1.2.6. Culer Mä maquina ukjamarakiwa, deshidratador solar uksana thaya utjki uka anqaru apsuñapataki aksa culer ukampi. Akniri jamuqanxa uñjaraksnawa deshidratador solar tukt’ayata. Julli Nº 2 Isañu wañachiri tukt’ayata Arkta: Nayana apsuta, 2014
  • 36. 23 Salta Nº 7 Dimensiones de deshidratador solar Salta Nº 8 Dimensión del deshidratador solar 0.50 cm 1 m 62 cm 25 cm 38 cm 50 cm La superficie del secador solar con las medidas correspondientes Deshidratador solar ukana medita uka, kunjamasa alayaru ukjamaraki paya thiyamatsa uñjasirakiwa, kawch’aru lurt’atasa uka Arkta: Jiwasana lurata Arkta: Jiwasana lurata
  • 37. 24 4.2. Isañu lupimpi wañsuyata curva de deshidratación yatxatawi Uyuya Nº 4 Medición lurt’ata 22 sillp’anakata de diametro, thuru ukharaki jach’aru Nº Muestra Diámetro (cm) Longitud (cm) Espesor de rodajas (cm) 1 Isaño 1,8 7 0,5 2 Isaño 2,1 8,5 0,5 3 Isaño 3,3 9 0,5 4 Isaño 3,2 10 0,5 5 Isaño 3,5 11 0,5 6 Isaño 2 12 0,5 7 Isaño 3,1 13 0,5 8 Isaño 1,8 13,5 0,5 9 Isaño 3,4 13 0,5 10 Isaño 3 12 0,5 11 Isaño 2,2 11 0,5 12 Isaño 2,3 8,5 0,5 13 Isaño 2,4 9 0,5 14 Isaño 2,5 11,5 0,5 15 Isaño 2,6 8 0,5 16 Isaño 2,7 8,5 0,5 17 Isaño 2,8 10 0,5 18 Isaño 2,9 10,5 0,5 19 Isaño 2,5 13 0,5 20 Isaño 3,5 13,5 0,5 21 Isaño 3 9,5 0,5 22 Isaño 2,2 8 0,5 Promedio 2,67 10,45 0,5 Arkta: Jiwasana lurata
  • 38. 25 Apthapisiwarakiwa jani ajllirasa 22 rodajas ukxa, sapa maynitkamaxa apsusiwarakiwa mä promedio 2,67cm de diámetro, 10,45 cm jach’aruxa ukjamaraki 0,5 cm lankhu sillp’ixa. Uñañchasiwayiwa aksa tabla de formulación de Ministerio de Salud y Deportes 2012 uksaru, qhananchiwa aka tubérculo deshidratado Hi = 83.90% y Hf 14.91% ukjawa mak’ipaxa. 82.22% ukjawa mak’iapaxa Isañuna mak’ipa pisiqtatapa. Ukjamarusa se calculó el rendimiento del producto deshidratado. El rendimiento del producto es 15.51%, la perdida de la humedad es 68.99% del Isaño. Aksa deshidratado de isañu aka uñaqawitxa akanakwa apsutaraki.
  • 39. 26 4.2.1. Wakicht’a yatxatawi aksa humedad tuqita Jamuqa Nº 1 Wakicht’ata gráfica de la Concentración de la humedad en las diferentes capas transversales de Isaño Arkta: Jiwasana lurata 1.- Akaxa mayiri jalja tuqinxa, lupi qhanampixa isañuna uma utjki ukaxa jump’suwa. 2.- Payiri jaljarakiwa nayririruxa arktaraki kunatixa uma utjki uka pisiqtayasa, ukampirusa ch’aranaki ukaxa juk’ata pisiqtaraki. 3.- Kimsiri chiqanxa uñjasirakiwa isañuna taypina chiqajaspawa, akaxa arktaraki payiriru uka ch’aranaxa juk’ata juk’ata wañsuraki, ukniriwa qhipa qhipa qhipapunixi. 4.- Aka pusiri jakhuwinxa mä chimpu uñjasiwa, ukaxa saña muniwa aynachata misturaki kunatixa uma utjki uka, akasti jump’irakiwa misturaki ukjamata juk’ata juk’ata wañsuraki, akaxa makiparakiwa 39,5ºC Temperatura de promedio ukjampi aksa deshidratador solar uksana. 1 2 3 c 4
  • 40. 27 Taqi akanakaxa aksa Modelo matemático GAB, sarakistuwa kawniri wañsuwinsa aksa alimentos tuqinxa, aynachatwa mistuni ukatwa juk’ata juk’ata wañsuraki sasina, ukatwa aka isañu wañsuyawinxa ukjamarjama wakicht’ataraki. Aka humedad isañuna wañsuwinxa tantiyt’asiwarakiwa, humedad aksa peso tuqiru uñañchayasa, sapa 30 k’ata ukjanwa medición ukaxa lurt’asiwaraki kimsuru jurnalana kunarsatixa deshidratado de isañu ukaxa luraskana ukja, mä temperatura 33,9ºC promedio ukjampi. Uyuya Nº 5 Humedad perdida por cada 30 k’ata Nº Tiempo (min) Humedad (g) Nº Tiempo (min) Humedad (g) 1 0 min 100 20 590 min 56,49 2 30 min 97,71 21 620 min 54,2 3 60 min 95,42 22 650 min 51,91 4 90 min 93,13 23 680 min 49,62 5 120 min 90,84 24 710 min 47,33 6 150 min 88,55 25 740 min 45,04 7 180 min 86,26 26 770 min 42,75 8 210 min 83,97 27 800 min 40,46 9 240 min 81,68 28 830 min 38,17 10 170 min 79,39 29 860 min 35,88 11 300 min 77,1 30 890 min 33,59 12 330 min 74,81 31 920 min 31,3 13 370 min 72,52 32 950 min 29,01 14 410 min 70,23 33 980 min 26,72 15 440 min 67,94 34 1010 min 24,43 16 470 min 65,65 35 1040 min 22,14 17 500 min 63,36 36 1070 min 19,85 18 530 min 61,07 37 1100 min 17,56 19 560 min 58,78 Taqpacha 1130 min 15,27 Arkta: Jiwasana lurata
  • 41. 28 Humedad ukaxa pisiqtawipaxa sapa 30 minutos ukja aksa isañu deshidratado luraskana uksanxa, akasti 15,27 gramos ukjaruwa qhipqhiparuxa puritaraki. Taqpacha kunaymana lurawinxa pachasti 1130 minutos ukjarakiwa makipawaraki. Salta Nº 9 Curva de deshidratado de Isaño 0 20 40 60 80 100 120 0 min 60 min 120 min 180 min 240 min 300 min 370 min 440 min 500 min 560 min 620 min 680 min 740 min 800 min 860 min 920 min 980 min 1040 min 1100 min Humedad Tiempo Humedad (g) Arkta: Jiwasana Lurata Isañu 100 gramos ukjatxa, sapa 30 minutos ukjanxa mä khuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki aksa deshidratador solar ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa utjkarakiti. 30 minutos ukjanxa mä qhuskakiwa humedad ukaxa pikiqtaraki aksa deshidratador solar ukanxa, janiwa kuna mayjt’awisa
  • 42. 29 Uyuya Nº 6 El tiempo en cada 30 k’ata y comportamiento de temperatura en ºC Arkta: Jiwasana lurata Tiempo T °C 8:00 h 20 8:30 h 24,5 9:00 h 28,6 9:30 h 31,3 10:00 h 35,3 10:30 h 37,8 11:00 h 40 11:30 h 40 12:00 h 40 12:30 h 40 13:00 h 40 13:30 h 40 14:00 h 40 14:30 h 40 15:00 h 38 15:30 h 35 16:00 h 30 16:30 h 25 17:00 h 19,8 Tiempo ukaxa 8:00 alwata 17:00 jayp’ukamawa uñjasiwayixa, ukatxa amtasiwarakiwa uka horario ukjana, taqpachatxa temperatura 33,9ºC promedio ukatxa apsusiwayi.
  • 43. 30 Salta Nº 10 El comportamiento de temperatura versos el tiempo 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Teperatura en °C Tiempo en horas T °C Aksanxa uñjasiwa temperatura alwatxa kunjamasa makati sapa 30 k’atana ukjata ukjakama, ukjamaraki 11:00 a.m. 14:00 p.m. janiwa kunasa mayjakiptkiti ukatxa jayp’u tuqiruxa juk’ata juk’ata jithiqxaraki sapa 30 k’atana ukjatkama. Arkta: Jiwasana Lurata
  • 44. 31 4.3. Isañu lupimpi wañsuyata mallt’asina amuykipawi Unidad Educativo Roberto Pérez Patón jikxatasirakiwa Departamento de La Paz Provincia Aroma de Cuarta Sección Calamarca uksa tuqina, matrícula 2014 uksanxa taqpacha yatiqirinakaxa 180 ukjarakiwa nivel secundario ukaxa, jist’awinakatakixa akanakamwa nivel secundaria uksanakatxa ajllitamxa: cuarto, quinto, sexto ukjamaraki séptimo, taqpachanixa 85 yatiqirinakapxanwa. Pusi cursos uksatxa tunka yatiqirinakawa jiskt’añatakixa ajllitanxa, taqpachanixa pusi tunka ukjanipxamwa, taqpachanitakiwa jiskht’awinakaxa wakicht’atanxa, kimsa muestra ukataki kumjamatixa Uyuya tuqina uñjasi. 4.3.1. Taqi kastanakampi wakicht’ata jist’awinakataki Uyuya Nº 7 Isañu wañsuyaña muxsakiptayañampi k’arakiptayañampi yapt’asa Nuestra Materia Prima Cantidad Aditivo Cantidad 1 Isaño 100g Jayu 5g 2 Isaño 100g Azúcar 5g 3 Isaño 100g --------- ---------- Arkta: Jiwasana lurata Mä kasta jiskt’awikiwa kimsa muestra ukatakixa wakicht’atana, 100 gramo ukaruxa 5 gramos jayu uchatana, payiriruxa ukjamaraki azúcar ukatxa kimsirirusti isañu ukakraki wakicht’atanxa, akaxa deshidratado solar uksa tuqi wakicht’ataraki. Kimsa muestra ukatxa aka factores sensoriales del isañu deshidratado kawnirisa walispaxa sapxarakispaxa.
  • 45. 32 1. ¿JUMAXA ISAÑU UÑT’TATI? Uyuya Nº 8 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Jumaxa isañu uñt’tati? Control Porcentaje Jisa 29 72 Janiwa 11 28 Taqpacha 40 100 Arkta: Jiwasana lurata Akja 40 jiskt’ataxa 29 ukjaniwa uñt’aptawa sapxaraki ukatxa 11 ukjaniwa janiwa uñt’apti sapxaraki. Jamuqa Nº 2 Isañu uñt’irinaka Jisa 72% Janiwa 28% ¿Jumaxa isañu uñt’tati?  72% ukja yatiqirinakawa isañxa uñt’apwa sapxaraki.  28% ukja yatiqirinakaxa isañxa janiwa uñt’apkiti sapxaraki.
  • 46. 33 2. ¿JUMAXA ISAÑU UÑT’STA UKAXA MANQ’TATI? Uyuya Nº 9 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño Arkta: Jiwasana lurata Akja 29 jiskht’atasti 5 jisa uñt’asinxa manq’tuwa sapxaraki ukatsti 24 janiwa uñt’asinxa manq’kti sapxaraki. ¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa manq’tati? Control Porcentaje Jisa 5 17 Janiwa 24 83 Taqpacha 29 100 Jisa 17% Janiwa 83% ¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa maq’tati?  83% ukja yatiqirinakawa uñt’asinxa janiwa manq’apkti sapxaraki.  17% ukja yatiqirinakawa uñt’asinxa manq’aptuwa sapxaraki. Jamuqa Nº 3 Isañu manq’irinaka
  • 47. 34 3. ¿MALLT’AÑA MUNASMATI? Uyuya Nº 10 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Mallt’aña munasmati? Control Porcentaje Jisa 37 92 Janiwa 3 8 Taqpacha 40 100 Arkta: Jiwasana lurata Akja 40 jiskht’atasti 37 ukjaniwa mallt’aña munapxtha sapxaraki ukatsti 3 janiwa mallt’aña munapkiti sapxaraki. Jamuqa Nº 4 Aceptabilidad de Isaño para probar Jisa 92% Janiwa 8% ¿Mallt’aña nunasmati?  92% ukja yatiqirinakawa mallt’aña munapxtha sapxaraki.  8% ukja yatiqirinakawa janiwa mallt’aña munapkiti sapxaraki.
  • 48. 35 K’ask’a 21% Muxsa 38% Jaxu 19% Jani q’aphini 22% ¿Kunjamakisa sabor ukaxa? 4. ¿KUNJAMAKISA SABOR UKAXA? Uyuya Nº 11 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Kunjamakisa sabor ukaxa? Control Porcentaje K’ask’a 8 21 Muxsa 14 38 Jaxu 7 19 Jani q’aphini 8 22 Taqpacha 37 100 Arkta: Jiwasana lurata Akja 37 ukjaru jiskht’ataxa: 8 k’ask’a, 14 muxsa, 7 jaxu ukatxa 8 jani q’aphini sapxaraki. Jamuqa Nº 5 Encuesta sobre sabor del producto  38% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa musq’awa aka isañu wañt’ayataxa sapxaraki.  22% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa jani q’aphinirakiwa isañu wañt’ayataxa sapxaraki.  21% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa k’ask’awa aka isañu wañt’ayataxa sapxaraki.  19% ukja yatiqirinakaru jiskt’taxa isañu wañt’ayataxa jaxuwa sasina sapxaraki.
  • 49. 36 5. ¿KUNJAMAKISA Q’APHI UKAXA? Uyuya Nº 12 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Kunjamakisa q’aphi ukaxa? Control Porcentaje Munañjama 20 54 Jani munañjama 17 46 Taqpacha 37 100 Arkta: Jiwasana lurata Aka 37 ukjaru jiskht’ataxa: 20 munañjawa sapxarakiwa ukatxa 17 jani munañjamakiti sapxarakiwa. Jamuqa Nº 6 Agradable del producto Munañja ma 54% Jani munañjam a 46% ¿Kunjamakisa k'aphipaxa ukaxa?  54% ukja yatiqirinakaru jiskht’ataxa munañjamawa sapxarakiwa.  46% ukja yatiqirinakaru jiskt’ataxa janiwa munañjakiti sapxarakiwa.
  • 50. 37 6. ¿KUNJAMAKISA JUMATAKIXA SAMIPAXA? Uyuya Nº 13 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Kunjamakisa jumatakixa samipaxa? Control Porcentaje Askiwa 22 59 Janiwa askikiti 15 41 Taqpacha 37 100 Arkta: Jiwasana lurata Aka isañuna samipata jikt’ataxa: 22 ukjanixa askiwa ukatxa 15 janiwa askikiti sapxarakiwa. Jamuqa Nº 7 Encuesta sobre el olor Askiwa 59% Janiwa askikiti 41% ¿kunjamakisa jumatakixa samipaxa?  Mä 59% ukxa yatiqirikaru jiskt’ataxa samipaxa askikiskiwa sasawa sapxaraki.  Mä 41% ukxa yatiqirinakaru jiskt’ataxa samipaxa janiwa askikiti aka deshidratado isañu ukaxa sapxaraki.
  • 51. 38 7. ¿AKA LURT’ATA MAQ’AÑA MUNASMATI? Uyuya Nº 14 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Aka lurt’ata maq’aña munasmati? Control Porcentaje Jisa 21 57 Janiwa 16 43 Taqpacha 37 100 Arkta: Jiwasana lurata Aka jiskht’awiruxa akjama sasawa jaysapxaraki: 21 ukjaxa jisa ukatxa 16 janiwa manq’añana munapkiristi sasa. Jisa 57% Janiwa 43% ¿Aka lurt’ata mak’aña munasmati?  Mä 57% ukja yatiqirinakaru jiskht’ataxa manq’añana munapxiristhwa sapxaraki.  Mä 43% yatiqirinakaru jiskht’ataxa janiwa manq’aña munkiristi sapxarakiwa. Jamuqa Nº 8 Jaqina manq’atapa
  • 52. 39 Sumapat a 5% Qullatapa ta 71% Valor nutricion al ukanipata 24% ¿Kunatsa manq’aña munasma?  Mä 71% ukjanixa qullatapata manq’irista sapxaraki.  Mä 24% ukjaru jiskht’ataxa valor nutricional ukanipata muniristha sapxaraki.  Aka 5% sumapamwa manq’aña muntha saraki. 8. ¿KUNATSA MANQ’AÑA MUNASMA? Uyuya Nº 15 Datos de la encuesta del deshidratado de Isaño ¿Kunatsa manq’aña munasma? Control Porcentaje Sumapata 1 5 Qullatapata 15 71 Valor nutricional ukanipata 5 24 Taqpacha 21 100 Arkta: Jiwasana lurata Jaysawinakasti akjamanakarakiwa: 1 saraki sumapata, 15 qullatapata ukatxa 5 valor nutricional ukanipata manq’aña munirista sapxaraki. Jamuqa Nº 9 Consumo aparente del Isaño
  • 53. 40 Papas fritas ukjama alxaspan a 40% Caracterí sticas uka walicht’a spana 27% Informaci ón nutricion al ukanipan a 22% Walikiski wa 8% Janiwa yatkti 3% ¿Aka achuru kuna iwxa churasma? 9. ¿AKA ACHURU KUNA IWXA CHURASMA? Uyuya Nº 16 Producto ukaru iwxanaka Akanakarakiwa iwxanakaxa: 15 papa fritas ukjama aljaspana, 10 características uka walicht’aspana, 8 información nutricional ukanipana, 3 walikiskiwa ukatxa 1 janiwa yatkti sasawa saraki. Jamuqa Nº 10 Producto encuestado iwxt’ata ¿Aka achuru kuna iwxa churasma? Control Porcentaje Papas fritas ukjama aljaspana 15 40 Características uka walicht’aspana 10 27 Información nutricional ukanipana 8 22 Walikiskiwa 3 8 Janiwa yatkti 1 3 Taqpacha 37 100 Arkta: Jiwasana lurata
  • 54. 41 4.4. Isañu lupimpi wañsuyata lurt’ataxa jisk’a laq’unakapa uñakipawi Khaysa Laboratorio Municipal de La Paz 300 gramos ukjawa apataraki, kimsiri muestra jaysata aksa yatiqirinakata mä jiskht’awina aka análisis sensorial tuqita. Uyuya Nº 17 Análisis microbiológico Arkta: Gobierno Autónomo Municipal de La Paz, Dirección de Laboratorio Municipal, Unidad de laboratorio de Alimentos y Bebidas, 2014  Taqpacha Meso filos 2x10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitarakiwa, kamachi ukaxa 1x10ˆ4 UFC/g ukxaqwa jay saraki.  Taqpacha Coliformes ˂1X10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitarakiwa, kamachi ukaxa 1x10ˆ1 UFC/g ukjaqwa walikispawa saraki. PARÁMETROS RESULTADOS LÍMITE DE REFERENCIA Recuento Total de Mesofilos 2x10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ4 UFC/g Recuento Coliformes Totales ˂ 1X10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ1 UFC/g Recuento Coli Fecal ------------------- ------------------- Salmonella spp. AUSENCIA AUSENCIA Recuento de staphylococcus aureus Coagulasa positiva ˂ 1X10ˆ2 UFC/ml 1x10ˆ1 UFC/g Rcto. Mohos y levaduras --------------------- ------------------- Escherichia coli ˂ 1x10ˆ2 UFC/ml ˂ 3 UFC/g  Jiskht’ataxa taqi kasta sugerencia sapxaraki: 40% papas fritas ukjama aljaspana, 27% características ukaxa walicht’aspana, 22% información nutricional ukanipana, 8% walikiskiwa ukatxa 3% janiwa yatipkti sapxaraki.
  • 55. 42  Aka staphylococcus aureus Coagulasa positiva ˂1X10ˆ2 UFC/ml, kamachi ukaxa 1x10ˆ1 UFC/g ukjakwa walikiskiwa saraki.  Aka Escherichia coli ˂1x10ˆ2 UFC/ml ukxa jakthapitaraki, kamachi ukaxa ˂3 UFC/g ukxawa saraki. Aka kamachi Resolución Ministerial Nº591-2008-SA/DM reglamento sanitario de Perú tuqnama uñakipasiwarakiwa, aka muestra ukaxa walikiskiwa sarakiwa, laboratorio uksatxa taqpacha Coliformes janiwa mirtawixa utjkiti sasawa uñañchayaraki. 4.5. Isañu lupimpi wañsuyata chanipa yatxatawi 4.5.1. Chani 4.5.1.1. Mayjt’iri chani Uyuya Nº 18 Costo de materia prima y aditivos Nº Detalle Unidad Cantidad C/U Total (Bs) 1 Isañu g 300 0,01 1,72 2 Agua l 3 0 0 3 Hipoclorito de sodio g 0,06 0,01 0,001 Taqpacha 1,72 Akanxa Chani mayjt’iri ukanakakirakiwa jakhthapita. 4.5.1.2. Jani mayjt’ri chani 4.5.1.2.1. Costo de depreciación Arkta: Jiwasana lurata
  • 56. 43 Uyuya Nº 19 Costo de depreciación Nº Detalle Unidad Cantidad P/U Total Vida útil Año Mes Semana Total (Bs) 1 Secador Solar Maq. 1 220 220 3 73,33 6,11 1,22 1,22 2 Cuchillo Pieza 1 20 20 4 5 0,42 0,08 0,08 3 Cuchara Pieza 1 3 3 5 0,6 0,05 0,01 0,01 4 Bañador Pieza 1 25 25 1 25 2,08 0,42 0,42 5 Cepillo Pieza 1 5 5 1 5 0,42 0,08 0,08 6 Balanza Analítica Pieza 1 350 350 2 175 14,58 2,92 2,92 Taqpacha 4,73 Aksa Uyuya tuqinxa taqpacha depreciación ukanakawa uñjasiraki. 4.5.1.2.2. Costo de mano de obra Uyuya Nº 20 Costo de mano de obra Nº Detalle Unidad Cantidad P/U Mes Semana Total (Bs) 1 Mano de obra Personal 1 180 45 9 9 Taqpacha 9 Phisqha urumxa qawqhasa payllata mä irnaqiriruxa uka aksa Uyuya tuqinxa qhanstayaraki. Arkta: Jiwasana lurata Arkta: Jiwasana lurata
  • 57. 44 4.5.1.3. Taqi jani mayjt’iri chani Uyuya Nº 21 Costo de depreciación mas mano de obra Nº Costos fijos Total (Bs) 1 Depreciación 4,73 2 Mano de obra 9 Taqpacha 13,73 Aksa Uyuya tuqinxa depreciación ukataxa mano de obra jakhthapisiwayaraki. 4.5.2. Taqi chani Uyuya Nº 22 Taqi chani Nº Costo Total Total (Bs) 1 Costos fijos 13,73 2 Costos variables 1,72 Taqpacha 15,45 Aka costos taqpachaxa 15,45 Bolivianos ukjarakiwa jakthapita. 4.5.3. Costo unitario Taqpacha 10 unidades akjarakiwa apst’asiwaraki ukata costo unitario ukaxa akjamwa uñakipasiwaraki: Arkta: Jiwasana lurata Arkta: Jiwasana lurata
  • 58. 45 Aka 10 unidades ukanakaxa mä bolsitas de nylon ukaru wint’atarakiwa sapa maynisti 15 gramos ukjanirawa, sapa unidad ukaxa 1 Boliviano con 50 centavos ukjarakiwa chanipaxa. Gramo tuqiru apsutaxa, 0,103 Boliviano ukjarakiwa chanipaxa 1 gramo ukanxa.
  • 59. 46 PHISQHIRI PHAT’A AMTA TUKUYA IXWANAKAMPI 5.1. Amta tukuya Kunjamatixa aksa resultados obtenidos uksa tuqitxa aka isañuruxa mä valor agregado ukaxa churasispawa ukjamawa uñacht’asiwayiwa, kunatixa deshidratado ukaxa lurt’atachixa akasti manq’asirakispawa markachirinakana ukjamaraki alakipataspa. Aka deshidratador solar ukaxa kunjampachasa lurt’asiwayarakiwa akxa mä innovación tecnológica en relación a los deshidratados conocido ukjamachixaya, ukampirusa ukja chanitakkiwa aksa alimentos wañsuwi tuqinxa. Aksa curvas de deshidratado de isañu uksa tuqinxa determinacion ukaxa uñjasiwayiwa aka temperatura de promedio de 39,5ºC ukjampi Aksa evaluación sensorial uksanxa yatxatasiwaraki aka kimsa muestras ukatxa kawnirirusa walikispawa sapxaraki, 57% ukjawa walikiwa sapxaraki, 71% ukjaxa janchisatakixa qullarakichixaya sapxaraki, 40% papas fritas ukjama aljaspana sasa sugerencias ukja ucht’apxaraki ukatxa 27% característica ukanakaxa walicht’asiskakpana sapxaraki. Aksa análisis microbiológico del Laboratorio Municipal de La Paz uksa tuqitxa, un producto con bajos niveles de micro organismos patógenos e inocuos según Resolución Ministerial Nº591-2008-SA/DM Reglamento Sanitario de Perú sasawa qhanancharaki. Aksa chani tuqita sapa mä bolsitas 15 gramos ukatxa 1,5 Bolivianos ukjarakiwa uñakipasiwayi.
  • 60. 47 5.2. Ixwanaka Estudios de aplicación de isañu seca como un alimento funcional uksa tuqitxa juk’ampi yatxataskañaki Deshidratador solar yaqha kasta achunakampi yant’aña aka deshidratado uka lurañataki, sañani Tomate. Aka escalamiento para producir a escala industrial aplicando el modelo de GAB uka wakicht’aña jani aynacht’askañataki. Optimizar los parámetros de producción de deshidratado de Isañu, akanakasti taqi kasta pankanaka uñakipasa. Wali suma uñakipaña aksa las cualidades nutricionales de los alimentos deshidratados uksa tuqita juk’ampirusa aksa isañu tuqita mä aski manq’añapataki. Kunaymana aksa secado de Isaño en bandeja con otras medidas de espesor de rodajas y diferentes velocidades de aire wakicht’aña ukjamaraki yant’aña. Suma aksa valor medicinal del isañu uksata yatxataña ukjamata mä suma yatxatawi qillt’añataki.
  • 61. 48 ULLATA PANKANAKA SANDOVAL, A. (2007). Elaboración de harina precocida de papa solanun tuberosum, en autoclave, con las variedades Superchola y Gabriela, consumo humano. Universidad Técnica de Ambato. Disponible en: http://fcial.uta.edu.ec/archivos/HPapaPrecocida.pdf. Universidad Nacional Abierta y Adistancia – UNAD. (2005). Evaluación Sensorial. Recuperadodehttp://www.pymeslacteas.com.ar/userfiles/image/4902Evaluacion%20s ensorial.PDF. VEGA, A.; ANDRÉS, A y FITO P (2005) modelado de la cinética de secado del pimiento rojo (Capsicum annuum l. cv lamuyo). Información tecnológica- vol. 16 Nº6: Págs.: 3-11. Energía solar.mx (2009-2014). ¿Qué es un secador o deshidratador solar?. Ventajas de las secadores solares. Recuperado de http://www.energiasolar.mx/secador-solar/ es-secador-o-deshidratador-solar-ventajas-las-secadoras-solares.html Mercydery (2011). El Isaño. Recuperado de http://www.buenastareas.com/ensayos/El-Isa%C3%B1o/2752658.html. Condori Vera M.D. (2011). isaño - Mercy Deri Condori Vera. Recuperado de http://www.google.com.bo/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&cad=rja&u act=8&ved=0CCMQFjAB&url=http%3A%2F%2Fmercycond.files.wordpress.com%2F2 011%2F10%2Fisac3b1o.docx&ei=cf7FU5G0C42xyATozILIBg&usg=AFQjCNEBy2K5 cvxacnX9jXFO6ZbApTybcw&bvm=bv.71126742,d.aWw.
  • 62. 49 Archivos Latinoamericanos de Nutrición. (2014). Determinación de la calidad microbiológica de alimentos servidos en comedores de empresas privadas. Recuperado de http://www.scielo.org.ve/scielo.php?pid=s0004- 06222000000200011&script=sci_arttext VEGA, A; TELLO, C y LEMUS, M. (2007). Simulación matemática del proceso de secado de la Gracilaria Chilena (Gracielaria chilensis). Revista chilena de ingeniería, vol. 15 Nº 1, pp. 55-64. ANTEZANA, L. F. 2001. Determinación del rendimiento potencial de cultivares priorizados de papa (Solanum tuberosum), oca (Oxalis tuberosa) e Isaño (Tropaeolum tuberosum), en el departamento de Cochabamba. Tesis Ing. Agr. Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales y Veterinarias “Dr. Martín Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 117p. GARCÍA, W., E. GUEVARA. 2002. Evaluación de un inhibidor de brotación de papalisa en almacén. GONZALES, R., F. TERRAZAS. 2001. Mejoramiento de los sistemas de almacenamiento de papalisa y oca en Candelaria. En: Informe anual 2000-01 Fundación PROINPA. Cochabamba, Bolivia. 5p. PATIÑO, F. 2000. Rendimiento potencial de papa nativa (Solanum tuberosum ssp. andigena y stenotonum), papalisa (Ullucus tuberosus), oca (Oxalis tuberosa) e isaño (Tropaeolumtuberosum), en la localidad de Candelaria (prov. Chapare, Cochabamba). Tesis Ing. Agr. Facultad de Ciencias Agrícolas, Pecuarias, Forestales y Veterinarias “Dr. Martín Cárdenas”, UMSS. Cochabamba, Bolivia. 94p. Gonzales, S., Almanza, J., Oros, R. & A. Devaux. 2003. Producción de oca (Oxalis tuberosa), papalisa (Ullucus tuberosus) e Isaño (Tropaeolum tuberosum): Avances
  • 63. 50 en la investigación del manejo agronómico. Documento de trabajo No.22.Fundación PROINPA. Programa Colaborativo de Manejo, Conservación y Uso de la Biodiversidad de Raíces y Tubérculos Andinos (PBRTAs). Proyecto Papa Andina, Cochabamba. 50 p. Grau, A., R. Ortega Dueñas, C. Nieto Cabrera & M. Hermann. 2003. Mashua (Tropaeolumtuberosum Ruíz and Pav.) promoting the conservation and use of underutilized and neglected crops. 25. International Potato Center, Lima, Perú/International Plant Genetic Resources Institute, Roma. 65 p. BALDEÓN, E. (2004). Evaluación de las propiedades fisicoquímicas de la caigua (Cyclanthera pedata L.) deshidratada como fuente de fibra dietética. Tesis de post grado Especialidad de tecnología de alimentos UNALM. BARBOSA, G Y VEGA, H. (2000). Deshidratación de Alimentos. Editorial Acribia, S.A. Zaragoza- España. CAMPOS, D.; NORATTO, G.; CHIRINOS, R.; ARBIZU, C.; ROCA., W y CISNEROS-ZEVALLOS, L. (2006). Antioxidant capacity and secondary metabolites in four species of Andean tuber crops: native potato (Solanum sp.), mashua (Tropaeolum tuberosum Ruiz & Pavón), Oca (Oxalis tuberosa Molina) and ulluco (Ullucus tuberosus caldas). Journal of the Science of Food and Agriculture 86: 1481-1488. CHIRINOS, R.; CAMPOS, D.; ARBIZU, C.; ROGEZ, H.; REES J-F; LARONDELLE., NORATTO, G y CISNEROS-ZEVALLOS, L. (2006). Effect of genotype, maturity stage and post-harvest storage on phenolic compounds, carotenoid content and antioxidant capacity, of Andean mashua tubers (Tropaeolum tuberosum Ruiz & Pavón). Journal of the Science of Food and Agriculture 87: 437-446. Mejía Cañas C. A. (2012). Los diferentes conceptos de valor. Recuperado de http://www.planning.com.co/bd/archivos/Febrero2012.pdf.
  • 64. 51 ESPINOZA, S.; MONTEGHIRFO, M.; ALVAREZ, J y ARNAO, I. (2002). Análisis electroforético unidimensional y bidimensional de las proteínas de Tropaeolum tuberosum (Mashua). Centro de investigación de Bioquímica y nutrición, laboratorio de química bioorgánica. (UNMSM). HUAMÁN, M. (2001). Predicción de la actividad de agua utilizando el modelo matemático de GAB en el proceso de deshidratación osmótica del capuli (Physalis peruviana). Tesis para optar el titulo de magíster scientiae en la Universidad Nacional Agraria la Molina. Perú. NAVAS, G.; VEGA DE ROJAS, B y SORIARE, L. (1993). La mashua (Tropaeolum tuberosum) fuente potencial de carbohidratos. Escuela Politécnica Nacional. Instituto de investigación Tecnológica. Simposio en carbohidratos. pp.233-237. RIOS, C. (2004). Contribución al estudio de algunos compuestos bioactivos y de la capacidad antioxidante presente en diez genotipos de mashua (Tropaeolum tuberosum Ruiz & Pavon) y a la evaluación de su estabilidad. Tesis para optar el grado académico de ingeniero en industrias alimentarías en la Universidad Nacional Agraria La Molina. Perú. TOOR, K y SAVAGE, P. (2006).Effect of semi-drying on the antioxidant components of tomatoes.Food Chemistry 94, 90-9.
  • 65. 52 YAPXATA Yapxata Nº 1: Isañu uksata jiskht’awi Jikkt’iri: Univ. Zacarias Mamani Carrera: Ingeniería en Industria de Alimento I.- Jiskt’awinakxa suma ullart’ama ukatxa x ukampi chimpuntarakma kawniri jaysawiya wakiskirichi. 1.- ¿Jumaxa isañu uñt’tati? Jisa Janiwa Jaysawixa janiwachi ukaxa makipama 3 jikt’awiru, janukasti sarantaskakima. 2.- ¿Jumaxa isañu uñt’sta ukaxa maq’tati? Jisa Janiwa 3.- ¿Mallt’aña nunasmati? Jisa Janiwa Jaysawixa janiwachi ukaxa janiwa wakisirixiti jist’askañaki, janukasti sarantaskakima ukatxa suma ullart’ama II uka. II.- Isañuxa Suni (Peru-Bolivia) uksana achuriwa, yatxatatanakaxa es medicinal próstata, hígado, disminuye el cáncer y tiene alto valor nutricional sasawa sapxaraki. 4.- ¿Kunjamakisa q’aphipaxa? K’ask’a Musk’a Jaxu Jani q’aphipi 5.- ¿Kunjamakisa olor ukaxa? Munañjama Jani munañjama 6.- ¿Kunjamakisa jumatakixa samipaxa? Askiwa Janiwa askikiti 7.- ¿Aka lurt’ata maq’aña munasmati? Jisa Janiwa Jaysawixa jisa ukaxa sarantaskakima janukasti makipama 8 ukaru. 8.- ¿Kunatsa manq’aña munasma? Sumapata Qullatapata Valor nutricional ukanipata 9.- ¿Aka achuru kuna sugerencia churasma? Papas fritas ukjama aljaspana Características uka walicht’aspana Información nutricional ukanipana Walikiskiwa Janiwa yatkti Arkta: Jiwasana lurata c c c c c c c c c c
  • 66. 53 Yapxata Nº 2: Laboratorio de Municipal uksana uñakipata
  • 67. 54 Julli Nº 1: pesado de la materia prima Julli Nº 2: Isañu en bandeja melimitrada de acero inoxidable Khithita: Nayana apsuta, 2014 Khithita: Nayana apsuta, 2014
  • 68. 55 Julli Nº 3: lavado y desinfectado Julli Nº 4: Deshidratado en el secadero solar en rodajas Khithita: Nayana apsuta, 2014 Khithita: Nayana apsuta, 2014
  • 69. 56 Julli Nº 5: Isañu recién cosechado de surco Julli Nº 6: Isañu ali Khithita: Nayana apsuta, 2014 Khithita: Nayana apsuta, 2014
  • 70. 57 Julli Nº 7: Oreado de isañu Khithita: Nayana apsuta, 2014