SlideShare una empresa de Scribd logo
1 de 41
• RUNAQ SUTIN RANTINKUNA
(pronombres personales)
• Noqa. Yo
• Qan. Tú
• Pay él / ella
• Noqanchis. Nosotros. (incluyente)
• Noqayku. Nosotros. (excluyente)
• Qankuna. Ustedes.
• Paykuna. Ellos /ellas.
• Rantiy = comprar. Ranti- y
• Noqa ranti ni. (yo compro)
• Qan ranti nki (tú compras).
• Pay ranti n. (él /ella compra)
• Noqanchis ranti nchis. (nosotros compramos)
• Noqayku ranti yku. (nosotros compramos)
• Qankuna ranti nkichis
• Paykuna ranti nku. (ellas /ellos compran)
• Noqanchis mikhunchis t’antata (incluyente).
• Noqayku mikhuyku t’antata, (excluyente)
• CHANIN RIMAYPI T’IJRAPAYAQ. (Modo indicativo)
• 1.- KUNAN PACHA. (Tiempo presente)
• LLANK’A Y (TRABAJAR). Huñu y. = juntar.
• Noqa llank’a ni. yo trabajo.
• Qan llank’a nki. Tú trabajas.
• Pay llank’a n. Él trabaja.
• Noqanchis llank’a nchis. Nosotros trabajamos.
• Noqayku llank’a yku. Nosotros trabajamos.
• Qankuna Huñu nkichis. Ustedes juntan.
• Paykuna llank’a nku. Ellos trabajan.
• 1 2 3.
• 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales).
• 2.- simichaqpa saphin (raíz verbal).
• 3.- runaq seqénkuna (sufijos personales)
• Much’a – y qelqa-y
• 2.-RIPUQ PACHA. (Tiempo Pasado o preterito)
• Noqa llank’a ra ni. Yo trabajé.
• Qan llank’a ra nki. Tú trabajaste.
• Pay llank’a ra n. Él / ella trabajó.
• Noqanchis llank’a ra nchis. Nosotros trabajamos.
• Noqayku llank’a ra yku. Nosotros trabajamos.
• Qankuna llank’a ra nkichis. Ustedes trabajaron.
• Paykuna llank’a ra nku. Ellos/as trabajaron.
• 1 2 3. 4
• 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales).
• 2.- simichaqpa saphin (raíz verbal).
• 3.- Ripuq pachaq seq’en = Sufijo del tiempo
preterito.
• 4.- runaq seqénkuna (sufijos personales)
• 3.-HAMUQ PACHA. (TIEMPO FUTURO)
• Noqa llank’a saq. yo trabajaré.
• Qan llank’a nki. Tú trabajaras.
• Pay llank’a nqa. Él / ella trabajaran.
• Noqanchis llank’a sunchis. Nosotros trabajaremos.
• Noqayku llank’a saqku. Nosotros trabajaremos.
• Qankuna llank’a nkichis. Ustedes trabajaran.
• Paykuna llank’a nqaku. Ellos/as trabajaran.
• 1 2 3.
• 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales).
• 2.- Simichaqpa saphin (raíz verbal).
• 3.- Runaq seqénkuna (sufijos personales)
• RUNAQ SUTIN RANTINKUNA (pronombres personales)
• Ch’ulla sutiq rantinkunamanta riman (HABLA DE
PRONOMBRES PERSONALES EN SINGULAR). Taki y
• Noqa. Taki ni (yo canto)
• Qan. Taki nki (tú cantas)
• Pay. Taki n (Ella/ él canta)
• Askha sutiq rantinkunamanta riman. (Habla de pronombres
personales en plural) takiy, (wayk’u y) cocinar.
• Noqanchis. Taki nchis (Nosotros cantamos)
• (Incluyente) llapan huñuq)
• Noqayku. Taki yku (Nosotros cantamos)
• (excluyente) wakin t’aqaq
• Qankuna. Taki nkichis (ustedes cantan)
• Paykuna. Taki nku. (Ellas/ ellos cantan)
• T’aqtiyay. (sapatear) Llakikuy. (entritecerse) Luluy.
(acariciar) Wayk’uy (cocinar) Much’ay (besar),
• p’itay, (saltar) taqey (almacenar), waqay (llorar), puriy
(caminar), khansay (morder), TUSUY (bailar),
• atiy ( poder), puñuy (dormir) qhaway (mirar), huñuy ( juntar)
uyariy (escuchar)
Kunay pacha, (tiempo presente) (puñuy) = dormir
Noqa. Puñu ni wasiypi (en mi casa)
Qan. Puñu nki chakrapi (en la chacra)
Pay. Puñu n choqllota qhawaspa (el mirando
el choclo)
Noqanchis. Puñu nchis Punapi (en la puna
Noqayku. Puñu yku wichaypi(en arriba)
Qankuna Puñu. Nkichis hallmaypi (en el aporque)
Paykuna. Puñu nku. Papata akllaspa ( escogiendo la
papa)
Khachuy (morder), khasay (eructar), khichuy
(deshilachar/deshebrar), qhatuy (vender), qhetuy (frotar)
k’iriy (herir) Qoy (dar), t’eqway (pelar), tusuy (bailar),
t’eqey (ajustar), takiy (cantar) , kichay (abrir), ch’usay
(viajar), qapariy gritar), wayt’ay. (nadar).
• Panay ch’ukllapi puñun.
• Alqo allinta puñun
• Noqa t’ikata pallani.
• Qan llant’ata apanki.
• Pay chakrata llank’an.
• Noqanchis t’ikata muskhinchis.
• Noqayku t’ikakunata qhatuyku/
ranayku .
• Qankuna aqhata haywankichis.
• Paykuna qowita kankanku.
S O V
suti (S) kaq (K) simichaq otaq simi ruwacheq (SR)
Ellos o ellas asan el cuy.
S V O.
• Kaypi llank’ashanku.
• Mamanchis papata akllashan
• Ñawpa inka taytanchiskunan pata patata ruwaspa
llank’arqanku.
• KAY HUNT’A RIMAYKUNATA ÑAWINCHAY (lee estas oraciones)
• A. Noqa yachachiq kani. Qanri iman kanki?
• yo soy profesor. Y t’u que eres
• B. Noqaqa yachaqen kani.
• yo soy alumno / estudiante
• A. Payri imataq?
• Y ella/’el que es?
• B. Paypas yachaqen.
• Él o ella también es alumno.
• A. Qankuna iman kankichis.
• Y ustedes que son.
• B. Noqaykuqa yachaqekunan kayku.
• nosotros somos alumnos.
• A. Qankunari iman kankichis?
• y ustedes que son?
• B. Noqaykuqa waynakunan kayku.
• nosotros somos jovenes.
• A. Paykunari iman kanku.
• y ellos?ellas que son.
• B. Paykunaqa sipaskunan kanku.
• Ellas son jóvenes mujeres.
K’ITIMANTA SIMICHAQPA K’ASKAQNINKUNA HINA - ADVERBIOS
DE LUGAR
• Kaypi. : Aquí
• Chaypi : Ahí, allí
• Haqaypi : Allá
• Ñawpaqpi : Adelante
• Qhepapi : Atrás
• Chawpipi : Al medio, al centro
• Ukhupi. : Adentro
• Hawapi : Afuera
• Wichaypi : Arriba
• Hawanpi : Encima (sin tocar la superficie)
• Hanaqpi : Arriba, en la parte alta
• Urapi : Abajo, en la parte baja
• Patapi : Encima, sobre
• Chinpapi : Al frente
• Lloq’epi : A la izquierda
• Pañapi : A la derecha
• Patanpi : Al borde.
• Patapi : Encima
• Chawpipi : Al centro.
• Piki, (pulga)
• usa (piojo),
• ch’iya (liendre)
• ini piki (pone sus liendres dentro de la piel
humana o animal)
• Usa.
•
• Piki
• Ch’iyakuna
• Runatan Piki k’utun /kanin
• Wayllukuq khunpanchistapas k’utullantaqmi.
Kaypi marqakun
uña llamachata
chay sipascha
• Yupaykuna ruwanapaq.
• YUPAYKUNA. NUMEROS.
• Ch’usaq. 0
• HUK,
• ISKAY
• KINSA.
• TAWA. 4
• PISQA.
• SOQTA.
• QANCHIS. 7
• PUSAQ.
• ISQON.
• CHUNKA. 10
• chunka
• Chunka hukniyuq.
• Chunka Iskayniyuq
• Chunka Kinsayuq,
• Chunka tawayuq,
• Chunka pisqayuq
• Chunka soqtayuq
• Chunka Qanchisniyuq.
• Chunka pusaqniyuq
• Chunka Isqonniyuq.
• Iskaychunka.
• Kinsachunka
• tawachunka
• Pisqachunka
• Soqtachunka
• Qanchischunka
• Pusaqchunka
• Isqonchunka
• Pachak
• Pachak.
• Iskaypachak
• Kinsapachak
• Tawapachak
• Pisqapachak
• Soqtapachak
• Qanchispachak
• Pusaqpachak
• Isqonpachak
• Waranqa. Mil
• Hunu Millón
• Llona /lluna. Billón.
• Pachak iskaychunka
• Pachak iskaychunka. hukniyuq
• Pachak iskaychunka iskayniyuq
• Pachak iskaychunka kinsayuq
• Pachak iskaychunka tawayuq
• Pachak iskaychunka pisqayuq.
• Pachak iskaychunka soqtayuq
• Pachak iskaychunka qanchisniyuq
• Pachak iskaychunka pusaqniyoq
• Pachak iskaychunka isqonniyuq
• Pachak kinsachunka
• Pachak tawachunka
• Pisqachunka.
• Pisqachunka hukniyuy
• Pisqachunka iskayniyuq.
• Pisqachunka kinsayoq.
• Pisqachunka tawayuq.
• Pisqachunka pisqayuq
• Pisqachunka soqtayuq
• Pisqachunka qanchisniyoq
• Pisqachunka pusaqniyuq
• Pisqachunka isqonniyuq.
• Soqtachunka.
• Soqtachunka hukniyuq.
• Soqqtachunka iskayniyuq.
• Soqtachunka kinsayuq.
• Soqtachunka tawayoq,
• Soqtachunka pisqayuq.
• Soqtachunka soqtayuq.
• Soqtachunka qanchisniyuq.
• Soqtachunka pusaqniyuq.
• Soqtachunka isqonniyuq
• Qanchischunka.
• Pachak.
• Isqonchunka hukniyuq.
• Isqonchunka iskayniyuq
• Isqonchunka kinsayuq
• Isqonchunka tawayoq.
• Isqonchunka pisqayoq.
• Isqonchunka soqtayuq.
• Isqonchunka qanchisniyuq.
• Isqonchunka pusaqniyuq.
• Isqonchunka isqonniyuq
• Isqonchunka
• Pusaqchunka isqonniyuq.
• Pusaqchunka pusaqniyuq.
• Pusaqchunka qanchisniyoq.
• Pusaqchunka soqtayoq.
• Pusaqchunka pisqayuq.
• Pusaqchunka tawayuq.
• Pusaqchunka kinsayuq.
• Pusaqchunka iskayniyuq.
• Pusaqchunka hukniyuq.
• Pusaqchunka,
• NAPAYKUYKUNA.
• A.- Allillanchu kashanki panay
• B.- Allillanmi kashani turay
• A.- Anchatan kusikuni.
• Qhari nin panay wayqey.
• Warmi nin ñanay turay
• A.- Allillanchu kashanki taytáy? (estas muy bien padre mío)
• B.- Allillanmi kashani qhari wawáy. ( estoy muy bien hijo)
• A.- Anchatan kusikuni. (mucho me alegro)
• A.- Allillanchu kashanki turáy? (warmi = mujer)
• B.- Allillanmi kashani panay. (qhari = varón)
• A.- Anchatan kusikuni.
• A.- Allillanchu kashanki ñañáy? (warmi = mujer)
• .B- Allillanmi kashani ñañay. (warmi = mujer)
• A.- Anchatan kusikuni.
• A.- Allillanchu kashanki wayqey? (qhari = varón)
• B.- Allillanmi kashani Wayqey. (qhari = varón)
• A.- Anchatan kusikuni.
• panpachay = perdonar.
• Qhari napayukuqtin. warmita.
• A.- Allillanchu kashanki panay (esta bien hermana)
• B.- Allillanmi kashani turay (estoy muy bien hermano)
• A.- Anchatan kusikuni. ( mucho me alegro)
• Qhari napayukuqtin. qharita. (saluda el varón a otro varón)
• A.- Allillanchu kashanki wayqey
• B.- Allillanmi kashani wayqey
• A.- Anchatan kusikuni.
• Warmi napayukuqtin. qharita.(la mujer saluda al varón)
• A.- Allillanchu kashanki turay
• B.- Allillanmi kashani panay
• A.- Anchatan kusikuni.
• Warmi napayukuqtin. warmita. (la mujer saluda a otra
mujer)
• A.- Allillanchu kashanki ñañay
• B.- Allillanmi kashani ñañay
• A.- Anchatan kusikuni.
• Warmi = mujer. (ñañay, turay)
• Qhari =. Varon ( wayqey , panay)
• A.- Allillanchu kashanki turáy?
• B.- Allillanmi kashani panay.
• A.- Anchatan kusikuni.
• A.- Allillanchu kashanki ÑaÑay?
• B.- Allillanmi kashani ÑaÑay
• A.- Anchatan kusikuni.
• A.- Allillanchu kashanki panay
• B.- Allillanmi kashani turay
• A.- Anchatan kusikuni.
Qhawarichiykuna.
1. Imaynatan napaykunki? Como saludas
2. Allillanchu kashanki turay.
3. Estas muy bien hermano.
4. Allillanmi kashani panay
5. estoy muy bien hermana.
6. Anchatan kusikuni = mucho me alegro.
7. Allillanchu kashanki ( kiwachuy, aqey).
8. Estas muy bien (suegro, suegra)
9. Allillanmi kashani (qhachuniy qatayniy).
10.Estoy muy bien (yerna, yerno)
11.Anchatan kusikuni.
• KACHARPARIYKUNA - DESPEDIDAS.
• Paqarinkama. : Hasta mañana.
• Minchhakama : Hasta pasado mañana.
• Kutimunaykama. : Hasta mi vuelta.
• Asniqkama. : Hasta luego.
• Tupananchiskama. : Hasta nuestro
encuentro.
• Hoq p’unchaykama. : Hasta otro día.
• Risaq (dice el /la que se va) : Chau.
• Paqarinkama yachaqmasiykuna.
• Minchhakama munay urpichallay.
• Kutimunaykama qhosi ñawi turachay.
• Asniqkama, suni chukcha ipay.
• Tupananchiskama, allin llank’aq qatay.
• Hoq p’unchaykama, kusa wayk’uq qachuniy-
• Risaq, mullaykuna kunchaykuna
• Paqarinkama awichay apuchay.
• Kutimunaykama phiwi waway.
• Minchhakama awichay.
• Tupanachiskama mullay kuchalluy.
• SUTI CHANINCHAQ. (Adjetivo)
• Suti chaninchaq. Adjetivo calificativo
• Chaninchaqkunaqa rimakun sutiq imayna kasqanmanta.
• Son los que expresan una cualidad del sustantivo.
• Hatun: Grande, huch’uy: Pequeño Ñawpa : Antiguo
• Mosoq: Nuevo. Chiri : Frío, frígido Q’oñi: Cálido
• Khutu: Helado Rupha. Caliente. Qhasqa : Áspero
• Llanp’u: Suave. Munay. Agradable, bueno simpatico (a)
hermosa
• Millay: Feo, desagradable Qhelle: Sucio.
• Q’ata : Turbio Ch’uya : Claro
• Soqo, canas soqosKUNA, carizos
• (T’ala, sumamente turbio, q’ata turbio). Yana ñawi
• Wira sapa. Gorda, tullu. Hueso, flaco/a
• Kaymi pawqarkuna
• color. s. Pawqar.
• Pintura: llinphi,
• Puka
• Q’ellmu. Otaq q’ellmo
• Q’ellu.
• Q’omer.
• Yuraq anqhas, K’UYCHIQ PAWQARNINKUNA
• Anqhas. (anqas, ankhas)
• (kulli, sani, q’oyo)
Kayqa
kuychinchispa
pawqarninkunan
1. Yupay chunkamanta, iskaychunkakama.
2. Cuenta de 10 hasta 20
3. 10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20.
1. Qelqay tawa pawqarkunata k’uychinchispata.
1. Puka, q’ellmo, q’ello, q’omer, yuraq anqas,
anqas / anqhas, (kulli, sani, otaq q’oyo)
2. Escribe cuatro colores de nuestro arcoiris
correcto.
a. Q’omer yuraq anqas, anqas, yuraq, sani.
b. Yana, q’ello, q’ellmo, kulli.
c. Puka, q’omer, anqas, q’ello.
1. Napayukuy qhachuniy-kita, qataynikita,
lunchuykita? Salaluda a tu ……
• Iman sutiyki? Sutiyqa Jorgen. Carlosmi
• Que es tu nombre. Mi nombre es Jorge (es Carlos)
• Hayk’an watayki? Inskaychunka iskayniyoqmi watayqa. Iskaychuka
pusaqniyoqmi.
• Cuantos años tienes? 22 años, 28 años
• Maypi tiyanki? Qosqopi tiyani
• Donde vives? Yo vivo en Cusco.
• Piwanmi tiyanki? Mamaywanmi tiyani.
• Con quien vives? Vivo con mi mama.
• Pin mamayki? Mamayqa paulinan, getrudesmi.
• Quien es tu mama. Mo es paulina getrudes.
• Pin taytayki? Taytayqa Demetrion, Lucasmi
• Quien es tu papa , mi papa es demetrio, lucas
• Hayk’aqmi tarpunki? Paqarinmi tarpusaq
• Cuando sembraras. Mañana senbraré
• KunanCHU mamayki hamunqa?
• Ahora vendrá tu mama.
• Arí kunanmi hamunqa / manan kunanchu hamunqa
• Si vendrá ahora. / no vendrá ahora.
Qanwan qelqasunchis willakuyta. Imata qelqasunchis?
Contigo escribiremo una (historia, cuento, leyenda). Que escriberemos
Maykama rishanki? Qosqokama rishani.
Hasta donde estas yendo, estoy yendo hasta Cusco.
Q, PA SEQ’EKUNA.
Noqaq wasiy, mi casa
turaypa alqon, su perro de mi hermano
ñañaypa chukchan. De mi hermana su cabello
Qanpa atoqniyki, el zorro de ti
Paypa llikllan. De ella su manta.
Noqanchispa wasinchis. De nosotros nuestra casa
Noqaykuq wasiyku, de nosotros nuestra casa
phiwi wawaypa wasin. De mi hijo primogenito su
casa
Qankunaq qowikichis, de ustedes vuestros cuyes
mamaypa llamankuna. De mi mama sus llamas
Paykunaq waranku, de ellos sus pantalones
aqeypa tiyanan. Su asiento de mi suegra
Noqaq
wasiy
• Turay , ñañay (hermano, hermana) dice la mujer.
• Wayqey, panay (hermano, hermana) dice el varón
• Maskhay kay simichaqkunata simi taqeykipi.
• Allwiy, achhuriy, aynay,
• chaninchay, cheqchiy, chinpay,
• choqay, chunpiy. Chhaphchiy,
• ch’akichiy, hak’uy, ismuy, kachay,
• kichay, kutipay khuywiy, lanuy,,
• llinp’ay, mitikay, nanay, oqoy,
• pakay, paqtay, perqay,
• pinchiy, poqchay, puskay, qhospay.
• Watay, qarpay, hallmay, tarpuy.
• Hayk’a hanllalliwammi qelqaku kay
• kunawakikuna Q (a, e, o), K (a, u, i) .
• Manan allin qelqasqa qheswa simipi
• (kanqui), kanki ( c, cc) soncco sonqo.
• QELQAY KINSA SUTIKUNATA Q kunkawakiwan.
• Qelqay tawa rimaykunata K kunkawakiwan.
• Qelqay kinsa rimayta phukurisqa
kunkawakikunawan.
• Qelqay kinsa rimayta melq’otiwan otaq
kallparukuwan (apostrofo).
• Pin ( Quien ) Mayqen (cual). Kay (este, esta, esto,
Chay ( ese, eso esa)

Más contenido relacionado

Similar a 4 runaq suti Ran. 2pptx.pptx (8)

EL CUERPO HUMANO partes del cuerpo y saludos
EL CUERPO HUMANO  partes del cuerpo y saludosEL CUERPO HUMANO  partes del cuerpo y saludos
EL CUERPO HUMANO partes del cuerpo y saludos
 
QUECHUA DIAPOSITIVAS.pptx
QUECHUA DIAPOSITIVAS.pptxQUECHUA DIAPOSITIVAS.pptx
QUECHUA DIAPOSITIVAS.pptx
 
Pueblos Originarios
Pueblos OriginariosPueblos Originarios
Pueblos Originarios
 
3 Clase Quechua Anamnesis 2023-2 (2).pdf
3 Clase Quechua Anamnesis 2023-2 (2).pdf3 Clase Quechua Anamnesis 2023-2 (2).pdf
3 Clase Quechua Anamnesis 2023-2 (2).pdf
 
Caso ilativo exposicion.pptx
Caso ilativo exposicion.pptxCaso ilativo exposicion.pptx
Caso ilativo exposicion.pptx
 
Capitulo 4 a slideshow
Capitulo 4 a slideshowCapitulo 4 a slideshow
Capitulo 4 a slideshow
 
SESION V PICHQA YACHANA - ADJETIVOS.pptx
SESION V  PICHQA YACHANA - ADJETIVOS.pptxSESION V  PICHQA YACHANA - ADJETIVOS.pptx
SESION V PICHQA YACHANA - ADJETIVOS.pptx
 
Span231.Semana3
Span231.Semana3Span231.Semana3
Span231.Semana3
 

Último

Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios PE3 Ccesa007.pdf
Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios  PE3  Ccesa007.pdfEscucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios  PE3  Ccesa007.pdf
Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios PE3 Ccesa007.pdf
Demetrio Ccesa Rayme
 
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios JS2 Ccesa007.pdf
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios  JS2  Ccesa007.pdfDiseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios  JS2  Ccesa007.pdf
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios JS2 Ccesa007.pdf
Demetrio Ccesa Rayme
 
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdfPasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
NELLYKATTY
 
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar SJA Ccesa007.pdf
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar  SJA  Ccesa007.pdfEstrategia Nacional de Refuerzo Escolar  SJA  Ccesa007.pdf
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar SJA Ccesa007.pdf
Demetrio Ccesa Rayme
 

Último (20)

ciclos biogeoquimicas y flujo de materia ecosistemas
ciclos biogeoquimicas y flujo de materia ecosistemasciclos biogeoquimicas y flujo de materia ecosistemas
ciclos biogeoquimicas y flujo de materia ecosistemas
 
Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios PE3 Ccesa007.pdf
Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios  PE3  Ccesa007.pdfEscucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios  PE3  Ccesa007.pdf
Escucha tu Cerebro en Nuevos Escenarios PE3 Ccesa007.pdf
 
REGLAMENTO FINAL DE EVALUACIÓN 2024 pdf.pdf
REGLAMENTO  FINAL DE EVALUACIÓN 2024 pdf.pdfREGLAMENTO  FINAL DE EVALUACIÓN 2024 pdf.pdf
REGLAMENTO FINAL DE EVALUACIÓN 2024 pdf.pdf
 
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios JS2 Ccesa007.pdf
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios  JS2  Ccesa007.pdfDiseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios  JS2  Ccesa007.pdf
Diseño Universal de Aprendizaje en Nuevos Escenarios JS2 Ccesa007.pdf
 
Padre tu palabra es_himno letra y ACORDES.pdf
Padre tu palabra es_himno letra y ACORDES.pdfPadre tu palabra es_himno letra y ACORDES.pdf
Padre tu palabra es_himno letra y ACORDES.pdf
 
Sesión de clase Motivados por la esperanza.pdf
Sesión de clase Motivados por la esperanza.pdfSesión de clase Motivados por la esperanza.pdf
Sesión de clase Motivados por la esperanza.pdf
 
Programa dia de las madres para la convi
Programa dia de las madres para la conviPrograma dia de las madres para la convi
Programa dia de las madres para la convi
 
Proyecto de Participación Estudiantil Completo - Bachillerato Ecuador
Proyecto de Participación Estudiantil Completo - Bachillerato EcuadorProyecto de Participación Estudiantil Completo - Bachillerato Ecuador
Proyecto de Participación Estudiantil Completo - Bachillerato Ecuador
 
El liderazgo en la empresa sostenible, introducción, definición y ejemplo.
El liderazgo en la empresa sostenible, introducción, definición y ejemplo.El liderazgo en la empresa sostenible, introducción, definición y ejemplo.
El liderazgo en la empresa sostenible, introducción, definición y ejemplo.
 
ACERTIJO EL NÚMERO PI COLOREA EMBLEMA OLÍMPICO DE PARÍS. Por JAVIER SOLIS NOYOLA
ACERTIJO EL NÚMERO PI COLOREA EMBLEMA OLÍMPICO DE PARÍS. Por JAVIER SOLIS NOYOLAACERTIJO EL NÚMERO PI COLOREA EMBLEMA OLÍMPICO DE PARÍS. Por JAVIER SOLIS NOYOLA
ACERTIJO EL NÚMERO PI COLOREA EMBLEMA OLÍMPICO DE PARÍS. Por JAVIER SOLIS NOYOLA
 
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdfPasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
Pasos para enviar una tarea en SIANET - sólo estudiantes.pdf
 
Lecciones 07 Esc. Sabática. Motivados por la esperanza
Lecciones 07 Esc. Sabática. Motivados por la esperanzaLecciones 07 Esc. Sabática. Motivados por la esperanza
Lecciones 07 Esc. Sabática. Motivados por la esperanza
 
Los caminos del saber matematicas 7°.pdf
Los caminos del saber matematicas 7°.pdfLos caminos del saber matematicas 7°.pdf
Los caminos del saber matematicas 7°.pdf
 
TEMA EGIPTO.pdf. Presentación civilización
TEMA EGIPTO.pdf. Presentación civilizaciónTEMA EGIPTO.pdf. Presentación civilización
TEMA EGIPTO.pdf. Presentación civilización
 
En un aposento alto himno _letra y acordes.pdf
En un aposento alto himno _letra y acordes.pdfEn un aposento alto himno _letra y acordes.pdf
En un aposento alto himno _letra y acordes.pdf
 
Botiquin del amor - Plantillas digitales.pdf
Botiquin del amor - Plantillas digitales.pdfBotiquin del amor - Plantillas digitales.pdf
Botiquin del amor - Plantillas digitales.pdf
 
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar SJA Ccesa007.pdf
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar  SJA  Ccesa007.pdfEstrategia Nacional de Refuerzo Escolar  SJA  Ccesa007.pdf
Estrategia Nacional de Refuerzo Escolar SJA Ccesa007.pdf
 
Diapositivas unidad de trabajo 7 sobre Coloración temporal y semipermanente
Diapositivas unidad de trabajo 7 sobre Coloración temporal y semipermanenteDiapositivas unidad de trabajo 7 sobre Coloración temporal y semipermanente
Diapositivas unidad de trabajo 7 sobre Coloración temporal y semipermanente
 
Libros del Ministerio de Educación (2023-2024).pdf
Libros del Ministerio de Educación (2023-2024).pdfLibros del Ministerio de Educación (2023-2024).pdf
Libros del Ministerio de Educación (2023-2024).pdf
 
TÉCNICAS OBSERVACIONALES Y TEXTUALES.pdf
TÉCNICAS OBSERVACIONALES Y TEXTUALES.pdfTÉCNICAS OBSERVACIONALES Y TEXTUALES.pdf
TÉCNICAS OBSERVACIONALES Y TEXTUALES.pdf
 

4 runaq suti Ran. 2pptx.pptx

  • 1. • RUNAQ SUTIN RANTINKUNA (pronombres personales) • Noqa. Yo • Qan. Tú • Pay él / ella • Noqanchis. Nosotros. (incluyente) • Noqayku. Nosotros. (excluyente) • Qankuna. Ustedes. • Paykuna. Ellos /ellas.
  • 2. • Rantiy = comprar. Ranti- y • Noqa ranti ni. (yo compro) • Qan ranti nki (tú compras). • Pay ranti n. (él /ella compra) • Noqanchis ranti nchis. (nosotros compramos) • Noqayku ranti yku. (nosotros compramos) • Qankuna ranti nkichis • Paykuna ranti nku. (ellas /ellos compran) • Noqanchis mikhunchis t’antata (incluyente). • Noqayku mikhuyku t’antata, (excluyente)
  • 3. • CHANIN RIMAYPI T’IJRAPAYAQ. (Modo indicativo) • 1.- KUNAN PACHA. (Tiempo presente) • LLANK’A Y (TRABAJAR). Huñu y. = juntar. • Noqa llank’a ni. yo trabajo. • Qan llank’a nki. Tú trabajas. • Pay llank’a n. Él trabaja. • Noqanchis llank’a nchis. Nosotros trabajamos. • Noqayku llank’a yku. Nosotros trabajamos. • Qankuna Huñu nkichis. Ustedes juntan. • Paykuna llank’a nku. Ellos trabajan. • 1 2 3. • 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales). • 2.- simichaqpa saphin (raíz verbal). • 3.- runaq seqénkuna (sufijos personales) • Much’a – y qelqa-y
  • 4. • 2.-RIPUQ PACHA. (Tiempo Pasado o preterito) • Noqa llank’a ra ni. Yo trabajé. • Qan llank’a ra nki. Tú trabajaste. • Pay llank’a ra n. Él / ella trabajó. • Noqanchis llank’a ra nchis. Nosotros trabajamos. • Noqayku llank’a ra yku. Nosotros trabajamos. • Qankuna llank’a ra nkichis. Ustedes trabajaron. • Paykuna llank’a ra nku. Ellos/as trabajaron. • 1 2 3. 4 • 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales). • 2.- simichaqpa saphin (raíz verbal). • 3.- Ripuq pachaq seq’en = Sufijo del tiempo preterito. • 4.- runaq seqénkuna (sufijos personales)
  • 5. • 3.-HAMUQ PACHA. (TIEMPO FUTURO) • Noqa llank’a saq. yo trabajaré. • Qan llank’a nki. Tú trabajaras. • Pay llank’a nqa. Él / ella trabajaran. • Noqanchis llank’a sunchis. Nosotros trabajaremos. • Noqayku llank’a saqku. Nosotros trabajaremos. • Qankuna llank’a nkichis. Ustedes trabajaran. • Paykuna llank’a nqaku. Ellos/as trabajaran. • 1 2 3. • 1.- Sutiq rantinkuna (pronombre personales). • 2.- Simichaqpa saphin (raíz verbal). • 3.- Runaq seqénkuna (sufijos personales)
  • 6.
  • 7. • RUNAQ SUTIN RANTINKUNA (pronombres personales) • Ch’ulla sutiq rantinkunamanta riman (HABLA DE PRONOMBRES PERSONALES EN SINGULAR). Taki y • Noqa. Taki ni (yo canto) • Qan. Taki nki (tú cantas) • Pay. Taki n (Ella/ él canta) • Askha sutiq rantinkunamanta riman. (Habla de pronombres personales en plural) takiy, (wayk’u y) cocinar. • Noqanchis. Taki nchis (Nosotros cantamos) • (Incluyente) llapan huñuq) • Noqayku. Taki yku (Nosotros cantamos) • (excluyente) wakin t’aqaq • Qankuna. Taki nkichis (ustedes cantan) • Paykuna. Taki nku. (Ellas/ ellos cantan) • T’aqtiyay. (sapatear) Llakikuy. (entritecerse) Luluy. (acariciar) Wayk’uy (cocinar) Much’ay (besar), • p’itay, (saltar) taqey (almacenar), waqay (llorar), puriy (caminar), khansay (morder), TUSUY (bailar), • atiy ( poder), puñuy (dormir) qhaway (mirar), huñuy ( juntar) uyariy (escuchar)
  • 8. Kunay pacha, (tiempo presente) (puñuy) = dormir Noqa. Puñu ni wasiypi (en mi casa) Qan. Puñu nki chakrapi (en la chacra) Pay. Puñu n choqllota qhawaspa (el mirando el choclo) Noqanchis. Puñu nchis Punapi (en la puna Noqayku. Puñu yku wichaypi(en arriba) Qankuna Puñu. Nkichis hallmaypi (en el aporque) Paykuna. Puñu nku. Papata akllaspa ( escogiendo la papa) Khachuy (morder), khasay (eructar), khichuy (deshilachar/deshebrar), qhatuy (vender), qhetuy (frotar) k’iriy (herir) Qoy (dar), t’eqway (pelar), tusuy (bailar), t’eqey (ajustar), takiy (cantar) , kichay (abrir), ch’usay (viajar), qapariy gritar), wayt’ay. (nadar).
  • 9. • Panay ch’ukllapi puñun. • Alqo allinta puñun
  • 10.
  • 11. • Noqa t’ikata pallani. • Qan llant’ata apanki. • Pay chakrata llank’an. • Noqanchis t’ikata muskhinchis. • Noqayku t’ikakunata qhatuyku/ ranayku . • Qankuna aqhata haywankichis. • Paykuna qowita kankanku. S O V suti (S) kaq (K) simichaq otaq simi ruwacheq (SR) Ellos o ellas asan el cuy. S V O.
  • 12.
  • 13. • Kaypi llank’ashanku. • Mamanchis papata akllashan
  • 14. • Ñawpa inka taytanchiskunan pata patata ruwaspa llank’arqanku.
  • 15. • KAY HUNT’A RIMAYKUNATA ÑAWINCHAY (lee estas oraciones) • A. Noqa yachachiq kani. Qanri iman kanki? • yo soy profesor. Y t’u que eres • B. Noqaqa yachaqen kani. • yo soy alumno / estudiante • A. Payri imataq? • Y ella/’el que es? • B. Paypas yachaqen. • Él o ella también es alumno. • A. Qankuna iman kankichis. • Y ustedes que son. • B. Noqaykuqa yachaqekunan kayku. • nosotros somos alumnos. • A. Qankunari iman kankichis? • y ustedes que son? • B. Noqaykuqa waynakunan kayku. • nosotros somos jovenes. • A. Paykunari iman kanku. • y ellos?ellas que son. • B. Paykunaqa sipaskunan kanku. • Ellas son jóvenes mujeres.
  • 16. K’ITIMANTA SIMICHAQPA K’ASKAQNINKUNA HINA - ADVERBIOS DE LUGAR • Kaypi. : Aquí • Chaypi : Ahí, allí • Haqaypi : Allá • Ñawpaqpi : Adelante • Qhepapi : Atrás • Chawpipi : Al medio, al centro • Ukhupi. : Adentro • Hawapi : Afuera • Wichaypi : Arriba • Hawanpi : Encima (sin tocar la superficie) • Hanaqpi : Arriba, en la parte alta
  • 17. • Urapi : Abajo, en la parte baja • Patapi : Encima, sobre • Chinpapi : Al frente • Lloq’epi : A la izquierda • Pañapi : A la derecha • Patanpi : Al borde. • Patapi : Encima • Chawpipi : Al centro. • Piki, (pulga) • usa (piojo), • ch’iya (liendre) • ini piki (pone sus liendres dentro de la piel humana o animal)
  • 19. • Runatan Piki k’utun /kanin • Wayllukuq khunpanchistapas k’utullantaqmi.
  • 22. • YUPAYKUNA. NUMEROS. • Ch’usaq. 0 • HUK, • ISKAY • KINSA. • TAWA. 4 • PISQA. • SOQTA. • QANCHIS. 7 • PUSAQ. • ISQON. • CHUNKA. 10
  • 23. • chunka • Chunka hukniyuq. • Chunka Iskayniyuq • Chunka Kinsayuq, • Chunka tawayuq, • Chunka pisqayuq • Chunka soqtayuq • Chunka Qanchisniyuq. • Chunka pusaqniyuq • Chunka Isqonniyuq. • Iskaychunka. • Kinsachunka • tawachunka • Pisqachunka • Soqtachunka • Qanchischunka • Pusaqchunka • Isqonchunka • Pachak
  • 24. • Pachak. • Iskaypachak • Kinsapachak • Tawapachak • Pisqapachak • Soqtapachak • Qanchispachak • Pusaqpachak • Isqonpachak • Waranqa. Mil • Hunu Millón • Llona /lluna. Billón.
  • 25. • Pachak iskaychunka • Pachak iskaychunka. hukniyuq • Pachak iskaychunka iskayniyuq • Pachak iskaychunka kinsayuq • Pachak iskaychunka tawayuq • Pachak iskaychunka pisqayuq. • Pachak iskaychunka soqtayuq • Pachak iskaychunka qanchisniyuq • Pachak iskaychunka pusaqniyoq • Pachak iskaychunka isqonniyuq • Pachak kinsachunka • Pachak tawachunka
  • 26. • Pisqachunka. • Pisqachunka hukniyuy • Pisqachunka iskayniyuq. • Pisqachunka kinsayoq. • Pisqachunka tawayuq. • Pisqachunka pisqayuq • Pisqachunka soqtayuq • Pisqachunka qanchisniyoq • Pisqachunka pusaqniyuq • Pisqachunka isqonniyuq. • Soqtachunka. • Soqtachunka hukniyuq. • Soqqtachunka iskayniyuq. • Soqtachunka kinsayuq. • Soqtachunka tawayoq, • Soqtachunka pisqayuq. • Soqtachunka soqtayuq. • Soqtachunka qanchisniyuq. • Soqtachunka pusaqniyuq. • Soqtachunka isqonniyuq • Qanchischunka.
  • 27. • Pachak. • Isqonchunka hukniyuq. • Isqonchunka iskayniyuq • Isqonchunka kinsayuq • Isqonchunka tawayoq. • Isqonchunka pisqayoq. • Isqonchunka soqtayuq. • Isqonchunka qanchisniyuq. • Isqonchunka pusaqniyuq. • Isqonchunka isqonniyuq • Isqonchunka • Pusaqchunka isqonniyuq. • Pusaqchunka pusaqniyuq. • Pusaqchunka qanchisniyoq. • Pusaqchunka soqtayoq. • Pusaqchunka pisqayuq. • Pusaqchunka tawayuq. • Pusaqchunka kinsayuq. • Pusaqchunka iskayniyuq. • Pusaqchunka hukniyuq. • Pusaqchunka,
  • 28. • NAPAYKUYKUNA. • A.- Allillanchu kashanki panay • B.- Allillanmi kashani turay • A.- Anchatan kusikuni. • Qhari nin panay wayqey. • Warmi nin ñanay turay • A.- Allillanchu kashanki taytáy? (estas muy bien padre mío) • B.- Allillanmi kashani qhari wawáy. ( estoy muy bien hijo) • A.- Anchatan kusikuni. (mucho me alegro) • A.- Allillanchu kashanki turáy? (warmi = mujer) • B.- Allillanmi kashani panay. (qhari = varón) • A.- Anchatan kusikuni. • A.- Allillanchu kashanki ñañáy? (warmi = mujer) • .B- Allillanmi kashani ñañay. (warmi = mujer) • A.- Anchatan kusikuni. • A.- Allillanchu kashanki wayqey? (qhari = varón) • B.- Allillanmi kashani Wayqey. (qhari = varón) • A.- Anchatan kusikuni. • panpachay = perdonar.
  • 29. • Qhari napayukuqtin. warmita. • A.- Allillanchu kashanki panay (esta bien hermana) • B.- Allillanmi kashani turay (estoy muy bien hermano) • A.- Anchatan kusikuni. ( mucho me alegro) • Qhari napayukuqtin. qharita. (saluda el varón a otro varón) • A.- Allillanchu kashanki wayqey • B.- Allillanmi kashani wayqey • A.- Anchatan kusikuni. • Warmi napayukuqtin. qharita.(la mujer saluda al varón) • A.- Allillanchu kashanki turay • B.- Allillanmi kashani panay • A.- Anchatan kusikuni. • Warmi napayukuqtin. warmita. (la mujer saluda a otra mujer) • A.- Allillanchu kashanki ñañay • B.- Allillanmi kashani ñañay • A.- Anchatan kusikuni.
  • 30. • Warmi = mujer. (ñañay, turay) • Qhari =. Varon ( wayqey , panay) • A.- Allillanchu kashanki turáy? • B.- Allillanmi kashani panay. • A.- Anchatan kusikuni. • A.- Allillanchu kashanki ÑaÑay? • B.- Allillanmi kashani ÑaÑay • A.- Anchatan kusikuni. • A.- Allillanchu kashanki panay • B.- Allillanmi kashani turay • A.- Anchatan kusikuni.
  • 31. Qhawarichiykuna. 1. Imaynatan napaykunki? Como saludas 2. Allillanchu kashanki turay. 3. Estas muy bien hermano. 4. Allillanmi kashani panay 5. estoy muy bien hermana. 6. Anchatan kusikuni = mucho me alegro. 7. Allillanchu kashanki ( kiwachuy, aqey). 8. Estas muy bien (suegro, suegra) 9. Allillanmi kashani (qhachuniy qatayniy). 10.Estoy muy bien (yerna, yerno) 11.Anchatan kusikuni.
  • 32. • KACHARPARIYKUNA - DESPEDIDAS. • Paqarinkama. : Hasta mañana. • Minchhakama : Hasta pasado mañana. • Kutimunaykama. : Hasta mi vuelta. • Asniqkama. : Hasta luego. • Tupananchiskama. : Hasta nuestro encuentro. • Hoq p’unchaykama. : Hasta otro día. • Risaq (dice el /la que se va) : Chau.
  • 33. • Paqarinkama yachaqmasiykuna. • Minchhakama munay urpichallay. • Kutimunaykama qhosi ñawi turachay. • Asniqkama, suni chukcha ipay. • Tupananchiskama, allin llank’aq qatay. • Hoq p’unchaykama, kusa wayk’uq qachuniy- • Risaq, mullaykuna kunchaykuna • Paqarinkama awichay apuchay. • Kutimunaykama phiwi waway. • Minchhakama awichay. • Tupanachiskama mullay kuchalluy.
  • 34. • SUTI CHANINCHAQ. (Adjetivo) • Suti chaninchaq. Adjetivo calificativo • Chaninchaqkunaqa rimakun sutiq imayna kasqanmanta. • Son los que expresan una cualidad del sustantivo. • Hatun: Grande, huch’uy: Pequeño Ñawpa : Antiguo • Mosoq: Nuevo. Chiri : Frío, frígido Q’oñi: Cálido • Khutu: Helado Rupha. Caliente. Qhasqa : Áspero • Llanp’u: Suave. Munay. Agradable, bueno simpatico (a) hermosa • Millay: Feo, desagradable Qhelle: Sucio. • Q’ata : Turbio Ch’uya : Claro • Soqo, canas soqosKUNA, carizos • (T’ala, sumamente turbio, q’ata turbio). Yana ñawi • Wira sapa. Gorda, tullu. Hueso, flaco/a
  • 35. • Kaymi pawqarkuna • color. s. Pawqar. • Pintura: llinphi, • Puka • Q’ellmu. Otaq q’ellmo • Q’ellu. • Q’omer. • Yuraq anqhas, K’UYCHIQ PAWQARNINKUNA • Anqhas. (anqas, ankhas) • (kulli, sani, q’oyo) Kayqa kuychinchispa pawqarninkunan
  • 36. 1. Yupay chunkamanta, iskaychunkakama. 2. Cuenta de 10 hasta 20 3. 10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20. 1. Qelqay tawa pawqarkunata k’uychinchispata. 1. Puka, q’ellmo, q’ello, q’omer, yuraq anqas, anqas / anqhas, (kulli, sani, otaq q’oyo) 2. Escribe cuatro colores de nuestro arcoiris correcto. a. Q’omer yuraq anqas, anqas, yuraq, sani. b. Yana, q’ello, q’ellmo, kulli. c. Puka, q’omer, anqas, q’ello. 1. Napayukuy qhachuniy-kita, qataynikita, lunchuykita? Salaluda a tu ……
  • 37. • Iman sutiyki? Sutiyqa Jorgen. Carlosmi • Que es tu nombre. Mi nombre es Jorge (es Carlos) • Hayk’an watayki? Inskaychunka iskayniyoqmi watayqa. Iskaychuka pusaqniyoqmi. • Cuantos años tienes? 22 años, 28 años • Maypi tiyanki? Qosqopi tiyani • Donde vives? Yo vivo en Cusco. • Piwanmi tiyanki? Mamaywanmi tiyani. • Con quien vives? Vivo con mi mama. • Pin mamayki? Mamayqa paulinan, getrudesmi. • Quien es tu mama. Mo es paulina getrudes. • Pin taytayki? Taytayqa Demetrion, Lucasmi • Quien es tu papa , mi papa es demetrio, lucas • Hayk’aqmi tarpunki? Paqarinmi tarpusaq • Cuando sembraras. Mañana senbraré • KunanCHU mamayki hamunqa? • Ahora vendrá tu mama. • Arí kunanmi hamunqa / manan kunanchu hamunqa • Si vendrá ahora. / no vendrá ahora. Qanwan qelqasunchis willakuyta. Imata qelqasunchis? Contigo escribiremo una (historia, cuento, leyenda). Que escriberemos Maykama rishanki? Qosqokama rishani. Hasta donde estas yendo, estoy yendo hasta Cusco.
  • 38. Q, PA SEQ’EKUNA. Noqaq wasiy, mi casa turaypa alqon, su perro de mi hermano ñañaypa chukchan. De mi hermana su cabello Qanpa atoqniyki, el zorro de ti Paypa llikllan. De ella su manta. Noqanchispa wasinchis. De nosotros nuestra casa Noqaykuq wasiyku, de nosotros nuestra casa phiwi wawaypa wasin. De mi hijo primogenito su casa Qankunaq qowikichis, de ustedes vuestros cuyes mamaypa llamankuna. De mi mama sus llamas Paykunaq waranku, de ellos sus pantalones aqeypa tiyanan. Su asiento de mi suegra
  • 39. Noqaq wasiy • Turay , ñañay (hermano, hermana) dice la mujer. • Wayqey, panay (hermano, hermana) dice el varón
  • 40. • Maskhay kay simichaqkunata simi taqeykipi. • Allwiy, achhuriy, aynay, • chaninchay, cheqchiy, chinpay, • choqay, chunpiy. Chhaphchiy, • ch’akichiy, hak’uy, ismuy, kachay, • kichay, kutipay khuywiy, lanuy,, • llinp’ay, mitikay, nanay, oqoy, • pakay, paqtay, perqay, • pinchiy, poqchay, puskay, qhospay. • Watay, qarpay, hallmay, tarpuy.
  • 41. • Hayk’a hanllalliwammi qelqaku kay • kunawakikuna Q (a, e, o), K (a, u, i) . • Manan allin qelqasqa qheswa simipi • (kanqui), kanki ( c, cc) soncco sonqo. • QELQAY KINSA SUTIKUNATA Q kunkawakiwan. • Qelqay tawa rimaykunata K kunkawakiwan. • Qelqay kinsa rimayta phukurisqa kunkawakikunawan. • Qelqay kinsa rimayta melq’otiwan otaq kallparukuwan (apostrofo). • Pin ( Quien ) Mayqen (cual). Kay (este, esta, esto, Chay ( ese, eso esa)